Civilinė byla Nr. 3K-3-122-248/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16622-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.1; 1.3.5.10; 3.3.1.13
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Alės Bukavinienės ir Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Kauno miesto poliklinikai dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių darbo apmokėjimą, darbo sutarčių aiškinimą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo ribas ir draudimą priimti blogesnį sprendimą apeliantui, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė D. D. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kurio reikalavimus patikslino teismo posėdžio metu, ir prašė panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės VšĮ Kauno miesto poliklinikos (anksčiau – Kauno Kalniečių poliklinika) 2497,11 Eur už laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo iki gruodžio mėn. susidariusią ieškovės darbo užmokesčio kintamosios dalies nepriemoką ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad darbo sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti darbo užmokestį, apskaičiuojamą pagal atsakovės direktoriaus įsakymais patvirtintą metodiką, tarifikaciją bei atliktų konsultacijų, viršijančių nustatytą skaičių. Su darbdave buvo sutarta, kad už konsultacijas, kurios suteiktos viršijant nustatytą konsultacijų skaičių, bus mokama papildomai. Atsakovės direktoriaus 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 88 „Dėl darbo užmokesčio bazinės ir kintamosios dalies skaičiavimo ir tarifikacijos patvirtinimo“ nustatytos tvarkos 5.2 punkte nurodyta, kaip apskaičiuojama kintamoji darbo užmokesčio dalis. Už 2016 m. ketvirtą ketvirtį (spalio–gruodžio mėn.) atsakovės kintamoji dalis buvo skaičiuojama imant 2016 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais suteiktas papildomas konsultacijas. Atsakovė už rugsėjį, spalį, lapkritį ir gruodį ieškovės suteiktas papildomas konsultacijas neatsiskaitė. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja darbo užmokesčio mokėjimo tvarka, todėl ji turi būti taikoma darbo santykiams, atsirandantiems po šios datos, o už ieškovės suteiktas papildomas konsultacijas, atliktas 2016 m. spalio, lapkričio bei gruodžio mėnesiais, turi būti sumokėta pagal 2002 m. rugpjūčio 30 d. atsakovės darbuotojų Darbo užmokesčio bazinės ir kintamosios dalies skaičiavimo tvarką. Remiantis minėtos tvarkos 5.2 punktu, ieškovei priteistiną darbo užmokesčio kintamosios dalies nepriemoką sudaro 2389,24 Eur (per šiuos 4 mėnesius buvo suteiktos 1484 papildomos konsultacijos, viršijančios nustatytą konsultacijų skaičių (rugsėjį – 377, spalį – 370, lapkritį – 399, gruodį – 338). Ieškovės teigimu, vieno mėnesio vidurkis yra 371 papildoma konsultacija, šią 371 konsultaciją padauginus iš darbo sutartyje tuo metu buvusio 1,61 Eur koeficiento, už papildomas konsultacijas, viršijančias nustatytą konsultacijų skaičių, gaunama 597,31 Eur vieno mėnesio darbo užmokesčio kintamoji dalis, o 4 mėnesių sumą sudaro 2389,24 Eur (4 x 597,31 Eur). Ieškovė teismo posėdžio metu reikalavimą patikslino, jį padidindama iki 2497,11 Eur.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 19 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
5. Teismas nustatė, kad 2010 m. balandžio 23 d. tarp šalių sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. 1464. 2010 m. gegužės 28 d. tarp šalių sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 1465, pagal kurią ieškovė atsakovės įstaigoje įsidarbino fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja 0,5 etato darbo krūviu. Šalys 2010 m. gegužės 28 d. darbo sutarties Nr. 1465 3 punktu susitarė, kad mėnesio darbo užmokestis bus mokamas pagal darbuotojų tarnybinių atlyginimų nustatymo metodiką, bazinės ir kintamosios dalies skaičiavimo tvarką, atliktų konsultacijų, viršijančių nustatytą konsultacijų skaičių, įkainius; kartu šalys susitarė, kad 2010 m. gegužės ir birželio mėnesiais bus mokamas 977,50 Lt (283,10 Eur) mėnesio darbo užmokestis. 2011 m. gegužės 9 d. darbo sutartis pakeista, nustatant, kad ieškovė dirbs 0,75 etato darbo krūviu. 2010 m. gegužės 28 d. darbo sutarties Nr. 1465 priedu Nr. 2 šalys susitarė, kad darbdavės darbuotojai mokėtinas šis darbo užmokestis: pagrindinis darbo užmokestis – 495,75 (0,75 etato) Eur per mėn., 1 konsultacijos iki nustatyto skaičiaus įkainis – 3,48 Eur, 1 konsultacijos, viršijančios nustatytą konsultacijų skaičių, įkainis – 1,61 Eur.
6. Teismas taip pat nustatė, kad 2010 m. gegužės 28 d. darbo sutarties Nr. 1465 priedu Nr. 1, be kita ko, nuo 2016 m. sausio 1 d. buvo pakeistas darbo sutarties 3 punktas ir išdėstytas taip: „3. Darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį: Mokėti mėnesio darbo užmokestį vadovaujantis viešosios įstaigos Kauno Kalniečių poliklinikos darbuotojų tarnybinių atlyginimų nustatymo metodika, patvirtinta viešosios įstaigos Kauno Kalniečių poliklinikos direktoriaus 2001 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 80, darbo užmokesčio bazinės ir kintamosios dalies skaičiavimo tvarka, patvirtinta viešosios įstaigos Kauno Kalniečių poliklinikos direktoriaus 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 88 „Dėl darbo užmokesčio bazinės ir kintamosios dalies skaičiavimo ir tarifikacijos patvirtinimo“, ir atliktų konsultacijų virš nustatyto skaičiaus įkainiu, patvirtintu viešosios įstaigos Kauno Kalniečių poliklinikos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 79 „Dėl prisirašiusių gyventojų bei atliktų konsultacijų virš nustatyto skaičiaus įkainio“. 2016 m. pirmą ketvirtį mokėti – 459,00 Eur/mėn. ir priemoką už suteiktas konsultacijas virš nustatyto skaičiaus – 475,31 Eur/mėn.“
7. Atsakovės direktoriaus 2016 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. P-460 „Dėl darbo užmokesčio nuo 2016 m. liepos 1 d.“ patvirtintu priedu ieškovei nustatytas minimalus konsultacijų skaičius – 143 konsultacijos. Atsakovės direktoriaus 2016 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 116 „Dėl Viešosios įstaigos Kauno Kalniečių poliklinikos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 79 „Dėl prisirašiusių gyventojų bei atliktų konsultacijų virš nustatyto skaičiaus įkainio“ pakeitimo“ 1.4.31 punkte fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojui nustatytas 1,61 Eur įkainis už suteiktą konsultaciją, viršijančią nustatytą konsultacijų skaičių.
