Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-5-689/2020

                                        Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00014-2019-6

                                        Procesinio sprendimo kategorija 12.29

                                        (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Prano Kuconio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. Š. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. S. Š. 2019 m. sausio 29 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini), organizuodamas ir vykdydamas ypatingo atidumo ir atsakomybės reikalaujančią veiklą – medžioklę su koviniu graižtviniu šaunamuoju ginklu (medžioklės lapas Nr. 18) ir turėdamas prievolę kaip medžioklės vadovas laiku ir teisingai pildyti medžioklės lapą, taip pat turėdamas teisę, laikantis saugumo technikos reikalavimų ir turint medžiotojo selekcininko kvalifikaciją bei žinant medžiojamų gyvūnų medžiojimo terminą, sumedžioti stirniną, 2018 m. gruodžio 10 d. Kaišiadorių r. sav., (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, neįvertinęs aplinkos sąlygų – buvo prietema, taikinys prastai matomas, draudžiamu metu sumedžiojo stirnos patiną, nors stirnos patinus medžioti galima nuo gegužės 15 d. iki spalio 15 d., neteisingai užpildė medžioklės lapą, nurodydamas, kad sumedžiota stirna, nors turėjo nurodyti stirniną ir aprašyti ragus pagal medžioklės taisyklių reikalavimus, nedelsdamas, nepasišalinęs iš įvykio vietos, neinformavo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apie medžioklės metu padarytą medžioklės taisyklių pažeidimą, neteisėtai sumedžiotą gyvūną pakrovė į automobilio „Toyota Land Cruiser“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę ir kartu su R. Š. gabeno iš sumedžiojimo vietos ir išdorojo. Tokiais savo veiksmais S. Š. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2.4, 22, 23, 24.2, 24.10, 58.2.2, 58.2.3, 72.8 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje.

2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį S. Š. buvo nutraukta konstatavus, kad byloje nesurinkta pakankamai neginčytinų ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, jog S. Š. stirnos patiną neteisėtai sumedžiojo tyčia.

3. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarimu, tenkinant Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarimas panaikintas ir priimtas naujas nutarimas, kuriuo S. Š. nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį 1000 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu dvejiems metams bei medžioklėje panaudotų įrankių – graižtvinio šautuvo CZ555 Nr. A567586, kalibras 3006 Springfield, optinio taikiklio be pavadinimo ir numerio, 2 vnt. 3006 kalibro Springfield šovinių – konfiskavimu.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. spalio 28 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto S. Š. prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą priimtas ir byla atnaujinta.

II. Prašymo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas S. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarimą be pakeitimų. Prašyme nurodoma:

5.1. Kauno apygardos teismas padarė esminius materialiosios teisės pažeidimus, kurie turėjo įtakos priimant neteisėtą nutarimą. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ANK 290 straipsnio nuostatas, neteisingai aiškino kaltės formas ir jų neatribojo, neatskleidė kaltės turinio. Dėl to nepagrįstai konstatavo, kad jo veiksmuose yra nusižengimo, nustatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, sudėtis. Teismų praktika taikant ANK 290 straipsnio 8 dalį skirtinga, taip pat ir nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nurodė, kad nusižengimas padaromas tik tyčine kaltės forma, o apygardos teismas – tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. Taigi teismai nusižengimo sudėtį aiškino skirtingai, tai rodo, jog būtina suformuoti vienodą teismų praktiką, kurioje būtų aiškiai nustatyta, kokia kaltės forma ar formomis padaromas ANK 290 straipsnio 8 dalyje nurodytas nusižengimas, atskleistas kaltės turinys. Taip pat būtina vienoda teismų praktika dėl transporto priemonių, ginklų, jų priedėlių konfiskavimo už šio nusižengimo padarymą.

5.2. Apylinkės teismas konstatavo, kad ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Tokia apylinkės teismo pozicija atitinka ir aukštesnės instancijos teismo formuojamą praktiką (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-380/2019). Nors Panevėžio apygardos teismas yra nurodęs, kad šis nusižengimas padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo (nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-48-350/2018). Taigi apylinkės teismas, vadovaudamasis naujausia teismų praktika ir nekaltumo prezumpcija, padarė išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai neginčijamų ir neabejotinų įrodymų, jog jis (S. Š.) stirnos patiną sumedžiojo tyčia, todėl administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.

