Baudžiamoji byla Nr. 1-748-810/2020
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00320-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.2; 1.1.9.7; 1.2.20.5.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2
(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 9 d.
Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė,
sekretoriaujant Eglei Večerkauskaitei,
dalyvaujant prokurorui Antanui Baranauskui,
kaltinamajam D. K., jo gynėjai advokatei N. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ mūrininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
kaltinamasis D. K. 2014 m. gruodžio 3 d. laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 17.30 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose Druskininkuose, Vytauto g. 41, ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00978-14 metu apklausiamas liudytoju, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato tyrėjui V. V. tyčia davė žinomai melagingus parodymus teigdamas, kad „jis R. K., 2014 m. rugpjūčio 1 d.) pasakė „dėl šitokio trūkumo (21 500,00 litų (6 226,83 eurų)) kreipsis į teismą, arba ji turi grąžinti pinigus už parduotas prekes, neįmuštus į kasos aparatą, kuriuos pasisavino iš J. K.“, taip pat, jog „R. K. nuleistu tonu pasakė, kad tokių pinigų neturinti ir nežino, iš kur paimti“, taip pat, kad „tada jis R. padavė atspausdintą paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir pasakė, kad šis lapas jam bus kaip garantas, jei dar kartą trūks pinigų, jis galės iškart kreiptis į teismą ir išieškoti juos iš jos“, taip pat, jog „R., pasižiūrėjusi į vekselį, pasirašė ir pasakė, kad atidirbs, pažada, ir pasakė, kad ačiū Jums D.“, taip pat, jog „R. klausė, ar gali likti darbe, o jis atsakęs, kad gali ir būtų gerai, kad grąžintų pasisavintus pinigus mėnesio laikotarpyje, nes kitaip kreipsis į teismą“, t. y. tyrėjui V. V. melagingai patvirtino, jog J. K. individualios veiklos UAB „(duomenys neskelbtini)“ drabužių parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), pardavėjai-konsultantei R. K. 2014 m. rugpjūčio 1 d. padavus atspausdintą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurį perskaičiusi ji sutiko atlyginti J. K. individualiai veiklai padarytą 21 500,00 litų (6 226,83 eurų) turtinę žalą už pasisavintas prekes ir pasisavintas už parduotas prekes lėšas ir sąmoningai, pati savo noru pasirašė 2014 m. rugpjūčio 1 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo be sąlygų įsipareigojo sumokėti iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. J. K. 21 500,00 litų (6 226,83 eurų).
Kaltinamasis D. K. teisiamajame posėdyje kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino ir paaiškino, kad visų smulkmenų neprisimena, nes nuo įvykių jau praėjo 6-7 metai, tačiau pripažįsta, kad davė melagingus parodymus. Tuo metu jam neatrodė, kad parodymai yra melagingi, nes R. K. pripažino, jog pasisavino lėšas, prekes, vėliau teikė prašymus leisti jai toliau dirbti ir iš gaunamo uždarbio atlyginti susidariusius trūkumus. Į teisėjos pastebėjimą, kad parodymai, jo duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės skiriasi nuo tų, kuriuos jis davė bylos nagrinėjimo teisme metu, D. K. atsakė, jog tuo metu jam taip neatrodė, bet dabar jis tai pripažįsta, kad jie skiriasi, tuo pačiu teigdamas, jog tai nebuvo padaryta tyčia. Kaltinamasis patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu jis apklausiamas parodė, jog „pokalbio su K. metu, nurodydamas susidariusį trūkumą, apie tai kalbant, kada ji jį galės grąžinti, jis atspausdino paprastą neprotestuotiną vekselį ir pasakė, kad šis lapas bus kaip garantas, jei vėl trūks pinigų, ir galės iš karto kreiptis į teismą ir išieškoti žalą. R., pasižiūrėjusi į vekselį, pasirašė ir pasakė, kad atidirbs ir ačiū, D. Po to ėjo kalba, ar ji gali likti darbe, jis pasakė, kad gali ir būtų gerai, kad grąžintų pasisavintus pinigus mėnesio laikotarpyje, nes kitaip kreipsis į teismą“. D. K. patvirtino, jog teisminio nagrinėjimo metu jis nurodė, jog šį vekselį padavė R. K. pasirašyti kartu su kitais dokumentais. Teisme jis duodamas parodymus pasakė tiesą kaip buvo, išsamiai. Kaltinamasis parodė, jog gailisi, kad taip išsėjo, bet kaltinime nurodytus parodymus tyrėjui V. V. jis davė netyčia (4 t., b. l. 8-9).
