Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2S-210-56/2010
Teisėjas A. Juknevičius Proc. sprendimo kategorijos: 119.12;
121.14; 122.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. vasario 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio
kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės Dalios Kačinskienės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria ieškinys atsakovui Ž. B. dėl teisės pašalinti savavališkos statybos padarinius laikytas nepaduotu ir gražintas ieškovei.
Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė A. B. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė leisti ieškovei bei jos atstovui apžiūrėti namą, esantį (duomenys nesklebtini), preliminariam projektui sudaryti; pripažinti ieškovės teisę be atsakovo Ž. B. sutikimo kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, Vilniaus apskrities viršininko administraciją, VĮ ,,Registrų centrą“ ir kitas kompetetingas valstybės ir savivaldybės įstaigas dėl projektavimo salygų, statybos leidimo, statinio pripažinimo tinkamu naudoti, statinio registravimo ir kitų dokumentų ar veiksmų reikalingų įteisinti gyvenamojo namo, esančio (duomenys nesklebtini) miestelyje, Vilniaus rajone, rekonstrukciją pagal pridedamą projektą; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2002 metų lapkričio 25 d. atsakovas nupirko namą, su žemės sklypu esantį (duomenys nesklebtini), tuo šalys siekė pagerinti savo gyvenimo salygas. Įsigijant namą šalių santykiai buvo geri ir buvo planuojama gyventi kartu, todėl aplinkybė dėl namo įforminimo atsakovo tėvams nuosavybe ginčijama nebuvo. Po dviejų savaičių namas buvo perleistas atsakovo nuosavybėn. Įsigytas namas buvo apleistas todėl jame buvo atlikti būtini ir reikalingi rekonstrukcijos darbai. Visi darbai buvo atliekami kartu su atsakovu ir samdant pagalbinius darbininkus tiek už atsakovo, tiek už ieškoves bendras ir asmenines lėšas. Pradėjusi santuokos su atsakovu nutraukimo procesą ieškovė sužinojo, kad atsakovas nepripažįsta jos dalies į bendrai sukurtą turtą, todėl kreipėsi į teismą. Ieškinys grindžiamas Civilinio kodekso 1.2 str., 1.5 str., 1.7 str. 2 d., 1.138 str. 1 d. 1 p., 3.87 str. 1 d., 3.89 str. 1 d. 7 p. ir 2 d., 4.103 str., 4.253 str. 1 d; 3.90 str. 2 d., Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., 20 str. 2 ir 3 d, 24 str. 1 d., 23 str. 1 ir 6 d.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.
Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje nekvestionuodama statinio nuosavybės teisės, kėlė reikalavimus dėl veiksmų su jai nepriklausančiu turtu, todėl ieškovė privalėjo, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso normomis, patikslinti ieškinio reikalavimus, bei juos patikslinusi, papildomai įtraukti į bylos nagrinėjimą atitinkamas šalis, o taip pat pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinyje nurodytas aplinkybes. Nurodytais argumentais teismas nustatė terminą iki 2009-07-26 ieškinio trūkumams pašalinti, o jų per nustatytą terminą ir jam praėjus nepašalinus 2009-09-09 nutartimi gražino ieškinį ieškovei.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Ieškovė atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir ieškinį priimti. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas iš esmės pažeidė procesinės teisės normas reglamentuojančias ieškinio priėmimą,todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta. Vadovaujantis teisinio apibrėžtumo principu teismas privalėjo įpareigojimus suformuluoti taip, kad ieškovas galėtų juos įvykdyti (CPK 3 str. 1 d.), tačiau teismo nutartis nenurodant konkrečių šalintinų trūkumų, negali būti įvykdyta, todėl jos neįvykdymas nesudaro pagrindo grąžinti ieškinio (CPK 115 str. 3 d.). Ieškovės reikalavimas pripažinti jai bendrosos dalinės nuosavybės teisę į namų valdą pareikštas ieškinyje dėl santuokos nutraukimo su atsakovu šioje byloje. Kadangi tapataus reikalavimo pareiškimas yra draudžiamas, tai sudaro pagrindą atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 5 p.), tačiau reikalavimų formulavimas ir asmenų įtraukimas atsakovais yra išimtinė teismo prerogatyva, todėl vieno ar kito reikalavimo nepareiškimas nėra kliūtis priimti ieškinį (CPK 42 str. 1 d.). Be to, ieškinys gali būti gražinamas jį padavusiam asmeniui, jei ieškinio trūkumai yra esminiai ir kliudo bylą nagrinėti teisme, tačiau nagrinėjamu atveju tokie trūkumai nustatyti nebuvo.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka pateiktas nebuvo.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bai atskirojo skundo argumentus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė procesinės teisės normas reglamentuojančias ieškinio priėmimą, todėl nutartis negali būti pripažįstama teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str.).
Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato Civilinio proceso kodeksas, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo ieškinio formai ir turiniui. Kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Asmuo, pareiškiantis ieškinį, privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Nesant ieškinio dalyko ar pagrindo, teisminis nagrinėjimas negalimas, nes nėra teisminio nagrinėjimo dalyko.
