Baudžiamoji byla Nr. 1-1035-1072/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20720-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4;
1.2.25.4.2.6; 2.12.1.3; 2.12.1.4.
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 17 d.
Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-20720-19 ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje
S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, bedarbis, teistas:
1) 2013 m. rugsėjo 10 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme;
2) 2017 m. lapkričio 23 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 2 (dviem) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
S. D. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, o būtent:
jis, 2019 m. gegužės 18 d., apie 16 val. 35 min.., (duomenys neskelbtini), namo kieme, nepažymėtu numeriu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau ir – KET), 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, savavališkai paėmęs kito asmens automobilį, vairuodamas Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarė techninį eismo įvykį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pareigūnai pakartotinio tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,41 promilės etilio alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis S. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jam už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam iki 2019 m. gruodžio 13 d. negalima vairuoti transporto priemonių, tačiau 2019 m. gegužės 18 d. jis vėl vairavo transporto priemonę būdamas išgėręs alkoholio. 2019 m. gegužės 18 d. nuo paties ryto jis po truputį gėrė stiprų alų. Alų gėrė ir prieš pat tą įvykį. 2019 m. gegužės 18 d. jis buvo pas savo kaimyną, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Tuo pat metu kieme buvo šašlykinė, kurioje buvo ruošiamasi kepti šašlykus. Šašlykinėje dar tik degė malkos. Pradėjo labai stipriai vėjas pūsti, ugnis pasidarė labai didelė. Maždaug už pusės metro nuo šašlykinės stovėjo mašina Opel Zafira. Kam ta mašina priklauso, jis nežino. Jis tą žmogų tą dieną pirmą kartą matė, jo pavardės neprisimena. Kadangi ta mašina stovėjo prie pat šašlykinės, o jos abi priekinės durelės buvo atidarytos, o mašinos spynelėje dar buvo ir užvedimo raktelis paliktas, jis nusprendė patraukti minėtą mašiną. Jis tos mašinos pavogti nenorėjo. Jis tuo metu turėjo tik vieną tikslą, kad patraukti tą mašiną nuo šašlykinės, kad netyčia nekiltų nelaimė, kad ta mašina neužsidegtų. Jis atsisėdo mašinoje prie vairo. Užsidarė tik vairuotojo dureles, o tas kitas priekinės pusės dureles paliko praviras. Jis pavažiavo apie 10 metrų ir tada tos praviros durelės atsidarė ir kliudė mūrinio pastato sieną. Durelėms kliudžius sieną, jis dar truputį pasuko į šoną, ir priekiniu mašinos buferiu dar kliudė tą pačią sieną, tada apsuko mašiną ir pastatė kieme. Jis iš karto užgesino mašinos variklį ir išlipo iš mašinos. Iš karto atėjo mašinos šeimininkas. Jis su juo dar bandė tartis, kad jis nekviestų policijos, kad jis atlygins jo patirtą žalą. Bet mašinos savininkas nesutiko ir buvo iškviesti policijos pareigūnai. Jis tikrai gailisi dėl to, ką padarė. Mašinos pavogti nenorėjo, o tik norėjo ją patraukti. Jam tuo metu nekilo mintis pasakyti kitiems žmonėms apie būtinybę patraukti mašiną (b. l. 76-77).
Kaltinamojo S. D. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Liudytoja G. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gegužės 18 d., ryte apie 11 val. 00 min. kaimynystėje prie namo nepažymėtu jokiu numeriu, esančiu (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo pažįstami asmenys šienauti žolės. Jie atvažiavo su automobiliu Opel, pilkos spalvos. Apie 16 val. 20 min jai sėdint kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), su L. R. matė, kaip kaimynystėje prie minėto namo vaikšto svyruodamas girtas S. D.. Po maždaug dešimt minučių išgirdo trenksmą. Suprato, kad įvyko avarija. Nuėjo pažiūrėti ir pamatė, kad minėtas automobilis stovi šalia namo, kurio kampas nutrupėjęs. Priėjusi arčiau automobilio ji pamatė, kad apgadintas automobilio sparnas, durelės. Paskui Iš L. R. ji sužinojo, kad automobilį savavališkai paėmęs vairavo S. D. (b. l. 18-19).
Liudytoja L. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gegužės 18 d. apie 16 val. 30 min. jai svečiuojantis pas kaimynę G. G., ji pamatė, kaip šalimais kieme atbuline eiga važiuoja automobilis Opel Zafira, pilkos spalvos. Ji matė, kad už vairo sėdi S. D., gyvenantis tame pačiame kaime. Ji pagalvojo, kaip jis gali važiuoti girtas svetimu automobiliu. Prieš tai ji matė, kaip jis vaikščiojo girtas, svirdinėdamas po kiemą. Automobiliui dingus iš akiračio ji išgirdo trenksmą, ir su kaimyne nuėjo pažiūrėti. Priėjus jau automobilyje vairuotojo nebuvo. Ji matė, kad apgadintas automobilis ir namo kampas. Priėjęs automobilio savininkas papasakojo, kad automobilį savavališkai paėmęs vairavo kažkoks neblaivus vyriškis (b. l. 24-25).
