Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-07-07][nuasmeninta nutartis byloje][2S-743-232-2015].docx
Bylos nr.: 2S-743-232/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
Janinos Prutkovos individuali įmonė 122846737 kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl pirkimo-pardavimo
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Pirkimas-pardavimas:
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Teisėjo ar kitų proceso dalyvių nušalinimas (nusišalinimas):
Pareiškimų dėl nušalinimų pateikimo ir išsprendimo tvarka, šių pareiškimų patenkinimo teisiniai padariniai
Teismo nuobaudos
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys

Civilinė byla Nr

      Civilinė byla Nr. 2S-743-232/2015

Teisminio proceso Nr.2-68-3-11431-2013-5

                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 101; 122.4.                                                                                                    

(S)

                                                              

                                                                

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                                   2015 m. liepos 1 d.

         Vilnius

 

   Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,

teisėjų Jadvygos Mardosevič, Rūtos Veniulytės – Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi advokato J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarties dėl paskirtos baudos panaikinimo,

 

 

  NUSTATĖ:

              

           I.GINČO ESMĖ.

           Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-19 nutartimi ieškovės A. R. atstovui advokatui J. K. paskyrė 5 000 Lt bauda už piktnaudžiavimą nušalinimo teise.

A. J. K. kreipėsi į teismą su prašymu dėl baudos panaikinimo. Nurodė, kad jis asmeniškai ar savarankiškai neteikė jokio pareiškimo dėl teisėjos nušalinimo, o tik vykdydamas pavedimo sutartį pareiškimą dėl nušalinimo teikė klientės ieškovės vardu. Bylos nagrinėjimas nebuvo užtęstas, kadangi jis vis tiek butų buvęs atidėtas dėl liudytojo neatvykimo, be to, tai buvo tik parengiamasis teismo posėdis. Ieškovė pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo teikė tik vieną kartą ir nušalinimo motyvas buvo ne prašymo atmetimas, bet ieškovės įtarimas dėl teisėjos F. V. galimo betarpiško bendravimo su atsakove per prokurorę D. K.. Pareiškėjo teigimu neatitinka proporcingumo principo baudos dydis skyriant net 5 000 Lt baudos. Teismo prašė panaikinti paskirtą baudą.

 

                 II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO NUTARTIES ESMĖ

  Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė 2014 m. spalio 10 d. nutartimi advokato J. K. prašymą dėl baudos panaikinimo atmetė. Konstatavo, kad ne ieškovė piktnaudžiavo nušalinimo teise, bet jos atstovas advokatas, siekdamas tikslų, nesuderinamų su atstovavimo institutu. 2014 09 17 posėdyje ieškovės A. R. vardu teikė pareiškimą dėl teisėjos F. V. nušalinimo, nors pati ieškovė posėdyje nedalyvavo. Teismui pradėjus posėdį, nušalinimų byloje dalyvaujantys asmenys, tame tarpe ir ieškovės advokatas nereiškė, tačiau teisėjai netenkinus ieškovės atstovo prašymo prijungti naujus įrodymus, advokatas pateikė iš anksto raštu paruoštą, ieškovės pasirašytą pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo. Tokį, advokato elgesį teismo pirmininkė vertintino kaip netoleruotiną. Teismo manymu advokatas sąmoningai leido ieškovei  pasirašyti advokato paruoštą pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo ir jį teikti tik tada, kai teisėja netenkino prašymo prijungti papildomus dokumentus. Be to, 2014 10 14     teismo posėdis buvo atidėtas būtent dėl pareikšto nušalinimo teisėjai F. V.. Pažymėjo, kad byloje vyko 6 (šeši) parengiamieji posėdžiai ir jau 3 (trys) teismo posėdžiai, byla teisme nagrinėjama nuo 2013 m. balandžio mėnesio, nors pati byla nėra teisiškai sudėtinga, joje nėra taikoma užsienio teisė, tačiau pačios bylos nagrinėjimas yra užsitęsęs, nepaisant to ir atsižvelgiant, kad advokatas yra teisininkas, kuris žino įstatymą, ir kurio pareiga byloje tinkamai atstovauti bylos šalį bei siekti greitai ir teisėtomis priemonėmis įrodyti tiesą byloje, advokatas teikė pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo nenurodydamas akivaizdžių, pagrįstų teisinių argumentų, kurie įrodytų, jog teisėja iš tikrųjų yra šališka ir suinteresuota bylos baigtimi. Kadangi nušalinimo teise piktnaudžiavo advokatas, kuris žino įstatymą ir kuris turi siekti greito ir teisingumo bylos išnagrinėjimo, be to advokatas prašymo dėl baudos panaikinimo nepagrindė, nušalinimas byloje buvo reiškiamas pirmą kartą,  teismas sprendė, kad advokatui skirtos 5 000 Lt baudos dydis yra proporcingas ir teisingas. Advokato prašymą dėl baudos panaikinimo atmetė.

