Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-434-81/2012
Teisėja J. Jakubonienė Teisminio proceso Nr.:1-22-1-00965-2010-9
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
1.1.8.6.2.;2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 31 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Evaldo Gražio, Valdo Vitunsko , sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kuzminovui, nuteistosios L. K. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. nuteista už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 213 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – laisvės atėmimo bausme 1 (vieniems) metams; už LR BK 182 str. 3 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą (L. Ž. turto įgijimas apgaule)- 20 parų arešto; už LR BK 182 str. 1d. numatyto nusikaltimo padarymą - laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams; už LR BK 182 str. 3d. numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą (A. D. turto įgijimas apgaule)- areštu 20 parų.
Bausmės, subendrintos vadovaujantis LR BK 63 str. 1d.,5d. 2p. ., 65 str. 1d. 1p. , BK 63 str. 1d., 9d., 4d. ir galutinė subendrinta bausmė skirta – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 str. 1d., 2d., bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant L. K. BK 71 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę-10 (dešimties) MGL dydžio, t.y. 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio, įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Dėl kaltinimo padariusLR BK 182 str. 3d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą, t.y. apgaule savo naudai įgyto A. P. nedidelės vertės turto, baudžiamoji byla L. K. atžvilgiu nutraukta, nesant nukentėjusiojo skundo ar teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo (BPK 3 str. 1d. 6p.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
L. K. nuteista už LR BK 213 str. 1d. numatyto nusikaltimo padarymą, nes 2010-08-28 (duomenys neskelbtini) turgavietėje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo žinomai netikrus kitos valstybės apyvartoje esančius pinigus - aštuonis 100 eurų nominalo banknotus: vieną 100 eurų banknotą Nr. X17428973825, vieną 100 eurų banknotą Nr. X04395726169, penkis 100 eurų banknotus Nr. U47523343298 ir vieną 100 eurų banknotą, kurio numeris nežinomas, atspausdintus ofsetinės spaudos būdu, t.y. ne pagal eurų spausdinimo reikalavimus, kuriuos iki 2010-09-28 laikė savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) , iš kurių:
vieną banknotą Nr. U47523343298 2010-09-28 apie 15.30 val. - 16.00 val. realizavo (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje (duomenys neskelbtini) turgavietėje, pateikdama nukentėjusiajai L. Ž. kaip užmokestį už pirktas 30 Lt vertės prekes, gaunant iš jos 310 Lt grąžos už pirkinį;
vieną banknotą Nr. X17428973825 2010-09-29 apie 16.30 val. realizavo(duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje (duomenys neskelbtini) turgavietėje, pateikdama nukentėjusiajam A. P. kaip užmokestį už pirktas 50 Lt vertės prekes, gaunant iš jo 300 Lt grąžos už pirkinį;
du banknotus Nr. U47523343298 2010-09-30 16.00 val. realizavo (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje (duomenys neskelbtini) turgavietėje, pateikdama nukentėjusiajai R. Š. kaip užmokestį už pirktas 140 Lt vertės prekes, gaunant iš jos 550 Lt grąžos už pirkinius;
vieną banknotą Nr. U47523343298 2010-09-30 16.30 val. realizavo(duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje (duomenys neskelbtini) turgavietėje, pateikdama nukentėjusiajai A. D. kaip užmokestį už pirktas 70 Lt vertės prekes, gaunant iš jos 270 Lt grąžos už pirkinius;
du banknotus Nr. U47523343298 ir Nr. X04395726169 2010-10-01 iki 16.20 val. su savimi laikė (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje (duomenys neskelbtini) turgavietėje, kol buvo sulaikyta policijos pareigūnų, o paskutinis banknotas, kurio numeris nežinomas, nebuvo rastas.
