Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-8-895/2020
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00653-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 9.38
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos A. Š. įgalioto atstovo advokato Eligijaus Vinckaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutarimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutarties.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausioji inspektorė I. Bredichina 2019 m. balandžio 9 d. A. Š. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji, būdama UAB „W“ atstovė, muitiniam įforminimui pateikė importo deklaraciją (duomenys neskelbtini), kuriai Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (MDAS) suteiktas muitinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), deklaruota prekė – automobilis „Audi A6 2.0T Premium Plus AWD“, pilkos spalvos, pagaminimo metai 2015 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), variklio talpa 1984, variklio galia 162, degalų rūšis – benzinas, aprašymas – su defektais. Kartu su papildomais dokumentais buvo pateikta UAB „P“ turto vertinimo ataskaita Nr. 190301-303. Muitinio tikrinimo metu nustatyta, kad turto vertinimo ataskaitos Nr. 190301-303 apgadinimų ir numatomo remonto protokole nustatyti neatitikimai, apgadinimų ir numatomo remonto protokole, keičiamų dalių sąraše įtrauktas automobilio dešinės pusės priekinių durelių keitimas, apžiūrėjus dureles nustatytas tik mažas jų įbrėžimas, todėl jos turi būti įtrauktos į remontuojamų dalių sąrašą. Dėl nustatytų neatitikimų importo deklaracija (duomenys neskelbtini) neišleista, transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 190301-303 nepriimta. 2019 m. kovo 2 d. minėtam automobiliui įforminta nauja importo deklaracija (duomenys neskelbtini) su patikslinta UAB „P“ turto vertinimo ataskaita Nr. 190301-303P. Atlikus dokumentų ir prekės tikrinimą, nustatyta neatitikimų, t. y. nustatytas UAB „W“ atstovės A. Š. netikslios ir neišsamios informacijos pateikimas deklaracijoje: 46 langelyje neteisingai deklaruota statistinė vertė 3569,92 Eur, teisinga turi būti 4301,02 Eur; 47 langelyje neteisingai deklaruota mokesčio pagrindas muitui apskaičiuoti 3569,92 Eur ir mokėtino muito suma 357 Eur, mokesčio pagrindas PVM apskaičiuoti 4076,92 Eur ir mokėtino PVM suma 856 Eur, iš viso 1213 Eur, 47 langelyje teisingas mokesčio pagrindas muitui apskaičiuoti turi būti 4301,02 Eur ir mokėtino muito suma 430 Eur, teisingas mokesčio pagrindas PVM apskaičiuoti turi būti 4881,02 Eur ir mokėtino PVM suma 1025 Eur, iš viso 1455 Eur. Netikslios ir neišsamios informacijos pateikimas deklaracijoje turėjo įtakos mokėtinų mokesčių apskaičiavimui. Nepriskaičiuotų muito mokesčių suma – 73 Eur, nepriskaičiuoto PVM mokesčio suma – 169 Eur, dėl netiksliai ir neišsamiai pateiktų duomenų atsirado 242 Eur mokesčių nepriemoka, atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius. A. Š., pateikusi (pasirašiusi) muitinės įstaigai minėtą bendrąjį administracinį dokumentą ir pateikdama netikslius ir neišsamius duomenis, nuo šios deklaracijos pateikimo momento tapo atsakinga už deklaracijoje nurodytos informacijos teisingumą, todėl, pateikdama netikslius ir neišsamius duomenis muitinės deklaracijoje, pažeidė prekių deklaravimo tvarką, nustatytą 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatuose, 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento 2015/2446 B-01 Priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje, bei Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. 1B-329 (2014 m. spalio 1 d. įsakymo redakcija) 27.52, 27.53 punktų nuostatas.
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutarimu A. Š. pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį nubausta 300 Eur bauda.
3. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos A. Š. įgalioto atstovo advokato E. Vinckaus apeliacinis skundas atmestas ir paliktas galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutarimas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos A. Š. įgalioto atstovo advokato E. Vinckaus prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą priimtas ir A. Š. administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutarimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį ir bylą nutraukti arba priimti naują nutartį. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Teismai netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas – ANK 212 straipsnio 2 dalį ir padarė esminius proceso teisės pažeidimus, kurie turėjo įtakos neteisėtų nutarimo bei nutarties priėmimui.
5.2. Byloje keliamas deklaranto atsakomybės klausimas už prekių deklaravimo tvarkos, kuri galiojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta, pažeidimus (ANK 212 straipsnis). Byla yra išskirtinė ir unikali savo teisinės problemos požiūriu, kadangi, nesant nustatytos prekių deklaravimo tvarkos (ANK 212 straipsnis), asmenys dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių baudžiami už teisės aktais nenustatytos prekių deklaravimo tvarkos pažeidimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2019 m. spalio 18 d. išnagrinėjęs analogišką administracinio nusižengimo bylą Nr. 2AT-48-511/2019, nurodė, kad Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos apibrėžia subjektą, kuris atsakingas už pirmiau paminėtų pareigų tinkamą įvykdymą, tačiau nei konkrečios prekių deklaravimo tvarkos, nei už jos pažeidimus taikomų sankcijų nenustato. Esant tokioms Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvadoms, akivaizdu, kad negalima reikalauti iš asmens elgesio, kuris nėra aiškiai reglamentuotas teisės aktų nuostatomis, ir už tai taikyti administracinės atsakomybės.
5.3. ANK 212 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už prekių deklaravimo tvarkos pažeidimus. Tai yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai (prekių deklaravimo tvarka) turi būti išdėstyti kituose teisės aktuose. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad prekių deklaravimo tvarka yra nustatyta Europos Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punkte ir Reglamento 2015/2446 B-01 Priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje.
5.4. Europos Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punktas nustato, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą, o Reglamento 2015/2446 B-01 Priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje nurodyta, kad deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: (i) deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; (ii) kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; (iii) visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą.
5.5. Taigi, įvertinus minėtų teisės aktų turinį, matyti, kad nei Europos Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punkte, nei Reglamento 2015/2446 B-01 Priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje nėra nustatyta jokia prekių deklaravimo tvarka, kurios tariamai A. Š. nesilaikė. Minėtose normose yra tik apibrėžtas subjektas, kuriam, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, gali būti taikoma atsakomybė, tačiau pačios prekių deklaravimo tvarkos šios normos nenustato, todėl ir atsakomybė už nenustatytos tvarkos pažeidimą negali būti taikoma.
5.6. Apygardos teismas konstatavo, kad A. Š. yra profesionali deklarantė, todėl jai yra žinoma prekių deklaravimo tvarka, tačiau kokia ir kokiame teisės akte tokia deklaravimo tvarka nustatyta, teismas nenurodė. Šiuo atveju A. Š. yra patraukta administracinėn atsakomybėn už prekių deklaravimo tvarkos pažeidimą, nors pati tvarka, kurioje būtų aiškiai apibrėžti prekių deklaravimo atvejai, kai prekių muitinė vertė nustatoma remiantis nepriklausomų turto vertintojų apskaičiuota verte, net nėra nustatyta.
5.7. Be to, Reglamento 2015/2446 B-01 Priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje aiškiai nurodyta, kad asmuo gali būti laikomas atsakingu už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą tik vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, o tai reiškia, kad šioje normoje expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtintas reikalavimas Europos Sąjungos valstybėms narėms priimti galiojančius nacionalinius teisės aktus, kuriuose būtų nustatytos specialios sąlygos dėl atsakomybės taikymo deklarantui, kai deklaracijoje nurodomi duomenys apie importuojamų prekių vertę pagal nepriklausomo turto vertintojo sudarytą turto vertinimo ataskaitą, tačiau tokių galiojančių nuostatų, juo labiau konkrečios prekių deklaravimo tvarkos Lietuvos Respublika nėra nustačiusi.
