Administracinė byla Nr. I-616-505/2011
Proceso Nr . 3-62-3-1174-2010-0
Procesinio sprendimo kategorija:74.; 12.3.1; 12.3.2.
(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. birželio 16 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nataljos Zelionkienės ir Gintaro Čekanausko,
sekretoriaujant Žanai Jankovič,
dalyvaujant pareiškėjo atstovėms L. S. ir jos advokatei Aušrai Ručienei,
atsakovo VĮ Registrų centro ir trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro Marijampolės filialo atstovei Gražinai Cicėnienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. S. agroserviso įmonės skundą atsakovui VĮ Registrų centro Marijampolės filialui, trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras, dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas L. S. agroserviso įmonė kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. 208, VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2010 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. (2070/08)S-2416, 2010 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. (2070/06)S-2448 ir įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Marijampolės filialą atlikti nekilnojamojo turto (bylos Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).) teisinę registraciją, t. y. įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir įregistruoti L. S. agroserviso įmonės nuosavybės teises į šiuos nekilnojamuosius daiktus: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pagalbiniai pastatai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statiniai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 54-56).
Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovės posėdžio metu paaiškino, kad V. D. 2005 m. lapkričio 18 d. notarinės formos pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė pareiškėjui visą jam sesers D. A. padovanotą turtą. Sudarant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį sklype stovėjo statiniai, kurie stovi ir dabar. Pirkimo-pardavimo sutarties 4 p. remiamasi CK 6.395 str., kuriame nurodoma, „<...> kad, jeigu parduodamame žemės sklype yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, kurių nuosavybės teisės perėjimas neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į juos perėjo žemės sklypo pirkėjams.“. Pirkimo-pardavimo sutarties 5 punkte pirkėjo L. S. agroserviso įmonės atstovė patvirtina, jog „<...> dėl neatliktų kadastrinių matavimų pretenzijų nereiškiu <...>“, o 6 punkte šalys pareiškė „<...> kad atskleidė viena kitai visą joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės šios sutarties sudarymui ir jos vykdymui, <...>“. Šalių sutarta žemės sklypo pirkimo-pardavimo kaina buvo tris kartus didesnė už vidutinę žemės sklypo rinkos vertę pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu – tai patvirtina faktą, kad buvo pirkti ir ant žemės sklypo esantys statiniai. Pardavėjui buvo 84 metai ir dėl pablogėjusios sveikatos jis labai skubėjo parduoti žemės sklypą, todėl nebuvo reikalaujama, kad būtų atlikta pastatų inventorizacija. Registrų centras įregistravo žemės pirkimo-pardavimo faktą ir, tai kad užstatyta teritorija sudaro 20 ha. Įmonė savo lėšomis atliko kadastrinius matavimus, sudarė nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą, atliktus darbus apmokėjo, tačiau atsakovas atsisakė juos įregistruoti. Atsakovas neteisingai vertino pareiškėjo pateiktus dokumentus, patvirtinančius nuosavybę. Dėl sklype esančių statinių nebuvo jokių ginčų su trečiaisiais asmenimis, įmonė jais naudojasi nuo įsigijimo dienos ir laiko juos savo nuosavybe. Mano, kad ginčijami VĮ Registrų centro ir VĮ Registrų centro Marijampolės filialo priimti sprendimai yra neteisėti ir neteisingi, apribojantys disponavimą įsigytu turtu, todėl prašo juos panaikinti bei įpareigoti atsakovą įregistruoti ginčo statinius ir nuosavybės teises į juos.
Atsakovas VĮ Registrų centro Marijampolės filialas su skundu nesutiko.