Be to, L. K. už LR BK 182 str. 3d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą nuteista nes, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - 30 litų vertės prekes ir pinigus - 310 litų, 2010-09-28, apie 15.30 val. - 16.00 val. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje (duomenys neskelbtini) turgavietėje, panaudodama netikrus pinigus - vieną 100 eurų banknotą Nr. U47523343298, jį pateikdama kaip tikrą ir suklaidindama turto savininką, apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą, nukentėjusiajai L. Ž. priklausantį, turtą - maisto produktus 30 Lt vertės ir pinigus - 310 Lt, padarydama nukentėjusiajai L. Ž. bendrą 340 Lt turtinę žalą.
Be to, L. K. už LR BK 182 str. 1d. numatyto nusikaltimo padarymą nuteista, nes, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - 140 litų vertės prekes ir pinigus - 550 litų, 2010-09-30 apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje (duomenys neskelbtini) turgavietėje, panaudodama netikrus pinigus - du 100 eurų banknotus Nr. U47523343298, juos pateikdama kaip tikrus ir suklaidindama turto savininkę, apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai R. Š. priklausantį, turtą- įvairias prekes 140 Lt vertės ir pinigus -550 Lt, padarydama nukentėjusiajai R. Š. bendrą 690 Lt turtinę žalą.
Be to, L. K. už LR BK 182 str. 3d. numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą nuteista, nes,turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - 70 litų vertės prekes ir pinigus - 270 litų, 2010-09-30 apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje (duomenys neskelbtini) turgavietėje, panaudodama netikrus pinigus - 100 eurų banknotą Nr. U47523343298, jį pateikdama kaip tikrą ir suklaidindama turto savininkę, apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą, nukentėjusiajai A. D. priklausantį turtą - prekes 70 Lt vertės ir pinigus - 270 Lt, padarydama nukentėjusiajai A. D. bendrą 340 Lt turtinę žalą.
Nuteistoji L. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. nuosprendžio dalį dėl įpareigojimo bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, nes nuosprendis šioje dalyje nepagrįstas, pažeidžiantis bausmės skyrimo, lygiateisiškumo, teisingumo bei proporcingumo principus, taip pat kaltinamojo teisę į teisingą teismą. Apeliantė mano, kad bausmė aiškiai per griežta, teismas padarė esminių klaidų individualizuodamas bausmę, nes nevertino amžiaus, neatsižvelgė į nuteistosios asmenybę, į tai, kad visuomeniniame gyvenime nuteistoji charakterizuojama teigiamai, o nustatant bausmės dydį teismas neatsižvelgė į tai, kad ji kaltę pripažino ir dėl padaryto nusikaltimo gailisi.
Apeliantė nurodo, jog šiuo metu yra bedarbė, todėl įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimą, nepagrįstai apribos apeliantės judėjimo laisvę ir galimybę ieškotis darbo kituose miestuose. Šis įpareigojimas, apeliantės manymu, aiškiai prieštarauja teisingumo principui, todėl šiuo atveju taikytinos LR BK 54 str. 3d. nuostatos.
Apeliantė taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino fakto, kad nuteistoji kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tokiu būdu buvo pažeista teisė į teisingą teismą bei ignoruotos LR BK 54 str. 2d.7p., 59 str. 1d. 2p., 61 str. 1d., 2d nuostatos, buvo parinkta per griežta bausmė ir tuo pažeistas lygiateisiškumo principas bei nusižengta teismų praktikai.
Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nuteistosios gynėjos, prašiusios skundą dėl jame išdėstytų motyvų tenkinti, prokuroro, prašiusio apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.
Nuteistoji neginčija jos padarytų veikų kvalifikavimo , todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso(toliau-LR BPK) 320 str. 3 d., baudžiamoji byla apeliacine tvarka patikrinama tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde.
Nuteistoji mano, kad jai paskirtoji bausmė per griežta, yra neteisinga, paskirta pažeidžiant įstatymą, prieštarauja teisingumo principui bei neatitinka teismų praktikos.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentas nepagrįsti. Bausmė nuteistajai skirta teisingai.
Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Skiriant bausmes L. K. į visas šias aplinkybes atsižvelgta, jos įvertinos tinkamai.
