Civilinė byla Nr. 2-166-887/2024

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01235-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5; 3.2.6.1.

(S)

dalyvaujant ieškovui A. Č., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, atstovui R. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas A. Č. kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisti 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad yra sulaikytas nuo 2021-03-17, o į Alytaus pataisos namus (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimas) atvyko 2022-04-15. Alytaus kalėjimas blogai vykdo nuosprendį, nes vadovaujantis 2022-05-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jam į bausmės atlikimo laiką turi būti įskaitytas jo laikinajame suėmime išbūtas laikas nuo 2020-05-03 iki 2020-07-02, laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuojant nuo kaltinamojo sulaikymo. Jo teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 4 straipsnio 1 dalimi, jam į bausmės atlikimo laiką turėjo būti įskaityta 1 mėnesis ir 30 dienų, ir 1 mėnesis ir 29 dienos. Jo skaičiavimais, jis jau atliko trečdalį laisvės atėmimo bausmės ir galėtų teikti prašymą dėl lygtinio paleidimo, tačiau jo prašymo dėl lygtinio paleidimo Alytaus pataisos namų administracija nepriėmė dėl to, kad nebuvo subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Dėl šių Alytaus kalėjimo pareigūnų veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus ir prašo teismo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1-7).

Ieškovas A. Č. teismo posėdyje nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimą ir prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 10 000,00 Eur neturtinę žalą. Paaiškino, kad žala atsirado dėl pareigūnų veiksmų. Jis negalėjo naudotis lygtinio paleidimo teise, nes nuosprendis nebuvo vykdomas tokiu būdu kaip priklauso. Jis buvo sulaikytas nuo 2021-03-17, lygtinio paleidimo galimybė jam turėjo atsirasti nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. Pareigūnai netinkamai vykdo savo pareigas, t. y. netinkamai skaičiuoja bausmės atlikimo laiką pagal visus nuosprendžius, ir dėl to jis negali pasinaudoti lygtinio paleidimo teise. Į bausmės laiką turi būti įskaityti du laikotarpiai: 2 mėn. kuomet 2020 m. buvo sulaikytas ir 1 mėn. ir 27 d. kuomet 2022-04-24 atvyko atlikinėti bausmę, o nuosprendis dar buvo neįsiteisėjęs. Teigė, jog neteisėti pareigūnų veiksmai pasireiškia tuo, kad jie blogai vykdo įstatymus ir blogai skaičiuoja bausmės atlikimo laiką. Pasekmės – negali pasinaudoti lygtinio paleidimo teise. Jis planavo lygtinį paleidimą ir kai jo nepaleido, jis patyrė išgyvenimus dėl jo teisių pažeidimo, buvo sužlugdyti jo planai, galimybės pabūti su mama.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, pateikė atsiliepimą. Nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Paaiškino, kad ieškovas į Alytaus kalėjimą atvyko 2022-04-28 iš Vilniaus kalėjimo. 2022-01-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ieškovas buvo nuteistas galutine bausme 3 m. 6 mėn. (įsit. d. 2022-05-10). 2022-05-10 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu 2022-01-10 nuosprendis pakeistas, galutinė bausmė 3 m. 3 mėn. 2022-03-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ieškovui skirta galutinė bausmė 1 m. 6 mėn. (įsit. d. 2022-05-31). 2022-06-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta galutinė bausmė 3 m. 6 mėn. (įsit. d. 2022-10-24). 2022-07-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta galutinė bausmė 3 m. 9 mėn. (defektas – nebuvo apjungti nuosprendžiai) (įsit. d. 2022-08-09). 2022-09-02 ieškovas pateikė skundą ,,Dėl pareigūnų veiksmų“ Nr. 6-4421, kuriame nurodė, kad pareigūnai netinkamai vykdo savo pareigas ir prašė įskaityti jo suėmimo laiką į bendrą laisvės atėmimo bausmės laiką. 2022-09-28 Alytaus kalėjimas pateikė ieškovui atsakymą Nr. 363-2054, kuriame nurodė, kad 2022-01-10 ir 2022-03-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžių vykdymo tvarka nustatyta 2022-07-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-10 nuosprendyje nurodyta, kad vykdant šį nuosprendį bausmės pradžia turi būti skaičiuojama nuo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį. Vykdant 2022-01-10 nuosprendį ieškovas suimtas nebuvo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kalėjimo administracijai vykdant 2022-01-10 nuosprendį buvo neaišku, nuo kada skaičiuoti bausmės pradžią vykdant šį nuosprendį. Teismo nutarties dėl šio neaiškumo pašalinimo, administracija vykdymui nebuvo gavusi, nes ieškovas ją buvo apskundęs apeliacine tvarka. 