8. Teismas nustatė, kad pagal atsakovės direktoriaus 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 88 „Dėl darbo užmokesčio bazinės ir kintamosios dalies skaičiavimo ir tarifikacijos patvirtinimo“ patvirtintos Darbo užmokesčio bazinės ir kintamosios dalies skaičiavimo tvarkos 7 punktą, darbuotojams, kuriems nėra pirminių duomenų, pagal kuriuos nustatomas darbo užmokestis (pvz., naujai įsidarbinusiems, grįžusiems iš nemokamų atostogų ir kitais atvejais), darbo užmokestis nustatomas pagal patvirtintą prisirašiusių gyventojų ar atliktų konsultacijų skaičių pirmam mėnesiui, po kalendorinio mėnesio perskaičiuojant pagal patvirtintą metodiką. Darbo užmokesčio bazinės ir kintamosios dalies skaičiavimo tvarkos 8.2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. antrinės asmens sveikatos priežiūros gydytojams atlyginimas nustatomas ketvirčiui, vadovaujantis praėjusių trijų mėnesių atliktų konsultacijų vidurkiu, neįskaitant paskutinio mėnesio, kadangi pasibaigus mėnesiui duomenys už atliktas konsultacijas gaunami kito mėnesio pradžioje (todėl duomenys imami tokia tvarka: I ketvirčiui – praėjusių metų rugsėjis, spalis, lapkritis; II ketvirčiui – praėjusių metų gruodis ir einamųjų metų sausis, vasaris; III ketvirčiui – kovas, balandis, gegužė; IV ketvirčiui – birželis, liepa, rugpjūtis).
9. Atsakovės direktoriaus 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 175 „Dėl Viešosios įstaigos Kauno Kalniečių poliklinikos direktoriaus 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 88 „Dėl darbo užmokesčio bazinės ir kintamosios dalies skaičiavimo ir tarifikacijos patvirtinimo“ pakeitimo“ nauja redakcija išdėstyta Darbo užmokesčio bazinės ir kintamosios dalies skaičiavimo tvarka, tačiau nuostatos, aptartos šios nutarties 8 punkte, išliko nepakitusios (4, 5.2 punktai).
10. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pagal antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių gydytojų darbo užmokesčio pagal suteiktų konsultacijų skaičių 2016 m. III ketvirčiui apskaičiavimą ieškovės konsultacijų vidurkis už 2016 m. kovo, balandžio ir gegužės mėnesius yra 535. Ieškovės konsultacijų vidurkis už 2016 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius yra 541. Ieškovės kintamoji darbo užmokesčio dalis už 2016 m. rugsėjį apskaičiuota 631,12 Eur, už 2016 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius – 640,78 Eur. Ieškovei 2016 m. spalio ir lapkričio mėnesiais, kai ji dirbo po 21 darbo dieną, už papildomas konsultacijas buvo išmokėta po 640,78 Eur; 2016 m. gruodžio mėnesį, kai ieškovė dirbo 18 darbo dienų, jai buvo išmokėta 549,24 Eur už papildomas konsultacijas; 2016 m. rugsėjį, kai ieškovė dirbo 20 darbo dienų, jai buvo išmokėta 573,75 Eur už papildomas konsultacijas. Ieškovė neginčijo, kad visos už suteiktas papildomas konsultacijas, viršijančias nustatytą normą, apskaičiuotos sumos jai buvo išmokėtos, tačiau ieškovės atstovė akcentavo, jog minėtos sumos ieškovei išmokėtos jas apskaičiavus pagal konsultacijų, ieškovės suteiktų virš normos iki 2016 m. rugsėjo mėnesio, sąlyginį vidurkį, o nebuvo įvertintos 2016 m. rugsėjį–gruodį jos suteiktos konsultacijos, viršijančios nustatytą konsultacijų normą.
11. Atsakovės direktoriaus 2016 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 97 „Dėl Viešosios įstaigos Kauno Kalniečių poliklinikos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtinta nauja atsakovės darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, ši taikoma nuo 2017 m. sausio 1 d. Šiuo įsakymu taip pat buvo pripažinti netekusiais galios atsakovės direktoriaus įsakymai: 2001 m. rugpjūčio 14 d. įsakymas Nr. 80 „Dėl darbuotojų tarnybinių atlyginimų nustatymo metodikos patvirtinimo“, 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. 88 „Dėl darbo užmokesčio bazinės ir kintamosios dalies skaičiavimo ir tarifikacijos patvirtinimo“, 2004 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. 79 „Dėl prisirašiusių gyventojų bei atliktų konsultacijų virš nustatyto skaičiaus įkainio“. Pagal šį įsakymą nuo 2017 m. sausio 1 d. ieškovei jos kintamoji darbo užmokesčio dalis yra skaičiuojama kiekvieną mėnesį pagal to mėnesio duomenis apie faktinį suteiktų konsultacijų skaičių.