Atsiliepime į skundą (b. l. 69-72) nurodė ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijami sprendimai yra teisėti, atitinkantys įstatymų reikalavimus. Žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 1994 m. birželio 8 d. iki 2005 m. lapkričio 24 d. buvo įregistruotas V. D., įregistravimo juridinis pagrindas – 1994 m. birželio 8 d. dovanojimo sutartis Nr. 3519. Dovanojimo sutartyje vienareikšmiškai įvardintas sutarties dalykas, t. y. žemės sklypas (sutarties 1 p., 2 p., 4 p.). Tai patvirtina ir įrašas notarinės formos sutartyje, įpareigojantis dovanos gavėją V. D. įregistruoti šį dokumentą tuo metu valstybinį žemės kadastro duomenų registrą tvarkančioje įstaigoje. Notarinės formos sutarties įraše nenurodyta minėtą sutartį įregistruoti Valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, kuri sutarties sudarymo metu registravo pastatus, statinius ir butus bei išdavė registravimo pažymėjimus. Taigi pareiškėjo teiginiai, kad V. D. pagal 1995 m. birželio 28 d. dovanojimo sutartį įgijo neinventorizuotus ir neįregistruotus statinius yra nepagrįsti. 2005 m. lapkričio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties 4 p. nurodoma, kad šalys pareiškia, jog parduodamoje žemėje nėra jokių kitų sutartyje neaptartų objektų. Sutarties sąlyga, kad „dėl neatliktų kadastrinių matavimų pretenzijų nereiškiu ir įsipareigoju perimti bei vykdyti visas šiam sklypui taikomas specialiąsias sąlygas“ nepagrįstai aiškinama, jog tai nurodyta apie statinius. Pirkimo-pardavimo sutartimi buvo perduotas tik sklypas, be statinių. Gyvenamasis namas ((duomenys neskelbtini)) su ūkio pastatais jau 1998-2002 metais pagal įrašą ūkinėje knygoje, užregistruoti L. S. agroserviso įmonės vardu, o tai prieštarauja pareiškėjo aiškinimui, kad šį turtą jis įsigijo tik 2005 m. lapkričio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Įrašai namų ūkio knygose juridinės galios neturi. Neneigė, kad sklype buvo ir yra pastatai, tačiau nesutiko, kad sklype esančių statinių nuosavybės teisės perėjo žemės sklypo pirkėjams, nes nėra nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, atitinkančių Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimus. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą (b. l. 79,80) papildomai nurodė, kad registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis, neturi teisės savarankiškai aiškinti ar interpretuoti pateiktų dokumentų turinio, aiškinti sandorio turinį, tikrąją šalių valią, nes tokia teisė įstatymu jam nėra suteikta. Pareiškėjo pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre būtų galima atlikti prašomą teisinį nekilnojamojo turto registravimą. Jų nuomone skundas turi būti atmestas.
Pareiškėjo skundas tenkintinas.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. liepos 7 d. prašymu Nr. 1716942 kreipėsi į VĮ Registrų centro Marijampolės filialą, prašydamas įregistruoti juridinio asmens nuosavybę į statinius (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (b. l. 90). Prie prašymo pateikė 2010 m. birželio 17 d. pažymą Nr. (22) (3.14) FR-66 (b. l. 14, 91), 2005 m. lapkričio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr.7439 (toliau – ir Sutartis) (b. l. 96); 2005 m. lapkričio 18 d. priėmimo-perdavimo aktą (b. l. 97). VĮ Registrų centro Marijampolės filialas 2010 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. (2070/08)S-2416 (b. l. 13) ir 2010 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. (2070/06)S-2448 (b. l. 14-15), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau- NTKĮ) 13 str. 4 d. 2 p. ir Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau- NTRĮ) pakeitimo įstatymo 26 str. 3 d. 2 p., 29 str. 7 p. prašymo netenkino, motyvuodami tuo, kad nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruoti patys nekilnojamieji daiktai, o nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas NTKĮ nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Be to, pateikti dokumentai neįrodo nuosavybės teisių atsiradimo į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), nes žemės pirkimo- sutarties sudarymo momentu nebuvo nustatyti statinių kadastro duomenys. Pareiškėjas dėl teritorinio registratoriaus sprendimų panaikinimo 2010 m. rugpjūčio 12 d. skundu (b. l. 16-17) kreipėsi į VĮ Registrų centrą. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. 208 teritorinio registratoriaus priimtus sprendimus, vadovaudamasis NTRĮ 23 str., 29 str. 2 p., 29 str. 6 p. nuostatomis, paliko galioti, nes pareiškėjo teritoriniam registratoriui pateiktuose dokumentuose nėra jokių duomenų, identifikuojančių prašomus registruoti statinius, t.y. juose nėra jokių statinių kadastro duomenų (nei unikalaus Nr., nei adreso ir pan.) ir pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre būtų galima atlikti pareiškėjo prašomą teisinį registravimą (b. l. 10-11).
Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2010 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. (2070/08)S-2416 (b. l. 13) ir 2010 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. (2070/06)S-2448 (b. l. 14-15), VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimo Nr. 208 teisėtumo ir pagrįstumo, todėl vertintina, ar iš tiesų pareiškėjas L. S. agroserviso įmonė 2010 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. (2070/08)S-2416 (b. l. 13) ir 2010 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. (2070/06)S-2448 priėmimo metu neturėjo nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamuosius daiktus: gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pagalbinius pastatus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Teisiniai santykiai dėl nekilnojamojo daikto bei daiktinių teisių į jį įregistravimo Nekilnojamojo turto registre reglamentuojamai atitinkamai Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymais. Pagal NTRĮ 13 str. 1 d., Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje pirmiausia yra būtina aptarti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatų dėl pareiškėjos prašomų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre statinių taikymo, t. y. nustatyti, ar byloje esantys duomenys šio įstatymo taikymo požiūriu yra pakankami tam, kad minėti statiniai būtų pripažinti Nekilnojamojo turto kadastro objektais (5 str.), ar šių statinių kadastro duomenys yra nustatyti tinkamai, kad būtų įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą (6 str. 2 d., 8 str.), ar šie statiniai gali būti laikomi baigtais formuoti, taip pat ar kadastro tvarkytojui buvo pateikti dokumentai, pripažintini pakankamu pagrindu atlikti šių statinių kadastrinę registraciją (7 str., 12 str.).
Pareiškėjas savo nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamuosius daiktus grindžia 2005 m. lapkričio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, reg. Nr.7439, sudaryta tarp V. D. ir L. S. agroserviso įmonės, atstovaujamos L. S. (b. l. 24,25,74-75), kurios objektas – 17.7000 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l.24,25). Pareiškėjas nurodo, kad šio sandorio atžvilgiu turi būti taikoma CK 6.395 str. 1 d. nuostata.
CK 6.395 str. 1 d. numatyta, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas; jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui.
Kaip matyti iš 2005 m. lapkričio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties, joje nėra aptartas žemės sklype esančių statinių nuosavybės teisės perėjimo klausimas. CK 6.395 str. 1 d. nenumato kitų būtinų sąlygų, kurios privalėtų būti tam, kad žemės sklype esantys ir pirkimo-pardavimo sutartyje neaptarti statiniai pereitų nuosavybėn žemės sklypo pirkėjui. Todėl atsakovo argumentai, kad nebuvo atlikti pastatų matavimai ir jie nebuvo inventorizuoti iki Sutarties sudarymo bei, kad notarinės formos dovanojimo sutartyje, pagal kurią V. D. įgijo žemės sklypą, nenurodyta sutartį įregistruoti Valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, pripažintini nepagrįstais spręndžiant nuosavybės įgyjimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Sutarties 4 punkte nurodoma, kad šalims yra žinomas CK 6.395 str., t.y. kad jeigu parduodamame žemės sklype yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, kurių nuosavybės teisės perėjimas neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į juos perėjo žemės sklypo pirkėjams, todėl vadovaujantis CK 6.395 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija, pripažintina, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius kartu su nuosavybės teise į žemės sklypą perėjo pirkėjui, t.y. pareiškėjui (2005 m. lapkričio 18 d. žemės pirkimo-pardavimo sutartis 2005 m. lapkričio 24 d. įregistruota Nekilnojamojo turto registre (b.l.94,95). Be to, ginčo statiniai yra pareiškėjo nuosavybės teise valdomame žemės sklype, šie statiniai nebuvo ir nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir, atitinkamai duomenų apie jų savininkus nekilnojamojo turto registre nėra (šios faktinės bylos aplinkybės nėra ginčijamos). Taigi, teismas daro išvadą, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas nėra ginčo nekilnojamųjų daiktų savininkas, ir tai kad pareiškėjas yra ginčo nekilnojamųjų daiktų savininkas patvirtina ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Keturvalakių seniūnijos 2011 m. gegužės 23 d. pažyma apie įrašą (duomenys neskelbtini) ūkinėje knygoje Nr.8, Nr. (22) (1.6) IS-40 (b. l. 141), kuriame nurodoma, jog 1995 m. birželio 28 d. D. A. padovanojo V. D. 17,7 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio užstatyta teritorija- 0,2 ha, ir statiniai, esantys šiame žemės sklype statyti dovanojimo sutarties šalių motinos K. D. 1932- 1937 metais, o atstatyti jie apie 1949-1950 metais.