 

    III. ATSKIROJO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI

          Atskiruoju skundu advokatas J. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės L. B. 2014-10-10 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės t.y. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės L. B. 2014-09-19 nutartimi už piktnaudžiavimą nušalinimo teise advokatui J. K. skirtą 5 000 Lt baudą panaikinti. Nurodė, kad naudojimasis procesine nušalinimo teise iš viso nelaikytinas piktnaudžiavimu, nes piktnaudžiavimas procesine nušalinimo teise galėtų būti įžvelgiamas tik tuo atveju, jeigu nušalinimas būtų reiškiamas ne vieną kartą ir tais pačiais motyvais. Apelianto teigimu teisėjos nušalinimo pagrindai buvo, todėl teismo pirmininkė atmesdama advokato prašymą nepagrįstai vadovavosi savo pačios 2014-09-19 priimtoje neskundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis. Byloje vyko šeši parengiamieji posėdžiai ir trys teismo posėdžiai, byla teisme nagrinėjama nuo 2013 m. balandžio mėnesio, todėl byla nėra teisiškai sudėtinga, šios aplinkybės įrodo teisėjos F. V. bylos nagrinėjimo vilkinimą ir šališkumą ieškovės atžvilgiu. Pažymėjo, jog atliekantys savo profesines pareigas advokatai negali būti tapatinami su savo klientais ir jų bylomis. Ieškovė patvirtino, kad advokatas J. K. 2014-09-17 teismo posėdžio metu pats asmeniškai, ar savarankiškai ieškovės vardu jokių veiksmų neatliko ir pareiškimo dėl teisėjos F. V. nušalinimo teismui neteikė, o vykdė klientės valią. 2014-09-19 nutartimi teismas skirdamas advokatui baudą konstatavo, kad ieškovė ir jos atstovas piktnaudžiauja procesine nušalinimo teise ir taip veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Tačiau ginčijama 2014-10-10 nutartimi jau nustatė atvirkščiai, kad ieškovė reikšdama nušalinimą teisėjai nesiekė vilkinti proceso ir konstatavo, kad ne ieškovė piktnaudžiavo nušalinimo teise, bet jos atstovas advokatas, tai rodo teismo pirmininkės nurodytų  išvadų prieštaravimą. Apeliantas pažymėjo, jog pats asmeniškai byloje nieko nesiekė ir nesiekia, o tuo pačiu nepiktnaudžiavo ir procesine nušalinimo teise, be to bylos nagrinėjimas ir taip būtų atidėtas, kadangi į 2014-09-17 teismo posėdį neatvyko liudytojai, kuriuos atsakovės prašymu teismas yra nutaręs apklausti. Be to pažymėjo, jog paskirta bauda už neva procesinį pažeidimą yra akivaizdžiai neadekvati. 