12. Teismo vertinimu, ieškovei tiek pastovioji, tiek ir kintamoji darbo užmokesčio dalis už ginčo laikotarpį turėjo būti apskaičiuojama ir išmokama pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusius atsakovės vidaus teisės aktus, reguliavusius darbuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimą. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovei: 2016 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesių darbo užmokesčio kintamoji dalis buvo apskaičiuota pagal ieškovės faktiškai 2016 m. kovo, balandžio, gegužės mėnesiais suteiktas konsultacijas, viršijusias nustatytą konsultacijų normą; 2016 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių darbo užmokesčio kintamoji dalis buvo apskaičiuota pagal ieškovės faktiškai 2016 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais suteiktas konsultacijas, viršijusias nustatytą konsultacijų normą. Tiek bylos duomenys patvirtina, tiek ir atsakovės atstovai teismo posėdyje pripažino aplinkybę, kad, pasikeitus darbo apmokėjimo tvarkai, apskaičiuojant ieškovei jos darbo užmokestį niekaip nebuvo vertinamas ieškovės 2016 m. rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais suteiktų konsultacijų, viršijusių nustatytą konsultacijų normą, skaičius. Viena vertus, teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad už jos per 2016 m. rugsėjo–gruodžio mėnesiais imtinai suteiktas konsultacijas, viršijančias nustatytą konsultacijų normą, jai nebuvo apskaičiuota ir sumokėta kintamoji darbo užmokesčio dalis. Kita vertus, teismas sprendė, kad tokia situacija susiklostė dėl to, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. keitėsi atsakovės darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka. Teismas konstatavo, kad ieškovė sutiko su darbo sutarties sąlygų pakeitimu (žr. šios nutarties 13 punktą), nes nei anksčiau, nei nagrinėjamoje byloje ieškovė neginčijo atsakovės direktoriaus 2016 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. 97 „Dėl Viešosios įstaigos Kauno Kalniečių poliklinikos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos patvirtinimo“ teisėtumo.
13. Įvertinęs aptartų atsakovės vidaus teisės aktų turinį, teismas sprendė, kad darbo sutarties šalys nebuvo sulygusios, jog, pasikeitus darbo apmokėjimo tvarkai, už praėjusį laikotarpį (2016 m. rugsėjo–gruodžio mėn. imtinai) ieškovės suteiktos konsultacijos, viršijančios nustatytą konsultacijų normą, bus įtrauktos, apskaičiuojant jos kintamąją darbo užmokesčio dalį už 2017 m. sausį ar vėlesnius mėnesius. Teismas pripažino patikslinto ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės ieškovei 2479,11 Eur neišmokėtą kintamąją darbo užmokesčio dalį už 2016 m. rugsėjo–gruodžio mėn. imtinai suteiktas konsultacijas, viršijančias nustatytą konsultacijų normą, nepagrįstu; netenkinęs pagrindinio reikalavimo, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo, kuriuo ieškovė prašė priteisti delspinigius už nesumokėtą darbo užmokestį.
14. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.
15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės darbuotojų darbo užmokestį reglamentuojančius aktus, nurodė, kad faktas, jog 2010 m. gegužės 28 d. darbo sutarties Nr. 1465 priede Nr. 2 yra nurodyta, jog įkainis už vieną konsultaciją, viršijančią nustatytą konsultacijų skaičių, yra 1,61 Eur, nereiškia, kad už kiekvieną suteiktą nustatytą konsultacijų skaičių viršijančią konsultaciją bus mokama 1,61 Eur suma. Minėtos darbo sutarties priede Nr. 1 nustatyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį vadovaudamasis atsakovės darbuotojų tarnybinių atlyginimų nustatymo metodika, patvirtinta atsakovės direktoriaus 2001 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 80, Darbo užmokesčio bazinės ir kintamosios dalies skaičiavimo tvarka, patvirtinta atsakovės direktoriaus 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 88 „Dėl darbo užmokesčio bazinės ir kintamosios dalies skaičiavimo ir tarifikacijos patvirtinimo“, ir suteiktų konsultacijų, viršijančių nustatytą konsultacijų skaičių, įkainiu, patvirtintu atsakovės direktoriaus 2004 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 79 „Dėl prisirašiusių gyventojų bei atliktų konsultacijų virš nustatyto skaičiaus įkainio“. Kolegijos vertinimu, tai, kad atsakovės direktoriaus 2004 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 79 „Dėl prisirašiusių gyventojų bei atliktų konsultacijų virš nustatyto skaičiaus įkainio“, kuris buvo pakeistas 2016 m. liepos 20 d. atsakovės įsakymu Nr. 79 ir kurio 1.4 punktu nustatyta, jog fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojui už kiekvieną atliktą konsultaciją, viršijančią nustatytą konsultacijų skaičių, yra mokama 1,61 Eur, nekeičia darbo užmokesčio bazinės ir kintamosios dalies skaičiavimo tvarkos, patvirtintos atsakovės direktoriaus 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 88 „Dėl darbo užmokesčio bazinės ir kintamos dalies skaičiavimo ir tarifikacijos patvirtinimo“ 5.2 punkto, pagal kurį gydytojams darbo užmokestis nustatomas ketvirčiui, skaičiuojant praėjusių trijų mėnesių atliktų konsultacijų sąlyginį vidurkį, jį dauginant iš nustatyto koeficiento ir tokiu būdu gaunat kintamąją darbo užmokesčio dalį. Kolegija sprendė, kad 1,61 Eur įkainis už vieną konsultaciją, viršijančią nustatytą konsultacijų skaičių, yra koeficientas, kuris dauginamas iš suteiktų konsultacijų už praėjusį ketvirtį vidurkį skaičiaus, iš jų atėmus privalomąjį konsultacijų skaičių.