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistosios asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas įvertino tai, kad padarytas vienas tyčinis nesunkus savanaudiškas nusikaltimas bei du tyčiniai savanaudiški baudžiamieji nusižengimai, o taip pat vienas apysunkis tyčinis nusikaltimas. Visos veikos baigtos. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad L. K. anksčiau teista. Pažymėtina, jog dalį nusikalstamų veikų L. K. padarė jau po ankstesnio nuosprendžio paskelbimo. Pažymėtina, jog tuo metu nuosprendis nors ir nebuvo įsiteisėjęs, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo terminas buvo skaičiuojamas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Ankstesniu nuosprendžiu nuteistajai buvo skirta laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas atidėtas, tačiau akivaizdu, jog ši priemonė nebuvo pakankama nuteistosios elgesiui koreguoti, tai nesulaikė nuteistosios nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Po nuosprendžio paskelbimo nuteistoji padarė net tris naujas nusikalstamas veikas, be to buvo bausta administracine tvarka ir tai rodo jos didesnį pavojingumą visuomenei bei paneigia aplinkybę, kad nuteistoji visuomeniniame gyvenime charakterizuojama teigiamai. Būtent šios aplinkybės ir davė pagrindą skirti nuteistajai griežtesnes tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu bausmes. Dėl šių aplinkybių L. K. teisėtai ir pagrįstai skirtos bausmės, susijusios su laisvės atėmimu. Taip pat skirdamas bausmes teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir skyrė su laisvės atėmimu susijusias bausmes, mažesnes nei straipsnio sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmės bei arešto bausmės vidurkiai.
Apeliantė skunde teigia, jog teismas nepagrįstai atsakomybę lengvinančia aplinkybe nelaikė nuteistosios prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi.
Teisėjų kolegija pažymi, jog LR BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 str. 1 d.2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.
Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto
nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme keičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka suriktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme.
Byloje esantys nuteistosios parodymai patvirtina, jog L. K. esminę nusikalstamų veikų aplinkybę- būtinąjį veikų požymį -tyčią pripažino tik dėl byloje surinktų įrodymų visumos bei pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Be to, net ir bylą nagrinėjant teisme ji vengė pripažinti savo kaltę, nurodė, jog pinigų nenešė į banką, būtų nešusi, nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog į banką nešti pinigus bijojo, nes įtarė, kad jie netikri. (t1, b.l. 119) Nors L. K. teigė, jog nuovadoje apklausiama buvo šoke, tačiau parodė, jog 2011-02-17 šoke nebuvo ir dėl šių parodymų, kuriuose nurodė, jog pinigų į banką nebūtų nešusi, nieko paaiškinti negalėjo. Nors L. K. teigia, jog žmones apgavo netyčia, nepagalvojusi, tačiau, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas nuosprendyje, ši nuteistosios versija iškelta tik siekiant palengvinti sau padėtį, nes nuteistosios veiksmų, elgesio visuma rodo, jog nuo pat pradžių nuteistoji suprato ir žinojo, kad eurai netikri ir sąmoningai juos siekė iškeisti turguje, nes ji eurų net nebandė tikrinti; nenunešė į keityklą, žinodama, kad atsikaitymai Lietuvoje vyksta litais; melavo pirkėjams, kad yra ką tik grįžusi iš užsienio ir gavusi iš vieno pardavėjo grąžą litais, su kitu vis tiek atsiskaitinėjo eurais; siūlė pardavėjams eurų nenešti į banką, o juos taupyti. Esant šioms aplinkybėms, nuteistosios prisipažinimas laikomas tik formaliu, todėl pagrįstai tai nelaikyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
LR BK 61 str. 2 d. įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas bausmių dydžius ,teisėjų kolegijos manymu, šių taisyklių nepažeidė, tinkamai įvertino anksčiau aptartų aplinkybių visumą, kiekvienos iš jų reikšmę ir skyrė bausmes, susijusias su laisvės atėmimu, žymiai mažesnes nei LR BK 213 str. 1 d. sankcijos vidurkis ar arešto bausmės, skirtinos už baudžiamuosius nusižengimus, vidurkis.