         A. N. G. atsiliepimu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-19 ir 2014-10-10 nutartis palikti nepakeistas. Nurodė, kad pareiškime dėl nušalinimo nebuvo nurodyti jokie pagrįsti ir teisiniai argumentai, kurie įrodytų, jog teisėja realiai buvo šališka ir suinteresuota bylos baigtimi, dėl ko ją reikėjo nušalinti. Būtent teismui pradėjus posėdį, nušalinimų byloje dalyvaujantys asmenys nebuvo pareiškę, tačiau teisėjai netenkinus ieškovės atstovo prašymo prijungti dokumentus, advokatas pateikė iš anksto raštu paruoštą ir ieškovės pasirašytą pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo. Tokį advokato elgesį teismas pagrįstai įvertino kaip netoleruotiną. Kadangi pareiškime dėl nušalinimo nebuvo argumentuojama tapatumo su klientu negalimumu ar galimumu, todėl teisėja L. B. ir neprivalėjo dėl to pasisakyti. Be to atstovas veikdamas tik atstovaujamosios vardu, kaip apdairus ir rūpestingas proceso dalyvis bei savo srities specialistas turėjo suprasti, kad teikdamas pareiškimą tokiu savo veikimu akivaizdžiai užvilkins bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, o tai paneigia ieškovo atstovo argumentus. Ieškovės atstovo iškelti klausimai, kad 2014-09-17 turėjęs įvykti teismo posėdis ir taip būtų atidėtas, nėra atsakomybės už piktnaudžiavimą procesu taikymo ieškovės atstovui objektas, o yra susijęs su bylos proceso tęsimu pagal proceso taisykles, kurių tinkamą taikymą prižiūri bylos teisėjas ir priima galutinį nutarimą, tęsti ar atidėti bylos nagrinėjimą. Teismo pirmininkė pagal byloje esančią medžiagą konstatavo, kad ieškovė nėra teisininkė. Tuo tarpu ieškovės atstovas tik su atskiruoju skundu pateikė ieškovei išduotą diplomą apie bakalauro laipsnį jurisprudencijos srityje. Atsakovės teigimu advokato teiktas pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo posėdžio metu ir teiktas tik tuomet, kai teisėja netenkino ieškovės prašymo prijungti papildomus dokumentus besąlygiškai laikytinas proceso vilkinimu piktnaudžiaujant procesine teise.

 

IV. APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO NUSTATYTOS BYLOS

APLINKYBĖS TEISINIAI ARGUMENTAI IR IŠVADOS

           Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

            Byloje keliami baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesu bei baudos dydžio klausimai.   

           Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad byla pagal ieškovės A. R. ieškinį N. G., trečiasis asmuo byloje J. P., dėl nuostolių atlyginimo, kurioje buvo reiškiamas, atmestas nušalinimas bei paskirta bauda dėl piktnaudžiavimo procesu, Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta 2013 04 04 teisėjai F. V. paskirta 2013 04 05. Iš bylos nagrinėjimo teisme eigos matyti, kad ieškovės ir jos atstovo teiginiai, įvardinti pareikštame nušalinime, neva teisėja tenkino tik atsakovės ir jos atstovo prašymus neatitinka tikrovės. Šalims apsikeitus procesiniais dokumentais, teismui paskyrus parengiamąjį posėdį, ieškovės atstovo prašymu 2013 06 04   pakeista parengiamojo posėdžio data. 2013 10 22 būtent ieškovės prašymu atidėtas parengiamasis posėdis, suteikiant ieškovei galimybę pasinaudoti antrine teisine pagalba, 2013 11 26 parengiamasis posėdis atidėtas ieškovės atstovo prašymu. 2014 01 14 teismas priėmė ieškovės patikslintą ieškinį. 2014 03 06 vykusiame parengiamajame posėdyje teismas tenkino tiek vienos šalies, tiek kitos šalies prašymus. 2015 04 29 posėdis atidėtas ieškovui į teismo posėdį pateikus naujus įrodymus bei rašytinius paaiškinimus, kuriais ieškovas atsikirto į atsakovo prašymus taikyti ieškinio senatį. 2014 05 30 posėdis atidėtas tenkinus atsakovo prašymą  išduoti liudijimą surikti naujus įrodymus. 2015 09 02 posėdis atidėtas šalių prašymu siekiant šalims susitarti taikiai. 2015 09 17 posėdžio metu, posėdžio pradžioje teismui paklausus ar šalys turi nušalinimų teismo sudėčiai šalys nušalinimų nereiškė, tačiau teismui atmetus ieškovės atstovo prašymus dėl naujų įrodymų priėmimo ieškovės atstovas pateikė ieškovės, kuri teismo posėdyje nedalyvavo, pasirašytą rašytinį pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo, kuriame nurodė, kad atsakovė pažįstama su prokurore D. K., per kurią galimai gali paveikti bylą nagrinėjančią teisėją, kad teisėja netaikė laikinųjų apsaugos priemonių byloje, vilkina bylą, posėdžių metu šiltai susižvalgo su atsakove jai linkčioja, bendravo su atsakove teismo koridoriuje, nepagrįstai atidėjo 2015 05 30 teismo posėdį, padėjo atsakovei rinkti įrodymus.                 