5.8. Teismai, spręsdami dėl adminstracinėn atsakomybėn patrauktos A. Š. kaltės, jai, kaip deklarantei, nepagrįstai nustatė pareigą tikrinti turto vertintojo ataskaitos duomenų apie automobilių vertę teisingumą, o to neatlikus ir paaiškėjus, kad turto vertintojui nustatant importuojamų automobilių vertę buvo padaryta klaidų ir dėl to deklaracija buvo užpildyta neteisingai, nepagrįstai konstatavo jos kaltę neatsargumo forma (ANK 9 straipsnio 2 dalis).
6. Klaipėdos teritorinės muitinės direktorė R. Kunickienė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti. Pareigūnė atsiliepime į prašymą nurodo:
6.1. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių faktinių duomenų visumos teismai turėjo pakankamą pagrindą padaryti pagrįstą išvadą, kad muitinės tarpininko atstovė A. Š. Klaipėdos teritorinei muitinei pateikė klaidingus duomenis importo deklaracijoje ir tai padarė neatsargia kaltės forma.
6.2. A. Š., kaip deklaraciją pasirašančiam ir teikiančiam muitinės įstaigai asmeniui, yra žinoma tenkanti pareiga – teikti tikslius ir išsamius duomenis, todėl faktas, kad ji deklaravo prekes pagal turto vertintojo nurodytus duomenis, negali panaikinti paties deklaruojančio asmens atsakomybės. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad asmuo suklaidino Lietuvos Respublikos muitinę ir deklaravo transporto priemonę su sumažinta verte bei taip pateikė paaiškinimus, kad turto vertintojas, o ne ji, yra atsakingas už susiklosčiusios situacijos pasekmes. Deklarantas, t. y. A. Š., privalėjo patikrinti, ar pateikta turto vertinimo ataskaita atitinka nustatytus faktinius duomenis, t. y. ar vertinimo ataskaitos Nr. 190301-303 apgadinimų ir numatomo remonto protokole į keičiamų dalių sąrašą pagrįstai įtrauktas automobilio dešinės pusės priekinių durelių keitimas, kai nustatytas tik mažas jų įbrėžimas ir joms reikalingas tik dažymas, nors turėjo būti įtrauktos į remontuojamų dalių sąrašą.
6.3. Muitinės tarpininko atstovas, kuris turi prievolę būti pakankamai apdairus, elgtis rūpestingai pateikiant muitinei duomenis deklaracijose, sprendžia, kiek pasikliauti, pasitikėti informacijos šaltiniais. Deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių veiksmas. A. Š., muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje pateikdama importo deklaraciją, tapo atsakinga, kad faktiniai duomenys apie prekę atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje. Tai, kad ji pateikė deklaraciją remdamasi turto vertintojo išvadomis, nepasitikrinusi vizualiai, nepasitikrinusi duomenų teisingumo ir tokiu būdu su neteisingai apskaičiuotais mokesčiais, nepašalina jos kaltės, o yra tik aplinkybė, kurią teismai įvertino kaip administracinio nusižengimo netyčinį pobūdį ir kaltės laipsnį. A. Š. kaltė sietina ne su turto vertintojo veiksmais, o su jos, kaip deklaraciją pasirašančios ir teikiančios muitinei asmens, nerūpestingumu. A. Š. turi didelę patirtį transporto priemonių deklaravimo srityje, todėl akivaizdu, kad jai yra žinoma transporto priemonių deklaravimo specifika bei rizika. Akcentuotina tai, kad būtent muitinės tarpininko atstovas yra asmuo, kuris veikia savo rizika, pagal jam įstatymų nustatyta tvarka suteiktus įgaliojimus.
6.4. ANK 212 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už netikslios ir neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui. ANK 212 straipsnio 2 dalies normos yra blanketinės, t. y. teisės normos, kurių esminiai turinio elementai išdėstyti kitame teisės akte, todėl šiuo atveju būtina nustatyti, kokie konkretūs kitų teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti.
