Nuorašas
Adm. byla Nr. ATP-1013-200/2013
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-07624-2013-6 Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.3.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. rugsėjo 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarimo, kuriuo J. T., pritaikius ATPK 301 str., pagal ATPK 126 str. 4 d. nubaustas 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių,
n u s t a t ė :
J. T. pagal ATPK 126 str. 4 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2013-06-19 apie 03.35 val., Ozo ir Justiniškių gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairavo automobilį TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,81 promilių girtumas), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarimą ir J. T. paskirti ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje įtvirtintą minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 24 mėnesiams. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu dalyje dėl paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliantas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos ir teismo nustatytos aplinkybės - nuoširdus gailėjimasis dėl pažeidimo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, darbas, šeimyninės aplinkybės, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nesudaro ir niekada nesudarė pagrindo taikyti ATPK 301 str. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas negalėjo skirti J. T. švelnesnės nuobaudos, nes asmuo 2013-06-19 padarė šiurkštų teisės pažeidimą, vairuodamas automobilį neblaivus kėlė pavojų eismo saugumui ir eismo dalyviams.
Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs J. T. prašymą neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje nustatytam laikui, sudarė asmeniui palankias sąlygas ateityje pažeidinėti Kelių eismo taisykles, nes už padarytą šiurkštų teisės pažeidimą buvo paskirta ATPK 20 str. įtvirtintų tikslų neatitinkanti nuobauda. Pasak apelianto, byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad J. T. abejonių dėl 2013-06-19 sąmoningai daromo teisės pažeidimo nekilo (patikrinimo metu nustatytas 1,81 promilių (įvertinus paklaidą 1,77 promilių) neblaivumas; asmuo prisipažino vartojęs alkoholį), tačiau jis, rizikuodamas žmonių sveikata ir gyvybe, žinodamas, kad turi neįgalią žmoną, išlaiko šeimą, automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo neblaivus, taip sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad eismo saugumo požiūriu J. T. buvo visuomenei pavojingas, kadangi galėjo padaryti nepataisomos žalos įstatymų saugomoms vertybėms. Toks asmens elgesys neturėtų būti toleruojamas taikant jo atžvilgiu ATPK 301 str. nuostatas nesilaikant suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (nenustačius išskirtinių aplinkybių), priešingu atveju asmuo pasijus nebaudžiamas, nuobauda neturės auklėjamojo poveikio. Apeliantas nurodo, kad šiurkštų teisės pažeidimą padariusiam J. T. turėtų būti paskirtas ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje įtvirtintas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimas - 24 mėnesiams.
Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas J. T. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu ir mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. J. T. prašymą palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą grindžia toliau išdėstytais motyvais: jis nuoširdžiai gailisi ir pripažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą; jis niekada nebuvo baustas už vairavimą būnant neblaiviam; automobilį jis vairuoja 20 metų. J. T. pažymi, kad teisės vairuoti automobilį atėmimas 24 mėnesiams nebeleis jam atlikti savo pareigų darbe, nes jos tiesiogiai susijusios su vairavimu (jis yra pagrindinis šeimos pajamų šaltinis) ir apsunkins neįgalios žmonos priežiūrą. J. T. nurodo, kad supranta savo elgesio neatsakingumą, gailisi dėl to ir geranoriškai sutinka apmokėti piniginę baudą. Pasak J. T., teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių turės jam stiprų auklėjamąjį poveikį.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Vadovaujantis ATPK 30211 str. 2 d. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtis negali būti pabloginta daugiau nei to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu dalyje dėl paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o paskirtos baudos dydis neginčijamas, šiuo atveju paskirtos baudos dydis nėra aptariamas.
ATPK 126 str. 4 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.
ATPK 301 str. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nuostatas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu J. T., pritaikius ATPK 301 str., pagal ATPK 126 str. 4 d. nubaustas 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Skirdamas nuobaudą, teismas nurodė, kad atsižvelgia į J. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į tai, kad pažeidėjas anksčiau už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str., nebaustas, prižiūri ir išlaiko neįgalią žmoną, vairuotojo pažymėjimas jam yra būtinas darbe, kitaip neteks darbo, kuris yra vienintelis šeimos pragyvenimo pajamų šaltinis, ir nusprendė, kad J. T. skirtina bauda, atitinkanti sankcijos minimumą, pritaikius jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnį, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trumpesniam, negu straipsnio sankcijoje numatytas minimalus, laikotarpiui.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tokius pirmosios instancijos teismo motyvus, į kuriuos buvo atsižvelgta skiriant J. T. švelnesnę, nei ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatyta, administracinę nuobaudą, sprendžia, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo J. T. atžvilgiu taikyti ATPK 301 str. nuostatų. Minėtos aplinkybės reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra aiškinama, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-653-648/2011).
J. T. padarė vieną iš sunkiausių bei šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo neblaivus, jam nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (1,81 promilių) žymiai viršijo leistiną (0,41 promilių) normą, kas, savo ruožtu, sukelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Pažeidėjui neabejotinai buvo žinomas jo darbinės veiklos pobūdis, kitos aplinkybės, dėl ko jam reikalinga naudotis automobiliu, be to, jis, turėdamas didelį vairavimo stažą, privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys kelia grėsmę visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, tačiau šios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Pirmosios instancijos teismo nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė nagrinėjamu atveju visų šios bylos aplinkybių kontekste nėra tiek reikšminga, kad jos pagrindu būtų galima žymiai švelninti nuobaudą. Pažeidėjo padarytas pažeidimas ir be jo pripažinimo pilnai įrodytas kitais objektyviais įrodymais.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas J. T. atžvilgiu nepagrįstai taikė ATPK 301 str. nuostatas ir paskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam, negu ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytas minimalus, laikotarpiui. Įvertinus minėtas aplinkybes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarimas keistinas, J. T. už šį pažeidimą skiriant ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje nustatytą minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tokiu būdu bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 6 p.,
n u t a r i a:
Tenkinti Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarimą dalyje dėl J. T. paskirtos administracinės nuobaudos ir skirti jam: už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., padarymą 2000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Angelė Ikasalienė
Nuorašas tikras :
Teisėja Angelė Ikasalienė