Civilinė byla Nr. e2A-314-585/2020

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00088-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.12.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 21 d.  

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Aldonos Tilindienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „CTrent“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-435-459/2019 pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „CTrent“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Estora“, B. P., L. G. ir mažajai bendrijai „Statybos aikštelių paruošimas“ dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, tretieji asmenys valstybės įmonė Registrų centras, AB „Citadele“ bankas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „CTrent“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė išreikalauti iš atsakovų B. P., bankrutavusios UAB (toliau – BUAB) „Estora“, L. G. ir mažosios bendrijos (toliau – MB) „Statybų aikštelių paruošimas“ neteisėto valdymo ieškovei RUAB „CTrent“ priklausančias patalpas – 1 420,14 kv. m ploto dirbtuves su administracinėmis patalpomis (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), įregistruotas ir pažymėtas plane numeriais nuo 8-51 iki 8-59 (toliau – ir patalpos), kurios yra performuotos į naujai suformuotus butus: butą Nr. 11 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)), įregistruotą MB „Statybos aikštelių paruošimas“ vardu, ir butą Nr. 12 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini)), įregistruotą L. G. vardu.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 23 d. įvyko dalies BUAB „Estora“ nekilnojamojo turto varžytynės, kurių laimėtoja buvo pripažinta RUAB „CTrent“. Varžytynėse ieškovei buvo, inter alia, parduotos adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) esančios 1 420,14 kv. m ploto dirbtuvių patalpos su administracinėmis patalpomis. Tarp atsakovės BUAB „Estora“ ir ieškovės 2013 m. lapkričio 21 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią nuosavybės teisė į minėtas administracines patalpas perėjo ieškovei. Įsigijus patalpas, paaiškėjo, kad šiose patalpose veiklą vykdo įvairios su atsakovu buvusiu UAB „Estora“ direktoriumi B. P. susijusios įmonės, kiti asmenys, nors jokie nuomos ar panaudos teisiniai santykiai nebuvo nei deklaruoti parduodant turtą iš varžytynių, nei buvo įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka.

3.       Ieškovė nurodė, kad egzistuoja visos vindikaciniam reikalavimui pareikšti reikalingos aplinkybės. Ieškovė yra patalpų, kuriose yra šiuo metu atsakovų užrakintos patalpos, savininkė. Nei leidimo, nei sutikimo naudotis šiomis patalpomis ar jas performuoti ir juo labiau įtraukti į naujai suformuotus butus ieškovė nebuvo suteikusi atsakovams, ji daikto valdymo teisę prarado be savo valios. Ieškovės įsitikinimu, patalpas (butus) valdo atsakovai B. P., L. G. bei MB „Statybos aikštelių paruošimas“. Patalpų performavimas bei įtraukimas į butus buvo atliktas dalyvaujant BUAB „Estora“, todėl visi atsakovai laikytini atsakingais už ieškovės nuosavybės teisės pažeidimą. Atsakovai patalpas valdo neteisėtai. Patalpos yra natūra. Jokie – nei patalpų nuomos, nei panaudos santykiai nesieja ieškovės su atsakovais. Patalpos buvo įsigytos 2013 m. lapkričio 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, jos niekam nėra parduotos ar kitokiu būdu perleistos, joms yra įregistruota hipoteka trečiojo asmens AB „Citadele“ banko naudai.

4.       Atsakovas B. P. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįrodė pirmosios sąlygos teikdama vindikacinį ieškinį, tai yra jog ieškovė yra ginčo patalpų teisėta savininkė ir turi teisę šiomis patalpomis naudotis. Ieškovės pateikti nuosavybės teises patvirtinantys duomenys šiuo metu yra pasikeitę ir neatitinka 2006 m. bei 2005 m. buvusios situacijos ir pastato, kuriame yra patalpos, plano. Minėta patalpų indeksacija šiuo metu taip pat yra pasikeitusi, šios patalpos 2009 m. buvo rekonstruotos, dalyje šių patalpų yra suformuoti nauji butai, turintys atskirus unikaliuosius numerius, ir šie butai yra įregistruoti VĮ Registrų centre ne atsakovo B. P. ir ne BUAB „Estora“ vardu. 