           2014 09 19 Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės nutartimi ieškovės A. R. pareiškimas dėl teisėjos F. V. nušalinimo atmestas, taip pat tos pačios dienos, 2014 09 19,  Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės nutartimi tenkintas atsakovės N. G. prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei ir jos atstovui už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, advokatui J. K. paskiriant 5 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, baudą sumokant iš asmeninių lėšų. 2014 10 10 Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės nutartimi advokato J. K. prašymas dėl baudos panaikinimo atmestas. Apeliantas advokatas J. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti pastarąją 2014 10 10 Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės panaikinti apeliantui paskirtą 5 000 Lt baudą.

        LR  CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, t.y. nesąžiningai pareikšto nepagrįsto ieškinio (apeliacinio ar kasacinio skundo) faktą, sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.).

         Apelianto teigimu nušalinimas byloje buvo reiškiamas tik pirmą kartą, vienkartinis naudojimasis procesine nušalinimo teise jo nuomone nelaikytinas piktnaudžiavimu, be to apeliantas nurodo, jog jis pats kaip advokatas, asmeniškai ar savarankiškai ieškovės vardu jokių veiksmų neatliko ir pareiškimo dėl teisėjos nušalinimo teismui neteikė, pareiškimą dėl nušalinimo teikė vykdydamas ieškovės, kaip klientės, valią ir pavedimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos 2014-09-19 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė atmetė pareiškimą dėl teisėjos F. V. nušalinimo, konstatuodama, kad nėra nušalinimo pagrindų, taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti teisėjos nešališkumu. Nagrinėjamu atveju atskirojo skundo turinys patvirtina, kad nušalinimas teisėjai grindžiamas subjektyviais argumentais, teisėjo objektyvumas byloje vertinamas iš esmės pagal tai, ar teisėjas tenkina ir/ar atmeta atitinkamus dalyvaujančių asmenų procesinius prašymus. Tačiau aplinkybė, kad teisėjas priima nepalankų vienai iš šalių teismo sprendimą, ar netenkina ieškovės atitinkamų procesinių prašymų nėra jo šališkumo įrodymas. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad 2014-09-17 teismui pradėjus posėdį nušalinimų byloje pareiškėjos atstovas nereiškė, tačiau teisėjai netenkinus ieškovės atstovo prašymo prijungti dokumentus, advokatas pateikė iš anksto raštu paruoštą ir ieškovės pasirašytą pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo. Kadangi pati ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo teikti ar neteikti nušalinimą sprendė būtent advokatas, o ne jo klientė. Pats nušalinimo pateikimo momentas ir būdas laikytinas piktnaudžiavimu, nes pateiktas teismui neigiamai išsprendus klausimą dėl eilinio prašymo pildyti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti žymiai anksčiau parengiamųjų posėdžių metu, toks elgesys laikytinas nepagrįstu siekiu vilkinti bylą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog toks advokato elgesys nėra toleruotinas. Nagrinėjamu atveju ieškovę atstovauja kvalifikuotas teisininkas  - advokatas, kuriam žinomas nušalinimo institutas, jo paskirtis ir piktnaudžiavimo šiuo procesiniu institutu pasekmės, tai pat turėjo būti žinoma, jog teisminėje praktikoje vienoks ar kitoks dalyvaujančių byloje asmenų prašymų išsprendimas pats savaime negali būti pagrindu teisėjo nušalinimui ir nėra toleruotinas, leidžiantiems daryti išvadą, kad tokiu pagrindu pareikštu nušalinimu siekiama veikti prieš greitesnį bylos išnagrinėjimą. Kolegija pastebi, kad parengiamieji posėdžiai dėl pačios ieškovės ir jos atstovo pareikštų prašymų buvo atidėti net keturis kartus, dėl atsakovės du. Iš viso byloje kaip jau minėta vyko net 6  parengiamieji posėdžiai. 2014 05 30  nuspręsta pereiti prie nagrinėjimo iš esmės 2015 09 02 šalys atidėjo posėdį siekdamos taikaus susitarimo. Šių posėdžių metu nei ieškovė nei jos atstovas nušalinimų nereiškė ir turėjo visas galimybes pateikti visus įrodymus, kuriuos turėjo savo dispozicijoje arba prašyti teismo juos išreikalauti. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ne ieškovė piktnaudžiavo nušalinimo teise, bet jos atstovas advokatas, siekdamas tikslų, nesuderinamų su atstovavimo institutu, laikytinas pagrįstu, nepaisant to, kad kaip nurodo advokatas, nušalinimas byloje reiškiamas pirmą kartą.