6.5. 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B1-01 Priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje pažymėta, kad „deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą“. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Muitinės kodeksas, 15 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad „bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą“. To paties teisės akto 15 straipsnio 2 dalis nustato, kad „pateikdamas muitinei deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą“. Be to, surašant administracinio nusižengimo protokolą, be jau minėtų teisės aktų, buvo nurodytas ir 2004 m. balandžio 13 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus įsakymas Nr. 1B-329 „Dėl bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos patvirtinimo“ (2015 m. sausio 1 d. redakcija), kurio 27.52, 27.53 punktuose įtvirtintos nuostatos dėl Bendrojo administracinio dokumento importo rinkinio pildymo.
6.6. Pagal tuo metu galiojusį 2009 m. birželio 26 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-361 (2016 m. gruodžio 17 d. redakcija) patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių 16 punktą, jeigu muitinė apgadintoms importuojamoms naudotoms transporto priemonėms įvertinti netaiko sandorio vertės metodo ir kitų Sąjungos muitinės kodekse nustatytų muitinio įvertinimo metodų, apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė gali būti nustatoma remiantis turto vertintojų surašytomis turto vertinimo ataskaitomis, kuriose apskaičiuota apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių rinkos vertė. Turto vertinimo ataskaitos pateikiamos iki apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių išleidimo. Atkreiptinas dėmesys, kad 2012 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo Nr. 159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Vertinimo metodika) (2013 m. birželio 7 d. redakcija) 34 punkte nurodyta, kad vertintojas objekto apžiūrą atlieka dalyvaujant savininkui ir (arba) užsakovui arba jų įgaliotiems asmenims, išskyrus šios Metodikos 39 punkte nustatytus atvejus. Be to, Vertinimo metodikos, Vertinimo tvarkos V skyriuje „Vertinimų ataskaitų klaidų taisymas“ nurodyta, kad vertinimo ataskaita turi būti tikslinama, jeigu atlikus vertinimą vertintojas, užsakovas, turto arba verslo savininkas pastebi, kad vertinimo ataskaitoje yra klaidų ar netikslumų (50.1 punktas), vertinimo ataskaitos tikslinimas atliekamas prie vertinimo ataskaitos pateikiant priedą, kuriame nurodoma vertinimo ataskaitos tikslinimo priežastis (priežastys), tikslinama (tikslinamos) vertinimo ataskaitos dalis (dalys) (52, 52.1, 52.2 punktai). A. Š. turėjo galimybę kreiptis į turto vertinimo ataskaitą pateikusį turto vertintoją dėl turto vertinimo ataskaitoje pastebėtų klaidų ištaisymo, o ne remdamasi tokiais klaidingais duomenimis pateikti importuojamo naudoto automobilio deklaraciją muitinei. Muitinės tarpininko atstovė neveikė taip apdairiai ir rūpestingai, kaip tokioje situacijoje turėjo veikti.
6.7. Ši byla yra aktuali formuojant teismų praktiką dėl naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo proceso įgyvendinimo, klaidingo deklaravimo pasekmių bei atsakomybės klausimo taikymo. Nuo importuojamų transporto priemonių muitinės vertės yra apskaičiuojami ir sumokami mokesčiai Lietuvos Respublikos valstybei, todėl muitiniam įvertinimui besąlygiškai turi būti taikomos tinkamos įgyvendinimo priemonės. Transporto priemonių muitinei vertei pagrįsti pateikiamos turto vertintojų sudarytos turto vertinimo ataskaitos, kuriose pastebimi pasikartojantys neatitikimai atlikus muitinį tikrinimą, deklaruojant stengiamasi sumažinti transporto priemonių muitinę vertę ir priklausančią mokėti mokesčių sumą.