5.3. Apygardos teismo nutarime nurodyta, kad jam inkriminuoti medžioklės taisyklių pažeidimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. Toliau teismas formaliai nurodė, kad nėra pagrindo abejoti jo (S. Š.) tyčia. Taigi, apygardos teismo vertinimu, jo kaltės forma yra tyčinė, tačiau plačiau tyčios neanalizavo ir nutarime nedetalizavo, kada nusižengimas padaromas tyčia, o kada dėl neatsargumo, ir nemotyvavo, kodėl jo kaltės forma yra tyčinė.

5.4. Kaltė, būdama subjektyvi kategorija, kartu yra objektyvus, realiai egzistuojantis reiškinys, todėl teismo sprendime ji turi būti nustatyta, ji negali būti preziumuojama. Kaltės esmę, jos turinį sudaro psichinis asmens santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais ir situacija, kuriai esant padarytas administracinis nusižengimas. Intelektinis tiesioginės tyčios elementas pasireiškia ANK uždraustos pavojingos veikos pobūdžio suvokimu, o valinis elementas – tuo, kad kaltininko valia sutelkta į pavojingos veikos padarymą. Apygardos teismas ne nustatė, o tik interpretavo, jog nėra jokio teisinio pagrindo abejoti tyčios buvimu.

5.5. Jam (S. Š.) nebuvo žinoma, kad žvėris, kurį nušovė, yra netinkamo amžiaus, kol nebuvo atliktas dantų tyrimas. Nutarime pervertintas selekcininko gebėjimas tiksliai nustatyti žvėries amžių, nes gamtoje yra labai daug anomalijų, o viena iš jų yra šio žvėries neišsivystymas, dėl to jis buvo palaikytas jaunikliu. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.3.-1306-1028/2016, kuria rėmėsi apylinkės teismas, buvo apklausti specialistai (sertifikuoti trofėjų ekspertai), jie išsamiai papasakojo, kokių anomalijų būna gamtoje ir kad tikslus žvėries amžiaus nustatymas galimas tik iš dantų, nes pagal kailį, ragus, kailio spalvą, žvėries sudėjimą tikrai negalima to nustatyti. Visa tai rodo, kad jis sąžiningai suklydo ir pagrįstai tikėjo, kad sumedžiojo jauniklį, nes jis buvo perpus mažesnis už kitas stirnas, žiūrint per termovizorių matėsi tik išlindę kaištukai. Dorojant žvėrį dėl jo amžiaus abejonių taip pat nekilo.

5.6. Jis (S. Š.) buvo įsitikinęs, kad sumedžiojo pirmametį žvėrį ir medžioklės taisyklių nepažeidė. Sumedžioto stirnos patino amžius buvo nustatytas tik atlikus specialų tyrimą ir įvertinus apatinio žandikaulio dantis. Tačiau vizualiai stirnos patinas atrodė kaip pirmametis, jis buvo silpnai išsivystęs, svėrė tik 20 kg. Atvykę aplinkos apsaugos pareigūnai taip pat negalėjo nustatyti žvėries amžiaus, nors pareigūnas M. T. taip pat yra selekcininkas, fotografavo ragus ir siuntė juos trofėjų ekspertui. Visa tai rodo, kad abejonių, jog sumedžiota stirna yra tik jauniklis, o ne suaugęs patinas, nekilo ir negalėjo kilti. Taigi jis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali kilti ANK nustatyti padariniai, negalėjo ir neturėjo to numatyti. Todėl jo veiksmuose nėra ne tik tyčios, bet ir neatsargumo. 