5.       Atsakovės MB „Statybos aikštelių paruošimas“, L. G. ir BUAB „Estora“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad byloje nėra įrodytas ir nustatytas neteisėtas ieškovei priklausančių patalpų valdymo faktas, ieškovės vardu įregistruotų patalpų natūra nėra, todėl toks ieškinio reikalavimas yra neįgyvendinamas ir negali būti įvykdomas. Ieškovė nuosavybes teises į patalpas įgijo 2013 m. lapkričio 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Iki tol tiek ginčo patalpos, tiek butai, buvo BUAB „Estora“ nuosavybė. BUAB „Estora“ vardu 2006 m. gruodžio 22 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 322, kuriame buvo numatytas patalpų pertvarkymas ir naujų butų suformavimas. Po rekonstrukcijos patalpų – dirbtuvių su administracinėmis patalpomis plotas turėjo sumažėti, nes dalyje šių patalpų buvo suplanuoti nauji nekilnojamojo turto objektai – butai. Ieškovė šiuo atveju vadovaujasi netiksliais ir faktinės situacijos (patalpų išdėstymo) nebeatitinkančiais kadastriniais matavimais bei patalpų planais. BUAB „Estora“ nėra ir negali būti laikoma tinkama atsakove byloje, nes ieškovė nenurodo ir neįrodinėja, kad BUAB „Estora“ kokia nors forma yra ginčo patalpų teisėta ar neteisėta valdytoja.

6.       Atsakovė L. G. pažymėjo, kad 2009 m. kovo 4 d. preliminariąja buto pirkimo–pardavimo sutartimi su UAB „Estora“ susitarė dėl buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo. Pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį buvo sutarta pasirašyti iki 2009 m. rugsėjo 1 d. Iki preliminariojoje sutartyje nustatyto termino pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl buto nuosavybės teisės nebuvo perregistruotos. Iškėlus UAB „Estora“ bankroto bylą, pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebegalėjo būti sudaryta, nes įmonės administravimas buvo perduotas bankroto administratorei. Kadangi pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, o pinigai už perkamą butą buvo sumokėti, atsakovė L. G. kartu su kitais ieškovais, taip pat įsigijusiais butus tame pačiame pastate, pareiškė ieškinį Klaipėdos apygardos teismui (civilinė byla Nr. 2-845-123/2013), prašydami pripažinti jiems nuosavybės teises į butus. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. birželio 17 d. nutartimi patvirtino atsakovės L. G. ir kitų ieškovų toje byloje sudarytą taikos sutartį, pagal kurią L. G. buvo pripažintos nuosavybės teisės į minėtą butą, dėl kurio ir yra kilęs ginčas šioje byloje. Sutvarkius buto kadastro duomenis, atlikus buto ir kitų butui priskirtų patalpų kadastrinius matavimus, atsakovei L. G. 2017 m. lapkričio 30 d. turto priėmimo–perdavimo aktu (be varžytynių) Nr. 4-1 buvo perduotas butas ir šio priėmimo–perdavimo akto pagrindu atsakovės nuosavybės teisės buvo įregistruotos viešame Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė L. G. teisėtai įsigijo butą, už jį sumokėjo, turi teisę naudotis juo, jos valdymas yra teisėtas ir nepažeidžia bei negali pažeisti ieškovės interesų, todėl išreikalauti butą ar buto patalpas iš atsakovės L. G. teisinio pagrindo nėra.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8.       Teismo vertinimu, ieškovės pateikti nuosavybės teises patvirtinantys duomenys jau sudarant 2013 m. lapkričio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį buvo pasikeitę ir neatitiko 2005 m. bei 2006 m. buvusios situacijos ir ginčo pastato patalpų indeksacijos, plano, nes remiantis bylos duomenimis iki 2009 m. buvo įvykdyti statybos ir rekonstrukcijos darbai pagal 2006 m. gruodžio 27 d. statybos leidimą Nr. 322, leidžiantį atlikti rekonstrukciją, – dalyje šių patalpų buvo suformuoti nauji butai, atlikti kadastriniai matavimai, suteikti atskiri unikalieji numeriai.

9.       Teismas nustatė, kad 2013 m. lapkričio 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties šalys sutarties 4.1 punkte susitarė, kad ši sutartis yra laikoma ir turto priėmimo–perdavimo aktu ir nuosavybės teisė į turtą perėjo ieškovei nuo šios sutarties pasirašymo momento. Tos pačios pirkimo–pardavimo sutarties 2.3.1 punkte ieškovė patvirtino, kad prieš sudarydama sutartį, ji apžiūrėjo ir susipažino su turto nuosavybės dokumentais, turtą charakterizuojančiais duomenimis, nurodytais Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, taip pat visuose dokumentuose, kurie Nekilnojamojo turto registro centriniame domenų banke nurodyti kaip turto, teisių į juos ar jų suvaržymų įregistravimo pagrindai.