2022-10-24 ieškovas pateikė prašymą ,,Dėl bausmės laiko skaičiavimo“ Nr. 6-6377. Alytaus kalėjimas 2022-11-28 ieškovui pateikė atsakymą Nr. 363-2282, kuriame nurodė, kad tuo metu atsakymo dėl laikotarpių įskaičiavimo į laisvės atėmimo bausmę pateikti negali, nes teismas nėra nustatęs vykdymo tvarkos pagal 2022-03-21 ir 2022-06-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžius. Dėl minėtų nuosprendžių vykdymo tvarkos nustatymo Alytaus kalėjimo administracija kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. 2022-09-30 ieškovas pateikė skundą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) dėl Alytaus pataisos namų darbuotojo Saugumo valdymo skyriaus patarėjo Rolando Marcinausko veiksmų skaičiuojant jo bausmės atlikimo terminą. 2022-10-20 Kalėjimų departamentas pateikė ieškovui atsakymą ,,Dėl A. Č. skundo išnagrinėjimo“ Nr. 7-11376. Kalėjimų departamentas atsakyme nurodė, kad Alytaus pataisos namų administracija pateikė išsamų ir motyvuotą atsakymą, o tas faktas, kad su įstaigos pozicija ieškovas nesutinka, nepatvirtina jo skundo pagrįstumo. Taip pat pažymėjo, kad dėl ieškovo priimta daug apkaltinamųjų teismų sprendimų ir šiuo metu Alytaus pataisos namų administracija vykdo susirašinėjimus su teismais dėl ieškovo bausmės terminų ir į bausmės laiką įskaitytinų laikotarpių nustatymo. Kalėjimų departamentas akcentavo, kad gavus galutinį sprendimą dėl ieškovo bausmės pradžios skaičiavimo, pataisos namų administracija jį informuos nuo kada tiksliai skaičiuojamas jo bausmės laikas ir kada numatyta jo pabaiga. Kalėjimų departamentas įpareigojo Alytaus pataisos namus gavus teismo sprendimą, pagal kurį bus galima tiksliai nustatyti ieškovo bausmės atlikimo pradžią ir pabaigą, apie jį informuoti ieškovą. 2022 m. lapkričio mėnesį Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateikti Alytaus kalėjimo teikimas ir ieškovo prašymas subendrinti ieškovui bausmes, paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-23 nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-07-07 nutartimi, kuria subendrintos bausmės, ieškovui paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-10 nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022-05-10 nuosprendžiu, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-21 nuosprendžiu. 2022-12-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovui buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 1 mėnesiui. Šia nutartimi paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties paskelbimo dienos, t. y. 2022 m. gruodžio 5 d. Į laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikotarpius: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartyje įskaitytus laikotarpius; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendyje įskaitytus laikotarpius; atliktas bausmių dalis. 2022-12-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. I-462-1133/2022 ieškovas apskundė apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2023-01-09 nutartimi ieškovo skundą atmetė ir paliko galioti 2022-12-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 11 d. patvarkymu „Dėl nutarties vykdymo“ įsiteisėjusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartį pateikė vykdyti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui. BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas (redakcija, galiojusi iki 2022-12-31) nustatė, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. Analogiškai lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai yra reglamentuojami ir BVK 82 straipsnyje (redakcija, galiojanti nuo 2023-01-01). Taigi, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartį ieškovas neturėjo teisės į lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Mano, kad ieškovas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, žalos 10 000,00 Eur dydis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų bei suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Taip pat ieškovas neįrodė esant būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (b. l. 106-108).

