Civilinė byla Nr. 2A-1187-881/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10571-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija: 30.10.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-17013-937/2013 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. A. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, J. A. A., P. A., I. B. B., Ž. P. S..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

                                  I. Ginčo esmė

            Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą A. A. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti medinį sandėlį (4,5 m x 3 m), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovė turi teisę pati pašalinti savavališkos statybos padarinius, reikiamas išlaidas išieškodama iš atsakovo. Nurodė, kad statinys pastatytas neturint statybą leidžiančio dokumento, be to, valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; taigi, atsakovo atlikti veiksmai atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje pateiktą savavališkos statybos sąvoką. Savavališkos statybos faktą patvirtina ir paties atsakovo pasirašytas 2010 m. spalio 27 d. protokolas. 2011 m. vasario 21 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-110221-00022, 2011 m. birželio 7 d. Inspekcijos reikalavimu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Nr. REI-00-110221-00022 iš atsakovo pareikalauta iki 2011 m. rugpjūčio 21 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, šis terminas atsakovo prašymu buvo pratęstas iki 2011 m. lapkričio 21 d., o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimu iki 2012 m. lapkričio 14 d., tačiau iki šiol reikalavimas nėra įvykdytas, ką patvirtina 2013 m. vasario 6 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. RPA-00-130206-00037.

Atsakovas A. A. prašė ieškinį atmesti. Neginčijo aplinkybės, kad statinys pastatytas neturint reikiamo leidimo, tačiau nurodė, kad, siekdamas pasinaudoti Statybos įstatymo numatyta teise įteisinti savavališką statybą, pradėjo vykdyti visas būtinas procedūras. Pradėjęs žemės sklypo formavimo procedūras atsakovas su prašymu pratęsti savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminą kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Terminas buvo pratęstas iki 2011 m. lapkričio 28 d., tačiau per šį laikotarpį dėl biurokratinių formalumų žemės sklypo suformavimo procedūros nebuvo pabaigtos ir iškilo būtinybė terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsti dar kartą, šis terminas buvo pratęstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimu byloje Nr. I-2119-562/2012 iki 2012 m. lapkričio 14 d. Įpareigojus atsakovą nugriauti statinį, bus apribota bei apsunkinta galimybė įteisinti savavališkos statybos padarinius.

            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – įpareigojo atsakovą per 8 (aštuonis) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo gauti savavališkai pastatyto medinio sandėlio, 4,5 m x 3 m, esančio (duomenys neskelbtini), statybą leidžiantį dokumentą; atsakovui nustatytu terminu negavus statybą leidžiančio dokumento, įpareigojo atsakovą per 3 (tris) mėnesius savo lėšomis nugriauti medinį sandėlį, 4,5 m x 3 m, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; atsakovui neįvykdžius nustatyto įpareigojimo, leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atsakovo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti 4,5 m x 3 m medinį sandėlį žemės sklype, (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; priteisė iš atsakovo valstybės naudai 183,41 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas konstatavo, kad nustatytas pažeidimas nėra mažareikšmis, nes statinys (medinis sandėlis) stovi ant valstybinės žemės ir nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau nurodė, kad, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti atsakovą nugriauti statinį ar jo nenugriauti, visų pirma įvertina savavališkai pastatyto statinio įteisinimo galimybes.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių žemės sklypo ar statinio įteisinimą, jo eigą. Atsakovo atstovas parengiamajame teismo posėdyje nurodė, kad šiuo metu yra galimybė įteisinti statybą, kad ketina teikti teismui ieškinį dėl žemės įteisinimo, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė, be to, aplinkybės, kad yra pareikštas toks ieškinys, nepatvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad statinys stovi ant valstybinės žemės ir negautas statybą leidžiantis dokumentas, kad ieškovė neneigė atsakovo atstovo argumento, kad pagal teisinį reguliavimą yra galimas statinio įteisinimas, kad ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad ji gali atsakovui suteikti papildomą terminą, bet aplinkybės turi būti pagrįstos, turi būti nurodyti atlikti veiksmai, teismas padarė išvadą, kad yra visos sąlygos įteisinti savavališkas statybas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė teismo nustatyti protingą terminą, kas, jo nuomone, yra 1 metai, sutvarkyti dokumentus, įteisinančius statybą. Atsižvelgdamas į tai, kad savavališkos statybos faktas užfiksuotas jau 2010 m. spalio 27 d., kad atsakovui buvo suteikta pakankamai laiko (pratęsiant Inspekcijos 2011 m. vasario 21 d. reikalavimu nustatytą terminą iki 2012 m. lapkričio 14 d.) savavališkos statybos padariniams pašalinti, kad byla teisme nagrinėjama pusę metų, kad teismas buvo atidėjęs teismo posėdį tuo pagrindu, kad būtų teikiami žemės, ant kurios stovi sandėlis, įteisinimo dokumentai, kad per visą bylos nagrinėjimo teisme laiką duomenys apie žemės ar statinio įteisinimą nebuvo pateikti, taip pat atsižvelgdamas į ieškovės atstovo poziciją, teismas nurodė nematantis pagrindo tenkinti atsakovo prašymo visa apimtimi, nes 1 metų terminas dokumentams įteisinti būtų neadekvatus visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros prasme. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovo atstovas, prašydamas nustatyti 1 metų terminą dokumentams sutvarkyti, įvardija aplinkybę, kad nuolat, kai tik norima imtis veiksmų, atsiranda trukdžių, pavyzdžiui, atsakovo sveikata, tačiau tai nepateisina atsakovo neveikimo, atsižvelgiant į tai, kad savavališkos statybos faktas užfiksuotas jau 2010 m. spalio 27 d., tuo labiau, kad net neįvardijama, kokių konkrečiai veiksmų ketinama imtis.