         Apelianto teiginiai jog tai, kad byla nagrinėjama nuo 2013 m. balandžio mėnesio, byloje vyko šeši parengiamieji teismo posėdžiai ir trys teismo posėdžiai, byla teisiškai nėra sudėtinga, neva įrodo bylą nagrinėjančios teisėjos F. V. siekį vilkinti bylą ir jos šališkumą ieškovės atžvilgiu tenkinant išimtinai atsakovės prašymus, kaip jau minėta neatitinka tikrovės, nes buvo tenkinami ir ieškovės prašymai. Be to, procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas.

        Pažymėtina ir tai, kad apeliantas, prašydamas paskirtą baudą panaikinti ne tik nenurodė jokių jo prašymą pagrindžiančių aplinkybių, bet ir toliau iš esmės dėstė savo subjektyvius samprotavimus apie tariamą teisėjos šališkumą civilinėje byloje atliekant įvairius procesinius veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visumą aukščiau nurodytų aplinkybių sprendžia, jog pagrindo panaikinti paskirtą baudą nėra. Kita vertus baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Piktnaudžiavimas proceso teisėmis yra pažeidimas, už kurį skundžiamos nutarties priėmimo metu galėjo būti skiriama iki 20 000 Lt bauda (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai kad CPK numatytų baudų tikslas nėra nubausti proceso dalyvį finansiškai,     žymiai svarbesnis tikslas yra užtikrinti piktnaudžiavimo procesu prevenciją, o šie prevenciniai tikslai gali būti pasiekti ir netaikant tokių baudų, kurios žymiai įtakotų proceso dalyvio finansinę padėtį. Taip pat pastebėtina, kad šioje byloje pareikštas nepagrįstas nušalinimas teisėjai, neturėjo didelės įtakos bylos eigai, byla išnagrinėta 2014 12 18 sprendimu ieškinį atmetus, o 2015 05 22 nutartimi išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka sprendimas paliktas nepakeistas. Todėl kolegijos nuomone, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, baudos dydis mažintinas iki 300 Eur.

        Kiti atskirojo skundo argumentai esminės reikšmės skundžiamos nutarties pagrįstumui neturi, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.

         Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartimi paskirtas baudos dydis keistinas advokato J. K. prašymas tenkintinas iš dalies, sumažinant už piktnaudžiavimą nušalinimo teise advokatui J. K. paskirtą baudą iki 300 Eur. (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

 

              Vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu., teismas

 

                                                   NUTARĖ:           

         Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį pakeisti, sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi advokatui J. K. paskirtą baudą iki 300 Eur (trijų šimtų eurų).  

         

 

 

          Teisėjai                                                    Liuda Uckienė

 

                                                                           Jadvyga Mardosevič

                                                                                        

                                                                                          Rūta Veniulytė– Jankūnienė