Liudytojas V. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2014 metais - 2015 metų sausio mėnesį jis dirbo tyrėju Druskininkų policijos komisariate. Baudžiamojoje byloje jam buvo pavesta apklausti liudytoją D. K.. Prieš apklausą buvo užpildyti procesiniai dokumentai, jis buvo supažindintas su liudytojo procesinėmis teisėmis, įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį. 2014 m. gruodžio 3 d. liudytojo D. K. apklausos protokolas buvo surašytas iš D. K. žodžių. D. K. su protokolu susipažino, pasirašė, pastabų dėl protokolo nepareiškė, nes priešingu atveju jos būtų užrašytos protokole. Liudytojas pažymėjo, kad D. K. prieš pasirašydamas dokumentus visuomet juos perskaitydavo, jų neperskaitęs nepasirašydavo (4 t., b. l. 9-10).
Liudytoja R. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad jai parodyto pirmame bylos tome, 184 lape esančio vekselio ji sąmoningai nepasirašiusi. Liudytojos teigimu, šį paprastąjį neprotestuotiną vekselį ji gavusi paštu praėjus maždaug trims dienoms po to, kai D. K. į parduotuvę jai atnešė pasirašyti šūsnį dokumentų, susijusių su inventorizacijomis. Atneštų dokumentų buvo daug, todėl ji juos pasirašė stovint šalia D. K., kuris rodė, kur reikia pasirašyti. Liudytoja neneigia, jog jai teisiamojo posėdžio metu parodytame paprastajame neprotestuotiname vekselyje (1 t., b. l. 184) esantys parašai yra jos, vardas ir pavardė taip pat parašyti jos ranka, tačiau teigia, jog sąmoningai ji jo nepasirašinėjo, tokio dokumento niekada nebūtų pasirašiusi. Jos teigimu, jis greičiausiai buvo įdėtas tarp kitų dokumentų, galimai kitu lapu uždengiant tam tikras vekselio dalis. Į prokuroro klausimą apie užfiksuotus D. K. parodymus: „tada jis R. padavė atspausdintą neprotestuotiną vekselį ir pasakė, kad šis lapas jam bus kaip garantas, jei dar kartą trūks pinigų, jis iš karto galės juos iš jos išieškoti“, ar buvo tokios aplinkybės, R. K. atsakė, jog taip nebuvo (4 t., b. l. 10-13).