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, atstovas R. S. teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ieškinys nepagrįstas todėl turi būti atmestas. Ieškovas įrodinėja, kad dėl tariamai neteisėtų pareigūnų veiksmų netinkamai skaičiuoja bausmės atlikimo laiką. Reikalavimas nepagrįstas, tą patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kurie įrodo reikalavimo nepagrįstumą. Teismų apkaltinamųjų nuosprendžių, pagal kuriuos ieškovas atlieka bausmę yra daug, pagal kai kuriuos nuosprendžius ieškovas nebuvo sulaikytas, pats atvyko į pataisos namus atlikti bausmę dar neįsiteisėjus teismų nuosprendžiams, dėl ko buvo neaišku nuo kada skaičiuoti ieškovo bausmės atlikimo pradžios laiką. Todėl Alytaus pataisos namų pareigūnai, siekiant išsiaiškinti nuo kada yra skaičiuojamas bausmės atlikimo laikas ir kurie laikotarpiai turi būti įskaičiuoti į bausmės atlikimo laiką, 2022 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą: buvo pateikti Alytaus kalėjimo teikimas ir ieškovo prašymas subendrinti ieškovui bausmes, paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-23 nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-07-07 nutartimi, kuria subendrintos bausmės, ieškovui paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-10 nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022-05-10 nuosprendžiu, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-21 nuosprendžiu. 2022-12-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovui buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė. Nurodė bausmės pradžią skaičiuoti nuo nutarties priėmimo bei nurodė įskaitytus laikotarpius ir atliktas bausmių dalis. Ieškovas teismo nutartį apskundė apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismas paliko galioti 2022-12-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 11 d. patvarkymu įsiteisėjusią Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį pateikė vykdyti kalėjimui. Ieškovui paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 1 mėnesiui. BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas (redakcija, galiojusi iki 2022-12-31) nustatė, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. Esant galutinei nutarčiai, ieškovo kreipimosi metu dėl lygtinio paleidimo, teisės į lygtinį paleidimą jis neturėjo. Vertina, kad pareigūnai jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Ieškovas savo prašomo žalos dydžio visiškai nepagrindžia bei nepagrindžia žalos padarymo fakto.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-213/2014).

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada yra įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą kad egzistuoja kitas - materialiojo teisinio pobūdžio faktas - neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad Alytaus kalėjimo pareigūnai netinkamai skaičiuoja jam pagal visus apkaltinamuosius teismų nuosprendžius paskirtos bausmės atlikimo laiką, nebuvo subendrinta laisvės atėmimo bausmė, todėl jis negalėjo pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, dėl ko patyrė išgyvenimus. Jo teigimu, į bausmės laiką turi būti įskaityti du laikotarpiai: 2 mėn. kuomet 2020 m. buvo sulaikytas ir 1 mėn. 27 d. kuomet 2022-04-24 atvyko atlikinėti bausmę, o nuosprendis dar buvo neįsiteisėjęs. 

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2022-01-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ieškovas buvo nuteistas galutine bausme - laisvės atėmimas 3 m. 6 mėn. 2022-05-10 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu 2022-01-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis buvo pakeistas, ieškovui paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 m. 3 mėn. 2022-03-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ieškovui skirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn. 2022-06-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ieškovui skirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 m. 6 mėn. 2022-07-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovui paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 m. 9 mėn. (b. l. 10-11).