6. Atsiliepimu Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) atstovė Vida Gagienė prašo pareiškėjo S. Š. prašymo netenkinti, palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarimą be pakeitimų. Atsiliepime nurodoma:

6.1. ANK aiškiai nustatyta, kokiomis kaltės formomis padaromi administraciniai nusižengimai, ir nėra straipsnio, kuris ANK 290 straipsnio 8 dalyje apibrėžtą administracinį nusižengimą išskirtų kaip padaromą tik tam tikra kaltės forma. Kiekvienas atskiras nusižengimas yra skirtingas tiek pagal objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius, todėl negali būti patenkintas S. Š. prašymas nurodyti konkrečias kaltės formas, kuriomis padaromi ANK 290 straipsnio 8 dalyje nurodyti administraciniai nusižengimai.

6.2. Prašymo teiginys, kad apygardos teismas nepagrįstai konstatavo esant jo veiksmuose nusižengimo sudėtį, yra deklaratyvus. Apylinkės teismas administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, nes sprendė, kad S. Š. veiksmuose nėra tyčios, tačiau tokio sprendimo nemotyvavo, nenurodė, kokiais objektyviais duomenimis remdamasis padarė tokią išvadą, ir vadovavosi tik paties S. Š. parodymais. Apygardos teismas argumentavo tyčios buvimą S. Š. veiksmuose, nurodydamas konkrečius motyvus. 

6.3. S. Š. prašyme nurodo, kad jam nebuvo žinoma, kokį žvėrį nušovė, kol nebuvo atlikta ekspertizė. Tačiau ekspertizė buvo skirta tik stirnos patino amžiui mėnesių tikslumu nustatyti. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek 2019 m. sausio 2 d. specialisto M. T. tarnybiniame pranešime, tiek teisme apklausus liudytojus M. T. ir T. G. buvo patvirtintos priešingos aplinkybės – pareigūnai nurodė, kad jiems iškart kilo abejonių, jog sumedžiotas ne stirnos jauniklis, o patinas. Tai, kad pareigūnai siuntė nuotraukas ekspertui ir kad tikslus stirnos amžius (mėnesiais) buvo nustatytas ekspertizės metu, yra įprastinė praktika atliekant tokio pobūdžio nusižengimų tyrimą. Pareigūnai vykdo aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, jų pareigybėse nėra nurodyta tiksliai nustatyti sumedžiojamų žvėrių amžių, įvykio tyrimas pradedamas kilus abejonių dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, aplinkybės nustatomos kuo tiksliau naudojant visas turimas ir leistinas priemones. O S. Š. yra medžiotojas selekcininkas, turintis didelį medžiotojo stažą, todėl yra išlavinęs savo gebėjimus atskirti medžiojamus gyvūnus.

6.4. S. Š. nurodo, kad stirnos patinas atrodė mažesnis ir jaunesnis savo amžiumi, nes svėrė mažiau – apie 20 kg. Pagal atliktus Lietuvos stirnų masei ir didumui nustatyti tyrimus, stirnų patinai sveria vidutiniškai 22,3 kg, be to, stirnų masė smarkiai kinta sezoniškai, per žiemą sumažėja apie 10 proc. (žr. Baleišis, R.; Bluzma, P.; Balčiauskas, L., Lietuvos kanopiniai žvėrys. Vilnius: Asveja, 1998, p. 93). Taigi S. Š. sumedžiotas patinas svėrė vidutiniškai, o ne mažiau.

6.5. S. Š. taip pat nurodo, kad gyvūno ragai buvo silpnai išsivystę, su trumpomis atšakomis, todėl jis manė, kad tai jauniklis. Tačiau šis faktas patvirtina tik tokią aplinkybę, kad gyvūnas buvo selekcinis. Be to, S. Š., kaip medžiotojo selekcininko, patirtis ir gebėjimai įgalina atskirti jauniklius, patinus, taip pat selekcinius gyvūnus. Atkreiptinas dėmesys, kad jaunikliai ragų neturi, tik pradeda dygti ragų kelmeliai ir jų viršūnėse gali susiformuoti sagutės ar kaištelio formos ragiukai, kurie laikytini pirmaisiais, nors juos turi ne visi jaunikliai, silpniau besivystantys tokių ragų išvis neturi. S. Š. sumedžiotas stirninas turėjo ragus, o ne tik kelmelius ar kaištukus. Nors ragai nėra gerai išsivystę, bet tai aiškiai yra pirmieji stirnino ragai, kurie išauga tik antraisiais stirnų gyvenimo metais. Pirmųjų ragų įvairovė yra didelė, jų ilgis svyruoja nuo 1 iki 18 cm. Pirmieji ragai gali turėti, tačiau nebūtinai turi po kelias atšakas. Taigi, pirmieji ragai gali būti labai įvairūs ir S. Š., kaip medžiotojui selekcininkui, tai puikiai žinoma.

