Civilinė byla Nr. 2A-117-390/2015

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00724-2013-0 

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

44.2.4.1; 44.5.2.14.; 121.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio (pranešėjas) ir Arvydo Žibo (pirmininkaujantis), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-468-547/2014 pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui E. Č. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5062,18 Lt žalos atlyginimo, 152 Lt žyminio mokesčio ir 5 % palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodo, kad 2011 m. rugsėjo 7 d. kelyje Varėna-Matuizos-Valkininkai eismo įvykio metu buvo sugadintas L. V. priklausantis automobilis Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Avariją sukėlė asmuo, vairavęs transporto priemonę VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė registruota E. Č. vardu. Transporto priemonės VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, apie avariją policijai nepranešė. Transporto priemonės VW Polo, valst. Nr (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam L. V. 2012-02-28 išmokėjo 5062,18 Lt dydžio draudimo išmoką. Atnaujinus byloje procesą ieškovas nurodo, kad nepagrįstas yra atsakovo teiginys, kad išmokėjus išmoką, prasidėjo senaties terminas E. Č., kaip automobilio savininko atžvilgiu. E. Č. prievolė grąžinti draudiko išmokėtas sumas atsirado tik tada, kai paaiškėjo, kad dėl E. Č. kaltės negalima nustatyti automobilį vairavusio asmens. Ieškovas tvirtina, kad kol vyko tyrimas ir buvo nustatinėjamas automobilį vairavęs asmuo, tai ieškovas negalėjo teikti reikalavimo automobilio savininkui. Ieškovas nurodė, jog ieškinio senaties terminas E. Č. atžvilgiu prasidėjo tada, kai administracinėje byloje buvo baigtas tyrimas ir nustatyta, kas pasišalino iš avarijos vietos ir kai buvo nustatyta atsakovo E. Č., kaip automobilio savininko neteisėti veiksmai. Todėl laiko, kad jie ieškinio senatį praleido dėl svarbių priežasčių, nes tyrimas byloje užtruko, o sužinoję įvykio kaltininką, kreipėsi į teismą su ieškiniu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu priėmė naują sprendimą, ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, darė išvadą, kad neginčijamai yra nustatyta, jog 2011-09-07 kelyje Varėna-Matuizos-Valkininkai  įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadintas L. V. priklausantis automobilis Ford Transit, v. nr. (duomenys neskelbtini) automobilio VW Polo, v. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino. Iš esančių rašytinių įrodymų šioje byloje matyti, kad tuo metu automobilio savininkas buvo atsakovas E. Č., kuris šios aplinkybės neginčija. Transporto priemonės apžiūros akte užfiksuota, kokie sugadinimai buvo padaryta L. V. transport priemonei FORD Transit, 1997 m. (b. l. 8), prašymas išmokėti draudimo išmoką (b. l. 9), AB ,,Lietuvos draudimas” transporto žalų vertintojų skyriaus parengta remonto sąmata (b. l. 10-12) ir pranešimas L. V., jog atlikus nuostolių sureguliavimo procedūras, paskaičiuotas 5 062,18 Lt nuostolis ir ši suma 2012-02-28 buvo pervesta į L. V. sąskaitą Swedbanke (b. l. 14).

Pasisakydamas dėl ieškinio senaties, apylinkės teismas nurodė, kad ieškovas teisę reikalauti žalos atlyginimo įgijo nuo 2012-02-28. Teismas jokių objektyvių aplinkybių, galėjusių sutrukdyti ieškovui būtent nuo šio momento ginti savo galimai pažeistas teises, nenustatė. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas yra juridinis asmuo, kurio veikla yra specifinė, susijusi su draudimo teisiniais santykiais ir jis, žinoma, yra pranašesnis už kitą proceso šalį, nes turi specialias žinias šiais klausimais. Todėl teismas darė išvadą, kad ieškovas be svarbių priežasčių praleido ieškinio senatį ir esant atsakovo reikalavimui ją taikyti, ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Apeliaciniu skundu (b. l. 110–112) ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti 2014-08-12 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti. Nurodomi šie apeliacinio skundo argumentai:

AB „Lietuvos draudimas" nurodo, kad įgijo reikalavimo teisę į E. Č. ieškinyje nurodytu pagrindu tik tada, kai buvo išnaudotos galimybės nustatyti pasišalinusį asmenį. Kol E. Č. 2013-10-08 nebuvo pripažintas kaltu administracine tvarka dėl (duomenys neskelbtini) (1) str. numatyto pažeidimo, ieškinys galėjo būti atmestas ir dėl neįrodytos E. Č. kaltės, neteisėtų veiksmų. Senaties terminas savininko atžvilgiu prasidėjo, kai AB „Lietuvos draudimas" turėjo suprasti, kad automobilį vairavęs asmuo nebus nustatytas. Kol policija nustatinėjo pasišalinusį asmenį, nebuvo pagrindo teigti, kad jis nebus nustatytas. Administracinės bylos tyrimo metu AB „Lietuvos draudimas" teisė gauti visą tyrimo medžiagą yra ribota bei ji teikiama tik įstatymo numatyta tvarka ir atvejais. Sprendžiat senaties termino pradžios ir senaties termino atnaujinimo klausimus, turėjo būti atsižvelgta į priežastis, kodėl ieškinys nepateiktas anksčiau ir kada ieškovas įgijo reikalavimo teisę ieškinyje nurodytu pagrindu. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, bei nepagrįstai rėmėsi tuo, kad dar 2012-02-29 ieškovas teikė pretenziją E. Č.. Pretenzija teikta kitu pagrindu, bei teikiant pretenziją nebuvo gauta įrodymų, kad E. Č. atsakingas už pasišalinimą. Teikti ieškinį šiuo pagrindu nebuvo galima, kadangi prie ieškinio turi būti pridėti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Dėl to ieškovas iki šiol negali pateikti ieškinio atsakovui - asmeniui, pasišalinusiam iš avarijos vietos. Administracinėje byloje atsakingas vairuotojas buvo nustatinėjamas iki 2013 m ir tik išnaudojus visas galimybes nustatyti atsakingą vairuotoją, 2013-10-18 administracine tvarka nubaustas E. Č.. Iki 2013-10-08 vyko tyrimas siekiant nustatyti automobilį vairavusį bei iš įvykio vietos pasišalinusį asmenį. Jei senatis praleista, ji praleista dėl E. Č. neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų, nes E. Č. nepadėjo draudikui ir teisėsaugai nustatyti automobilį vairavusį asmenį bei galimai klaidino tyrimą atliekančius asmenis. Teismų praktikoje pasisakyta, kad ieškinio senaties terminas gali būti atnaujintas, jei ieškovui nebuvo žinomas atsakingas asmuo.

Varėnos rajono apylinkės teismas 2014-02-07 sprendimu patenkino AB „Lietuvos draudimas" ieškinį. Atsakovas prašė teismo atnaujinti procesą remdamasis CPK 366 str. 1 dalies 9 punktu, nes priimant teismo sprendimą buvo padaryta aiški teisės taikymo tvarka klaida. Atsakovas teisės aiškinimo aiškia klaida laikė teismo sprendimą atnaujinti senaties terminą. Atsakovo prašymas atnaujinti procesą buvo nepagrįstas ir neturėjo būti tenkinamas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 120–124) atsakovas prašo ieškovo AB „Lietuvos draudimas" apeliacinį skundą atmesti; 2014-08-12 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad skundžiamame sprendime teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 str. 4 d., kurioje numatyta, kad <...> iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, teisę reikalauti žalos atlyginimo ieškovas įgijo nuo 2012-02- 28 (išmokėjus draudimo išmoką nukentėjusiajam), o jokių objektyvių galimybių, galėjusių sutrukdyti ieškovui būtent nuo šio momento ginti savo galimai pažeistas teises, nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytą, ištaisant priimant ankstesnį 2014-02-07 teismo sprendimą padarytą klaidą (nepagrįstai netaikius ieškinio senaties), ieškinys atmestas pagrįstai.

Byloje buvo neginčijamai nustatyta, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas kyla iš draudiminių teisinių santykių, todėl tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti teisme taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.), kuris remiantis CK 1.127 str. 4 d. dalimi skaičiuojamas nuo prievolės įvykdymo momento. Teigiama, kad apeliantė skunde prieštarauja savo pačios ankstesniam elgesiui, viena vertus, nurodydama, jog reikalauti žalos atlyginimo teismine tvarka iš atsakovo nebuvo pagrindo, kol nebuvo nustatytas dėl eismo įvykio kaltas asmuo, kita vertus pačiai apeliantei puikiai žinant, jog ieškinys, kaip ir kitos pretenzijos dėl žalos atlyginimo, atsakovui buvo pareikštas dar gerokai iki aplinkybių administracinio teisės pažeidimo tyrimo byloje nustatymo. Ieškinį ieškovas pateikė 2013-09-09, kai tuo tarpu administracinėn atsakomybėn atsakovas patrauktas tik 2013-10-18. Ieškovas turėjo ir galėjo rinktis reikalauti solidaraus žalos atlyginimo iš kalto asmens ir iš transporto priemonės, sukėlusios žalos, savininko, tačiau šio savo galimai pažeistų teisių gynimo būdo, nors ir būdamas savo srities profesionalu, nepasirinko. Ieškovas sąmoningai asmeniu, esančiu priežastiniame santykyje su padaryta žala pasirinko atsakovą (kaip automobilio savininką), tačiau atsižvelgiant į tai, jog šie veiksmai (ieškinio pateikimas teismui) buvo atlikti nesavalaikiai, atsakovas ir kaip ir teismas pagrįstai laikė, jog ieškovas prarado savo reikalavimo teisę (suėjus ieškinio senačiai) arba sąmoningai jos atsisakė.