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama leisti jai bei jos atstovui apžiūrėti namą esantį adresu (duomenys nesklebtini), preliminariam projektui sudaryti, pripažinti jos teisę, be atsakovo sutikimo kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, Vilniaus apskrities administracija, VĮ ,,Registrų centrą“ ir kitas kompetetingas valstybės ir savivaldybės institucijas dėl projektavimo sąlygų, statybos leidimo, statinio pripažinimo tinkamu naudoti, statinio registravimo ir kitų dokumentų ar veiksmų reikalingų įteisinti gyvenamojo namo, esančio (duomenys nesklebtini) miestelyje, Vilniaus rajone, rekonstrukciją pagal pridedamą projektą, t.y. dėl nuosavybės ieškovės vardu įforminimo, todėl į bylos nagrinėjimą įtrauktini Vilniaus apskrities viršininko administracija bei kiti suinteresuoti viešo administravimo subjektai.
Atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismą teisinę prigimtį, formalūs reikalavimai, keliami ieškinio turiniui, yra ne daugiau nei būtina teismo proceso prielaida. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas siejamas su įstatymo reikalavimu ieškovui aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nes ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas. Tačiau toks įstatymo nustatytas reikalavimas nereiškia, kad konkrečiai suformuluoto reikalavimo galimas neatitikimas faktinėms aplinkybėms, kuriomis remiantis jis yra grindžiamas (neatitikimas ieškinio pagrindui), gali būti pripažįstamas ieškinio, kaip procesinio dokumento, trūkumu. Ieškinio faktinių aplinkybių neatitikimas ieškinio dalykui gali būti konstatuojamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir jis gali būti pagrindas teismo išvadoms sprendžiant, ar ieškinys turi būti tenkinamas, ar atmestinas.
Nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti pirmos instancijos teismas rėmėsi aplinkybe, jog ieškinyje neginčijama pastato nuosavybės teisė ir keliami reikalavimai su ieškovei nepriklausančiu turtu.
Kaip matyti iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių ieškovė yra pradėjusi skyrybų procesą su atsakovu ir byloje dėl santuokos nutraukimo yra keliamas klausimas dėl namo pripažinimo bendrąją sutuoktinių nuosavybe ir ginčijamas klausimas bus išspręstas skyrybų byloje. Taigi, ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką bei ieškinyje kėlė klausimą iš esmės dėl teisės apžiūrėti patalpas be atsakovo leidimo, į jas patekti bei konstatuoti atliktos rekonstrukcijos faktą ir kreiptis į kompetetingas institucijas dėl reikiamų dokumentų gavimo.
Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog teismas privalėjo įpareigojimus suformuluoti taip, kad ieškovas galėtų juos įvykdyti (CPK 3 str. 1 d.), tačiau teismo nutartis nenurodant konkrečių šalintinų trūkumų, negali būti įvykdyta, todėl jos neįvykdymas nesudaro pagrindo grąžinti ieškinio (CPK 115 str. 3 d.).
Asmenys, paduodantys ieškinį teismui, dėl įvairiausių aplinkybių gali skirtingai suprasti ieškinyje nurodomų įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodomas aplinkybes, ir su ieškiniu pateikiamų įrodymų reikšmę bei įrodymų apimties pakankamumą. Jeigu paduodantis ieškinį asmuo nesuprato ar netinkamai suprato teismo nutartyje išdėstytus nurodymus dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, teismas turi teisę pakartotinai nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nutartyje nurodyti kokie konkretūs ieškinio trūkumai turi būti pašalinti. Ieškinys laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniu, jeigu ieškinį paduodantis asmuo supranta teismo nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus bei išdėstytus nurodymus dėl ieškinio trūkumų šalinimo, tačiau teismo nustatytu terminu nepašalina ieškinio trūkumų ( Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-681/2008).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad negali būti laikoma ieškinio trūkumu tai, kad ieškovė kelia reikalavimus dėl jai nuosavybės teise nepriklausančio turto, nes iš faktinio ieškinio pagrindo akivaizdu, jog ginčo šalys name adresu (duomenys nesklebtini) gyveno kartu bei įrodinėjama, kad turtas buvo gerinamas gyvenant kartu su atsakovu ir ieškovė iš esmės teismo prašo leisti atlikti tam tikrus veiksmus nesusijusius nuo nuosavybės teisių pripažinimu. Aplinkybė, kad kompetetingos valstybės institucijos ieškinyje nebuvo įtrauktos byloje dalyvaujančiais asmenimis, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti esant ieškinio trūkumą, dėl kurio teismo proceso pradėti negalima, nes nurodytas klausimas galėjo būti sprendžiamas pasiruošiant bylos nagrinėjimui ir neužkerta kelio spręsti ieškinio priėmimo klausimo. Be to, kaip minėta anksčiau ieškinio faktinių aplinkybių neatitikimas ieškinio dalykui gali būti konstatuojamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir jis gali būti pagrindas teismo išvadoms sprendžiant, ar ieškinys turi būti tenkinamas, ar atmestinas.
Nurodytais argumentais atskirasis skundas tenkintinas. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 3 p., kolegija
n u t a r ė:
Ieškovės A. B. atskirąjį skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2535-647/2009 ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui.
Kolegijos pirmininkas Petras Jaržemskis
Teisėjos Dalia Višinskienė
Dalia Kačinskienė