NTKĮ 3 str. 3 d. numatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. NTRĮ 9 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami statiniai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Pagal NTKĮ 7 str. 3 d., statiniai yra formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, o pagal to paties straipsnio 4 dalį, nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Šios nuostatos reglamentuoja naujo, Statybos įstatymo nustatyta tvarka formuojamo statinio formavimo taisykles, o NTKĮ 12 str. 4 d. nustatytos išimtinės, seniai (iki 1991 m. liepos 25 d.) pastatytų ar įsigytų statinių įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą taisyklės, t. y. nustatyta, kad kadastro tvarkytojui pateikiamų dokumentų sąrašą, kai yra prašoma įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie statinius, kurie buvo įgyti ar pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., nustato Vyriausybė.
Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Keturvalakių seniūnijos 2011 m. gegužės 23 d. pažymoje apie įrašą (duomenys neskelbtini) ūkinėje knygoje Nr.8, Nr. (22) (1.6) IS-40 nurodoma, kad ginčo nekilnojamieji daiktai (statiniai) buvo pastatyti maždaug apie 1932-1937 metus, atstatyti maždaug 1949-1950 metais (b.l.141). Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Keturvalakių seniūnijos 2011 m. balandžio 20 d. pažymoje Nr. (22)(3.14) FR-51 (b. l. 122), be kita ko, nurodoma, kad “<...> 1978 m. lapkričio 13 d. mirus K. D., P. d., jai priklausiusius statinius (duomenys neskelbtini), paveldėjo jos dukra D. A. <...>“. Aplinkybę, kad šie statiniai pastatyti 1950 m. pripažįsta ir atsakovas (VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2011 m. gegužės 20 d. prašymas Nr. (2070/02)S-1373; b. l. 143-144). Šie bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad ginčo statiniai buvo pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., (paneigiančių šią aplinkybę duomenų byloje nėra), todėl akivaizdu, kad nagrinėjamai situacijai taikytinos ne atitinkamos NTKĮ 7 str., o šio įstatymo 12 str. 4 d. ir šios teisės normos taikymą detalizuojančio Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtinto Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo (toliau – ir Sąrašas) nuostatos.
Sąrašo 1 punkte numatyta, kad jame nurodyti dokumentai, teiktini Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant statinius, įsigytus ar pastatytus, iki įsigaliojo Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297, kurie įrašymo į ūkines knygas momentu buvo kaimo vietovėje ir iki šiol neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir seni statiniai). To paties Sąrašo 2.1 punkte numatyta, jog pastatyti seni statiniai Nekilnojamojo turto registre registruojami Registro nuostatų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises į jį ir savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai. Ši Sąrašo nuostata paneigia atsakovo teiginį, kad pažyma apie įrašą namų ūkio knygose juridinės galios neturi. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas atsakovui pateikė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Keturvalakių seniūnijos 2010 m. birželio 17 d. pažymą Nr. (22) (3.14) FR-66 (b. l. 19) apie tai, kad namų ūkio knygoje Nr. 8 L. S. agroserviso įmonės vardu yra įrašytas gyvenamasis namas ((duomenys neskelbtini)), su ūkio pastatais, kiemo statiniais ir įrengimais, esančiais (duomenys neskelbtini) ir, kad jie įmonei nuosavybės teise priklauso 2005 m. lapkričio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Ginčo dėl to, ar minėti nekilnojamieji daiktai (statiniai) buvo kaimo vietovėje, nėra. Todėl, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, o būtent Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Keturvalakių seniūnijos 2011 m. gegužės 23 d. pažymą apie įrašą (duomenys neskelbtini) ūkinėje knygoje Nr.8, Nr. (22) (1.6) IS-40 (b. l. 141), kuriame nurodoma, jog 1995 m. birželio 28 d. D. A. padovanojo V. D. 17,7 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio užstatyta teritorija- 0,2 ha, ir statiniai, esantys šiame žemės sklype statyti dovanojimo sutarties šalių motinos K. D. 1932- 1937 metais, o atstatyti jie apie 1949-1950 metais ir jau minėtą teritoriniam registratoriui pateiktą pažymą (b.l.19), pripažįsta, kad jos atitinka Sąrašo 1 ir 2.1 punktų nustatytas sąlygas ir sprendžia, kad pareiškėjas atsakovui pateikė visus reikalingus dokumentus, ginčo nekilnojamųjų daiktų ar daiktinių teisių į juos įregistravimui.