Taip pat matyti, kad Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyrius kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir teismui pateikė Alytaus kalėjimo teikimą ir ieškovo prašymą subendrinti bausmes, paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-23 nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-07-07 nutartimi, kuria subendrintos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-10 nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022-05-10 nuosprendžiu, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-21 nuosprendžiu. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs Alytaus kalėjimo ir ieškovo teikimus dėl ieškovui keliais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo, 2022-12-05 teismo nutartimi ieškovui paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 metams 1 mėnesiui, subendrintos laisvės atėmimo bausmės pradžią nutarė skaičiuoti nuo šios nutarties paskelbimo dienos, t. y. 2022 m. gruodžio 5 d., bei į laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikotarpius: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-07-07 nutartyje įskaitytus laikotarpius; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-23 nuosprendyje įskaitytus laikotarpius; atliktas bausmių dalis (b. l. 109). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-01-11 patvarkymu „Dėl nutarties vykdymo“ įsiteisėjusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-05 nutartį pateikė vykdyti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui (b. l. 110).

Įvertinus byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes akivaizdu, jog Alytaus kalėjimo administracija, siekdama išsiaiškinti nuo kada yra skaičiuojamas ieškovo bausmės atlikimo laikas ir kurie laikotarpiai turi būti įskaičiuoti į bausmės atlikimo laiką, ėmėsi veiksmų, t. y. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, bei ieškovo bausmės atlikimo laiką pagal visus nuosprendžius skaičiuoja taip, kaip nurodyta teismų procesiniuose sprendimuose, todėl ieškovo teiginiai, jog pareigūnai neatliko veiksmų, kad būtų subendrinta jo laisvės atėmimo bausmė bei, kad jie netinkamai skaičiuoja bausmės atlikimo laiką, neatitinka tikrovės. Dėl ko teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti Alytaus kalėjimo administracijos neteisėtų veiksmų, kadangi nenustatyta valstybės valdžios institucijos, t. y. Alytaus kalėjimo ar pareigūnų veikos neteisėtumo (neteisėtų veiksmų) kaip vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d, nutarimu, asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymuose nustatyta tvarka konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Kadangi Alytaus kalėjimo administracija jokiais savo veiksmais ieškovo teisių nepažeidė ir jam jokios neturtinės žalos nepadarė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, už neteisėtus veiksmus 10 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, vertinamas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, tais atvejais, kai siekiama nustatyti ieškovo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, būtina tinkamai ir išsamiai įvertinti įrodymus, kurie leistų pagrįsti ieškovo patirtą neturtinę žalą, o ne prielaidas ir bendro pobūdžio pareiškimus apie galimą teisių pažeidimą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje neturtine žala yra pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus.

Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų ieškovui kilusius išgyvenimus ir moralines kančias, kurie suteiktų pakankamą pagrindą neturtinei žalai priteisti. Ieškovas ieškinyje išdėstė nekonkrečius, abstrakčius ir deklaratyvius teiginius apie tariamai pažeistas jo teises, visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat būtinojo (tiesioginio) priežastinio ryšio. Akcentuotina, kad, sprendžiant ieškinio dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą, turi būti nustatyta ne tik tai, ar valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (ieškovo) nurodyta neturtinė žala (pasekmės), kurią teismas galėtų įvertinti pinigais. Kaip minėta, įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas - materialiojo teisinio pobūdžio - faktas (nagrinėjamu atveju - neturtinės žalos padarymo faktas). Ieškovui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas neturtinės žalos padarymo faktas. Nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų, kaip vienos iš privalomųjų viešosios atsakomybės sąlygų, ir ieškovui neįrodžius neteisėtų atsakovo veiksmų, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartimi ieškovui buvo atidėtas 300,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmetamas, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 300,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš ieškovo nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020 00970).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Atmesti ieškinį.

Priteisti iš atsakovo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 300,00 Eur žyminį mokestį, jį sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660..  

Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                                                             Agnė Petkevičienė