6.6. S. Š. neigia bet kokią kaltę, aiškina, kad net dorojant gyvūną jam nekilo abejonių, kad tai ne jauniklis. Tuomet tenka abejoti paties S. Š. kaip medžiotojo selekcininko kvalifikacija. Medžiotojo selekcininko pažymėjimai išduodami asmenims, kurie įgyja ne tik bendro pobūdžio, bet ir specialiųjų žinių apie medžiojamus gyvūnus. Medžiotojas selekcininkas geba skirti ir anomalinius gyvūnus. Vadovaujantis S. Š. logika, bet kurį selekcinį gyvūną būtų galima sumedžioti ir teigti, kad jo neįmanoma atpažinti. Tokiu būdu išeitų, kad medžiotojui nekiltų administracinė atsakomybė, būtų daroma žala gamtai, pažeidžiamas viešasis interesas, o kalti asmenys liktų nenubausti.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados 

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto S. Š. prašymas atmestinas.

                Dėl ANK 7, 8, 9 straipsnių, 290 straipsnio 8 dalies taikymo

8. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarimu S. Š. pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį nubaustas už tai, kad, organizuodamas ir vykdydamas ypatingo atidumo ir atsakomybės reikalaujančią veiklą – medžioklę su koviniu graižtviniu šaunamuoju ginklu, medžioklės lapas Nr. 18, turėdamas teisę, laikantis saugumo technikos reikalavimų ir turint medžiotojo selekcininko kvalifikaciją bei žinant medžiojamų gyvūnų medžiojimo terminą, sumedžioti stirniną, 2018 m. gruodžio 10 d. (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, Kaišiadorių r. sav., neįvertinęs aplinkos sąlygų – buvo prietema, taikinys prastai matomas, draudžiamu metu sumedžiojo stirnos patiną, nors stirnos patinus medžioti galima nuo gegužės 15 d. iki spalio 15 d., neteisėtai sumedžiotą gyvūną pakrovė į automobilio „Toyota Land Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bagažinę ir kartu su R. Š. gabeno iš sumedžiojimo vietos ir išdorojo, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2.4, 58.2.2, 58.2.3, 72.8 punktų reikalavimus.

9. ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą. Taigi šioje normoje nurodyti trys alternatyvūs veiksmai – neteisėtas gyvūno sumedžiojimas, neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas bei neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno dorojimas. Administracinei atsakomybei pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį pakanka bent vieno iš minėtų veiksmų atlikimo. S. Š. nubaustas už visų trijų minėtų veiksmų atlikimą.

10. Byloje nustatyta, kad S. Š., turėdamas teisę medžioti ir medžiotojo selekcininko kvalifikaciją, 2018 m. gruodžio 10 d. Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau – ir Taisyklės), 15.2.4 punktą stirnų patinus galima medžioti nuo gegužės 15 d. iki spalio 15 d. Taigi S. Š. stirnos patiną sumedžiojo draudžiamu metu. Prašyme atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimą S. Š. nurodo, kad apygardos teismo išvada, jog abejoti tyčios buvimu jo neteisėtuose veiksmuose nėra jokio teisinio pagrindo, yra nepagrįsta ir nemotyvuota, nes jis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali kilti ANK nurodyti padariniai, negalėjo ir neturėjo to numatyti, todėl jo veiksmuose nėra ne tik tyčios, bet ir neatsargumo.