16. Teisėjų kolegija sprendė, kad kintamoji ieškovės darbo užmokesčio dalis buvo apskaičiuota vadovaujantis 2010 m. gegužės 28 d. darbo sutartimi, jos priedais, atsakovės direktoriaus 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 175 „Dėl VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos direktoriaus 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 88 „Dėl darbo užmokesčio bazinės ir kintamosios dalies skaičiavimo ir tarifikacijos patvirtinimo“ pakeitimo“, 2016 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. P-460 „Dėl darbo užmokesčio nuo 2016 m. liepos 1 d.“ ir 2016 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 116 „Dėl Viešosios įstaigos Kauno Kalniečių poliklinikos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 79 „Dėl prisirašiusių gyventojų bei atliktų konsultacijų virš nustatyto skaičiaus įkainio“ pakeitimo“, t. y. vidiniais aktais, galiojusiais ginčo laikotarpiu ir nustačiusiais darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką. Ieškovė gavo fiksuotą atlyginimą tik pradėjusi dirbti pas atsakovę, t. y. 2010 m. gegužės ir birželio mėnesiais buvo mokamas fiksuotas 977,50 Lt atlyginimas, o nuo 2010 m. liepos mėnesio iki pat ginčo laikotarpio (2016 m. rugsėjo–gruodžio mėn.) ir per jį ieškovei jau buvo apskaičiuota tiek pagrindinė, tiek kintamoji darbo užmokesčio dalis. Kolegija iš bylos duomenų (asmens sąskaitos už laikotarpį nuo 2016 m. sausio iki gruodžio mėnesio, 2016 m. rugsėjo–gruodžio mėnesių darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių ir 2016 m. rugsėjo 10 d., 2016 m. rugsėjo 23 d., 2016 m. spalio 10 d. mokėjimo pavedimų bei sąskaitos išrašų nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) nustatė, kad atsakovė ne tik tinkamai apskaičiavo ieškovės kintamąją darbo užmokesčio dalį, bet, priešingai nei teigia ieškovė, ją apmokėjo. Kolegijos vertinimu, mokėjimai, atlikti 2016 m. rugsėjo–gruodžio mėnesiais, buvo darbo užmokestis būtent už šiuos mėnesius, kintamąją darbo užmokesčio dalį apskaičiuojant pagal ankstesnio ketvirčio suteiktų konsultacijų vidurkį, o ne mokant kintamąją darbo užmokesčio dalį už praeitais mėnesiais suteiktas konsultacijas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės patikslintame ieškinyje išdėstytus reikalavimus: panaikinti Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. liepos 25 d. sprendimą; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 2497,11 Eur už laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo iki 2016 m. gruodžio imtinai susidariusią ieškovės darbo užmokesčio kintamosios dalies nepriemoką ir 548,20 Eur delspinigių; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos bei kasaciniame teismuose, atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK), galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d., 94 straipsnio 4 dalies, 99 straipsnio 3 dalies, 188 straipsnio bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio nuostatas. Esant darbdavės lokalinių aktų ir darbo sutarties prieštaravimui, teismas nepagrįstai vadovavosi vidiniais atsakovės aktais bei juos taikė, tačiau netaikė tuo metu galiojusios darbo sutarties sąlygos dėl darbo apmokėjimo (darbo sutarties Nr. 1465 priedas Nr. 2). Sprendžiant dėl konsultacijų, faktiškai suteiktų 2016 m. rugsėjo–gruodžio mėn., viršijančių nustatytą konsultacijų skaičių, apmokėjimo, turėjo būti taikomi tuo metu galioję susitarimai tarp šalių, t. y. darbo sutarties Nr. 1465 priedas Nr. 2, kuris galiojo nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. Tarp šalių nebuvo jokio atskiro susitarimo, kad darbo sutarties Nr. 1465 priede Nr. 2 nustatyta darbo apmokėjimo tvarka nebus taikoma ginčo laikotarpiui (2016 m. rugsėjo–gruodžio mėn.) apmokėti. Kadangi minėtos darbo sutarties priede Nr. 2 nustatyta, kad už suteiktą kiekvieną papildomą, viršijančią normą konsultaciją mokama po 1,61 Eur, todėl suteiktos normą viršijusios konsultacijos tokiu principu ir turėjo būti apmokėtos. Tačiau byloje nustatyta priešingai, ką patvirtino ir atsakovės atstovai, kad apskaičiuojant ieškovei jos darbo užmokestį ieškovės 2016 m. rugsėjo–gruodžio mėn. suteiktų konsultacijų, kurios viršijo normą, skaičius niekaip nebuvo vertinamas, jos darbo užmokestis dėl faktiškai suteiktų konsultacijų skaičiaus nepasikeitė (nepadidėjo).
17.2. Teismas netinkamai taikė DK 186, 197 straipsnių nuostatas. Teismų aiškinimas, kai nustačius, kad darbuotojas faktiškai dirbo ir suteikė konsultacijų, viršijančių nustatytą skaičių, tačiau į šias konsultacijas niekaip nebuvo atsižvelgta, jos niekaip nebuvo apmokėtos ir (ar) įvertintos, nors darbo sutartyje (priedas Nr. 2) nedviprasmiškai įtvirtinta darbdavio pareiga mokėti 1,61 Eur už kiekvieną konsultaciją, viršijančią nustatytą skaičių, prieštarauja DK 186, 197 straipsnių nuostatoms ir neatitinka teisingo darbo apmokėjimo (DK 2 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
17.3. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 313, 320 straipsnių nuostatas. Pirmosios instancijos teismas aiškiai konstatavo, kad ieškovei už jos 2016 m. rugsėjo–gruodžio mėnesiais suteiktas konsultacijas, viršijančias nustatytą normą, nebuvo apskaičiuota ir sumokėta kintamoji darbo užmokesčio dalis. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas pirmiau nurodytas teisės normas, peržengė ieškovės apeliacinio skundo ribas (nesant atsakovės skundo ar kitų CPK nustatytų pagrindų) ir priėmė blogesnį sprendimą, nei yra skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. teismas konstatavo, kad ieškovei už jos per 2016 m. rugsėjo–gruodžio mėnesiais suteiktas konsultacijas, viršijančias nustatytą normą, buvo apskaičiuota ir sumokėta kintamoji darbo užmokesčio dalis (priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas).
17.4. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią susitarimas dėl darbo užmokesčio visada turi būti aiškus ir konkretus; apskaičiuojant papildomą darbo užmokestį turi būti nustatyti aiškūs rodikliai, kuriuos pasiekęs darbuotojas įgytų subjektyvią teisę reikalauti nustatyto dydžio priedo, o darbdavys – pareigą jį sumokėti; kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011; 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018). Nagrinėjamu atveju nepagrįsta šios nutarties 15 punkte nurodyta teismo išvada, nes sistemiškai aiškinant darbdavės lokalinius aktus (darbuotojų tarnybinių atlyginimų nustatymo metodika, Darbo užmokesčio bazinės ir kintamosios dalies skaičiavimo ir tarifikacijos patvirtinimo tvarka, įsakymas dėl prisirašiusių gyventojų bei atliktų konsultacijų virš nustatyto skaičiaus įkainio) matyti, kad gydytojams turi būti mokama už kiekvieną konsultaciją, viršijančią nustatytą normą. Teismas atsakovės Darbo užmokesčio bazinės ir kintamosios dalies skaičiavimo ir tarifikacijos patvirtinimo tvarkos 5.2 punktą išaiškino ne darbuotojos, bet darbdavės naudai.
18. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, palikti galioti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
18.1. Nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad teismas netinkamai taikė DK 94 straipsnio 4 dalies, 99 straipsnio 3 dalies, 188 straipsnio ir CK 6.189 straipsnio nuostatas. Pirma, ieškovė, reikšdama ieškinį, nesirėmė faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su darbdavės lokalinių aktų ir darbo sutarties prieštaravimu, jų konkurencija, atitinkamai šios aplinkybės byloje nebuvo tiriamos. Dėl to ieškovė, dėstydama nurodytus argumentus kasaciniame skunde, išeina už savo pačios patikslintu ieškiniu nustatytų ieškinio ribų ir siekia, kad kasacinis teismas pasisakytų dėl byloje ieškinio pagrindu nenurodytų aplinkybių. Nors kasaciniame skunde kalbama apie tariamą šalių susitarimų ir darbdavės lokalinių aktų prieštaravimą ir apie tai, kad, sprendžiant dėl byloje keliamo reikalavimo pagrįstumo, turėjo būti taikomas darbo sutarties priedas Nr. 2, tačiau patikslintame ieškinyje konkrečiai nurodoma, kad ieškovės reikalavimas turėtų būti tenkinamas remiantis būtent darbdavės lokaliniais aktais: „<...> papildomos konsultacijos 2016 m. spalio, lapkričio bei gruodžio mėnesiais buvo atliktos galiojant senajai darbo apmokėjimo tvarkai, pagal darbo sutartyje nustatytą įkainį, todėl jos ir turėtų būti apmokėtos būtent pagal šią, 2002 m. rugpjūčio 30 d. priimtą VŠĮ Kauno „Kalniečių“ darbuotojų darbo užmokesčio bazinės ir kintamosios dalies skaičiavimo tvarką. Remiantis šios tvarkos 5.2 punktu, man priteistina darbo užmokesčio kintamosios dalies nepriemoka <...>“. Įstatymas nesuteikia ieškovei teisės kasaciniame teisme keisti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes. Antra, kasacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai vadovavosi vidiniais atsakovės aktais ir juos taikė, tačiau netaikė tuo metu galiojusios darbo sutarties sąlygos dėl darbo apmokėjimo (darbo sutarties priedas Nr. 2), neatitinka skundžiamos teismo nutarties turinio. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, buvo taikomos darbo sutarties ir jos priedų nuostatos. Tai, kad teismas darbo sutarties priedo Nr. 2 nuostatas aiškino kitaip, nei norėtų ieškovė, neleidžia daryti išvados, jog teismas apskritai netaikė darbo sutarties sąlygų dėl darbo apmokėjimo.
18.2. Nesutiktina su ieškovės pozicija, kad teismas netinkamai taikė DK 186, 197 straipsnių nuostatas, nes šios normos nagrinėjamu atveju apskritai netaikytinos. Jos turėtų būti taikomos tik tuomet, jei ginčas būtų kilęs darbdavei padidinus nustatytą konsultacijų skaičių (ieškovės atveju nustatytas konsultacijų skaičius 143) ir atsisakant didinti pagrindinę atlyginimo dalį. Šiuo atveju darbų mastas nebuvo keičiamas – ginčas kilo dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies apskaičiavimo ir mokėjimo nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojant naujai atsakovės darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkai, patvirtintai atsakovės direktoriaus 2016 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 97. Nuo pat ieškovės darbo pradžios (nuo 2010 m. gegužės 31 d.) iki ginčo laikotarpio pradžios, taip pat ir per visą ginčo laikotarpį atsakovė ieškovei mokėjo darbo sutartimi sulygto dydžio darbo užmokestį, taikydama darbo užmokesčio apskaičiavimą reglamentuojančius vidaus aktus, į kuriuos nuorodos buvo įtvirtintos ir šalių pasirašytoje darbo sutartyje bei jos prieduose. Ieškovė tokiu būdu apskaičiuotą darbo užmokestį gaudama ne vienerius metus niekada neginčijo nei atitinkamų lokalinių aktų, nei darbo sutarties nuostatų atitikties teisingo darbo apmokėjimo principui, įtvirtintam DK 2 straipsnio 1 dalies 6 punkte.
18.3. Nėra pagrindo sutikti, kad teismas peržengė apeliacinio skundo ribas ir priėmė blogesnį sprendimą nei pirmosios instancijos teismo sprendimas. Ieškovės iš konteksto paimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies teiginys (kad ieškovei už jos per 2016 m. rugsėjo–gruodžio mėn. suteiktas konsultacijas, viršijančias nustatytą normą, buvo apskaičiuota ir sumokėta kintamoji darbo užmokesčio dalis) neįrodo apeliacinio skundo ribų peržengimo ar blogesnio teismo procesinio sprendimo priėmimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne tik apeliacinės instancijos teismo nutartyje, bet ir pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyta, jog už ginčo laikotarpio mėnesius kintamoji darbo užmokesčio dalis buvo apskaičiuota ir išmokėta. Taip pat ne tik apeliacinės instancijos teismo nutartyje, bet ir pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyta, kad ginčo laikotarpio mėnesių kintamoji dalis buvo apskaičiuota pagal ieškovės ankstesniais ketvirčiais suteiktas konsultacijas, viršijusias normą, t. y. nė vienas iš teismų nenustatė, kad buvo sumokama už ankstesnių mėnesių konsultacijas, viršijančias nustatytą normą. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai priėjo prie tos pačios išvados, kuri turėjo esminę reikšmę tarp šalių kilusio ginčo teisingam išsprendimui: už ginčo laikotarpio mėnesius darbo užmokesčio kintamoji dalis buvo apskaičiuota pagal darbo sutarties sąlygas ir atsakovės vidinių aktų nuostatas.
