Civilinė byla Nr. 3K-3-357-248/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31971-2013-6 Procesinio sprendimo kategorija 113.6.1.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui J. B. (Y. B.) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos nutraukimo padarinių ir sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys: akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Stamita“, Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarė R. V..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių privalomąjį bylos sustabdymą, aiškinimo ir taikymo.

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal I. B. pareikštą ieškinį atsakovui J. B. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Atsakovas 2014 m. gegužės 22 d. pateikė teismui prašymą dėl dalinio sprendimo santuokos nutraukimo klausimu priėmimo, ieškovės įpareigojimo galutinai suformuluoti turtinius ieškinio reikalavimus ir neteismingos bylos dalies perdavimo kompetentingam teismui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos dalį dėl santuokoje įgyto turto ir įsipareigojimų kreditoriams padalijimo iki įsiteisės teismo sprendimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir iki įsiteisės sprendimas Vilniaus apygardos teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. 2-129-553/2014 pagal ieškovės I. B. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Bylos dalį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo bei sandorio pripažinimo negaliojančiu teismas nutarė nagrinėti toliau.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje reikalavimai dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos atlyginimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo bei sandorio pripažinimo negaliojančiu gali būti nagrinėjami atskirai nuo reikalavimų dėl santuokoje įgyto turto ir įsipareigojimų kreditoriams padalijimo klausimo. Teismas nustatė, kad nėra prejudicinio ryšio tarp Vilniaus apygardos teisme iškeltoje byloje Nr. 2-129-553/2014 pareikštų reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nagrinėjamoje byloje pareikšto reikalavimo nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra galimybė stabdyti bylą ne visa apimtimi (CPK 163 straipsnio 3 dalis), nes, sustabdžius visą bylą, būtų pažeistas ne tik šalių interesų pusiausvyros principas, bet ir atsakovo teisė į santuokos nutraukimą, kadangi iš procesinių dokumentų matyti, jog šalys faktiškai gyvena skyrium, atsakovas kuria kitą šeimą, jo sugyventinė laukiasi jo vaiko.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje ieškiniu reiškiamus reikalavimus, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-129-553/2014 nagrinėjamus reikalavimus, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, stabdydamas tik dalį bylos, tinkamai taikė ir aiškino CPK 163 straipsnio 3 punkto nuostatas. Teismas nurodė, kad sustabdyti civilinę bylą šioje teisės normoje įtvirtintu pagrindu – kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita civilinė byla, galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai; kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Tačiau jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo sustabdyti visą nagrinėjamą civilinę bylą, nes, atsižvelgiant į nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikštus reikalavimus ir šio ieškinio pagrindą bei vertinant galimą teisinį rezultatą kitoje neišnagrinėtoje civilinėje byloje, darytina išvada, kad iš esmės šias bylas siejantis prejudicinis ryšys konstatuotinas tik dėl santuokoje įgyto turto ir įsipareigojimų kreditoriams padalijimo ir teisinis rezultatas kitoje civilinėje byloje iš esmės nepadarytų įtakos teismo sprendimui nagrinėjamoje byloje dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos atlyginimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo bei sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju materialinius teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis galima priimti sprendimą dėl vieno ar kelių reikalavimų, neišsprendus likusių reikalavimų, jei reikalavimai yra savarankiški ir gali būti sprendžiami daliniu sprendimu. Dalinio teismo sprendimo priėmimo (CPK 261 straipsnis) ar reikalavimų padalyti bendrą turtą išskyrimas į atskirą bylą taikomas tik išimtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus. Taigi teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti, ar dalinio sprendimo priėmimas būtų proporcinga ginčo šalių interesų derinimo priemonė. Šiuo konkrečiu atveju, teismo vertinimu, būtent išimtinės aplinkybės (šalys jau keletą metų faktiškai gyvena skyrium, atsakovas nuo 2014 m. vasario mėnesio gyvena su kita moterimi, kuri laukiasi jo vaiko) ir lėmė būtinybę stabdyti tik dalį bylos. Tačiau toks teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip dalinio teismo sprendimo priėmimas, nes skundžiama nutartimi toks sprendimas nėra priimtas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė I. B. prašo panaikinti apeliacinės ir pirmosios instancijos teismų nutartis ir priimti naują nutartį – sustabdyti visa apimtimi civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokos nutraukimo teisinių padarinių iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-129-553/2014 (naujas bylos Nr. 2-2781-553/2015). Ieškovės teigimu, teismai, nesustabdę bylos visa apimtimi, netinkamai taikė CPK 163 straipsnio 3 punkto, 261 straipsnio ir 385 straipsnio 1 dalies nuostatas bei nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šių teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. AB „Hansa-LTB“, bylos Nr. 3K-3-1106/2003; 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lavisos garantas“ v. R. L. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-620/2004; 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AS „Super FM“ v. UAB „Laisvoji banga“, bylos Nr. 3K-3-411/2005; 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. UAB ,,Artrio“, bylos Nr. 3K-3-216/2005; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. AB „Mažeikių nafta“, bylos Nr. 3K-3-188/2009), neatsižvelgė į šeimos bylų dėl santuokos nutraukimo teisinio reguliavimo ir nagrinėjimo ypatumus. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Šeimos bylos priklauso nedispozityviųjų bylų kategorijai (CPK 375, 376 straipsniai), reikalavimai, sprendžiami santuokos nutraukimo byloje, yra tarpusavyje glaudžiai ir neatskiriamai susiję su santuokoje įgyto turto padalijimu (CPK 385 straipsnio 1 dalis), todėl atskirdami šiuos nedalius ir nesavarankiškus reikalavimus teismai pažeidė CPK 163 straipsnio 3 punkto, 261 ir 385 straipsnių nuostatas, o vertindami išimtines bylos aplinkybes, kurios, teismų vertinimu, nagrinėjamu atveju sudaro pagrindą stabdyti tik dalį bylos dėl santuokinio turto padalijimo, nukrypo nuo minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