Byloje liko nenustatytos aplinkybės, jog atsakovas dalyvavo eismo įvykyje ir iš jo pasišalino, o remiantis Vyriausybės Nr. 795,2004 m. birželio mėn. 23 d. patvirtintų eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos išmokėjimo taisyklių VI 60.5 p., atvejais, kuomet automobilio savininkas apie eismo įvykį nepraneša, iš jo galima reikalauti ne daugiau kaip 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos sumos atlyginimo.

Visus, byloje esančius procesinius dokumentus ieškovas teikė CK 6.270 str. 2 d. pagrindu, atsakovu laikant ne dėl eismo įvykio kaltą asmenį, bet automobilio savininką, t. y. asmenį, kuriam žalos padarymo metu nuosavybės teise priklausė žalą sukėlusi transporto priemonė, kas rodo, jog nuo tyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje baigties, šios civilinės bylos aplinkybės esmingai nepriklausė ir ši aplinkybė negalėjo ir neturėjo būti laikoma svarbia praleisto termino atnaujinimo priežastimi. Nagrinėjamu atveju atsakovo patraukimas administracinėn atsakomybėn nėra susijęs su ieškinio senaties instituto taikymu, todėl ieškinio senatis, laikantis įstatymo reikalavimų ir teisminės praktikos teismo buvo teisinga susieta su prievolės įvykdymo momentu, tokiu atveju konstatuojant, jog ieškinys pareikštas akivaizdžiai ieškinio senačiai suėjus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Apeliacinės instancijos teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Byloje nustatyta, kad 2014m. vasario 7d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys atsakovui buvo patenkintas visiškai.

2014m. birželio 13d. Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi šioje išnagrinėtoje civilinėje byloje procesas buvo atnaujintas ir byla buvo paskirta nagrinėti pakartotinai pagal bendrąsias civilinio proceso kodekso taisykles.

Išnagrinėjęs bylą pakartotinai Varėnos rajono apylinkės teismas 2014m. rugpjūčio 12d. sprendimu, priėmė naują sprendimą ir ieškovės AB „Lietuvos Draudimas“ ieškinį atsakovui atmetė.

Teismas padarė išvadą, kad ieškovė be svarbių priežasčių praleido įstatyme nustatytą terminą ieškiniui pareikšti ir esant atsakovo reikalavimui taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmetė.

Apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą neteisingai taikė ir skaičiavo ieškinio senaties termino pradžią, kurį reglamentuoja CK 1. 127 straipsnis. Teisėjų kolegija tokius apeliantės apeliacinio skundo argumentus atmeta.

CK 1.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, įpareigojanti teismą priimti nagrinėti reikalavimą apginti pažeistą teisę, net kai ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, įmanoma tik tiksliai žinant jo pradžią, taip pat išsiaiškinus, ar šis terminas nebuvo sustabdytas, nutrauktas, tam reikia ištirti bylos aplinkybes. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Teismas, esant reikalavimui taikyti ieškinio senatį, privalo patikrinti, ar šis terminas tikrai praleistas. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad  sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. CK 1.127 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolė įvykdymo momento.

Byloje nustatyta, kad ieškovė sumokėjusi draudimo išmoką trečiajam asmeniui, reiškia atgręžtinį reikalavimą atsakingam už žalą asmeniui ( atsakovui) Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalie 4 punkto pagrindu. Taigi, toks atgręžtinis draudiko reikalavimas atsakingam už žalą asmeniui yra regresinis ir tokiam reikalavimui pareikšti yra numatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, nes jis kyla iš draudimo teisinių santykių ( CK 1. 125 straipsnio 7 dalis).