18.4. Kasaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad susitarimas dėl darbo užmokesčio visada turi būti aiškus ir konkretus, kad apskaičiuojant papildomą darbo užmokestį turi būti nustatyti aiškūs rodikliai, kuriuos pasiekęs darbuotojas įgytų subjektyvią teisę reikalauti nustatyto dydžio priedo, o darbdavys – pareigą jį sumokėti, kad, abejojant dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai. Tačiau iš darbo sutarties, jos priedų turinio ir iš darbo užmokesčio apskaičiavimą reglamentuojančių atsakovės lokalinių aktų nuostatų matyti, kad tiek darbo užmokesčio bazinės (pagrindinės) dalies, tiek kintamosios dalies skaičiavimas buvo išsamiai aprašytas, aiškiai įvardijant, už kokį laikotarpį ir kokie duomenys bus imami bei kaip jie bus vertinami apskaičiuojant darbo užmokestį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek ieškovės, tiek kitų atsakovės darbuotojų bazinė ir kintamoji darbo užmokesčio dalys, konkretūs jų dydžiai ginčo laikotarpio mėnesiams yra apskaičiuoti ir patvirtinti atsakovės direktoriaus įsakymais: 2016 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. P-460 „Dėl darbo užmokesčio nuo 2016 m. liepos 1 d.“, 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. P-659 „Dėl antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių gydytojų darbo užmokesčio š. m. IV ketvirčiui“; šių įsakymų teisėtumas nebuvo ginčijamas. Tiek įrodinėdama tariamą nukrypimą nuo kasacinio teismo praktikos, tiek dėstydama kitus kasacinio skundo argumentus ieškovė laikosi nuostatos, kad darbo sutarties priedu Nr. 2 šalys sulygo, jog viršijus nustatytą konsultacijų skaičių už kiekvieną konsultaciją bus mokama 1,61 Eur įkainiu. Tačiau toks darbo sutarties priedo Nr. 2 aiškinimas neatitinka nei šio priedo turinio, nei darbo užmokesčio apskaičiavimą reglamentuojančių vidaus aktų, nei darbo užmokesčio kintamosios dalies apskaičiavimo ir mokėjimo praktikos, taikytos ne tik ieškovei, bet ir kitiems atsakovės darbuotojams. Darbo sutarties priede Nr. 2, be ieškovės cituojamos teksto dalies, kad darbdavys įsipareigoja darbuotojui mokėti 1,61 Eur už 1 konsultaciją, viršijančią nustatytą konsultacijų skaičių, taip pat yra pateikiama nuoroda į jau minėtą atsakovės direktoriaus 2016 m. liepos 20 d. įsakymą Nr. P-460, dėl kurio kasaciniame skunde apskritai nepasisakoma. Iš šio įsakymo aiškiai matyti, kad 1,61 Eur įkainio dydis buvo sutartas taikyti ir buvo taikytas pagal šio įsakymo preambulėje nurodytų atsakovės vidaus dokumentų nuostatas, įtvirtinančias darbo užmokestį sudarančių dalių apskaičiavimo formules, o ne mokant atskirai už kiekvieną konsultaciją, suteiktą viršijant nustatytą konsultacijų skaičių. 2016 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. P-460 preambulėje minimos Darbo užmokesčio bazinės ir kintamosios dalies skaičiavimo tvarkos, patvirtintos atsakovės direktoriaus 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 88, (2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 175 redakcija) 1 punkte nurodoma, pagal kokią formulę skaičiuojamas antrinės asmens sveikatos priežiūros gydytojų specialistų skaičiuojamojo mėnesio suteiktų konsultacijų skaičius.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl darbo apmokėjimo reglamentavimo ir darbo santykius reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisyklių
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs iš darbo santykių, buvusių 2016 m. rugsėjo–gruodžio mėnesiais, dėl to ginčui spręsti taikytinos 2002 m. DK normos (2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2 straipsnis).
20. Be kitų darbo teisinių santykių, DK reglamentuoja ir darbo apmokėjimo santykius. Konstitucinis teisingo darbo apmokėjimo principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis) pakartotas DK 2 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Sudarydami darbo sutartį darbdavys ir darbuotojas susitaria, kokį konkretų darbą dirbs arba kokias pareigas eis darbuotojas ir kaip jam už tai bus atlyginama (DK 93 straipsnis).
21. Pagal DK 186 straipsnį darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį (1 dalis); darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą (2 dalis); darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje (3 dalis).
22. Aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas yra pasisakęs, kad darbo užmokestį sudaro dvi dalys – tarifinis atlygis ir premijos, priedai, priemokos. Tarifinis atlygis – tai fiksuotas pinigų kiekis už darbą einant konkrečias pareigas per valandą ar mėnesį esant normalioms darbo sąlygoms. Premijos, priedai, priemokos – tai kintamoji darbo užmokesčio dalis, nustatoma atsižvelgiant į darbuotojo profesines savybes, jo atliekamo darbo kokybę ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009; 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011).
23. DK 188 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo apmokėjimo organizavimą, nustatyta, kad darbo apmokėjimo sąlygos, dydžiai, profesijų ir pareigų tarifiniai ir kvalifikaciniai reikalavimai, darbo normos, darbų ir darbuotojų tarifikavimo tvarka, įvertinus profesinę riziką, nustatomi kolektyvinėse sutartyse (1 dalis); konkretūs valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos, darbo normos (išdirbio, laiko, aptarnavimo ir kt.) nustatomos kolektyvinėse ir darbo sutartyse (2 dalis).
24. Kasacinio teismo išaiškinta, kad darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos rašytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, taip pat gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2013; 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/248/2018, 17 punktas; kt.).
25. Nagrinėjamu atveju dėl ieškovės darbo apmokėjimo dydžio ir sąlygų sulygta 2010 m. gegužės 22 d. darbo sutartimi Nr. 1465. Šios sutarties 3 punkte nurodyti vietiniai (lokaliniai) atsakovės teisės aktai, reglamentuojantys darbo užmokesčio sudedamąsias dalis ir apskaičiavimo tvarką. Jų pagrindu, atsižvelgdama į vėlesnius pakeitimus (pvz., pakeistą vienos konsultacijos įkainį, naują 2014 m. redakciją ir pan.), darbdavė skaičiavo ir mokėjo ieškovei darbo užmokestį iki 2017 m. sausio 1 dienos. Tai rodo, kad ieškovei įstaigoje taikoma darbo apmokėjimo sistema buvo žinoma, ji su šia tvarka daugelį metų sutiko.