Bausmių bendrinimo taisyklės nepažeistos. LR BK 213 str. 1d. ir 182 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, todėl bausmės, paskirtos už šias veikas, vadovaujantis BK 63 str. 5d. 2 p. subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnes ir ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta už LR BK 182 str. 1d. numatytą nusikalstamą veiką bei su Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-15 nuosprendžiu skirta bausme.
Įvertinus nuteistosios asmenybę, veikų skaičių, savanaudišką pobūdį, o taip pat ir jų pavojingumą, darytina išvada, jog L. K. tiek bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir galutinė subendrinta bausmė, nėra aiškiai per griežtos, yra būtinos užtikrinti bausmės tikslus, todėl skirti švelnesnę bausmę nėra teisinio pagrindo.
L. K. taip pat mano, jog atidedant bausmės vykdymą jai nepagrįstai skirtas įpareigojimas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, žinios, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Apeliantės manymu tai nepagrįstai varžo nuteistosios judėjimo laisvę bei galimybę įsidarbinti užsienyje, todėl prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmetami. Pažymėtina, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą, būtina sąlyga yra teismo manymas, kad LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tačiau skiriant nuteistajai įpareigojimus. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir vienas iš jos tikslų yra asmens nubaudimas, t.y. kaip atpildas už neigiamą veiką, o taip pat tuo iš dalies kompensuojamas nukentėjusiojo interesas nubausti asmenį, kad kaltininkas taip pat gautų tam tikrą atpildą už neteisėtą veiką. Teismo skiriamų įpareigojimų užduotis yra tiek padėti užtikrinti bausmės tikslus, tiek ir užtikrinti bausmės vykdymo kontrolę. Vienas iš tų įpareigojimų yra neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo. Šis įpareigojimas, o taip pat ir įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą yra lengvesnė bausmės tikslo - nubaudimo, o taip pat ir kitų BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų užtikrinimo forma nei tai būtų paskiriant realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę. Tinkamas šių įpareigojimų vykdymas teismo nurodytą laikotarpį ateityje bus sąlyga atleisti asmenį nuo bausmės. Kadangi šis įpareigojimas - tai valstybės prievartos priemonės išraiškos būdas, kai bausmės vykdymas atidedamas, todėl su tuo susiję judėjimo laisvės apribojimai kartu ir laisvės įsidarbinti užsienyje apribojimai, yra natūrali nuteistosios neigiamo elgesio pasekmė ir apie tai yra žinoma kaltininkui atliekant neteisėtą veiką, todėl teigti, kad šis įpareigojimas akivaizdžiai neproporcingas, pažeidžiantis teisingumo principą, nėra jokio pagrindo.
Atsižvelgiant į savanaudišką nusikalstamų veikų pobūdį, į tai, kad per trumpą laiką padaryta ne viena, o keturios nusikalstamos veikos, dalis jų padaryta jau po to, kai L. K. atžvilgiu buvo priimtas ankstesnis apkaltinamasis nuosprendis ir jai buvo skirta laisvės atėmimo bausmė už tyčinį nusikaltimą, atidedant paskirtos bausmės vykdymą, teisėjų kolegijos manymu, teismo skirtas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms nėra aiškiai per griežtas įpareigojimas ir yra būtinas bei pakankamas užtikrinti bausmės tikslus.
Atsižvelgiant į aptartus argumentus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, bausmė bei įpareigojimai bausmės vykdymo atidėjimo metu nuteistajai skirti teisėtai bei pagrįstai, nepažeidžiant teisingumo, proporcingumo principo, todėl nuteistosios teisė į teisingą teismą nebuvo pažeista. Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
n u t a r i a :
L. K. apeliacinį skundą atmesti;
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė teisėja Regina Cemnolonskienė
Teisėjai: Evaldas Gražys
Valdas Vitunskas