Civilinė byla Nr. 3K-3-357-684/2017

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-08174-2011-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Egidijaus Laužiko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Upinė“ kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Upinė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Legrana“ dėl rangos sutarties nutraukimo, atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu bei nuostolių atlyginimo priteisimo; tretieji asmenys: R. Z., uždaroji akcinė bendrovė „Sweco Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Hidrojėgainė“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, statybos rangos sutarties vykdymą, darbų kainą ir trūkumų šalinimą, aiškinimo bei taikymo.
2. Ieškovė UAB „Upinė“ teismo prašė: 1) nutraukti ieškovės UAB „Upinė“ ir atsakovės UAB „Legrana“ sudarytą 2009 m. sausio 22 d. rangos sutarties (toliau – ir 2009 m. Rangos sutartis) dalį dėl atsakovės pateiktų medžiagų ir įrenginių (hidroturbinos, darbo rato, darbo rato kameros, hidroturbinos pavaros, generatoriaus, uždarymo mechanizmo, automatikos valdymo spintos, jėgos elektros spintos, vandens padavimo sklendės) įsigijimo pagal 2010 m. sausio 20 d. atliktų darbų aktą Nr. A-10-12 ir PVM sąskaitą faktūrą, serija LEG, Nr. 10009, bei 2010 m. gegužės 31 d. atliktų darbų aktą Nr. A-10-90 ir PVM sąskaitą faktūrą, serija LEG, Nr. 10144, įpareigoti atsakovę išmontuoti ir pasiimti iš Janušonių hidroelektrinės (toliau – ir Hidroelektrinė) nurodytus įrenginius bei priteisti ieškovei iš atsakovės už šią įrangą sumokėtą 122 654,08 Eur sumą; 2) pripažinti negaliojančiu 2006 m. gruodžio 4 d. atliktų darbų aktą Nr. 06-299 ir priteisti ieškovei iš atsakovės 27 340,13 Eur sumą; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės 19 975,22 Eur nuostolių atlyginimą (dėl Hidroelektrinės remonto (19 797,32 Eur) ir defektų nustatymo (177,90 Eur) darbų); 4) įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ištaisyti atliktų darbų trūkumus ir defektus Hidroelektrinėje, kad būtų pasiektas 100 kW projektinis galingumas; 5) priteisti ieškovei iš atsakovės 37 322,46 Eur nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą; 6) pripažinti negaliojančiais 2011 m. sausio 14 d. atliktų darbų aktą Nr. A-11-3 ir 2011 m. vasario 9 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEG, Nr. 11032; 7) priteisti iš atsakovės 6 proc. procesines palūkanas.
3. Ieškovė reikalavimą nutraukti 2009 m. Rangos sutarties dalį ir priteisti jai 122 654,08 Eur grindė tuo, kad pagal projekto dokumentus turėjo būti įrengta 100 kW galios hidroelektrinė, kurios vidutinis metinis išdirbis – 322 800 kWh per metus, o energijos išdirbis vidutinio vandeningumo metais – 314 550 kWh per metus, todėl įgyvendindama projektą ieškovė turėjo pagrįstų lūkesčių, kad atsakovės atliktų rangos darbų rezultatas atitiks nurodytus rodiklius. Paaiškėjo, kad atsakovės sumontuota įranga yra nenauja; hidroturbina kitokia, nei nurodyta techniniame projekte; neaiškios kilmės, markės bei techninių rodiklių hidrogeneratorius; Hidroelektrinė nepasiekia projektinio pajėgumo. Ieškovė baigiamajame darbų perdavimo–priėmimo akte nenurodė jokių trūkumų, nes atsakovės atliktų darbų ir naudotų medžiagų trūkumai buvo paslėpti.
4. Reikalavimą priteisti iš atsakovės 27 340,13 Eur sumą, sumokėtą pagal 2006 m. gruodžio 4 d. atliktų darbų aktą Nr. 06-299, ieškovė grindė tuo, kad jai nebuvo perduoti Hidroelektrinės turbinų įrengimo brėžiniai, kuriuos pagal 2005 m. gruodžio 19 d. Rangos sutartį (toliau – ir 2005 m. Rangos sutartis) atsakovė įsipareigojo parengti.
5. Reikalavimą priteisti iš atsakovės UAB „Legrana“ 19 975,22 Eur nuostolių atlyginimą ieškovė grindė nurodydama, kad nors atsakovė sutartimi ir buvo įsipareigojusi teikti garantinę priežiūrą bei šalinti pastebėtus defektus, tačiau to nedarė, todėl remonto darbus atliko tretieji asmenys ir jiems ieškovė sumokėjo 68 356,18 Lt (19 797,32 Eur). Be to, ieškovė, siekdama išsiaiškinti priežastis, dėl ko Hidroelektrinė negeneruoja reikiamo kiekio elektros energijos, kreipėsi į ekspertus ir už jų paslaugas sumokėjo 614,25 Lt (177,90 Eur).
6. Reikalavimą priteisti iš atsakovės 37 322,46 Eur nuostolius (negautas pajamas) ieškovė grindė tuo, kad, Hidroelektrinei nepagaminant projektinio elektros energijos kiekio, ieškovė atitinkamai negauna planuotų pajamų, t. y. patiria nuostolius. Ieškovės skaičiavimu, nuo Hidroelektrinės eksploatavimo pradžios (2010 m. liepos mėnesio) iki 2014 m. birželio mėnesio ji negavo 128 867 Lt (37 322,46 Eur) pajamų.
7. Reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2011 m. sausio 14 d. atliktų darbų aktą Nr. A-11-3 ieškovė grindė tuo, kad šiame akte nurodytus darbus, susijusius su Hidroelektrinės prijungimu prie elektros tinklų, sutarties šalys laikė sudėtine 2009 m. Rangos sutarties dalimi. Dėl to atsakovė nepagrįstai pateikė pasirašyti ginčo aktą dėl darbų, kurie jau buvo atlikti, ieškovės priimti ir už kuriuos jau buvo tinkamai atsiskaityta.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8. Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.
9. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2005 m. gruodžio 19 d. sudarė 2005 m. Rangos sutartį dėl Janušonių hidroelektrinės įrenginių komplektavimo, montavimo, paleidimo ir derinimo bei prijungimo prie elektros tinklų darbų (šios sutarties 1 punktas). 2006 m. gegužės 5 d. šalys susitarė pakeisti (papildyti) 2005 m. Rangos sutarties 1 punktą sąlyga, kad rangovė įsipareigoja parengti Hidroelektrinės turbinų pastatymo brėžinius (toliau – ir Brėžiniai). Abipusiu 2007 m. lapkričio 19 d. sutarimu šalys nutraukė 2005 m. Rangos sutartį nuo 2007 m. lapkričio 20 d. 2009 m. sausio 22 d. ieškovė ir atsakovė sudarė naują 2009 m. Rangos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti Hidroelektrinės įrenginių komplektavimo, montavimo, paleidimo ir derinimo ir bei prijungimo prie elektros tinklų darbus, o ieškovė įsipareigojo už atliktus darbus atsiskaityti – sumokėti 436 822,78 Lt (126 512,62 Eur), įskaitant PVM. 2009 m. gruodžio 14 d. šalys pasirašė susitarimą dėl 2009 m. Rangos sutarties pakeitimo, kuriuo šalys susitarė padidinti sutarties kainą iki 444 164,34 Lt (128 638,88 Eur). 2010 m. gegužės 31 d. buvo pasirašytas Hidroelektrinės pripažinimo tinkama naudoti aktas, o 2010 m. birželio 11 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė baigiamąjį darbų perdavimo–priėmimo aktą, kuriame ieškovė, be kita ko, patvirtino, kad anksčiau iš atsakovės gavo panaudotų medžiagų sertifikatus ir atitikties deklaracijas bei įrenginių pasus ir naudojimo instrukcijas lietuvių kalba; sutartinė darbų kaina – 367 077,97 Lt (106 313,13 Eur) be PVM. Projekto „Janušonių hidroelektrinė“ įgyvendinimą iš dalies finansavo Lietuvos aplinkos apsaugos investicinis fondas (toliau – ir LAAIF). Atsakovė 2011 m. sausio 12 d. kreipėsi į ieškovę, prašydama pasirašyti 2011 m. sausio 14 d. atliktų darbų už 58 830 Lt (17 038,35 Eur) aktą Nr. A-11-3 dėl Hidroelektrinės prijungimo prie AB „VST“ tinklų ir teleinformacijos surinkimo bei valdymo darbų. Ieškovė atsisakė sumokėti pagal šį aktą, nurodydama, kad jis yra nepagrįstas.
10. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 27 340,13 Eur sumą, jos sumokėtą atsakovei už brėžinius, kurių atsakovė jai neperdavė, nurodė, kad nėra ginčo dėl fakto, kad už Brėžinius ieškovė sumokėjo atsakovei. Atliktų darbų perdavimo akte nurodyta, kad perduodami Hidroelektrinės turbinų pastatymo brėžiniai, aktas pasirašytas ieškovės ir atsakovės atstovų. Po šio akto pasirašymo ieškovė sumokėjo likusią kainos dalį. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovės perduoti darbai tenkino ieškovę tuo metu, ieškovė nereiškė pretenzijų dėl neperduotų Brėžinių. Pretenzijos nebuvo pareikštos ir 2007 m. lapkričio 19 d., ieškovei ir atsakovei nutraukus 2005 m. Rangos sutartį.
11. Teismas netenkino reikalavimo nutraukti 2009 m. Rangos sutartį, išmontuoti įrenginius ir grąžinti pinigus, prieš tai ištyręs, ar atsakovė pagal 2009 m. Rangos sutartį turėjo perduoti tokį rangos darbų rezultatą, kuris leistų generuoti 100 kW galingumo elektros energiją. Teismas nustatė, kad tokia sąlyga nebuvo aiškiai nurodyta 2009 m. Rangos sutartyje. Ieškovė tokią sutarties sąlygą įrodinėjo techniniu projektu, 2010 m. birželio 10 d. leidimu gaminti elektros energiją Nr. LG-0207, ieškovės paraiška investicijų projektui, 2010 m. liepos 16 d. projekto „Janušonių hidroelektrinė“ įgyvendinimo ataskaita. Todėl teismas, siekdamas tinkamai įvertinti bylos aplinkybes, kurioms reikia specialių žinių, byloje paskyrė ekspertizę. Jos išvadose konstatuota, kad, atsižvelgiant į faktinį nustatytą patvankos (slėgio) aukštį Janušonių hidroelektrinėje, su esamu hidroagregatu bendrai ir vertinant hidroturbinos galingumą bei projekto sprendiniais nustatytą slėgio aukštį ir hidroturbinos charakteristikas, pasiekti gaminamos elektros energijos kiekį, lygų 100 kW, nėra galimybių. Ekspertizės akte atkreiptas dėmesys į tai, kad techninio projekto sprendiniais nėra nustatytas projektinis maksimalus hidromazgo galingumas, šiame projekte nebuvo nurodyta, kad Hidroelektrinė leis generuoti 100 kW galingumo elektros energiją. Tokio galingumo nepatvirtina ir 2010 m. birželio 10 d. leidimas gaminti elektros energiją Nr. LG-0207. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė buvo įsipareigojusi atlikti rangos darbus taip, jog Hidroelektrinė generuotų 100 kWh galingumo elektros energiją.