Minėta, kad NTRĮ įstatymo 13 str. 1 d. numatyta, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo daikto įrašymui į Kadastrą turi būti nustatyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, kurie nurodyti NTKĮ 6 str. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – procesas, kurio metu atliekami nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, parengiami dokumentai, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ar papildoma jau sudaryta byla (NTKĮ 2 str. 3 d.). Į Kadastrą įrašomi statinių kadastro duomenys (NTKĮ 6 str. 2 d.) nustatomi atliekant kadastrinius matavimus ir sudarant nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą (NTKĮ 8 str.; Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534 (toliau – Kadastro nuostatai), 32.2, 63 punktas, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – Kadastrinių matavimų taisyklės) 174-176 p.), kurioje turi būti Kadastro nuostatų 64 punkte ir Kadastrinių matavimų taisyklių 174-176 punktuose nurodytų dokumentų komplektas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo atstovės ir VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2010 m. birželio 16 d. sutarties (b. l. 26-27) pagrindu buvo atlikti namų valdos Vilkaviškio r. sav. Paplabūdiškių k. kadastrinių matavimų darbai ir 2010 m. birželio 21 d. suformuota kadastrinių matavimų byla (bylos Nr. 39/28049; registro Nr. 44/1371027 (Statiniai)(b. l. 28-49). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl ginčo statinių atitikimo nekilnojamojo turto kadastro objekto apibrėžimui (NTKĮ 5 str. 1 d. 2 p.), taip pat neginčijamas šių objektų kadastro duomenų nustatymo teisingumas (NTKĮ 6 str. 2 d. ir 8 str.), todėl teismas šio ginčo apimtyje nesprendžia dėl ginčo statinių kadastro duomenų teisingumo ar tinkamumo.
Teismų įstatymo 33 str. 4 d. nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502- 1447/2009 ir 2009 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-996/2009 yra reikšmingos šiai administracinei bylai, kadangi jose suformuotos iš esmės panašiose bylose taikytinos teisės aiškinimo taisyklės, todėl teismas neturi pagrindo vertinti kitaip iš esmės panašias faktines aplinkybes.
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrįstai 2010 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. (2070/08)S-2416 ir 2010 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. (2070/06) S-2448 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir registruoti prašomus statinius į Nekilnojamojo turto kadastrą bei nuosavybės teises į juos bei nepagrįstas ir VĮ Registrų centro 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimas Nr. 208, todėl minėti sprendimai naikinti, o atsakovas įpareigotinas įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ginčo nekilnojamųjų daiktų duomenis ir pareiškėjo nuosavybės teisę į juos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,
n u s p r e n d ž i a:
Skundą tenkinti.
Panaikinti VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2010 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. (2070/08)S-2416, 2010 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. (2070/06)S-2448, VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. 208.
Įpareigoti VĮ Registrų centro Marijampolės filialą įrašyti nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini) (bylos Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir įregistruoti L. S. agroserviso įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į šiuos nekilnojamuosius daiktus: gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pagalbinis pastatas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pagalbinis pastatas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pagalbinis pastatas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pagalbinis pastatas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinys (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinys (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Daina Kukalienė
Natalja Zelionkienė
Gintaras Čekanauskas