26. Kaip nustatyta bylą nagrinėjusių teismų, kintamoji ieškovės darbo užmokesčio dalis buvo skaičiuojama pagal prieš tai ėjusių trijų mėnesių santykinį suteiktų konsultacijų, viršijusių nustatytą skaičių, kiekį, dauginant jį iš patvirtinto įkainio. Taigi ankstesnio laikotarpio viršijančių nustatytą kiekį konsultacijų skaičius buvo reikšmingas nustatant būsimam ketvirčiui (vienodą visiems mėnesiams) kintamąją darbo užmokesčio dalį. Į mėnesio, už kurį mokamas darbo užmokestis, papildomai suteiktas konsultacijas tą mėnesį tiesiogiai atsižvelgiama nebuvo. Kitaip tariant, suteiktų konsultacijų, kurios viršijo nustatytą konsultacijų skaičių, skaičius laikytinas vienu iš kriterijų (sudedamųjų dalių), lemiančių kintamosios darbo užmokesčio dalies dydį ateityje. Minėta, tokiu pat būdu darbo užmokestis apskaičiuotas ir už ginčo laikotarpį.
27. Ieškovės manymu, darbo apmokėjimo sąlygos buvo pakeistos 2010 m. gegužės 22 d. darbo sutarties Nr. 1465 priedu Nr. 2 (be datos). Šiame priede įrašytas darbdavės įsipareigojimas mokėti darbuotojai pagrindinį konkretaus dydžio darbo užmokestį bei nurodyti konsultacijos iki nustatyto skaičiaus ir konsultacijos, viršijančios nustatytą konsultacijų skaičių, įkainiai. Taip pat pateikta nuoroda į įsakymą Nr. 460. Šis įsakymas priimtas 2016 m. liepos 20 d., juo nuspręsta nuo 2016 m. liepos 1 d. mokėti darbo užmokestį pagal priedą.
28. Apeliacinės instancijos teismas, sistemiškai išaiškinęs darbo sutarties priedo Nr. 2, įsakymo, kurio pagrindu šis priedas buvo pasirašytas, bei vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų, kuriais vadovaujantis priimtas įsakymas, nuostatas sprendė, kad darbo apmokėjimo tvarka išliko nepakitusi ir darbdavė sumokėjo ieškovei už ginčo laikotarpį visą jai priklausantį darbo užmokestį.
29. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, dėl to nepagrįstai prioritetą suteikė ne sutarties tekstui, o atsakovės vietiniams (lokaliniams) teisės aktams.
30. Sutarčių aiškinimo instituto paskirtis – nustatyti sutarties turinį, iš sutarties kylančių šalių tarpusavio teisių ir pareigų apimtį tais atvejais, kai kyla šalių ginčas dėl sudarytos sutarties galiojimo ir (ar) vykdymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iki 2014 m. liepos 1 d. darbo sutarčių aiškinimo taisyklės DK nebuvo reglamentuotos. 2014 m. gegužės 15 d. įstatymu Nr. XII-902 DK papildytas 101 straipsniu, kurio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčių nuostatos aiškinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus, įtvirtintus DK 2 straipsnyje; DK 101 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai. Taigi darbo sutartis turi būti aiškinama tokiu būdu, kad jos aiškinimo rezultatas būtų suderinamas su darbo santykių teisinio reglamentavimo principais, juos atitiktų ir jiems neprieštarautų. DK 2 straipsnio 1 dalyje kartu su kitais darbo santykių teisinio reglamentavimo principais įtvirtintas ir šioje nutartyje jau minėtas (20 punkte), nagrinėjamu atveju aktualus teisingo darbo apmokėjimo principas.
31. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad DK 101 straipsnyje neįtvirtinta išsamių darbo sutarčių aiškinimo taisyklių ir kad DK 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybė taikyti kitų teisės šakų normas pagal analogiją. Dėl to tais atvejais, kai DK 101 straipsnyje nurodytų taisyklių ir principų nepakanka tam, kad būtų nustatytas tikrasis darbo sutarties turinys bei šalių prisiimtų teisių ir pareigų apimtis, aiškinant darbo sutartį atsižvelgtina ir į sutarčių aiškinimo taisykles, išdėstytas CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, įvertinant darbo sutarties specifiką ir tikslus. Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat reikia vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018 14 punktą).
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė šios nutarties 30, 31 punktuose nurodytas sutarčių aiškinimo taisykles. Ieškovės argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas prioritetą suteikė atsakovės įstaigoje priimtiems norminiams aktams, o ne darbo sutarties (jos priedo) žodinei išraiškai, atmestinas. Teismas įvertino ne tik darbo sutarties priedo tekstą, kuriame įvardytos darbo užmokesčio sudedamosios dalys, pagrindinio darbo užmokesčio dydis bei konsultacijų įkainiai, bet ir įsakymo Nr. 460, į kurį yra nuoroda aptariamame sutarties priede, turinį. Iš šio įsakymo priedo matyti, kad darbo užmokesčio sudedamosios dalys ir jų nustatymo tvarka išliko nepakitusios (kintamoji dalis už suteiktas nustatytą skaičių viršijančias konsultacijas, kaip ir anksčiau, skaičiuojama pagal praėjusio laikotarpio krūvį). Teismas atsižvelgė ir į tai, kad įsakymo įžanginėje dalyje nurodyti tie patys vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai (įvertinant darbo sutarties galiojimo laikotarpiu atliktus pakeitimus), kaip ir ieškovės darbo sutartyje. Teismas darbo sutarties priedą, įsakymą, kurio pagrindu jis pasirašytas, ir įsakyme nurodytus teisės aktus, kuriuos vykdant priimtas įsakymas, aiškino sistemiškai, atsižvelgdamas į jų tarpusavio ryšį, ir traktavo juos kaip sudarančius vieną teisinį pagrindą apskaičiuojant darbo užmokestį. Teismas vertino ir tai, kaip darbo sutartis buvo vykdoma po darbo sutarties priedo Nr. 2 pasirašymo, t. y. kad darbo užmokestis buvo skaičiuojamas tokia pačia tvarka, kaip ir anksčiau, ieškovė su tokiu skaičiavimu iš pradžių sutiko, darbo užmokesčio už liepos ir rugpjūčio mėnesius neginčijo. Kasaciniame skunde akcentuojama DK 101 straipsnio 2 dalies nuostata, kad kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši nuostata savaime nereiškia, jog visais atvejais, kai darbuotojo ir darbdavio pozicija dėl tam tikrų darbo sutarties sąlygų išsiskiria, ginčas spręstinas darbuotojo naudai. Ji taikytina tais atvejais, kai dėl sutarties ar atskirų jos sąlygų turinio ir po to, kai pritaikomos sutarčių aiškinimo taisyklės, lieka abejonių, taip pat tais atvejais, kai nustatoma, kad darbdavys galėjo padaryti įtaką darbuotojo valiai, primesti jam netikėtas sąlygas ir pan. Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta.
33. Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tiek DK nustatytų sutarčių aiškinimo taisyklių, tiek ir subsidiariai taikomų CK išdėstytų sutarčių aiškinimo taisyklių nepažeidė, tinkamai jas taikė ir priėjo pagrįstą išvadą, kad, pasirašius darbo sutarties priedą Nr. 2, darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka ieškovei išliko nepakitusi.
34. Nors ieškovė nurodo, kad darbo apmokėjimas ginčo laikotarpiu neatitinka teisingo darbo apmokėjimo principo, kitų argumentų, išskyrus tai, kad jai visiškai nebuvo sumokėta už papildomas konsultacijas ginčo laikotarpiu, nepateikia.
35. Šiame kontekste pažymėtina, kad DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimai, pagal kuriuos įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų. Be to, draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Nagrinėjamu atveju, net ir pripažinus, kad po darbo sutarties priedo Nr. 2 pasirašymo turėjo būti mokama už realiai tą mėnesį suteiktas konsultacijas, viršijančias nustatytą konsultacijų skaičių, ieškovė galėtų pretenduoti tik į darbo užmokesčio kintamosios dalies skirtumą, jei toks susidarytų, o ne pakartotinį apmokėjimą, kadangi ieškovei jau yra sumokėta už papildomą darbą ginčo laikotarpiu.
36. Kasaciniame skunde taip pat remiamasi kasacijos pagrindu, įtvirtintu CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte, – jeigu teismas skundžiamame sprendime nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasacinį skundą grindžiant šiuo pagrindu būtina nurodyti praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos arba iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas sprendimas skundžiamas, aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti neatitiktis ankstesnei praktikai. Nagrinėjamame skunde nurodomos kasacinio teismo nutartys, cituojamos jose suformuotos bendro pobūdžio teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, tačiau neatskleidžiama, kuo konkrečiai pasireiškia skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties prieštaravimas savo faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose suformuotai praktikai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija dėl šio kasacijos pagrindo plačiau nepasisako.
Dėl bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese ribų ir draudimo priimti apeliantui blogesnį sprendimą
37. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliaciniame skunde nustatytas ribas, kadangi pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog ieškovei už 2016 m. rugsėjo–gruodžio mėnesiais suteiktas konsultacijas, viršijančias nustatytą skaičių, sumokėta nebuvo, o apeliacinės instancijos teismas, priešingai, pripažino, kad ieškovei už papildomą darbą ginčo laikotarpiu buvo sumokėta, nors apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo išvada skundžiama nebuvo. Tai reiškia ir blogesnio sprendimo apeliantui priėmimą, kadangi kita šalis apeliacinio skundo neteikė.
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
39. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pirma, reiškia tai, kad teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Ieškovė savo reikalavimą dėl darbo užmokesčio priteisimo grindė tuo, kad jai ginčo laikotarpiu buvo neteisingai skaičiuojamas darbo užmokestis ir todėl dalis jai priklausančio atlyginimo už darbą liko neišmokėta. Pirmosios instancijos teismui reikalavimo netenkinus, apeliaciniu skundu buvo prašoma šį teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – reikalavimą tenkinti, taigi buvo skundžiamas visas teismo sprendimas, nurodant tą patį faktinį pagrindą. Antra, nors pripažįstama, kad teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo, tačiau teismas turi analizuoti kitos šalies atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus ir rėmimasis kitos šalies nurodytais faktais ir įrodymais nelaikomas apeliacinio skundo ribų peržengimu. Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nuosekliai dėstoma pozicija, kad ieškovei už papildomą darbą buvo sumokėta pagal tuo metu galiojusią tvarką. Ieškovės argumentai dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo teisiškai nepagrįsti.
40. Apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Nelaikomas blogesnio sprendimo priėmimu skundžiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat kai sprendimas priimtas CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju (CPK 313 straipsnis).
41. Aiškindamas CPK 313 straipsnį, kuriame įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teismui dėl apelianto priimti blogesnį, negu yra skundžiamas, sprendimą ar nutartį, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių, kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad šioje normoje įtvirtintas principas užtikrina apeliantui teisę apskųsti, jo vertinimu, neteisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesibaiminant, kad apeliacinės instancijos teismas pablogins jo padėtį, palyginus su nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendime. Blogesniu gali būti pripažintas teismo sprendimas, kuris labiau varžo asmens teises, nustato jam daugiau pareigų ar pan. Taigi sprendžiant klausimą, ar apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CPK 313 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti palyginami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai tarpusavyje apelianto teisių ir pareigų apimties aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2012; kt.).
42. Klausimas dėl blogesnio sprendimo apeliantui priėmimo paprastai aktualus, kai skirtingų instancijų teismai priima nevienodus (visiškai ar iš dalies) sprendimus. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškė reikalavimą priteisti darbo užmokesčio kintamąją dalį už 2016 m. rugsėjo–gruodžio mėnesius. Abiejų instancijų teismai (tiek pirmosios, tiek apeliacinės) priėmė vienodą sprendimą – ieškovės reikalavimus atmetė visiškai. Taigi apeliacinės instancijos teismas ieškovės teisių labiau nesuvaržė ir naujų pareigų jai nenustatė. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentas dėl CPK 313 straipsnio pažeidimo nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).
44. Kasacinį skundą atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
45. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad atsakovė, pateikdama atsiliepimą į kasacinį skundą, turėjo 1850,09 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šis prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra didesnis už nustatytą pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7, 8.14 punktus, todėl prašymas tenkintinas iš dalies ir atsakovei iš ieškovės priteistinas 1590,69 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
46. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 5,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 18 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Netenkinus kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės D. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1590,69 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt Eur 69 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei viešajai įstaigai Kauno miesto poliklinikai (j. a. k. 135042394).
Priteisti iš ieškovės D. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,30 Eur (penkis Eur 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Danguolė Bublienė
Alė Bukavinienė
Birutė Janavičiūtė