10.       Teismas, įvertinęs tai, kad ginčo patalpos buvo rekonstruotos dar iki ieškovei įsigyjant nuosavybę, sprendė, kad ieškovei turto faktinė būklė buvo žinoma, ieškovė turėjo suprasti ir jai turėjo būti žinoma, kad ginčo patalpų nėra ir jos nėra perduodamos ieškovei. Teismas konstatavo, kad BUAB „Estora“ pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo parduoti ieškovei ginčo patalpas, kurios pažymėtos indeksais nuo 8-51 iki 8-59, nes jų nebuvo (jos jau buvo performuotos į butus), todėl ir ieškovė nuosavybės teisių į šias patalpas neįgijo.

11.       Iš bylos duomenų teismas nustatė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartis, kuria buvo patvirtina L. G. ir kitų ieškovų taikos sutartis su BUAB „Estora“, buvo priimta ir įsiteisėjo anksčiau, negu buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis varžytynių pagrindu tarp ieškovės ir BUAB „Estora“ (2013 m. lapkričio 21 d.), todėl, būdama apdairi ir rūpestinga, ieškovė turėjo žinoti apie ginčo patalpose teisėtu pagrindu atliekamus statybos rekonstrukcijos darbus ir numatyti jų padarinius. Ieškovei įsigijus patalpas, jai perėjo ir pareiga atlikti įsigyto turto kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti viešame Nekilnojamojo turto registre bei tokiu būdu išviešinti faktinę įsigytų patalpų būklę.

12.       Teismas konstatavo, kad ieškovė nėra ir negali būti ginčo patalpų savininkė, kadangi šios patalpos buvo rekonstruotos ir jų faktiškai nėra, todėl laikė, kad neįrodyta pirmoji vindikacinio ieškinio sąlyga, jog ieškovė turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą. Kadangi ieškovė nuosavybės teise niekada nevaldė ginčo patalpų, tai negalėjo ir prarasti valdymo teisės į jas, nes ieškovė turi teisę ir gali naudotis tik jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu – patalpomis – dirbtuvėmis su administracinėmis patalpomis, todėl laikytina, kad neįrodyta ir antroji vindikacinio ieškinio sąlyga, kad savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė ir kitos vindikacinio ieškinio sąlygos, kad daiktą atsakovės valdo neteisėtai, taip pat, kad turtas yra natūra.

13.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovių L. G. ir MB „Statybos aikštelių paruošimas“ ginčo patalpų (butų Nr. 11 ir Nr. 12) valdymas yra teisėtas ir jos jokių ieškovei priklausančių patalpų nėra užvaldžiusios.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Apeliaciniame skunde ieškovė RUAB „CTRent“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovei dar iki įsigyjant administracines patalpas buvo žinoma šių patalpų faktinė būklė. Bankroto administratorė neinformavo ieškovės apie pakeitimus kadastrinių matavimų bylose. 

14.2.                      Ieškovės su atsakove BUAB „Estora“ 2013 m. lapkričio 21 d. sudaryta patalpų pirkimo–pardavimo sutartis nėra ginčijama. Šioje sutartyje yra nurodyta kokias konkrečiai patalpas pardavėjas – BUAB „Estora“ perdavė ieškovei. Kaip matyti iš 2018 m. kovo 21 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo į ieškovei parduotas 1 420,14 kv. m ploto dirbtuves su administracinėmis patalpomis įeina ir patalpos, plane pažymėtos nuo numerio 8-51 iki 8-59.

14.3.                      Pasirašant patalpų pirkimo–pardavimo sutartį, BUAB „Estora“ administratorė perdavė ieškovei dokumentus, susijusius su parduotomis patalpomis, tarp kurių buvo ir Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla, tačiau ieškovei nebuvo perduota jokių duomenų (dokumentų, projektų, kitos informacijos), partvirtinančių, kad šiose patalpose vyksta rekonstrukcijos darbai.

14.4.                      Apie tai, kad 2006 m. gruodžio 27 d. Kretingos rajono savivaldybė išdavė leidimą Nr. 322 BUAB „Estora“ dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos (dirbtuvių su administracinėmis patalpomis rekonstrukcija į 7 butus, pristatant pastato fligeliuose po vieną aukštą su mansarda) pagal 1994 m. kooperatyvo „Aras“ parengtą projektą Nr. 0006-01-AS, ieškovei tapo žinoma jau po patalpų įsigijimo.