12. Teismas, vertindamas ieškinio argumentą, kad vykdydama sutartį atsakovė neteisėtai naudojo senas medžiagas, pažymėjo, kad bylos šalys 2009 m. Rangos sutartyje neaptarė įrangos būklės (nauja ar naudota). Teismas, vadovaudamasis ekspertizės akte nurodytomis išvadomis, sprendė, kad sumontuota kita nei techninio projekto sprendiniuose nurodyta hidroturbina. Techninį projektą ieškovei parengė trečiasis asmuo UAB „Hidrojėgainė“. Tai, kad ieškovei buvo žinomas nenaujos įrangos naudojimo faktas, patvirtino trečiojo asmens UAB „Sweco Hidroprojektas“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Sweco Lietuva“) paaiškinimai, jog statytoja UAB „Upinė“ nurodė projektuotojai UAB „Sweco Hidroprojektas“, kad projektas turi būti rengiamas numatant, jog hidroelektrinėje veiks turbina, kurios tipas yra F300-GF-42. Gavusi tokius duomenis iš statytojos, projektuotoja parengė projektą, nurodydama F300-GF-42 turbinos tipą, bei, atsižvelgdama į tai, parengė kitus projekto sprendinius. Be to, ieškovės atstovas E. G. ir trečiojo asmens UAB „Hidrojėgainė“ atstovas R. I. pripažino, kad F300-GF-42 tipo turbina nėra gaminama jau daug metų, todėl ieškovė turėjo suprasti, kad hidroelektrinėje bus įrengiama F300-GF-42 naudota turbina. Teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir proceso dalyvių paaiškinimus, liudytojų parodymus, labiau tikėtina, kad ieškovei buvo žinoma apie naudotos technikos įrengimą.
13. Remdamasis pirmiau nurodytais argumentais teismas atmetė ieškinio reikalavimus įpareigoti atsakovę UAB „Legrana“ ištaisyti atliktų darbų trūkumus ir defektus, kad Hidroelektrinė galėtų generuoti 100 kW projektinį galingumą, bei reikalavimą priteisti negautų pajamų atlyginimą.
14. Netenkindamas reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovės 19 975,22 Eur hidroelektrinės defektų nustatymo ir remonto išlaidų atlyginimą, teismas pažymėjo, kad 2009 m. Rangos sutarties 4 punkte šalys sutarė, jog atliktiems darbams rangovė suteikia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.698 straipsnyje nustatytus garantinius terminus, o pateiktoms medžiagoms ir įrenginiams suteikiami gamintojo nurodomi garantiniai terminai. Teismas nurodė, kad negali daryti išvados, jog 2012 m. liepos 10 d. Hidroelektrinės hidroturbinos defektų akte nurodyti gedimai atsirado dėl atsakovės netinkamai atliktų rangos darbų, nes remonto darbus ieškovės iniciatyva atliko trečiasis asmuo UAB „Hidrojėgainė“. Be to, pirmiau nurodytame hidroturbinos defektų akte nustatyta, kad keli gedimai yra atsiradę dėl netinkamo eksploatavimo – grotų nevalymo ir dėl to patekusių pašalinių daiktų. Defektų akte taip pat nustatyti defektai, dėl kurių šalinimo ieškovė į atsakovę nesikreipė. Teismas sprendė, kad nėra galimybės nustatyti, ar remonto darbų poreikį lėmė netinkamas atsakovės 2009 m. Rangos sutarties vykdymas, o iš byloje pateiktų duomenų labiau tikėtina, kad defektus lėmė netinkamas Hidroelektrinės eksploatavimas ir priežiūra.
15. Netenkindamas reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2011 m. sausio 14 d. atliktų darbų aktą Nr. A-11-3 ir 2011 m. vasario 9 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LEG, Nr. 11032, teismas pažymėjo, kad ginčo akte nurodyti Hidroelektrinės prijungimo prie AB „VST“, teleinformacijos surinkimo ir valdymo darbai. Nėra ginčo dėl to, kad atsakovė išvardytus darbus atliko, tačiau ieškovė įrodinėja, kad darbai buvo perduoti atsakovės 2010 m. birželio 11 d. baigiamuoju darbų perdavimo–priėmimo aktu, kuris yra visų rangovės atliktų darbų priėmimo aktas, darbų suma be PVM – 367 077,97 Lt (106 313,13 Eur), už darbus atsiskaityta. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad į šalių pasirašytus aktus Nr. A-10-90 ir Nr. A-10-12 (kurių bendra suma be PVM –367 077,97 Lt (106 313,13 Eur) neįtraukti ginčo akte išvardyti darbai. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti ginčijamą 2011 m. sausio 14 d. atliktų darbų aktą Nr. A-11-3, nes priešingas aiškinimas leistų ieškovei naudotis darbų rezultatu neatsiskaičius už darbus su atsakove.
16. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.
17. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame padarytomis išvadomis.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovės 19 975,22 Eur patirtų nuostolių atlyginimą (dėl Hidroelektrinės remonto ir defektų nustatymo darbų) tenkinti, o kitą bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo, priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bylą nagrinėję teismai visiškai netyrė ir nepasisakė dėl ieškinio ir apeliacinio skundo pagrindų: atsakovės įrengta Hidroelektrinė nepasiekia ir negali pasiekti techniniame projekte nurodyto Hidroelektrinės gamybinio pajėgumo (metinio išdirbio) ir pagaminti atitinkamo kiekio elektros energijos per metus (vandeningais metais – 322 800 kWh; vidutinio vandeningumo metais – 314 550 kWh; sausais metais – 135 300 kWh) (šiais metinio gamybinio pajėgumo dydžiais buvo grindžiamas reikalavimas priteisti 19 975,22 Eur nuostolių atlyginimą); įrengta kitokia hidroturbina, nei nurodyta techniniame projekte; įrengtas neaiškios kilmės, markės bei techninių rodiklių hidrogeneratorius; teismai netyrė, ar rangovės pateikti įrenginiai ir medžiagos atitiko kokybės reikalavimus.
2. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nevertino šių įrodymų:
1. patvirtinančių priešingas nei teismų konstatuotos aplinkybes, t. y. kad šalys dėl panaudotos įrangos sumontavimo nesitarė, o užsakovė apie naudotos įrangos montavimą negalėjo žinoti. Teismų nevertinti įrodymai yra šie: buvusio UAB „Upinė“ direktoriaus parodymai, kad pagal 2009 m. sausio 22 d. sutartį UAB „Legrana“ ir UAB „Upinė“ tarėsi tik dėl naujos įrangos; rangovės deklaruota Brėžinių parengimo būtinybė patvirtina, kad Hidroelektrinei turėjo būti naudojamos naujos medžiagos ir įrenginiai, nes priešingu atveju Brėžinių rengimas neturėtų jokios prasmės; UAB „Upinė“ už įrangą sumokėjo UAB „Legrana“ daug didesnę pinigų sumą (423 500 Lt (122 654,08), nei mokėjo UAB „Legrana“, prieš daugiau nei 7 metus šią įrangą įsigydama iš UAB „Hidrojėgainė“ (113 280 Lt (32 808,16 Eur); 2008 m. spalio 29 d. rangos sutarties, sudarytos dėl tos pačios Hidroelektrinės įrengimo su kita rangove UAB „Hidrojėgainė“, kaina (413 000 Lt (119 613,07 Eur) buvo mažesnė už 2009 m. Rangos sutarties kainą (444 164,34 Lt (128 638,88 Eur), ir tai patvirtina, kad pastarąja sutartimi buvo sulygta dėl naujų medžiagų ir įrenginių montavimo; atsakovei buvo žinomi ieškovės ketinimai gauti LAAIF paramą, o tokiam tikslui pasiekti turėjo būti montuojami nauji įrenginiai; rangovės elgesys imituojant naujos įrangos montavimą: montuojamas hidroagregatas buvo naujai nudažytas, prie sumontuoto generatoriaus prikalta kito gamintojo ir kito generatoriaus lentelė;
2. patvirtinančių, kad atsakovė privalėjo įrengti 100 kW galingumo Hidroelektrinę: techniniame projekte įtvirtintas būtent 100 kW Hidroelektrinės galingumo rodiklis; Energetikos ministerijos 2010 m birželio 10 d. leidime gaminti elektros energiją Nr. LG-0207 buvo nurodyta, jog instaliuota galia yra 0,1 MW (t. y. 100 kW); elektrinės galingumas (kaip ir elektrinės išdirbis per tam tikrą laikotarpį) yra vienas iš esminių ir būtinų rangos darbų rezultato kokybės rodiklių, kuriuos rangovas paprastai įsipareigoja pasiekti; UAB „Upinė“ paraiškoje investicijų projektui ir 2010 m. liepos 16 d. projekto „Janušonių hidroelektrinė“ įgyvendinimo ataskaitoje kaip vienas iš privalomų rodiklių nurodomas Hidroelektrinės galingumas;
3. patvirtinančių, kad Brėžiniai, už kuriuos ieškovė atsakovei sumokėjo 27 340,13 Eur (94 400 Lt) pagal 2006 m. gruodžio 4 d. atliktų darbų aktą Nr. 06-299, niekada nebuvo parengti ir perduoti ieškovei: 2007 m. lapkričio 19 d. susitarimo dėl 2005 m. Sutarties nutraukimo ir Baigiamojo darbų perdavimo–priėmimo akto; liudytojo K. B. paaiškinimų nenuoseklumo ir nekonkretumo.
3. Tiek už darbų kokybę (CK 6.663 straipsnio 1 dalis), tiek už pateiktų medžiagų kokybę (CK 6.647 straipsnio 2 dalis, 6.665 straipsnio 5 dalis, 6.686 straipsnio 2 dalis) atsako rangovas. Net jeigu pateikiama naudota įranga, jai yra keliami įprastiniai kokybės reikalavimai ir už jos kokybę atsako jas pateikusi šalis. Atitinkamai rangovas atsako ir už viso rangos darbų rezultato kokybę, nes visais atvejais rangovo naudojamos medžiagos ir įrenginiai turi atitikti kokybės reikalavimus. Rangovė UAB „Legrana“ pateikė įrenginius, darbus atliko naudodama savo medžiagas, savo priemones ir jėgas (Rangos sutarties 9.4 punktas, CK 6.647 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad, pradėjus eksploatuoti Hidroelektrinę, paaiškėjo rangovės pateiktų įrenginių ir medžiagų defektai, kuriuos lėmė didelis šių įrenginių nusidėvėjimas (eksploatavimo amžius), tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad už įrenginių kokybės defektus atsakovė neatsako. Akivaizdu, kad rangovės pateiktų medžiagų bei įrenginių kokybė (nusidėvėjimas) pablogino statybos darbų kokybę, tai lėmė nuolatinius ir sistemingus Hidroelektrinės gedimus. Teismas nurodė, kad byloje nėra galimybės nustatyti, ar remonto darbų poreikį lėmė netinkamas atsakovės 2009 m. Rangos sutarties vykdymas, ar netinkamas Hidroelektrinės eksploatavimas ir priežiūra, už kurią atsakinga ieškovė. Taip teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymą reglamentuojančias teisės normas. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, kilus užsakovo ir rangovo ginčui dėl atliktų darbų kokybės, užsakovas privalo įrodyti defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis.