2. Teismai netinkamai įvertino prejudicinio ryšio tarp šios santuokos nutraukimo bylos ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos bylos buvimo galimybę tik dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių. Santuokos nutraukimo byloje reiškiamų reikalavimų nedalus pobūdis reiškia, kad sprendžiant dėl prejudicinio ryšio tarp santuokos nutraukimo bylos ir galimo teismo sprendimo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais  kitoje byloje,  būtina  vertinti  santuokos  nutraukimo byloje pareikštus reikalavimus kompleksiškai, t. y. neišskiriant atskirų reikalavimų ir nevertinant jų atskirai kaip turinčių prejudicinį ryšį ar jo neturinčių su kita byla.

3. Teismai nors ir nepriėmė dalinio sprendinio santuokos nutraukimo byloje, tačiau sudarė prielaidas priimti tokį teismo sprendimą, kas lems CPK 261 straipsnio, 385 straipsnio 1  dalies pažeidimą, nes reikalavimai santuokos nutraukimo byloje visais atvejais turi būti sprendžiami kartu. Pareiškus ieškinį dėl santuokos nutraukimo, reikalavimai padalyti santuokos metu įgytą turtą negali būti reiškiami atskirai ir nagrinėjami kitoje byloje (CPK 382 straipsnio 4 punktas).

4. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepagrįstai rėmėsi aplinkybėmis, dėl kurių vyksta ginčas nagrinėjamoje byloje. Priešingai negu nurodyta skundžiamoje nutartyje, byloje nenustatyta, kad šalys faktiškai jau keletą metų gyvena atskirai. Ieškovė byloje šias aplinkybes ginčija ir įrodinėja priešingai. Taigi teismas, pripažindamas, kad šalys keletą metų faktiškai gyvena atskirai, nustatė prejudicinę reikšmę šioje byloje turėsiantį faktą, taip pažeisdama ieškovės teisę įrodinėti ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas J. B. su ieškovės skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir palikti nepakeistas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodomi šie argumentai:

1. Skundžiamų nutarčių dalys, kuriomis atsisakoma sustabdyti bylos dalį, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, tokių nutarčių apskundimo galimybės CPK nenustato (CPK 165 straipsnis, 334 straipsnio 1 dalis). Taigi, proceso teisės normos nustato bylos šalių teisę apskųsti tik teismo nutartį (ar jos dalį) sustabdyti bylą. Dėl šios priežasties ieškovė turi teisę skųsti tik ginčijamų nutarčių dalį, kuria bylos dalis buvo sustabdyta, tačiau negali skųsti ginčijamų nutarčių dalies, kuria bylos dalį nutarta nagrinėti toliau. Ieškovė kasaciniu skundu prašo sustabdyti santuokos nutraukimo bylą visa apimtimi, taigi iš esmės  ji ginčija  ne  nutarčių  dalis, kuriomis bylos dalis buvo sustabdyta, o tik tą dalį, kuria byla nesustabdyta visa apimtimi. Kadangi atsisakymas sustabdyti bylą neužkerta kelio tolesnei bylos eigai ir CPK nenustato tokios nutarties apskundimo galimybės, tai ieškovės reikalavimai, susiję su nesustabdyta bylos dalimi, neturėtų būti nagrinėjami, o kasacinis procesas dėl šių reikalavimų turėtų būti nutrauktas (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).

2. Teismai, sustabdydami bylos dalį dėl santuokinio turto padalijimo, o kitą bylos dalį dėl santuokos nutraukimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu nutarę nagrinėti toliau, nepažeidė CPK 163 straipsnio 3 punkto, 261 straipsnio, 385 straipsnio 1 dalies nuostatų, tinkamai jas taikė ir nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, išaiškinta, kad dalinio teismo sprendimo ar reikalavimų padalyti bendrą turtą išskyrimas į atskirą bylą taikomas tik išimtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės, kad atsakovas nuo 2014 m. vasario mėnesio gyvena su kita moterimi, besilaukiančia jo kūdikio, neabejotinai laikytinos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą priimti dalinį sprendimą. Nei dėl bylos dalies sustabdymo, nei dėl dalinio sprendimo galimo būsimo priėmimo ieškovės teisės į teisingą santuokos nutraukimą nėra varžomos. Kasaciniame skunde nepateikta jokių argumentų, dėl kurių būtų galima manyti, kad, nagrinėjant santuokos nutraukimo klausimą, kol yra sustabdytas turto padalijimo klausimų nagrinėjimas, iškiltų neteisingo sprendimo grėsmė. Skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi nėra nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas. Teismas nesprendė klausimo dėl laikotarpio, kurį šalys nebegyvena kartu, todėl neužkirto ieškovės teisės įrodinėti šių aplinkybių.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į ieškovės kasacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

              Dėl dalies bylos sustabdymo

              Pagal CPK 1623 straipsnį bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose nustatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenustatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. CPK pateikti tiek privalomo, tiek teismo diskrecijai priskirto bylos sustabdymo atvejai (nebaigtiniai sąrašai) (CPK 163, 164 straipsniai). Bylos sustabdymą reglamentuojančiose CPK normose tiesiogiai nėra nustatyta galimybė stabdyti bylos dalį, t. y. esant įstatyme nustatytiems pagrindams laikinai nespręsti tam tikrų byloje pareikštų reikalavimų, tačiau toks procesinis veiksmas iš esmės galimas, o kai kuriais atvejais, siekiant operatyviai apginti asmens teises ar teisėtus interesus, kai bylą dėl kitų reikalavimų reikia stabdyti, – tikslingas ir skatintinas. Tokia procesinė situacija įmanoma dėl civiliniame procese egzistuojančio dalinio sprendimo instituto (CPK 261 straipsnis), kai galutinai išsprendžiama tik dalis ginčo. Taigi dalies bylos sustabdymas neatskiriamai susijęs su galimybe priimti dalinį sprendimą – sustabdyti dalį bylos galima tik tokiu atveju, jei dėl kitos bylos dalies galimas dalinio sprendimo priėmimas. CPK 261 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalinis sprendimas gali būti priimamas tuomet, kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai ir surinktų įrodymų pakanka, jog teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų ar reikalavimo dalies pagrįstumo klausimu. Dalinio sprendimo priėmimas taikytinas tokiais atvejais, kai dalis byloje pareikštų reikalavimų faktinių aplinkybių aspektu yra itin sudėtingi, ir dėl kitos reikalavimų dalies išsprendimo netikslinga laukti, kol bus surinkti visi įrodymai, reikalingi visiems pareikštiems reikalavimams išspręsti. Taip sudaroma galimybė bent dėl dalies reikalavimų pagreitinti teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą. Dalinis sprendimas neturėtų būti priimamas, jei tai prieštarauja ginčo pobūdžiui. Daliniu sprendimu išsprendžiami reikalavimai turi būti pakankamai savarankiški, ši aplinkybė nustatytina, be kita ko, įvertinant, ar reikalavimas galėtų būti nagrinėjamas atskiroje byloje. Tokio nagrinėjimo galimybė priklauso tiek nuo to, ar galiojantys įstatymai vieno iš reikalavimų sprendimą teisme sieja su kito reikalavimo išsprendimu, tiek nuo pareikštų reikalavimų esmės bei tarpusavio ryšio.