Iš liudytojo D. K. 2014 m. gruodžio 3 d. apklausos protokolo (t. 1, b. l. 127-134) ir dokumento apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 135-136) matyti, kad 2014 m. gruodžio 3 d. (laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 17.30 val.) D. K. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose Druskininkuose, Vytauto g. 41, atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00978-14 metu, apklausiamas kaip liudytojas, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už žinomai melagingų parodymų davimą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui V. V. davė parodymus (apklausos protokolo 6 lapas), jog: "<...> Tada savo draugei E. pasakiau, kad manęs palauktų su R. parduotuvėje, o aš kelioms minutėms išvažiuosiu. Aš nuvažiavau iki namų ir suskaičiavau bendrą trūkumo sumą už visą laikotarpį, kurį dirbo R. K. J. K. individualioje veikloje. Pagal mano skaičiavimus gavosi 21 500,00 (dvidešimt vienas tūkstantis penki šimtai) litų. Po to kompiuteriu įrašiau sumą į vekselio lapą ir atspausdinęs greitai sugrįžau atgal į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). R. pasakiau, dėl šitokio trūkumo mes kreipsimės į teismą, arba gražink pinigus už parduotas prekes ir neįmuštas į kasos aparatą, kuriuos pasisavinai iš J. K. R. K. nuleistu tonu pasakė, kad tokių pinigų neturinti ir nežino, iš kur paimti. Tada aš R. padaviau atspausdintą paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir pasakiau, kad šis lapas jam bus kaip garantas, jei dar kartą trūks pinigų, aš galėsiu iškart kreiptis į teismą ir išieškoti juos iš tavęs. R., pasižiūrėjusi į vekselį, pasirašė ir pasakė, kad atidirbs, pažada, ir pasakė, kad ačiū Jums D. Po to R. klausė, ar gali likti darbe. Aš pasakiau, kad gali, ir būtų gerai, kad grąžintų pasisavintus pinigus mėnesio laikotarpyje, nes kitaip kreipsiuosi į teismą. Sakiau R., kad atsakinga už šiose patalpose esantį turtą pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį, ir pridūriau, kad jau pavargau ir nebenoriu daugiau apie nieką kalbėti, pasakiau, kad laikas namo.<...>".
Iš 2016 m. vasario 26 d. teisiamojo posėdžio protokolo (t. 1, b. l. 68-77, protokolo 15 lapas) ir šio protokolo priedo – garso įrašo matyti, kad D. K., Druskininkų miesto apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-10-314/2017 (ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00978-2014), parodė: "<...> Neprotestuotiname vekselyje R. K. įsipareigojo sumokėti 21500,00 Lt, tai yra sudėta visų inventorizacijų trūkumų suma. Prieš pasirašydama vekselį, ji nepripažino, kad galėjo padaryti tokį trūkumą. Vekselį ji pasirašė taip, kaip nurodžiau parodymuose – aš jai įdėjau tarp kitų lapų, nes kai ji išplėšė sąsiuvinio lapus ir pradangino visa tai, kas buvo užfiksuota inventorizacijų metu, supratau, kad kitos galimybės nėra ir darbo santykiai jau yra nutrūkę, ir vagis lieka nepagautas. Vekselį ji pasirašė ne savo noru – jis buvo įdėtas jai tarp kitų popierių. <...