11. ANK 7 straipsnyje yra įtvirtintos administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės formos: asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, o ANK 8 ir 9 straipsniuose išvardytos ir apibūdintos tyčios ir neatsargumo rūšys. ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma, pavyzdžiui, žinomai neteisėtu būdu gauto turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, įgijimas ar realizavimas (ANK 109 straipsnis). Visi ANK 290 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties objektyvieji požymiai reglamentuojami ir Taisyklėse, todėl darytina išvada, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo.

12. Byloje nustatyta, kad stirnino, kurį nušovė S. Š., amžius yra 19–20 mėnesių, jo ragai silpnai išsivystę, kairiojo rago ilgis 4,2 cm, dešiniojo – 4 cm, ragai yra su trumpomis (iki 2 cm ilgio) atšakomis (b. l. 17, 18). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 124 patvirtintus Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatus (toliau – Nuostatai) toks stirninas priskiriamas atrankinių grupei (Nuostatų 8 lentelės 1 eilutė). Atrankiniai (selekciniai) žvėrys – tai žvėrys, nepasiekę trofėjinės brandos, kurie savo amžiaus klasėje yra mažesnio nei vidutinio svorio arba turi smulkesnius už vidutinius atitinkamoje amžiaus klasėje ragus (Nuostatų 2.8.1 punktas), jie sumedžiotini prieš rują (Nuostatų 5 punkto 1 papunktis). Byloje taip pat nustatyta, kad S. Š. stirnos patiną sumedžiojo neįvertinęs aplinkos sąlygų – buvo prietema, taikinys prastai matomas. Pagal Taisyklių 72.8 punktą yra draudžiama šaudyti, kai dėl rūko, pūgos, gausaus sniego ar lietaus, prietemos, akinančios saulės ir kitų veiksnių taikinys yra neaiškus ar nematyti, kas yra už taikinio pavojingu šūvio atstumu. S. Š. apylinkės teisme parodė, kad medžioklės metu išėjo trys stirnos, viena stirna buvo didelė, kitos dvi – perpus mažesnės; jas apžiūrėjo per termovizorių ir per žiūronus; taikėsi šauti į mažiausiąją stirną, kuri turėjo ragiukus, be to, ji buvo perpus mažesnė nei kiti žvėrys ir taip visada atrodo stirnos jauniklis, gerai matė išlindusius tik „kaištukus“.

13. Išdėstytos aplinkybės nepatvirtina apygardos teismo išvados, kad S. Š. stirnos patiną draudžiamu medžioti metu sumedžiojo tyčia. Šios aplinkybės nepatvirtina ir S. Š. prašyme išdėstytų teiginių, kad jo veiksmuose nėra ne tik tyčios, bet ir neatsargumo. Byloje nustatyta, kad stirnos patinas sumedžiotas 2018 m. gruodžio 10 d. 16.10 val. Tuo metu buvo prietema. Minėta, kad pagal Taisyklių 72.8 punktą yra draudžiama šaudyti, kai, be kita ko, dėl prietemos taikinys yra neaiškus. S. Š. tokiomis sąlygomis, apžiūrėjęs išėjusius žvėris per termovizorių ir per žiūronus, šovė į mažiausiąjį iš jų, būdamas įsitikinęs, kad šauna į stirnos jauniklį, bet nušovė antrametį stirniną, priskiriamą atrankinių grupei, kurį medžioti tuo laiku buvo draudžiama. Taigi S. Š. nenumanė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyti padariniai (sumedžiotas gyvūnas, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės), nors pagal veikos aplinkybes (Taisyklių 72.8 punkte nustatytų reikalavimų laikymasis, atidesnė taikinio apžiūra prietemoje) ir savo asmenines savybes (yra medžiotojas selekcininkas, tai yra medžiotojas, mokantis atpažinti tikslų gyvūno amžių ir lytį, žinantis, kad gamtoje yra daug anomalijų, o viena iš jų yra žvėries neišsivystymas) galėjo ir turėjo tai numatyti. Vadinasi, S. Š. antrametį stirniną nušovė dėl nerūpestingumo.