              Dėl reikalavimų, nagrinėtinų santuokos nutraukimo byloje, ir jų nagrinėjimo specifikos

              Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis,  362 straipsnio 3 dalis). Šie reikalavimai koreliuoja su procesinėmis normomis – pagal CPK 385 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimą. Taigi, bendroji taisyklė yra tokia, kad santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių klausimai išsprendžiami tuo pat metu.

Aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-474/2006; išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. v. A. Ž., bylos Nr. 3K-7-192/2007; teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-491/09; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. J. v. J. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-529/11). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija šį aiškinimą išplėtė ir dalinio sprendimo atžvilgiu, nurodydama, kad dalinio teismo sprendimo (CPK 261 straipsnis) ar reikalavimų padalyti bendrą turtą išskyrimas į atskirą bylą (CPK 136 straipsnis) taikomas tik išimtiniais atvejais siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kai bankroto byla yra iškeliama įmonei, kurios turtas neatskirtas nuo jos dalyvių turto, klausimas dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo (tiek tais atvejais, kai šis klausimas keliamas pagal vieno sutuoktinio ieškinį, tiek tada, kai yra susitarimas dėl bendro turto padalijimo ar kai turtą prašo padalyti kreditoriai) perduodamas nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (CK 3.51, 3.55 straipsniai, 3.116 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. v. A. Ž., bylos Nr. 3K-7-192/2007). Tokia pozicija grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs, pavyzdžiui, išlaikymo vaikui priteisimas turtu (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas) gali turėti įtakos, parenkant turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių būdą; parenkant turto padalijimo būdą ar nukrypstant nuo sutuoktinio bendro turto lygių dalių principo gali būti atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), todėl tokiais atvejais dalijant turtą svarbu, su kuriuo iš tėvų lieka gyventi vaikai, ir pan. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK trečiosios knygos („Šeimos teisė“) normos, reglamentuojančios santuokos nutraukimą, nustato specialias laikinąsias apsaugos priemones, skirtas vaikų ar vieno iš sutuoktinių interesams apginti, kol bus priimtas teismo sprendimas: įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų;  įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu; priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai) ir kt. Tai rodo, kad santuokos nutraukimo bylose egzistuoja teisinis instrumentas, leidžiantis operatyviai apginti teises bei teisėtus interesus, kuriems reikalinga skubi apsauga, ir patvirtina, kad paprastai neegzistuoja poreikis tam tikrus reikalavimus nagrinėti atskiroje byloje ar priimti dėl jų dalinį sprendimą.