> R. K. pasirašė neprotestuotiną vekselį, kurį įdėjau tarp lapų ir tai buvo ar 2014 m. rugsėjo 1 d., ar 2014 m. rugpjūčio 31 d., ir juos pasirašė. Tam nesiruošiau ir tai vyko spontaniškai. Vekselį įdėjau tarp lapų todėl, kad ji suplėšė lapus ir nenorėjo kalbėti apie tai, kaip grąžins, tik melavo, kažką kūrė, fantazavo ir kažkiek tai pripažino, bet apie tai, kad grąžins, net nekalbėjo, tai spontaniškai man ir gimė tokia mintis. Inerciškai, spontaniškai vekselį padaviau R. K. iš to, kaip mačiau, kokia yra situacija ir pagal tą sumą parašiau vekselį ir su kasos pajamų orderiais ar dar su kažkuo jai įdėjau ir ji pasirašė vekselį. Paskui gimė kiti veiksmai, kad išsiųsiu jai priminimą ir lauksiu jos kažkokių veiksmų, nes ji to žodžiu nesupranta, tai gal jai reikia retorikos kažkokiu tai lapu. Kaip pasirodė vėliau, kažko tai sulaukėme. Mintis išsiųsti vėliau priminimą dėl pinigų, kurių trūkumas buvo užfiksuotas inventorizacijų metu ir mes juos supildėme į vekselį. Vekselio projektą aš paruošiau. Gal ir reikėjo pasakyti R. K., už ką ji pasirašo, bet ji nesileido į kalbas, pripažino kažkokią dalį, bet grąžinti tų pinigų net nesiteikė, o žinant darbo užmokestį, jai dirbti, ir kaip ji siūlo du metus laikyti už dyką, mes nesiruošėme. R. K. pasirašytas vekselis buvo kaip laikymas, nes mačiau, kad mūsų darbo santykiams ateina pabaiga, todėl savaime aišku, kad pasibaigus darbo santykiams visi trūkumai išgaruoja. Vekselį pateikiau ikiteisminio tyrimo metu, nes buvau atviras ir antruose parodymuose pateikiau visą tiesą, kaip yra, nieko nemeluodamas. Vekselį pateikiau kaip kaltės pripažinimo įrodymą. 2014 m. rugsėjo 12 d. buvo atlikta inventorizacija ir užfiksuotas trūkumas, paprašiau R. K. atnešti prašymą išeiti iš darbo savo noru kitą dieną, nes jau buvo 12 val. nakties ir ne tas laikas. Dabar tiksliai neprisimenu, bet atrodo, kad ji vėl susirgo ir dingo, todėl buvo akivaizdu, kad ji kažkam ruošiasi ir rugsėjo 15 d. ji atnešė tokį prašymą, kad prašau man leisti atidirbti tuos trūkumus, nemokant man darbo užmokesčio. Man tai buvo patvirtinimas, kad ji iš tiesų pripažįsta, ji šį prašymą atnešė ne man, o trečiam asmeniui E. G. ir prašė ją užtarti, todėl kitą dieną – rugsėjo 16 d. – aš jai ir išsiunčiau priminimą dėl vekselio, tai tarsi sutapo ir jos žodžiai, ir mano veiksmai. Viskas buvo spontaniškai, aš niekam nesiruošiau ir taip dėstėsi pats likimas, kad taip gavosi ir aš taip pateikiau. <...>".
Iš 2017 m. balandžio 20 d. teisiamojo posėdžio protokolo (t. 1, b. l. 100-106; protokolo 7 lapas) matyti, kad D. K., Druskininkų miesto apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-10-314/2017 (ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00978-2014), parodė: "<...> R. K., pasirašinėdama kitus dokumentus, pasirašė ir vekselius. Dėl 21500,00 Lt sumos atlyginimo buvo kaip ir retorika, kai žmogus niekaip nesileido į kalbas, teikia visokius paaiškinimus, prašymus, bet pinigų nesiteikia grąžinti, todėl toks laiškas jai ir buvo išsiųstas, tariamas vekselis. Dėl R. K. skolos dabar esame teismo posėdyje, ji nesutiko J. K. sumokėti 21500,00 Lt, o vėliau dėl vekselio policijoje parašė pareiškimą, kad aš iš jos kažkokių pinigų reikalauju, jai nežinomų, ir grasino nužudyti, paskui man pradėjo grasinti kažkokiais man nežinomais asmenimis, ji grasino kažkokiais tai M. Ji rašė man žinutes, kad žarnas paleis ar kažką, bet aš tų žmonių nepažįstu, į tai nekreipiau dėmesio, bet nuėjau į policiją ir parašiau pareiškimą, kad man grasina. <...>".
Iš 2014 m. rugpjūčio 1 d. paprastojo neprotestuotino vekselio matyti, jog jame nurodyta, kad pagal šį paprastąjį vekselį R. K. be sąlygų privalo sumokėti 2014 m. rugpjūčio 31 d. J. K. 21500,00 litų; vekselyje nurodyta jo surašymo data – 2014 m. rugpjūčio 1 d.; vekselyje yra trys rankraštiniai įrašai „R. K.“ ir šalia jų parašai bei data – 2014 m. rugpjūčio 1 d. (t. 1, b. l. 124).