4. Užsakovė sumokėjo visą 2009 m. Rangos sutartyje nurodytą konkrečią kainą – 444 164,34 Lt (128 638,88 Eur), t. y. (367 077,97 Lt (106 313,13 Eur) + 21 proc. PVM). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad kai kurių 2009 m. Rangos sutartyje nurodytų ir atliktų darbų (prijungimo prie elektros tinklų darbų) neužfiksavus 2010 m. birželio 11 d. baigiamajame darbų perdavimo–priėmimo akte, rangovei vėliau juos įtraukus į vienašališką atliktų darbų aktą, užsakovė privalo už šiuos darbus atskirai sumokėti 58 830 Lt (17 038,35 Eur). 2010 m. birželio 11 d. baigiamajame darbų perdavimo–priėmimo akte nurodyta, kad šis aktas yra visų rangovės atliktų darbų priėmimo aktas. Jame šalys nurodė, kad: „baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymo data laikoma galutinė darbų užbaigimo data“. Aplinkybė, kad 2009 m. Rangos sutartyje nurodyti darbai nebuvo įtraukti į 2009 m. Rangos sutarties lokalinę sąmatą, o vėliau, perduodant rangos darbus, nebuvo užfiksuoti atskiru atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktu, negali būti pagrindas rangovei vienašališkai padidinti bendrą 2009 m. Rangos sutarties kainą, nes tai pažeistų CK 6.653 straipsnio, 6.684 straipsnio 4 dalies ir 6.685 straipsnio normas. Faktas, kad visi darbai jau yra perduoti Baigiamuoju darbų perdavimo–priėmimo aktu, sudaro savarankišką pagrindą panaikinti vienašališkai rangovės pasirašytą atliktų darbų aktą.
19. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Išsamių motyvų teismo sprendime nebuvimas, nors ir laikytinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normų pažeidimu, pats savaime nelaikytinas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu, o turi būti vertinamas viso teismo sprendimo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542-611/2016). Apeliacinės instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo ieškovės apeliaciniame skunde iškeltus klausimus ir, apibendrinęs ieškovės argumentus, pritarė pirmosios instancijos teismo motyvams. Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai išnagrinėjo ieškinį ir apeliacinį skundą bei pasisakė dėl bylai išspręsti turinčių reikšmės aplinkybių.
2. Teismai išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir juos tinkamai įvertino.
1. Teismai, įvertinę nustatytas aplinkybes ir proceso dalyvių paaiškinimus, liudytojų parodymus, pagrįstai sprendė, kad ieškovei buvo žinomas nenaujos technikos naudojimo faktas. J. K. 2005 m. ir 2009 m. Rangos sutarčių sudarymo metu buvo ieškovės direktorius. Apklaustas teismo posėdyje jis patvirtino, kad techninio projekto dalyje, kurioje nurodyta, jog turbiną parenka užsakovė UAB „Upinė“, yra jo parašas. Taigi būtent ieškovė parinko ir techniniame projekte pareikalavo nurodyti jau nebegaminamą turbiną. 2005 m. Rangos sutarties 8 punkte buvo nustatytas vienerių metų garantijos terminas, tačiau 2009 m. Rangos sutartyje šis terminas jau buvo pašalintas, tai patvirtina, kad ieškovė žinojo, jog įsigyja naudotą įrangą, ir to siekė. Iš baigiamojo darbų priėmimo metu padarytų nuotraukų net ne specialistui akivaizdu, kad įranga yra panaudota, t. y. ieškovė visuomet žinojo, kokią įrangą priėmė. Kadangi ieškovė teigė, kad jai būtina montuoti naujus įrenginius siekiant gauti LAAIF finansavimą, teismas įpareigojo ieškovę pateikti visą bendradarbiavimo su LAAIF medžiagą, tačiau ji nebuvo pateikta, todėl ši aplinkybė aiškintina ieškovės nenaudai. Nepriklausomai nuo to, ar perduodama naudota ar nauja įranga, turbinos turėjo būti įrengiamos pagal konkrečius brėžinius, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad, įrengiant naudotą turbiną, Brėžinių parengimas neturėjo prasmės. 2009 m. Rangos sutartis apėmė ne tik hidroturbinos ir kitų įrenginių pardavimą, bet ir jų sumontavimą bei paleidimą, be to, nuo 2002 m. pakilo kainos, tai lėmė ieškovės nurodytą kainų skirtumą tarp 113 280 Lt (32 808,16 Eur) ir 423 500 Lt (122 654,08 Eur).
2. Ieškovės prašymu, atsižvelgiant į specialių žinių poreikį, byloje paskirta ekspertizė, ją atlikus, pateikta išvada, jog klaidinga laikyti, kad techninio projekto bendrosios dalies 1.4 punkte nurodytas Hidroelektrinės instaliuotas galingumas 100 kW gali būti suprantamas kaip nekintantis dydis arba skaičiuotinas nustatant elektros energijos išdirbį nustatytam periodui. Ekspertizės akto 7 lape konstatuota, kad „<...> Objekto elektros įrenginiai prijungiami akcinės bendrovės „VST“ skirstomųjų elektros tinklų su 100 kW elektros įrenginių įrengtąja generuoti į akcinei bendrovei „VST“ priklausančius tinklus galia ir 100 kW leistinąja generuoti į akcinei bendrovei „VST“ priklausančius elektros tinklus galia“, t. y. nurodytas maksimalus galingumas, leistinas generuoti į AB „VST“ tinklus. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ekspertizės aktas neobjektyvus, neišsamus ar turi kitų trūkumų, bei neprašė skirti pakartotinės ekspertizės. Teismai, remdamiesi ekspertizės aktu, padarė pagrįstą išvadą, kad Hidroelektrinė negali generuoti 100 kW galingumo elektros energijos dėl ieškovės pasirinktų įrenginių ir Hidroelektrinės pastatymo vietovės, o atsakovė neprisiėmė įsipareigojimo, kad Hidroelektrinė generuos 100 kW galingumo momentinę elektros energiją.