Byloje priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta, kad pati ieškovė 2012m. vasario 29d. išsiuntė atsakovui pretenziją ir sekančią dieną nukentėjusiajam autoįvykio metu L. V. pervedė žalos atlyginimą padarytą atsakovui priklausančia transporto priemone. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytą aplinkybę nustačius yra pagrindas konstatuoti, kad būtent 2012m. vasario 29d. atsakovas ir buvo pripažintas atsakingu už įvykusį autoįvykį asmeniui ir nuo šio momento ieškovei atsirado teisė pateikti regresinį ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo. Bylos duomenimis ieškovė atsakovui reikalavimą dėl žalos atlyginimo teismui pateikė 2013m. kovo 4d. ir praleido įstatymo numatytą terminą ieškiniui pareikšti. Apeliantė teigia, kad ieškovė neturėjo teisės reikalauti žalos atlyginimo iš automobilio savininko ( atsakovo), kol nebuvo nustatytas automobilį eismo įvykio metu vairavęs asmuo ir tvirtina, kad ieškinio senaties termino pradžia jam pareikšti turi būti skaičiuojama nuo 2013m. spalio 8d., kada buvo nustatytas atsakingas automobilį vairavęs ir pasišalinęs iš autoįvykio asmuo. Teisėjų kolegija su tokia argumentacija nesutinka ir pažymi, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento ( CK 127 straipsnio 4 dalis). Regreso teisę reikalauti iš skolininko įgyja trečiasis asmuo, įvykdęs prievolę už skolininką, Tokiu atveju nuo šio momento trečiasis asmuo tampa skolininko kreditoriumi, t.y. įgyja reikalavimo teisę ir kartu nuo šio momento prasideda ir ieškinio senaties terminas. Byloje akivaizdu, kad ieškovė pagrindinę prievolę įvykdė 2012m. vasario 29d. išmokėdama nukentėjusiajam draudimo išmoką ir nuo šio momento ieškovei prasidėjo terminas regresiniam ieškiniui pareikšti. Taigi, atmestini kaip nepagrįsti apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad ieškinio senaties termino pradžia ieškovei ieškiniui pareikšti turi būti skaičiuojama nuo 2013m. spalio 8d.

CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė yra juridinis asmuo ir jos veikla yra specifinė bei susijusi su draudimo teisiniais santykiais, todėl turi pranašumą prieš kitas proceso šalis. Teismas nustatęs nurodytas aplinkybes paradė išvadą, kad ieškovė be pateisinamos priežasties praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti. Apeliantė nurodo, kad jeigu ieškinio senatis praleista, tai ji praleista dėl neteisėtų ir nesąžiningų atsakovo veiksmų ir teismų praktikoje yra pasisakyta, kad ieškinio senaties terminas gali būti atnaujintas, jeigu ieškovui nebuvo žinomas atsakingas asmuo. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantė teismų praktikos aptartu klausimu nenurodo ir konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo patraukimas administracinėn atsakomybėn nėra susijęs su ieškinio senaties taikymu bei tokios apeliantės nurodomos aplinkybės negali būti pagrindu ieškinio senaties terminui atnaujinti.

Byloje nustatyta, kad 2014m. birželio 13d. nutartis, kuria buvo atnaujintas procesas byloje yra įsiteisėjusi, todėl kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai susiję su proceso atnaujinimu negali būti vertinami ir atmestini.

Pagal CPK 371 straipsnio 3 dalį bylą išnagrinėjus pakartotinai po atnaujinto proceso ir teismui priėmus naują sprendimą, ankstesni teismo sprendimai netenka teisinės galios. Apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą pakartotinai priėmė naują sprendimą ir ieškovės ieškinį atmetė, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl ankstesnio sprendimo galiojimo. Apeliacinės instancijos teismas pastebėjęs tokį trūkumą jį ištaiso ir nurodo, kad priėmus naują sprendimą, naikintinas 2014m. vasario 7d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimas.

Remiantis nurodytais argumentais teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka iš esmės nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą iš jos pagal CPK 98 straipsnio taisykles priteistinos atsakovui bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu , kolegija,

nutaria:

           Apeliacinį skundą atmesti.

           Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą palikti nepakaistą, patikslinant, kad šiuo teismo sprendimu yra panaikintas 2014m. vasario 7d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimas.

            Iš ieškovės AB „Lietuvos Draudimas“ priteisti atsakovui 173, 78 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos teisėjai                                                                                    Galina Blaževič

                                                                                                  Algimantas Kukalis

                                                                                                 Arvydas Žibas