6.8. A. Š., deklaruodama prekes muitinei, privalėjo įstatymų nustatyta tvarka elgtis atidžiai ir rūpestingai, surinkti įrodymai patvirtina, kad ji padarė administracinį nusižengimą, o pasirinkta gynimosi pozicija vertintina kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės. Muitinės tarpininko atstovė turėjo galimybę pastebėti turto vertinimo ataskaitose esančią neteisingą informaciją, klaidos buvo akivaizdžios. Tai, kad muitinės tarpininko atstovė neteisingai nurodė duomenis deklaracijoje vadovaudamasi ataskaita, dėl to buvo neteisingai apskaičiuoti mokesčiai, savaime nepašalina jos kaltės, o yra tik aplinkybė, apibūdinanti administracinio nusižengimo netyčinį pobūdį. A. Š. kaltė pasireiškė neatsargumu, ji, pasitikėdama turto vertintojo duomenimis, nepatikrino šių duomenų teisingumo ir įrašė juos į deklaraciją. Įvertinus surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad A. Š., kaip deklaraciją pasirašęs ir pateikęs muitinei klaidingus duomenis asmuo, yra atsakinga pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patrauktos A. Š. įgalioto atstovo advokato E. Vinckaus prašymas tenkintinas.
Dėl ANK 212 straipsnio 2 dalies taikymo
8. Minėta, kad šioje administracinio nusižengimo byloje A. Š. pripažinta kalta ir nubausta pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį už prekių deklaravimo tvarkos pažeidimą.
9. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punktas nustato, kad, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą. Europos Sąjungos Komisijos deleguotojo reglamento 2015/2446 B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje nurodyta, kad deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: 1) deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; 2) kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; 3) visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą. Taigi, šios nuostatos apibrėžia subjektą, kuris atsakingas už pirmiau paminėtų pareigų tinkamą įvykdymą, tačiau nei konkrečios prekių deklaravimo tvarkos, nei už jos pažeidimus taikomų sankcijų nenustato.
10. ANK 212 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už netikslios ir neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui.
11. Pagal ANK 5 straipsnį administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis; nesant asmens kaltės, negalima jo administracinė atsakomybė.
12. Tam, kad asmens veika būtų kvalifikuota pagal ANK 212 straipsnį, turi būti nustatytas ne tik prekių deklaravimo tvarkos pažeidimo faktas, bet ir jo kaltė, t. y., kad šią prekių deklaravimo tvarką asmuo pažeidė tyčia arba dėl neatsargumo.
13. Pagal ANK 8 straipsnį administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, ir jų norėjo. Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Pagal ANK 9 straipsnį administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
14. Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016).
15. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad A. Š. muitiniam įforminimui pateikė importo deklaraciją, joje neteisingai nurodydama automobilio defektą, t. y. kad reikia keisti dešinės pusės priekines dureles, ir tai įtraukdama į keistinų dalių sąrašą (nors durelėse nustatytas tik mažas įbrėžimas ir dėl to jos turėjo būti įtraukiamos į remontuojamų dalių sąrašą), bei neteisingą importuojamo automobilio statistinę vertę, dėl to susidarė valstybei mokėtinų mokesčių nepriemoka. Byloje taip pat nustatyta, kad, deklaruodama importuojamo automobilio defektus ir vertę, ji vadovavosi turto vertintojo UAB ,,P“ pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodytais duomenimis. Pagal bylos duomenis turto vertintojo UAB ,,P“ darbuotojas, atlikęs automobilio vertinimą, padarė klaidą kompiuterinėje programoje, žymėdamas durų defektą, t. y. vietoj remonto ir dažymo buvo pažymėta varnelė dėl durų keitimo ir dėl to turto vertinimo ataskaitoje buvo nepagrįstai sumažinta importuojamo automobilio vertė.