14.5.                      Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinu teisinių reguliavimu, teismas turėjo vertinti, jog vienintelė teisėta patalpų, į kurias įeina ir patalpos pažymėtos plane nuo 8-51 iki 8-59, savininkė yra ieškovė, nes šių patalpų priėmimas–perdavimas buvo atliktas 2013 m. lapkričio 21 d. ir ši teisė yra išviešinta, tai yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

15.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovės MB „Statybos aikštelių paruošimas“, L. G. ir BUAB „Estora“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1.                      Ieškovė Nekilnojamojo turto registro duomenis vertina atsietai nuo kitų nuosavybės teisę patvirtinančių, sukuriančių ir pakeičiančių teisėtai išduotų ir sudarytų dokumentų, kurie nustatant nuosavybės teisų apimtį, turi aukštesnę įrodomąją galią.

15.2.                      Apeliantės neinformavimas apie atliktą pastato rekonstrukciją, nepaneigia paties fakto, kad jai įsigyjant patalpas, patalpų natūroje nebuvo, jos buvo rekonstruotos pagal teisėtai išduotą statybas leidžiantį dokumentą ir apeliantė nuosavybės teisių į šias patalpas neįgijo.

15.3.                      Ieškovės atstovas S. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad įsigyjamą turtą apžiūrėjo. Todėl ieškovei turėjo būti žinoma, kad faktiškai tokių patalpų nėra ir jos yra rekonstruotos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17.       CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Ieškovė, pasinaudodama šia teisės norma, pareiškė vindikacinį ieškinį, prašydama išreikalauti iš atsakovų neteisėto valdymo ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą – patalpas, kurios yra performuotos į naujai suformuotus butus: butą Nr. 11, įregistruotą MB „Statybos aikštelių paruošimas“ vardu, ir butą Nr. 12, įregistruotą L. G. vardu.

18.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas neteisėtai yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007; 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-460-690/2017).

19.       Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 5) daiktas yra natūra; 6) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015).

20.       Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2010, 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015 ir kt.). Taigi apeliantė, reikšdama vindikacinį ieškinį, privalėjo įrodyti visas pirmiau išvardytas ieškinio faktinio pagrindo aplinkybes.

21.       Be to, vindikacinis ieškinys suprantamas kaip nesutartinis nevaldančiojo daikto savininko reikalavimas faktiniam valdytojui grąžinti daiktą natūra. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš šiam ieškiniui tenkinti būtinų nustatytinų sąlygų – neturi būti ginčijama praradusio daiktą savininko nuosavybės teisė, nes, esant ginčui dėl nuosavybės teisės, taikomi kiti gynimo būdai, pvz., nuosavybės teisės pripažinimas, nuginčijant kito subjekto nuosavybės teisės įgijimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2011).

22.       2013 m. lapkričio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė BUAB „Estora“ pardavė ieškovei RUAB „CTrent“ nebaigtą statyti prekybos pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dirbtuvių patalpas su administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dirbtuvių patalpas pastate 1P/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), transformatorinės pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), betono mazgą su maišykle, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pardavėja patvirtino, kad parduodamas turtas nuosavybės teise priklauso pardavėjai pagal VĮ Registrų centro 2013 m. lapkričio 6 d. išduotą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Dirbtuvės su administracinėmis patalpomis, kurias įsigijo ieškovė, buvo rekonstruotos į butus, tarp jų ir į butą Nr. 11 ir butą Nr. 12, dėl kurių kilo ginčas šioje byloje.

23.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovei dar iki įsigyjant administracines patalpas buvo žinoma šių patalpų faktinė būklė. Pasak apeliantės, bankroto administratorė neinformavo ieškovės apie pakeitimus kadastrinių matavimų byloje, ieškovei nebuvo perduota jokių duomenų, partvirtinančių, kad šiose patalpose vyksta rekonstrukcijos darbai. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka ir pažymi, kad sutarties 2.3.1 punktu pati pirkėja (ieškovė) patvirtino, kad prieš sudarydama šią sutartį turtą apžiūrėjo ir susipažino su turto nuosavybės teisės dokumentais, turtą charakterizuojančiais duomenimis, nurodytais Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, taip pat visuose dokumentuose, kurie Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke nurodyti kaip turto, teisių į juos ar jų suvaržymų įregistravimo pagrindai. Taigi, ieškovei faktiškai turėjo būti žinoma apie administracinėse patalpose atliktą rekonstrukciją. Be to, sutiktina su atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad apeliantės neinformavimas apie atliktą pastato rekonstrukciją, nepaneigia paties fakto, kad jai įsigyjant patalpas, patalpų natūroje nebuvo, jos buvo rekonstruotos ir apeliantė nuosavybės teisių į šias patalpas neįgijo.