14. Kitaip vertintina S. Š. kaltė gabenus neteisėtai sumedžiotą licencijuojamą gyvūną ir jį dorojus. Iš arti pamatęs nušautą gyvūną, jo kad ir neišsivysčiusius, bet su atšakomis ragus, būdamas medžiotojas selekcininkas, S. Š. neabejotinai suprato, kad nušovė neišsivysčiusį antrametį stirniną. ANK 290 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad administracinės atsakomybės neužtraukia Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatyta tvarka įforminti gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimo atvejai. Medžioklės vadovo elgesį tuo atveju, kai teisėtai medžiojant stirnų pateles ir jauniklius sumedžiojamas stirnos patinas, reglamentuoja Taisyklių 28 punktas, tačiau S. Š. pagal Taisyklių reikalavimus nesielgė, medžioklės lape užrašė, kad sumedžiota stirna, o ne stirninas, t. y. bandė nuslėpti stirnino neteisėto sumedžiojimo faktą. Patikrinimo akte Nr. 22, kurio egzempliorius įteiktas S. Š., nurodyta, kad „sumedžiotas galimai antrametis stirnos patinas, pirmų ragų“. Patikrinime dalyvavęs Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas T. G. apylinkės teisme paaiškino, kad, pamačius ragus, abejonių, jog nušautas stirnos patinas, jam nekilo. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad S. Š., gabendamas neteisėtai sumedžiotą licencijuojamą gyvūną ir jį dorodamas, suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

15. Prašyme atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimą pakartojami S. Š. įgalioto atstovo atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą išdėstyti argumentai apie tai, kad aplinkos apsaugos pareigūnai taip pat negalėjo nustatyti žvėries amžiaus, nors pareigūnas M. T. taip pat yra selekcininkas, fotografavo ragus ir siuntė juos trofėjų ekspertui, o tai rodo, kad S. Š. sąžiningai suklydo ir pagrįstai tikėjo, kad sumedžiojo jauniklį. Į šiuos argumentus išsamiai atsakyta apygardos teismo nutarime (11 punktas). Pažymėtina, kad pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Specialistų paaiškinimai (ANK 593 straipsnio 1 dalies 9 punktas) šiuo atveju vertintini kaip visapusiško bylos aplinkybių ištyrimo užtikrinimo priemonė.

16. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad materialiosios teisės norma – ANK 290 straipsnio 8 dalis – byloje yra pritaikyta tinkamai.

17. Minėta, kad apygardos teismo nutarime konstatuota, jog S. Š. ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą padarė tyčia. Šioje nutartyje padaryta išvada, kad S. Š. antrametį stirniną, t. y. gyvūną, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojo dėl nerūpestingumo, o jį gabeno ir dorojo tiesiogine tyčia, tačiau dėl to S. Š. paskirtos administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės nešvelnintinos. ANK 290 straipsnio 8 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. S. Š. už šio administracinio nusižengimo padarymą paskirta vieno tūkstančio eurų bauda. Ši bauda yra mažesnė už ANK 290 straipsnio 8 dalies sankcijoje nustatytos baudos vidurkį. Įvertinus aplinkybes, į kurias atsižvelgė apygardos teismas, nustatydamas baudos dydį S. Š., darytina išvada, kad ir pakeitus vieno iš S. Š. veiksmų kaltės formą jam paskirtos baudos dydis atitinka ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatas. ANK 290 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 8 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki penkerių metų. S. Š. teisė medžioti atimta dvejiems metams. Šis terminas, ir pakeitus vieno iš S. Š. veiksmų kaltės formą, atitinka ANK 34 straipsnio 3 dalies nuostatas. ANK 290 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 8 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių konfiskavimą. Iš S. Š. konfiskuoti medžioklėje panaudoti įrankiai – graižtvinis šautuvas, optinis taikiklis, 2 šoviniai. Šios administracinio poveikio priemonės nėra pagrindo naikinti.

18. Nenustačius esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, naikinti ar keisti skundžiamą apygardos teismo nutarimą pareiškėjo prašyme išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                Daiva Pranytė-Zalieckienė

                                                                Sigita Jokimaitė

                                                                Pranas Kuconis