Nagrinėjamoje byloje teismai kaip išskirtines aplinkybes, sudarančias pagrindą stabdyti dalį bylos, taip pat dėl nesustabdytos bylos dalies priimti dalinį sprendimą, nurodė tai, jog atsakovas gyvena su kita moterimi, kuri laukiasi nuo jo vaiko. Teisėjų kolegija su tokiu išimtinių aplinkybių vertinimu nesutinka ir nurodo, kad situacija, kai sutuoktiniai santuokos nutraukimo metu kartu nebegyvena, gana dažna santuokos nutraukimo bylose; nagrinėjamu atveju į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi ieškovė (atsakovas tik vėliau bandė inicijuoti procesą Rusijoje), tai rodo, kad atsakovas neturėjo intereso nutraukti santuoką kuo skubiau; tėvystės fakto (tokiam įvykus) registravimui bei tėvo ir vaiko santykiams tebevykstantis santuokos nutraukimo procesas taip pat nėra reikšmingas. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad nepriėmus dalinio sprendimo atsakovo teisės liks neapgintos ar bus pažeistos kitų asmenų teisės. Bylą nagrinėjusių teismų išvada dėl aplinkybių išimtinumo neatitinka minėtos kasacinio teismo praktikos. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra teisinio pagrindo sustabdyti bylos dalį dėl turto padalijimo, o dėl kitų reikalavimų (santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo) bylą nagrinėti ir dėl jų spręsti daliniu sprendimu. Išdėstytų argumentų pagrindu skundžiama teismo nutartis naikintina.

Dėl kasacijos galimumo

Atsakovas atsiliepime į kasacinį skundą teikia argumentus dėl to, kad kasaciniu skundu iš esmės ginčijama nutarties dalis, kuria atsisakyta stabdyti bylos dalį, o teismo nutartys, kuriomis bylą atsisakyta sustabdyti, yra neskundžiamos. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais argumentais. Iš tiesų CPK 165 straipsnis nustato nutarties sustabdyti bylą apskundimą (išskyrus jame nurodytas išimtis, kai ir nutartis dėl bylos sustabdymo neskundžiama). Nutartis, kuria atsisakoma sustabdyti bylą, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl ji negali būti skundžiama ir 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar byla galėjo būti stabdoma tokia apimtimi, kaip tai padarė teismai, t. y. ar iš viso galėjo būti taikomas bylos sustabdymas tam tikrų konkrečių reikalavimų (turto padalijimo) atžvilgiu, taip atskiriant šį reikalavimą nuo kitų santuokos nutraukimo byloje spręstinų klausimų. Atsakant į šį klausimą būtina analizuoti visų reikalavimų – tiek tų, kurių nagrinėjimas sustabdytas, tiek tų, kuriuos teismas nutarė nagrinėti, – esmę ir sąsajas. Dėl to atmestinas atsakovo argumentas, kad kasatorė iš esmės skundžia tik nutarties dalį, kuria nuspręsta bylos dėl tam tikrų reikalavimų nestabdyti ir ją nagrinėti toliau. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija šiuo atveju nesprendžia, ar yra pagrindas stabdyti šią bylą (visa apimtimi), kol bus išnagrinėta kita civilinė byla, ar galbūt bus spręstinas bylų sujungimo klausimas, taip pat ši nutartis neeliminuoja galimybės, kad nagrinėjant bylą iškils pagrįstas poreikis priimti dalinį sprendimą ir pan. (šiuos klausimus turi spręsti bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas), o tik pasisako dėl dalies bylos sustabdymo teismų nutartyse nurodyta apimtimi ir pagrindais teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, argumentai dėl nutarties neskundžiamumo nebuvo keliami. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad nutraukti kasacinį procesą dėl atsiliepime į kasacinį skundą išdėstytų priežasčių nėra teisinio pagrindo.

Kasatorė po kasacinio skundo priėmimo teikė teismui rašytinius paaiškinimus bei papildomus įrodymus, jos manymu, patvirtinančius dalinio bylos sustabdymo pagrindo nebuvimą. Teisėjų kolegija nurodo, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir jų iš naujo nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl nauji įrodymai kasacinėje instancijoje nepriimami. Pateikti papildomi įrodymai ir rašytiniai jų paaiškinimai grąžintini kasatorei.

              Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje kasacinis teismas patyrė 11,06 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. pažyma). Šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu paliktinas spręsti teismui, išnagrinėsiančiam bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360 straipsniu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Grąžinti I. B. 2015 m. balandžio 14 d. paaiškinimus ir prie jų pridėtus rašytinius įrodymus. 

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Alė Bukavinienė                                         

                                                                      Birutė Janavičiūtė

                                                                                                                                                                        Antanas Simniškis