24.       Ieškovė pateikė teismui VĮ Registrų centro išrašą, kuriame yra nekilnojamojo turto kadastriniai duomenys, sudaryti 2006 m. balandžio 13 d., ir ginčo patalpų planus, parengtus pagal 2005 m. kovo 17 d. kadastrinius matavimus, kurie buvo perduoti ieškovei sudarant 2013 m. lapkričio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Pateiktame patalpų plane pagal 2005 m. kovo 17 d. atliktus kadastrinius matavimus patalpos, pažymėtos nuo 8-51 iki 8-54, yra buvusios administracinės patalpos, kurios perplanuotos ir kurios dabar yra bute Nr. 11, o patalpos, pažymėtos nuo 8-54 iki 8-59, yra buvusios administracinės patalpos, kurios perplanuotos ir yra bute Nr. 12. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės pateikti nuosavybės teises patvirtinantys duomenys jau sudarant 2013 m. lapkričio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį buvo pasikeitę ir neatitiko 2005 m. bei 2006 m. buvusios situacijos ir ginčo pastato patalpų indeksacijos, plano. Remiantis bylos duomenimis iki 2009 m. buvo įvykdyti statybos ir rekonstrukcijos darbai  ir šių patalpų dalyje buvo suformuoti nauji butai, atlikti kadastriniai matavimai, suteikti atskiri unikalieji numeriai. Šiuo metu šie butai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jie ieškovei nepriklauso nuosavybės teise.

25.       Bylos duomenys patvirtina, kad 2006 m. gruodžio 27 d. Kretingos r. savivaldybė išdavė leidimą Nr. 322 BUAB „Estora“ dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos (dirbtuvių su administracinėmis patalpomis rekonstrukcija į 7 butus, pristatant pastato fligeliuose po vieną aukštą su mansarda (administracinio pastato dalyje) pagal 1994 m. kooperatyvo „Aras“ parengtą projektą Nr. 0006-01-AS. Minėto leidimo pagrindu buvo atlikti rekonstrukcijos darbai ir dirbtuvės su administracinėmis patalpomis rekonstruotos į butus, tarp jų ir į butą Nr. 11 ir butą Nr. 12. Iš 2008 m. birželio 1 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad UAB „Estora“ ir B. P. susitarė dėl buto Nr. 11 pirkimo–pardavimo. UAB „Estora“ įsipareigojo paruošti butą parduoti ir sutvarkyti dokumentus iki 2009 m. rugsėjo 1 d. Iš 2009 m. kovo 4 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad UAB „Estora“ ir L. D. susitarė dėl buto Nr. 12 pirkimo–pardavimo. UAB „Estora“ įsipareigojo įrengti ir parduoti butą iki 2009 m. rugsėjo 1 d. 

26.       Iškėlus UAB „Estora“ bankroto bylą, įmonės administravimas buvo perduotas bankroto administratorei ir pagrindinės prikimo–pardavimo sutartys nebuvo sudarytos, todėl atsakovai L. G. ir B. P. kartu su kitais ieškovais, taip pat įsigijusiais butus tame pačiame pastate, pareiškė ieškinį Klaipėdos apygardos teismui (civilinė byla Nr. 2-845-123/2013), prašydami pripažinti jiems nuosavybės teisę į butus. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. birželio 17 d. nutartimi patvirtino L. G., B. P. ir kitų ieškovų toje byloje sudarytą taikos sutartį, pagal kurią minėtiems atsakovams buvo pripažintos nuosavybės teisės į butus Nr. 11 ir Nr. 12. Sutvarkius butų kadastro duomenis, atlikus butų ir kitų butams priskirtų patalpų kadastrinius matavimus, atsakovei MB „Statybos aikštelių paruošimas“ (atsakovo B. P. teisių perėmėjai) 2017 m. spalio 18 d. turto priėmimo–perdavimo aktu (be varžytynių) Nr. 1-3 buvo perduotas butas Nr. 11 ir šio priėmimo–perdavimo akto pagrindu atsakovės nuosavybės teisės buvo įregistruotos viešame Nekilnojamojo turto registre, o atsakovei L. G. 2017 m. lapkričio 30 d. turto priėmimo–perdavimo aktu (be varžytynių) Nr. 4-1 buvo perduotas butas Nr. 12 ir šio priėmimo–perdavimo akto pagrindu atsakovės nuosavybės teisės buvo įregistruotos viešame Nekilnojamojo turto registre.