16. Teismai, spręsdami dėl A. Š. kaltės, konstatavo, kad ji, kaip deklarantė, būdama atsakinga už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą, turėjo pareigą šiuos duomenis patikrinti, įsitikinti, kad nepriklausomo vertintojo pateikti duomenys yra teisingi ir juos galima nurodyti deklaracijoje, juolab kad nustatyti neatitikimai buvo matomi vizualiai ir nereikalaujantys specialiųjų žinių. Teismai nurodė ir tai, kad A. Š. administracinį nusižengimą padarė neatsargia kaltės forma – pasitikėdama jai turto vertintojo nurodytais duomenimis, nepatikrinusi šių duomenų teisingumo ir įrašydama juos į deklaraciją nenumatė, kad tokiais veiksmais gali sukelti žalingas pasekmes (iškreipti deklaracijos teisingumą), nors pagal savo pareigas ir vykdomas funkcijas turėjo ir galėjo jas numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis). Taigi, teismai, spręsdami dėl A. Š. kaltės, iš esmės konstatavo deklaranto pareigą iš naujo vertinti turto vertintojo pateiktos ataskaitos teisingumą, tikrinti, ar turto vertintojui nustatant automobilio vertę nebuvo padaryta klaidų. Su tokiomis teismų išvadomis nesutiktina; šios teismų išvados neatitinka teisės aktų, reglamentuojančių prekių deklaravimo tvarką, nuostatų, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos analogiškoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-511/2019.
17. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių (toliau – Muitinio įvertinimo taisyklės) 16 punkte nustatyta, kad jeigu muitinė apgadintoms importuojamoms naudotoms transporto priemonėms įvertinti netaiko sandorio vertės metodo ir kitų Sąjungos muitinės kodekse nustatytų muitinio įvertinimo metodų, apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė gali būti nustatoma remiantis turto vertintojų surašytomis turto vertinimo ataskaitomis, kuriose apskaičiuota apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių rinkos vertė. Iš bylos matyti, kad nagrinėjamu atveju muitinė taikė būtent šį metodą, kai naudotos transporto priemonės vertė nustatoma pagal turto vertintojo ataskaitą.
18. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas turto ar verslo vertinimas – turto ir (arba) verslo vertės nustatymas pagal atitinkamą turto arba verslo vertinimo metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje (2 straipsnio 12 punktas); šį vertinimą gali atlikti fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaigos išduotą dokumentą, kuriuo patvirtinama jo, kaip tam tikros srities turto arba verslo vertintojo, kvalifikacija (2 straipsnio 17, 18 punktai), ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kitos valstybės narės juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų filialai, kurie Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi turto arba verslo vertinimo veikla (2 straipsnio 14 punktas); turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (25, 26 straipsniai). Taigi, turto vertinimą atlieka įstatymų nustatytus reikalavimus atitinkantys asmenys, turintys tam atitinkamą kvalifikaciją, o ne muitinės deklarantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-511/2019).
19. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, t. y. sudaryta raštu, turto arba verslo vertinimo ataskaitą pasirašęs ją sudaręs nepriklausomas turto arba verslo vertintojas arba asmuo, turintis teisę veikti turto arba verslo vertinimo įmonės vardu, arba jo įgaliotas asmuo, arba asmuo, kuriam teisės aktuose pavesta pasirašyti turto arba verslo vertinimo ataskaitą, ataskaita patvirtinta ir turto arba verslo vertinimo įmonės antspaudu, kai pareiga turėti antspaudą nustatyta įmonės steigimo dokumentuose arba įstatymuose. Šioje ataskaitoje turi būti nurodyta: 1) ataskaitos pavadinimas; 2) vertinamo turto arba verslo pavadinimas, buvimo vieta; 3) vertinamo turto arba verslo individualūs požymiai, išskyrus atvejus, kai turto vertinimas atliekamas taikant masinį turto vertinimą; 4) vertinimo atvejis; 5) užsakovo duomenys; 6) vertinamo turto arba verslo valdymo teisė ir savininkas, išskyrus atvejus, kai turto vertinimas atliekamas taikant masinį turto vertinimą; 7) turto arba verslo vertinimo įmonės ar nepriklausomo turto arba verslo vertintojo duomenys; 8) asmens, turinčio teisę veikti turto arba verslo vertinimo įmonės vardu, arba jo įgalioto asmens, arba asmens, kuriam teisės aktuose pavesta pasirašyti turto arba verslo vertinimo ataskaitą, ir turto arba verslo vertintojo vardai, pavardės, parašai; 9) turto arba verslo apžiūrėjimo, išskyrus atvejus, kai turto vertinimas atliekamas taikant masinį turto vertinimą, ir ataskaitos surašymo datos; 10) sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto arba verslo vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta, nurodant motyvus; 11) turto arba verslo vertinimo metodai (metodų deriniai) ir metodų taikymo būdai; 12) vertinamo turto arba verslo aprašymas; 13) turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus; 14) išvada dėl turto arba verslo vertės, pasirašyta išvadą surašiusio turto arba verslo vertintojo, ir turto arba verslo vertės nustatymo diena. Dėl to Muitinio įvertinimo taisyklių 16 punkte nustatytu atveju deklarantui kyla pareiga pateikti šiuos įstatymo nustatytus formos ir turinio reikalavimus atitinkančią turto vertinimo atskaitą, tačiau teisės aktai nenustato deklaranto pareigos tikrinti turto vertintojo ataskaitos duomenų apie nustatomo turto vertę teisingumą, taikytus vertės nustatymo metodus, tikrinti, ar ataskaitoje nepadaryta klaidų ir pan. Tai nėra deklaranto kompetencija. Remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka.