3. Teismai išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir juos tinkamai įvertino, pasisakydami ne tik dėl atsakovės, bet ir ieškovės nurodytų argumentų dėl Brėžinių perdavimo. Įrodymų, paneigiančių teismų nustatytas aplinkybes, ieškovė nepateikė.
3. Dalis ieškovės užsakytų darbų buvo atlikta jos pačios iniciatyva, siekiant ne pašalinti defektus, o modifikuoti hidroelektrinę padidinant jos galingumą (2012 m. rugpjūčio 24 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas). Ieškovė ginčija ne atsakovės atliktų darbų, o pateiktų medžiagų ir įrenginių kokybę. 2009 m. Rangos sutarties 4 punkte buvo nurodyta, kad pateiktoms medžiagoms ir įrenginiams suteikiami gamintojo nurodyti garantiniai terminai, visi su tuo susiję garantiniai įsipareigojimai pereina įrangos gamintojui. Ieškovė su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, kad pateiktoms medžiagoms ar įrenginiams, kurių kokybę ji ginčija, būtų taikomi garantiniai terminai.
4. 2009 m. Rangos sutarties 1 punkte šalys susitarė, kad, be kitų darbų, bus atliekami prijungimo prie elektros tinklų darbai, už juos ieškovė įsipareigojo atsiskaityti. Šių darbų kaina 2009 m. Rangos sutartyje ir prie jos esančioje lokalinėje sąmatoje nebuvo nurodyta, tuo metu ji negalėjo būti įvertinta dėl to, kad didžiąją už šiuos darbus mokėtinos kainos dalį sudarė AB „VST“ suteiktinos paslaugos. AB „VST“ PVM sąskaitą faktūrą dėl 35 231,41 Lt (10 203,72 Eur) be PVM, t. y. 42 630,01 Lt (12 346,50 Eur) su PVM) mokėjimo už naujo vartotojo – Hidroelektrinės prijungimą, atsakovei išrašė tik 2010 m. rugsėjo 28 d., t. y. po 2009 m. Rangos sutartyje nurodytų hidroturbinos montavimo, derinimo ir paleidimo darbų užbaigimo. Akivaizdu, kad, priešingai nei teigia ieškovė, 2009 m. Rangos sutartyje buvo nurodyta ne visa 2009 m. Rangos sutarties kaina, o tik jos dalis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl įrodinėjimo, įrodymų vertinimo ir teismų procesinių sprendimų motyvavimo

20. Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėję teismai netyrė dalies įrodymų ir nepasisakė dėl jų, taip pat nepasisakė dėl dalies ieškovės argumentų, sudariusių ieškinio ir apeliacinio skundo pagrindus.
21. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas.
22. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją, peticijos Nr. 30544/96; 1998 m. vasario 19 d. sprendimas Higgins ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 34/1996/753/952). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90).
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
24. Kasatorius turi nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtina CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nuoroda į formalų pažeidimą, nepateikiant išsamių argumentų, kad pažeidimas galėjo lemti sprendimo neteisėtumą, nėra tinkamas pirmiau nurodyto reikalavimo įvykdymas.
25. Teigdamas, kad byloje neištirti įrodymai, kasatorius turėtų ne tik išvardyti įrodymus, dėl kurių nepasisakė teismas, bet ir išsamiai atskleisti tokių įrodymų svarbą bylos išnagrinėjimo baigčiai. Kasacinio skundo argumentas, kad teismas nepasisakė dėl kai kurių įrodymų atmetimo, jei kasatorius konkrečiai neatskleidžia jų reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui, nėra pakankamas pagrindas dėl tokio proceso pažeidimo panaikinti teismo procesinį sprendimą (CPK 359 straipsnio 3 dalis). Bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo vien tam, kad būtų pašalintas formalus pažeidimas, nesant pakankamo pagrindo manyti, jog tai gali lemti kitokią bylos baigtį, neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo (CPK 7 straipsnis).
26. Ieškovė kasaciniame skunde tik išvardijo kai kuriuos teismų procesiniuose sprendimuose neaptartus įrodymus ir kaip reikalavimo pagrindą suformuluotas aplinkybes, tačiau neatskleidė, koks jų santykis su sprendimuose aptartais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis, nepagrindė šių įrodymų reikšmės, pakankamos tam, kad byla būtų perduodama nagrinėti iš naujo, įpareigojant teismus motyvuoti išvadą apie išvardytų įrodymų reikšmę ar jos nebuvimą. Be to, dalis įrodymų, kuriuos ieškovė įvardijo kaip nevertintus teismų (pvz., dėl Brėžinių perdavimo, leidimo gaminti 100 kW galingumo elektros energiją, įrenginių atitikties ieškovės lūkesčiams), iš tikrųjų buvo išnagrinėta, tačiau ieškovė nesutinka su šių įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis teismų išvadomis.