27.       Įvertinus minėtus bylos duomenis, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė nėra ir negali būti patalpų (butų Nr. 11 ir Nr. 12) savininkė, kadangi jos buvo rekonstruotos ir jų faktiškai nėra, todėl yra neįrodyta pirmoji vindikacinio ieškinio sąlyga. Ieškovei 2013 m. lapkričio 21 d. sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, ginčo patalpos jau buvo rekonstruotos, o ieškovė sutartyje pati patvirtino, kad turtą apžiūrėjo, taigi apie tai ieškovei turėjo būti žinoma. Aplinkybės, kad ieškovė nėra įgijusi nuosavybės teisės į butus Nr. 11 ir Nr. 12 nepaneigia ir ieškovės apeliacinio skundo teiginiai, kad ginčo patalpų, kuriose yra butai Nr. 11 ir Nr. 12., priėmimas–perdavimas ieškovei buvo atliktas 2013 m. lapkričio 21 d. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad BUAB „Estora“ pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo parduoti ieškovei ginčo patalpas, kurios pažymėtos indeksais nuo 8-51 iki 8-59, nes jų nebuvo (jos jau buvo performuotos į butus), todėl ir ieškovė nuosavybės teisių į šias patalpas neįgijo. Kadangi ieškovė nuosavybės teise niekada nevaldė ginčo butų Nr. 11 ir Nr. 12, tai negalėjo ir prarasti valdymo teisės į jas, todėl ieškovė neįrodė ir antrosios vindikacinio ieškinio sąlygos – savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios.

28.       Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neįrodė ir kitos vindikacinio ieškinio sąlygos, jog daiktą atsakovės valdo neteisėtai. Išreikalauti daiktą iš trečiojo asmens galima konstatavus jo nesąžiningą daikto valdymą, ir tais atvejais, kai šis asmuo neturėjo jokio teisinio pagrindo daiktu disponuoti. Nagrinėjamoje byloje ieškovė tokių juridiškai reikšmingų faktų neįrodinėjo. Ieškovė neginčijo atsakovų L. G. ir MB „Statybos aikštelių paruošimas“ nuosavybės teisių į ginčo butus įgijimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nepaneigus šių faktų, negalima kvalifikuoti esant nesąžiningą ir neteisėtą valdymą kaip sąlygą daiktui išreikalauti.

29.       Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad BUAB „Estora“ kokia nors forma yra ginčo patalpų teisėta ar neteisėta valdytoja. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, BUAB „Estora“ apskritai jokios nuosavybės ginčo objekte nebeturi. Ieškovė taip pat neįrodė, kad atsakovas B. P. ginčo patalpomis naudojasi ar yra neteisėtai jas užėmęs. Vien tai, kad atsakovas B. P. yra juridinio asmens MB „Statybos aikštelių paruošimas“ dalyvis, nepatvirtina, kad jis yra neteisėtai ginčo patalpas užvaldęs asmuo.

30.       Be to, ginčo turto objektai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ne ieškovės vardu, byloje kilo aiškus ginčas dėl nuosavybės teisės, o tai, kaip jau nurodyta nutarties 21 p., reiškia, kad nėra nustatyta būtinoji vindikacinio ieškinio tenkinimo sąlyga.

31.       Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose, procesinių teisės normų nepažeidė, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vertino įrodymus, aiškino ir taikė materialinės teisės normas (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32.       Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovės MB „Statybos aikštelių paruošimas“, L. G. ir BUAB „Estora“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme. Atsakovės MB „Statybos aikštelių paruošimas“, L. G. ir BUAB „Estora“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė iš viso 300 Eur bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą). Todėl nurodytos atsakovių patirtos išlaidos, kurios neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, priteistinos atsakovėms lygiomis dalimis (po 100 Eur) iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „CTrent“ (įmonės kodas 302768927) po 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Estora“ (įmonės kodas 141459816), mažajai bendrijai „Statybos aikštelių paruošimas“ (įmonės kodas 304070839) ir atsakovei L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Teisėjai                                                                        Rasa Gudžiūnienė

                                                                                        Aldona Tilindienė

                                                                                Vytautas Zelianka