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-314/2017, ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00978-2014) R. K., kuri buvo kaltinama pagal BK 183 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji 2013 m. rugpjūčio 27 d. – 2014 m. rugsėjo 15 d. laikotarpiu, dirbdama pagal 2013 m. rugpjūčio 27 d. darbo sutartį Nr. 10 J. K. individualios veiklos (VMI išduota 2013-02-06 pažyma Nr. 296030) UAB „(duomenys neskelbtini)“ drabužių parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavėja - konsultante, laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. rugsėjo 15 d., pažeisdama prekių pardavimo nustatytą tvarką ir pasilikdama už parduotas prekes gautas pajamas (2014 m. liepos 26 d. pardavusi 3 prekes pirkėjai, tačiau ūkinės operacijos neužfiksavo kasos aparate, gautų lėšų (pajamų) - 163,00 litų (47,20 eurų) neįnešė į kasą ir apskaitą bei jas pasisavindama), taip pat pasilikdama už parduotas prekes gautą dalį pajamų (fiksuodama tariamai pritaikytą prekėms nuolaidą), pardavusi prekes fiksuodama apskaitoje pigesnių prekių pardavimą, o gautų lėšų skirtumą pasilikdama, bei bendrai pasisavindama 35 vienetus įvairių tiksliai ikiteisminio tyrimo metu dėl taikomos apskaitos specifikos nenustatytų prekių, kurių vertė 8 317 Lt (2 408,77 eurų), tokiu būdu bendrai pasisavino jai patikėto ir jos žinioje buvusio svetimo - J. K. priklausančio turto, kurio bendrai vertė 8 317 Lt (2 408,77 eurų), buvo išteisinta, neįrodžius, kad ji padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 113-119).
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas kaltinamajai R. K. pateikto kaltinimo pagrįstumą pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą ir teismui pateiktą medžiagą bei apibendrinęs išnagrinėtus įrodymus, atkreipė dėmesį į tai, kad analizuojant kaltinimo pateiktus įrodymus matyti, jog teismo posėdžio metu apklausti asmenys: nukentėjusysis J. K., liudytojai D. K., E. G., R. P. neparodė jokių jiems žinomų aplinkybių dėl to, kaip, kada ir kokiu būdu R. K. padarė prekių ir pinigų trūkumą drabužių parduotuvėje. Kaltinimas pagrinde grindžiamas parduotuvės pateiktais apskaitos dokumentais ir šių dokumentų pagrindu atlikta specialistės išvada, tačiau pagal pateiktus apskaitos dokumentus negalima nustatyti, dėl kokios priežasties ir kokiu būdu atsirado prekių ir pinigų trūkumas, kurio dydis bylos nagrinėjimo metu keitėsi iš esmės (mažėjo), priklausomai nuo pateiktų apskaitos dokumentų. Minimame nuosprendyje be kita ko nurodyta ir tai, jog nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad dėl trūkumo parduotuvėje tikėtina galėjo būti atsakingos ir kitos dvi parduotuvėje dirbusios pardavėjos ar viena iš jų, tačiau tokia versija ikiteisminio tyrimo metu netirta, tikėtina apsiribota R. K. nekonkrečiais ir ribotais prisipažinimais, išrašytu netikru vekseliu.
Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi prokuroro skundas dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nuosprendžio (baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-314/2017, ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00978-2014) atmestas (1 t., b. l. 120-123). Kauno apygardos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytoms išvadoms, be kita ko konstatavo, jog tai, kad nėra galimybės nustatyti, koks konkretus turtas galimai pasisavintas, neleidžia abejoti apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad R. K. kaltė pagal BK 183 straipsnio 1 dalį yra neįrodyta.
Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo
BK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. Baudžiamajame procese parodymai yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikaltimo įvykį, kitas svarbias bylos aplinkybes. Tai reiškia, kad pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsirasti yra melagingi parodymai apie esmines, reikšmingas aplinkybes, o parodymus davusio asmens paaiškinimai, kurie nėra svarbūs, neturi reikšmės, tokiu pagrindu negali būti. BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ją sąmoningai iškraipo, kai liudytojas ar nukentėjusysis nuslepia realius, egzistuojančius faktus ir pateikia išgalvotus duomenis. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už juos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-14-557/2010).
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad D. K., būdamas pasirašytinai įspėtas už melagingų parodymų davimą ir apklausiamas liudytoju, ikiteisminio tyrimo metu davė kaltinime nurodytus melagingus parodymus.