27. Bylą nagrinėję teismai argumentuotai atsakė į pagrindinius išnagrinėtos bylos klausimus, nurodydami faktinius ir teisinius argumentus, kuriais vadovavosi, priimdami skundžiamus procesinius sprendimus. Teismai padarytas išvadas grindė ištirtų ir procesiniuose sprendimuose išdėstytų įrodymų visetu. Ieškovė ne tik nepaneigė teismų įvertintų įrodymų patikimumo ir pakankamumo, bet ir neatskleidė jos išvardytų įrodymų reikšmės, pakankamos teismo padarytoms išvadoms paneigti, bei nepateikė argumentų, patvirtinančių, kad pasisakymas dėl jos įvardytų įrodymų būtų lėmęs teismų padarytų išvadų negalimumą. Dėl to ieškovės argumentai, susiję su teismų nepasisakymu dėl jos nurodytų įrodymų, nevertintini kaip patvirtinantys esminį proceso teisės pažeidimą, galėjusį turėti įtakos bylos išsprendimui.
28. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismai pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymą reglamentuojančias teisės normas. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad iš byloje pateiktų duomenų darytina išvada, jog nustatytus įrenginių gedimus lėmė netinkamas Janušonių hidroelektrinės eksploatavimas ir priežiūra, o ne atsakovės atlikti darbai. Nagrinėjamoje byloje kilus šalių ginčui dėl atliktų darbų kokybės ir ieškovei įrodžius įrenginių defektų faktą, atsakovė savo atsakomybę už defektus paneigė 2009 m. Rangos sutarties 4 punkto nuostatomis, pagal kurias ji įsipareigojo pašalinti defektus, atsiradusius per garantinį terminą, tačiau naudotiems ginčo įrenginiams garantija nebuvo suteikta. Įrenginių remonto darbus atliko ne atsakovė, o trečiasis asmuo. Be to, nustatyta, kad keli gedimai įvyko dėl netinkamo eksploatavimo, patekusių pašalinių daiktų. Taigi atsakovė įrodė savo atsakomybę už defektus šalinančias aplinkybes, o teismai nepažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymą reglamentuojančių teisės normų ir turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad atsakovei civilinė atsakomybė už ieškovės nurodytų defektų atsiradimą nekilo.
29. Atsakovė nuo pat ginčo pradžios – tiek iki civilinės bylos iškėlimo, tiek nagrinėjant bylą, nuosekliai teigia, kad abi šalys žinojo apie tai, jog bus montuojama panaudota hidroturbina. Kai kyla šalių ginčas dėl sutarties sąlygos, ji aiškinama, be kita ko, atsižvelgiant į sutarties šalių elgesį sutarties vykdymo metu, taikant teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 6.193 straipsnis). Hidroturbina ir hidrogeneratorius – vieni pagrindinių ir brangiausių ieškovės Hidroelektrinės įrenginių. Apdairus ir rūpestingas asmuo, įsigyjantis didelės vertės įrenginį, turėtų pasidomėti konkretaus jam siūlomo įsigyti brangaus įrenginio savybėmis ir būkle. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė pagal 2009 m. Rangos sutartį įsipareigojo paskirti techninį prižiūrėtoją, kuris turėjo teisę atsisakyti priimti darbus, jei nustatyta trūkumų, todėl ieškovė negalėjo nepastebėti montuojamos įrangos, jos būklės ir charakteristikų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai, įvertinę šias byloje nustatytas aplinkybes, turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad šalys sutarė montuoti ginčo įrangą. Kad ieškovės teisėti lūkesčiai nebuvo pažeisti, sumontavus naudotą hidroturbiną, patvirtina jos pozicija ikiteisminio susirašinėjimo teismo procesiniuose dokumentuose – pareiškusi vieną iš ieškinių, t. y. tuo metu, kai jau neginčijamai žinojo, kad atsakovės sumontuota hidroturbina yra nenauja, ji reikalavo tik modifikuoti Hidroelektrinės agregatus, kad būtų pasiektas 100 kW galingumas, tačiau nereikalavo pakeisti hidroturbinos į naują.

Dėl vienašalio darbų priėmimo-perdavimo akto pagrįstumo ir galiojimo

30. Rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Įstatymo nuostata (CK 6.694 straipsnio 4 dalis), suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.).
31. Byloje kilo šalių ginčas dėl atsakovės surašytų 2011 m. sausio 14 d. atliktų darbų akto Nr. A-11-3 ir 2011 m. vasario 9 d. PVM sąskaitos faktūros, serija LEG, Nr. 11032, pagrįstumo ir teisėtumo bei ieškovės prievolės pagal juos atsiskaityti su atsakove. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ginčo akte nurodytus Hidroelektrinės prijungimo prie AB VST, teleinformacijos surinkimo ir valdymo darbus atsakovė atliko, o pirmiau išvardyti darbai neįtraukti į šalių pasirašytus aktus, kurių bendra suma be PVM – 367 077,97 Lt (106 313,13 Eur), sprendė, kad nėra pagrindo panaikinti ginčijamą 2011 m. sausio 14 d. atliktų darbų aktą Nr. A-11-3, nes priešingas aiškinimas leistų ieškovei naudotis darbų rezultatu neatsiskaičius už darbus su atsakove. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymėjo, kad nurodyta suma – 367 077,97 Lt – akivaizdžiai yra mažesnė už tikrąją 2009 m. Rangos sutartimi nustatytą šalių kainą – 444 164,34 Lt. Taigi teismai kaip esmine aplinkybe, lėmusia pripažinimą, kad ieškovė privalo atsiskaityti pagal 2011 m. sausio 14  d. atliktų darbų aktą Nr. A-11-3, rėmėsi 2009 m. Rangos sutarties kainos – 444 164,34 Lt ir 2010 m. birželio 11 d. baigiamajame darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytos darbų kainos – 367 077,97 Lt (106 313,13 Eur) – skirtumu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytų sumų skirtumas susidaro dėl 21 proc. PVM įtraukimo arba neįtraukimo, t. y. abi sumos atitinka bendrą 2009 m. Rangos sutarties kainą.