Taigi, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, taip pat įvertinęs tai, kad savavališkos statybos faktas užfiksuotas jau 2010 m. spalio 27 d., kad atsakovui buvo suteikta pakankamai laiko savavališkos statybos padariniams pašalinti, kad, pasak atsakovo atstovo, atsakovo sveikata yra pablogėjusi (nors ir nėra pateikti tai patvirtinantys duomenys (CPK 12 str., 178 str.)), teismas padarė išvadą, kad 8 mėnesių terminas yra pakankamas terminas įteisinti savavališką statybą (Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas A. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimą, o jei teismas nenustatytų sprendimo panaikinimo pagrindų, pakeisti sprendimą dalyje dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo ir 8 mėnesių terminą prailginti iki 18 mėnesių, pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl žyminio mokesčio priteisimo ir priteistą žyminį mokestį paskirstyti tarp abiejų šalių, kadangi ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas priimtas nesilaikant teisingumo ir protingumo principų. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus, susijusius su jo pastangomis įteisinti savavališkas statybas. Paaiškina, kad didžiausia problema, trukdanti įteisinti statinį, yra žemės dokumentų nesutvarkymas, kadangi žemė priklauso valstybei ir negali būti sutvarkyta, nes tuo nesirūpina ir atsisako pasirašyti reikiamus dokumentus atsakovo kaimynės, šioje byloje patrauktos trečiaisiais asmenimis; taigi, atsakovo neveikimas yra sąlygojamas trečiųjų asmenų neveikimo. Įpareigojus atsakovą nugriauti savavališkai pastatytą statinį, bus nepagrįstai apribota bei apsunkinta atsakovo teisė pasinaudoti galimybe įteisinti savavališkas statybas, tuo tarpu įteisinus statybas, reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius nebegalės būti įvykdytas. Teismo nustatytas terminas statybą leidžiančiam dokumentui gauti yra per mažas, todėl turėtų būti prailgintas iki 18 mėnesių, priešingu atveju, neišvengiamas papildomas bylinėjimasis.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, elgėsi teisėtai ir pagrįstai – suteikė apeliantui terminą, per kurį jis turi teisę įteisinti savavališką statybą, ir tik tuo atveju, jei apeliantas šio reikalavimo neįvykdys, jam numatyta pareiga statinį nugriauti. Apelianto prašomas suteikti terminas turi būti protingas bei motyvuotas. Apeliantas nepateikė įrodymų, kodėl savavališkos statybos įteisinimui jam reikalingas būtent toks terminas, kuris yra daugiau kaip du kartus ilgesnis už teismo suteiktą. Ieškovės reikalavimai buvo patenkinti visiškai, t. y. konstatuotas savavališkos statybos faktas bei apeliantas įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl apelianto prašymas priteisti visas bylinėjimosi išlaidas laikytinas nepagrįstu.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą bei prašo jį atmesti. Nurodo, kad teismas, visapusiškai ir išsamiai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei tinkamai pritaikęs teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta aktyvius savavališkos statybos įteisinimo veiksmus įrodančių dokumentų, todėl netikslinga ilgesniam laikotarpiui pratęsti savavališkos statybos padarinių įteisinimo terminą, nepateisinamai ilgai leidžiant atsakovui neteisėtai užstatyti valstybinę žemę.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

            Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovės ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo tenkino (iš dalies) (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Nors apeliaciniu skundu apeliantas, be kita ko, prašo panaikinti visą skundžiamą teismo sprendimą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog apelianto pastatytas statinys yra savavališka statyba. Savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdai yra numatyti Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2013 m. gruodžio 31 d.); pagal šio straipsnio 9 dalį, priimdamas vieną iš 7 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis. Taigi, nurodyti, kad per nustatytą terminą neįvykdžius teismo reikalavimo (šiuo atveju – negavus statybą leidžiančio dokumento), savavališkai pastatytas statinys turi būti nugriautas, teismą imperatyviai įpareigoja įstatymas, todėl apelianto reikalavimas panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. esant nustatytam savavališkos statybos faktui, netaikyti apelianto atžvilgiu savavališkos statybos padarinių pašalinimo instituto, kaip tą numato Statybos įstatymas, yra teisiškai nepagrįstas.

Apeliantas taip pat teigia, kad teismo nustatytas terminas statybą leidžiantiems dokumentams gauti yra per trumpas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius apeliantui buvo surašytas dar 2011 m. vasario 21 d., kartu su teismo nustatytu 8 mėnesių terminu, kuris pradedamas skaičiuoti tik nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo šio procesinio sprendimo priėmimo dienos, tai sudaro daugiau kaip 4 metų laikotarpį; įrodymų, kad tiek laiko nepakanka statybą leidžiantiems dokumentams gauti ir todėl yra būtina papildomai suteikti dar 10 mėnesių, apeliantas nepateikė (CPK 178 str.).

Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

Skundžiamu teismo sprendimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, t. y. apeliantui suteikta galimybė įteisinti savavališkas statybas. Vis dėlto teisėjų kolegija sprendžia, kad perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, nes ieškinio dalinis patenkinimas nepaneigia paties reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo pagrįstumo, todėl teismo sprendimas šioje dalyje nekeistinas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                     Henrichas Jaglinskis

Jadvyga Mardosevič

                                                                                                                                 Vilija Mikuckienė