Kaltinamojo D. K. kaltė padarius BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta paties kaltinamojo prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu davus neteisingus parodymus apie byloje minimo paprastojo neprotestuotino vekselio pasirašymo ir bendravimo su R. K. aplinkybes, taip pat liudytojų R. K., V. V. parodymais, liudytojų apklausų ir teisiamųjų posėdžių protokoluose, kituose rašytiniuose bylos dokumentuose užfiksuotais duomenimis. Aptartų įrodymų visuma sudaro vientisą ir nuoseklią įrodymų grandinę bei akivaizdžiai rodo, kad D. K. 2014 m. gruodžio 3 d. laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 17.30 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose Druskininkuose, Vytauto g. 41, ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00978-14 metu apklausiamas liudytoju, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato tyrėjui V. V. tyčia davė žinomai melagingus parodymus teigdamas, kad „jis R. (K., 2014 m. rugpjūčio 1 d.) pasakė „dėl šitokio trūkumo (21 500,00 litų (6 226,83 eurų)) kreipsis į teismą, arba ji turi grąžinti pinigus už parduotas prekes, neįmuštus į kasos aparatą, kuriuos pasisavino iš J. K.“, taip pat, jog „R. K. nuleistu tonu pasakė, kad tokių pinigų neturinti ir nežino, iš kur paimti“, taip pat, kad „tada jis R. padavė atspausdintą paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir pasakė, kad šis lapas jam bus kaip garantas, jei dar kartą trūks pinigų, jis galės iškart kreiptis į teismą ir išieškoti juos iš jos“, taip pat, jog „R., pasižiūrėjusi į vekselį, pasirašė ir pasakė, kad atidirbs, pažada, ir pasakė, kad ačiū Jums D.“, taip pat, jog „R. klausė, ar gali likti darbe, o jis atsakęs, kad gali ir būtų gerai, kad grąžintų pasisavintus pinigus mėnesio laikotarpyje, nes kitaip kreipsis į teismą“, t. y. tyrėjui V. V. melagingai patvirtino, jog J. K. individualios veiklos UAB „(duomenys neskelbtini)“ drabužių parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), pardavėjai-konsultantei R. K. 2014 m. rugpjūčio 1 d. padavus atspausdintą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurį perskaičiusi ji sutiko atlyginti J. K. individualiai veiklai padarytą 21 500,00 litų (6 226,83 eurų) turtinę žalą už pasisavintas prekes ir pasisavintas už parduotas prekes lėšas ir sąmoningai, pati savo noru pasirašė 2014 m. rugpjūčio 1 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo be sąlygų įsipareigojo sumokėti iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. J. K. 21 500,00 litų (6 226,83 eurų). Ir nors kaltinamasis D. K. šios bylos nagrinėjimo metu teisiamajame posėdyje teikdamas paaiškinimą teigė, jog neteisingus parodymus pareigūnui V. V. jis davė netyčia, pats to nesuvokdamas, tačiau vis tik D. K. veiksmai apklausiant jį ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00978-14 metu liudytoju 2014 m. gruodžio 3 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose Druskininkuose, Vytauto g. 41, nustatytų aplinkybių kontekste neabejotinai rodo, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, suprato ir norėjo, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniame dokumente bei panaudota byloje.
Iš baudžiamojoje byloje esančio 2014 m. gruodžio 3 d. D. K. apklausos protokolo matyti, kad jis liudytoju ikiteisminiame tyrime Nr. 20-9-00978-14 buvo apklaustas nepažeidžiant BPK 183 straipsnyje nustatytų liudytojo apklausos taisyklių ir tvarkos, jam buvo išaiškintos BPK 81, 83 straipsniuose numatytos liudytojo teisės ir pareigos, kartu ir pareiga duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes, taip pat jis buvo pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. D. K. apklausos protokolas surašytas laikantis BPK 179 straipsnio reikalavimų, jo pasirašytas. Tai, kad D. K. buvo išaiškintos jo, kaip liudytojo, teisės ir pareigos ir jis įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, jis patvirtino savo parašu. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių, kad D. K. veikė tiesiogine tyčia. Teismui taip pat nekyla abejonių, jog šie melagingi parodymai yra apie esmines, reikšmingas aplinkybes ikiteisminiame tyrime Nr. 20-9-00978-14 (iš dalies apie R. K. pripažinimą pasisavinus J. K. priklausantį turtą), o tai reiškia, jog yra pagrindas D. K. baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsirasti.