Liudytojas V. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gegužės 18 d. apie 10 val. 00 min. jis atvažiavo šienauti žolės (duomenys neskelbtini). Automobilį Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jis pastatė kieme prie namo, kuris numerio neturi. Automobilyje užvedimo spynelėje jis paliko užvedimo raktą. Automobilio durys ir bagažinė buvo atidarytos. Dirbant darbus apie 13 val. 00 min. į kiemą atėjo neblaivus jam nepažįstamas vyras. Nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis svirduliavo. Vis kažką bambėjo, mokino dirbti darbus. Jis niekur nėjo, vis aplinkui vaikščiojo. V. P. su minėtu vyriškiu stengėsi nebendrauti. Apie 16 val. 35 min. V. P. nuėjo į sandėliuką pjauti malkų laužui, o išėjęs pamatė, kad jo automobilis stovi kitoje vietoje, o minėtas asmuo sėdi už vairo. Jis iškart pribėgo prie automobilio ir iš vairuotojo pusės ištraukęs vyriškį nubloškė ant pievos. Vyriškis sakė, kad norėjo automobilį patraukti nuo laužo. Vairuoti automobilio jis tam vyriškiui nedavė (b. l. 26-27).
Iš tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio nustatyta, kad 2019 m. gegužės 18 d., 19 val. 00 min., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), atėjęs neblaivus kaimynas S. D. savavališkai atsisėdo prie automobilio Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairo, važiuodamas atsitrenkė į namą, apgadino automobilį. S. D. iš įvykio vietos pasišalino. Policijos pareigūnams nuvykus į įvykio vietą, aiškinantis įvykio aplinkybes, buvo nustatyta, kad V. P. priklausantį automobilį Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris buvo paliktas namo kieme atidarytomis durelėmis bei su užvedimo rakteliu spynelėje, S. D. paėmė savavališkai, būdamas neblaivus, vairavo minėtą automobilį ir atsitrenkė į namo sieną. Po įvykio S. D. iš įvykio vietos pasišalino. Policijos pareigūnams suradus S. D., jis nurodė, kad padarė eismo įvykį būdamas neblaivus. 2019 m. gegužės 18 d., 19 val. 46 min., patikrinus S. D. neblaivumą, alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 3,13 promilių neblaivumas. Po 20 min., t. y. 20 val. 06 min., S. D. nustatytas 3,41 promilių neblaivumas (b. l. 15).
Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2019 m. gegužės 18 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas gal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 2811 straipsnio 1 dalį (b. l. 3-4).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad kieme stovi automobilis Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio šoninis dešinys bamperis, dešinės pusės durys, dešinys sparnas ir žibintas apgadinti. Prie įėjimo į namą apgadintas sienos kampas. Gatvės numeris namui nesuteiktas (b. l. 8-14).
Iš neblaivumo nustatymo akto, alkoholio kiekio matuoklio kvitų nustatyta, kad 2019 m. gegužės 18 d., 19 val. 46 min. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0422 S. D. nustatytas 3,13 promilių neblaivumas, antrasis tikrinimas atliktas 2019 m. gegužės 18 d., 20 val. 06 min., kurio metu S. D. nustatytas 3,41 promilių neblaivumas (b. l. 28, 29, 30).
Iš automobilio techninių duomenų, VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo nustatyta, kad automobilis Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso V. P. (b. l. 36, 37).
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų nustatyta, kad automobilio Opel Zafira kaina (be PVM) yra 1 422,00 eurų (b. l. 35).
BK 2811 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamasis S. D. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurias patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojų G. G., L. R., V. P. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, įvykio vietos apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad S. D. vairavo automobilį Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, taigi, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo S. D. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivumo būsenos, tuo pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Paskelbus kaltinamajam S. D. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, pastarasis tam neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi sutiko (b. l. 88-91).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kai vairuotojo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,41 promilės etilo alkoholio – tokios būklės transporto priemonės vairavimas neabejotinai kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgia ir į veikos padarymo aplinkybes, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas savo būklę, vis tiek sėdo už vairo, toks kaltinamojo elgesys niekaip negali būti pateisintas. Tokie kaltinamojo veiksmai liudija apie jo neatsakingą požiūrį į galiojančius teisės aktus, draudžiančius vairavimą išgėrus bei rodo abejingumą kitų eismo dalyvių saugumui. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad S. D. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra, teistas (b. l. 40-42), teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 56-57), bedarbis.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – areštas, šiuo atveju, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, S. D. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
S. D. padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad S. D. vairavo būdamas neblaivus (jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,41 promilės etilo alkoholio), padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant S. D. naudotis teise vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).
Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Todėl įvykio metu vairuotas automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonė konfiskuotina.
BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Siekiant užtikrinti, jog naujų nusikalstamų veikų darymas nuteistajam taptų finansiškai nenaudingas ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas pasiektų jai keliamus tikslus, o būtent padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, iš nuteistojo turi būti išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.
Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui V. P. (b. l. 36, 37), kuris nežinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui padaryti, todėl nagrinėjamu atveju konfiskuotina minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 1 422,00 eurų (VšĮ „Emprekis“ nurodyta automobilio kaina be PVM) (b. l. 35).
Ikiteisminio tyrimo metu siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, S. D. 2019 m. gegužės 18 d. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – baigtina taikyti pradėjus bausmės vykdymą.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Proceso išlaidų byloje nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
S. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, sumažinti S. D. paskirtą arešto bausmę vienu trečdaliu ir laikyti jį nuteistu 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausme, bausmę atliekant areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. D. sulaikymo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti S. D. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, S. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 422,00 (vienas tūkstantis keturi šimtai dvidešimt du) eurų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.
Išaiškinti nuteistajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai. Teismas išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 354 straipsnyje nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Eglė Venckienė