32. CK 6.653 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme nenustatyta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant. Kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012).
33. Kadangi byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė 2009 m. Rangos sutartyje įsipareigojo atlikti ginčo akte nurodytus darbus, o ieškovė sumokėjo visą sutartyje nurodytą konkrečią kainą – 444 164,34 Lt (128 638,88 Eur), t. y. (367 077,97 Lt (106 313,13 Eur) + 21 proc. PVM), teismai nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė liko neatsiskaičiusi už darbus su atsakove. Ginčo akte išvardyti darbai buvo nurodyti 2009 m. Rangos sutartyje kaip šios sutarties objekto dalis, o šios sutarties bendra kaina apėmė kainą už darbus, nurodytus ginčo akte. Kadangi visų darbų, įskaitant ginčo darbus, pabaigimas ir perdavimas-priėmimas užfiksuotas 2010 m. birželio 11 d. baigiamajame darbų perdavimo - priėmimo akte, tai ginčo aktas yra perteklinis, surašytas pakartotinai dėl jau anksčiau perduotų darbų. Ginčo aktas, surašytas nesant pagal sutartį atliktų ir kitais aktais neperduotų naujų darbų, t. y. nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo surašyti tokį aktą, todėl pripažintinas negaliojančiu. Ieškovei visiškai atsiskaičius pagal 2009 m. Rangos sutartį, taip pat negaliojančia pripažintina ginčo akto pagrindu surašyta 2011 m. vasario 9 d. PVM sąskaita-faktūra.
34. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad skundžiami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai keistini – jų dalys, kuriomis atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiais 2011 m. sausio 14 d. atliktų darbų aktą Nr. A-11-3 ir 2011 m. vasario 9 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija LEG Nr. 11032, panaikintinos ir dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas – nurodytą ieškinio reikalavimą tenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Ginčo suma byloje - 207 291,89 Eur. Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei neliko prievolės sumokėti 17 038,35 Eur, todėl ši suma taikytina skaičiuojant atlygintinų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims proporcijas ir ieškovei priteistina 8 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o atsakovei priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atitinkamai mažintinas. Kadangi patenkintas ieškinio reikalavimas susijęs išimtinai su ieškovės ir atsakovės ginču dėl vienašalio darbų perdavimo-priėmimo akto surašymo teisėtumo, trečiajam asmeniui priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nekeičiamas.
36. Ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad patyrė 12 436,44 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme. Šis teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas šalims, priteisė iš ieškovės atsakovei jos įrodytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 4870,87 Eur. Perskirstant bylinėjimosi išlaidas, ieškovei iš atsakovės priteistina 994,92 Eur, o iš ieškovės atsakovei priteistas atlyginimas mažintinas 8 proc. – iki 4481,20 Eur.
37. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 2800 Eur išlaidų advokato pagalbai. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovei, jį mažino, atsižvelgdamas į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Atitinkamai priteisiant bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame teisme atlyginimą ieškovei, jis mažintinas, atsižvelgiant į tai, kad maksimalus Rekomendacijose nustatytas atlyginimo dydis buvo – 1837,75 Eur, taigi ieškovei priteistina 147,02 Eur jos išlaidų atlyginimo. Atsakovei priteisto atlyginimo suma – 983,97 Eur – mažintina iki 905,25 Eur.
38. Atsakovė už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą sumokėjo 2838,70 Eur, o ieškovė įrodymų apie kasaciniame teisme patirtas išlaidas advokato pagalbai nepateikė. Atsakovei priteistina 2611,60 Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.
39. Pareikšdama ieškinius, ieškovė sumokėjo 3039 Eur žyminio mokesčio. Už apeliacinį skundą apskaičiuotas 2460 Eur žyminis mokestis, tačiau ieškovė sumokėjo tik 100 Eur, o 2360 Eur mokėjimas teismo nutartimi buvo atidėtas iki sprendimo (nutarties) priėmimo, bet byloje nėra duomenų apie atidėtos mokesčio dalies sumokėjimą. Už kasacinį skundą sumokėta 2454 Eur. Ieškovei iš atsakovės priteistina 8 proc. jos sumokėtos žyminių mokesčių sumos – 447,44 Eur.
40. Susumavus priteistinas bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą ir žyminį mokestį atlyginimo sumas bei įskaičius ieškovės ir atsakovės vienos kitai mokėtinas sumas, iš ieškovės atsakovei priteistina 6408,67 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
41. Kasacinis teismas patyrė 10,90 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Pirmosios instancijos teisme analogiškos išlaidos buvo 41,27 Eur, o apeliacinės instancijos teisme - 11,85 Eur. Visų analogiškų išlaidų suma – 60,02 Eur, iš kurios atlyginti valstybei 5,12 Eur turi atsakovė, o 54,90 Eur – ieškovė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties dalis, kuriomis atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiais 2011 m. sausio 14 d. atliktų darbų aktą Nr. A-11-3 ir 2011 m. vasario 9 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija LEG Nr. 11032.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties dalis, kuriomis paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškinį tenkinti iš dalies – pripažinti negaliojančiais 2011 m. sausio 14 d. atliktų darbų aktą Nr. A-11-3 ir 2011 m. vasario 9 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija LEG Nr. 11032.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Upinė“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Legrana“ 6408,67 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus aštuonis Eur 67 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o trečiajam asmeniui UAB „Sweco Lietuva“ 5006,22 Eur (penkis tūkstančius šešis Eur 25 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Upinė“ 54,90 Eur (penkiasdešimt keturis Eur 90 ct), o iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Legrana“ – 5,12 Eur (penkis Eur 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Kitas Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai              Virgilijus Grabinskas

              Birutė Janavičiūtė

              Egidijus Laužikas