Pagal BK 37 straipsnį, asmuo, padaręs nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.
Nusikaltimas yra pavojinga ir BK uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią nustatyta laisvės atėmimo bausmė (BK 11 straipsnio 1 dalis). Taigi veikos pavojingumas yra būtinasis nusikaltimo požymis. Jeigu asmens veika yra nepavojinga arba jos pavojingumo laipsnis nesiekia tokio lygio, kad galėtų būti vertintina kaip nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir jam negali būti taikomos BK nustatytos poveikio priemonės. Tuo atveju, kai konstatuojama, kad asmens veika yra pavojinga ir atitinka BK įtvirtintus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės: arba asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, arba, esant BK nustatytoms sąlygoms ir pagrindams, nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenustato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016).
Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nėra nustatyti išimtiniai ribojimai atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. BK 37 straipsnis, nustačius jame įtvirtintas sąlygas, gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, koks BK skyrius nustato baudžiamąją atsakomybę už veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2K-275/2014). Įvertinus nustatytas faktines D. K. veikos aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad jo veika – melagingų paprastojo neprotestuotino vekselio pasirašymo aplinkybių nurodymas duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu jį apklausiant liudytoju – kelia tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia nesunkaus nusikaltimo padarymas. Kaip jau minėta, teismo pripažinta įrodyta, kad D. K. veika turi visus BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Melagingus parodymus, suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą ir norėdamas taip veikti, jis davė tyčia, siekdamas atgauti žalos, jo supratimu padarytos J. K. R. K. veiksmais, atlyginimą. D. K. padarytu nusikaltimu, numatytu BK 235 straipsnio 1 dalyje, nebuvo sukeltos sunkios pasekmės, padaryta didelės žalos. Be to, vertinant padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, atsižvelgtina į tai, kad R. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymo buvo išteisinta, todėl neigiamos pasekmės dėl melagingų D. K. parodymų jai nebuvo sukeltos. Taigi, nustačius, kad dėl D. K. padarytos veikos esminės žalos įstatymo ginamoms vertybėms nepadaryta, yra pagrindas kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, atleisti dėl veikos mažareikšmiškumo BK 37 straipsnyje numatytu pagrindu.
Visgi, akcentuotina, kad pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių priemonių yra įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo tikslus ir motyvus, taip pat jo asmenybę (neteistas, baustas administracine tvarka, dirba), sprendžia, kad siekiant užtikrinti prevencijos tikslus, atgrasyti nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymo, tikslinga paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pagal BK 71 straipsnio 1 dalį teismas pilnamečiam asmeniui gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (įsidarbino 2020 m. spalio 15 d., atlyginimas neatskaičius mokesčių 700 Eur), skirtina 6 MGL dydžio, t. y. 300 Eur įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant dviejų mėnesių terminą šiai įmokai sumokėti (BK 71 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis nuo 2018 m. sausio 1 d. yra 50 Eur). Teismo vertinimu, tokio dydžio įmoka yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir nesuvaržys kaltinamojo interesų akivaizdžiai labiau, negu reikia pasiekti visuotinai svarbius bausmės tikslus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).
Kaltinamajam D. K. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. 14861094) paėmimas (2 t., b. l. 21-25, 26-27) - paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 6 MGL (300 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (gavėjo kodas 188604955) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank AS (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą).
Kaltinamajam D. K. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. 14861094) paėmimą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, skaitmenines laikmenas (CD-R diskus), laikomus paketuose Nr. 1 ir Nr. 2 prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.
Teisėja Edita Dambrauskienė