20. Muitinio įvertinimo taisyklių 17 punkte nustatyta, kad turto vertinimo ataskaitoje, kuri pateikiama apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinei vertei pagrįsti, rinkos vertė turi būti nustatyta vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“, Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija, patvirtintomis bendru Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir finansų ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101 „Dėl Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“, ir Muitinio įvertinimo taisyklių nuostatomis. Šiomis taisyklių nuostatomis nustatydamas transporto priemonės vertę turi vadovautis turto vertintojas, o ar turto vertinimo ataskaitos pagrindžia apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinę vertę, patikrina muitinės pareigūnas, priimdamas vieną iš šių taisyklių 19 punkte nurodytų sprendimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-511/2019).
21. Pažymėtina ir tai, kad, pagal bylos duomenis muitinės pareigūnui nustačius deklaracijos trūkumus, kuriuos lėmė ne A. Š., o turto vertintojo darbuotojo padaryta klaida, turto vertintojas UAB ,,P“ atliktą pirminį automobilio vertinimą patikslino, o A. Š., remdamasi šiais patikslintais turto vertinimo duomenimis, pateikė naują importo deklaraciją.
22. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, spręsdami dėl A. Š. kaltės, jai, kaip deklarantei, nepagrįstai nustatė pareigą tikrinti turto vertintojo ataskaitos duomenų atitiktį faktinei automobilio būklei, o kartu ir duomenų apie automobilio vertę teisingumą; to neatlikus ir paaiškėjus, kad turto vertintojui nustatant importuojamo automobilio vertę buvo padaryta klaidų ir dėl to deklaracija buvo užpildyta neteisingai, nepagrįstai konstatavo jos neatsargią kaltę. Teismų byloje nustatytos aplinkybės nepagrindžia nei kad A. Š. deklaraciją būtų neteisingai užpildžiusi tyčia, nei kad tai būtų padariusi neatsargiai. Dėl to nėra pagrindo A. Š. veiksmuose konstatuoti vieno iš administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 212 straipsnio 2 dalyje, būtinųjų subjektyviųjų požymių – kaltės. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, todėl nesant A. Š. veiksmuose šio minėto kiekvienam administraciniam nusižengimui būtinojo požymio, jos veika negali būti pripažinta ir administraciniu nusižengimu pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį.
23. Taigi, teismai, nepagrįstai konstatavę, kad A. Š. padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 212 straipsnio 2 dalyje, padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, turėjusį įtakos neteisėtiems apylinkės teismo nutarimui ir apygardos teismo nutarčiai priimti. A. Š. veiksmuose nėra ANK 212 straipsnio 2 dalyje nustatytos administracinio nusižengimo sudėties, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutarimas ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis naikintini ir administracinio nusižengimo teisena dėl šio administracinio nusižengimo A. Š. nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutarimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 212 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo A. Š. nutraukti.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Audronė Kartanienė
Armanas Abramavičius