Civilinė byla Nr. e2A-291-464/2023
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00117-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.2.1; 2.6.8.11.5.; 2.6.10.5.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 27 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Interselas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Interselas“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – ir INVEGA) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Interselas“ 44 254,83 Eur skolą, 57,35 Eur paskolos palūkanas, 998,48 Eur valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas, 0,36 Eur delspinigius iki paskolos sutarties nutraukimo, 2 162,43 Eur delspinigius po paskolos sutarties nutraukimo, 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistinos 47 473,45 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerija 2020 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 4-229 patvirtino skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ (toliau – ir COVID-19 paskolų priemonė) schemą (toliau – ir schema), kuria pavedė ieškovę įgyvendinti paskolų teikimo priemonę. Šioje schemoje buvo numatyta, kad: paskolos bus teikiamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, gautų iš Europos Sąjungos; paskolos bus teikiamos per INVEGA atrinktus finansų tarpininkus; paskolos bus teikiamos iš skatinamosios priemonės lėšų ir finansų tarpininkas prie paskolų neprisidės savo lėšomis; finansų tarpininkai neprisiima paskolų negrąžinimo ir kitų mokėjimų pagal paskolos sutartis nemokėjimo rizikos. Finansų tarpininku buvo pasirinkta AB SEB bankas (toliau – ir paskolos davėja, bankas).
3. Paskolos davėja ir atsakovė 2020 m. birželio 12 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 2020004481 (toliau – ir paskolos sutartis) dėl 75 150 Eur tikslinės paskolos suteikimo. Paskola buvo suteikta įgyvendinant INVEGA skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“, finansuojama iš Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų ir vadovaujantis skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ įgyvendinimo sąlygų aprašu, patvirtintu INVEGA generalinio direktoriaus 2020 balandžio 14 d. įsakymu Nr. B-43 su vėlesniais pakeitimais (toliau – aprašas). 2020 m. lapkričio 11 d. tarp paskolos davėjos ir atsakovės buvo sudarytas paskolos sutarties pakeitimas Nr. 1, kuriuo paskolos grąžinimo terminas pratęstas iki 72 mėnesių ir pakeista palūkanų norma į 0,69 proc. 2020 m. lapkričio 17 d. tarp paskolos davėjos ir atsakovės buvo sudarytas dar vienas paskolos sutarties pakeitimas Nr. 2, kuriuo pataisyta paskolos sutarties pakeitime Nr. 1 įrašyta klaida dėl mokėtinos palūkanų sumos.
4. Paskolos davėja pervedė atsakovei paskolos sumą, atskaičius atsakovės mokėtiną administravimo mokestį (1 300 Eur) pagal paskolos sutarties priedo „Verslo kreditas I“ 4.1. punktą bei kreditų teikimo verslo klientams taisyklių 6.1. punktą. Atsakovė paskolos sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti palūkanas bei vykdyti kitus įsipareigojimus. Atsakovė netinkamai vykdė įsipareigojimus – negrąžino paskolos numatytomis sąlygomis. Be to, pildydama paraišką šiai paskolai gauti, nurodė deklaratyvius duomenys apie savo apyvartos sumažėjimą. Vadovaujantis aprašo 1 priedo pagrindinės sąlygos 2.2. punktu „Valstybės pagalbos teikimas, sumavimas ir grąžinimas“, jei nustatoma, kad paskola išduota nesilaikant paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms schemoje nustatytų sąlygų ir (ar) reikalavimų ir (ar) paskolos gavėjas pateikė neteisingą informaciją ir (ar) dokumentus ir (ar) nuslėpė informaciją, turinčią reikšmės paskolos suteikimui, paskolos gavėjas privalo grąžinti visą neteisėtai gautą paskolą su paskolos sutartyje nustatytomis palūkanomis ir suteiktą valstybės pagalbos dydį su palūkanomis nuo valstybės pagalbos suteikimo dienos iki jos išieškojimo dienos, kaip tai nurodyta 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamente (ES) 2015/1589, nustatančiame išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles.
5. Paskolos davėja 2022 m. sausio 28 d. atsakovei išsiuntė pranešimą „Dėl 2020 06 12 kredito sutartimi Nr. 2020004481 suteikto kredito“ su prašymu iki 2022 m. vasario 17 d. ištaisyti pažeidimą, pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pažymą, patvirtinančią patikslintą informaciją, arba grąžinti visą suteiktą paskolą su priskaičiuotomis palūkanomis. Šiame pranešime nurodė, kad INVEGA atliko neplaninę patikrą, kurios metu įvertino iš VMI gautą informaciją ir konstatavo, jog atsakovė apyvarta pagal PVM deklaracijose deklaruotus duomenis apraše nustatytais laikotarpiais nekrito daugiau kaip 30 proc. (krito 3,04 proc.), todėl paskola pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ atsakovei negalėjo būti suteikta ir nedelsiant turi būti grąžinta su paskolos sutartyje nustatytomis palūkanomis.
6. Paskolos davėja 2022 m. kovo 2 d. atsakovei išsiuntė dar vieną pranešimą Nr. SEBLT/22/CR7361 „Dėl 2020 06 12 kredito sutartimi Nr. 2020004481 suteikto kredito“ su prašymu iki 2022 m. kovo 20 d. ištaisyti pažeidimą, pateikiant VMI pažymą, patvirtinančią patikslintą informaciją, arba grąžinti visą suteiktą paskolą su priskaičiuotomis palūkanomis. Atsakovė per šiame pranešime nurodytą terminą nepatikslino duomenų ir reikalaujamų sumų nesumokėjo. INVEGA ir paskolos davėja 2022 m. balandžio 5 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo aktą Nr. 2, kuriuo INVEGA įgijo reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą pagal paskolos sutartį. Apie reikalavimo teisių pagal paskolos sutartį perleidimą ir įpareigojimą vykdyti mokėjimus į INVEGA sąskaitą atsakovė buvo informuota paskolos davėjos 2022 m. balandžio 7 d. pranešimu. Ieškovė papildomai 2022 m. balandžio 28 d. pranešimu informavo atsakovę apie raginimą padengti visą susidariusią įsiskolinimo sumą
7. Ieškovės teigimu, paskolos sutartyje atsakovė ir paskolos davėja aiškiai susitarė dėl esminių paskolos sutarties pažeidimų ir jų pasekmių – esminiu pažeidimu laikoma, kai klientas neatskleidė bankui esminės informacijos, reikalingos sutarčiai sudaryti ir (ar) pateikė bankui neteisingus duomenis, siekdamas sudaryti šią sutartį, gauti kreditą ar pagrįsti kredito panaudojimą (4.3 punktas). Pagal sudarytos paskolos sutarties nuostatas esminio sutarties pažeidimo atveju klientas privalo grąžinti kreditą ir priskaičiuotas palūkanas prieš terminą, o sutartis, informavus klientą prieš 15 dienų iki jos nutraukimo, gali būti banko vienašališkai nutraukiama nesikreipiant į teismą (4.7 punktas). Atsakovė nuo paskolos išdavimo dienos paskolos davėjos naudai atliko šiuos mokėjimus: 30 895,17 Eur, 837,55 Eur ir 166,59 Eur. Kitų įmokų pagal paskolos grafiką atsakovė neatliko ir dėl šios priežasties susidarė įmokų vėlavimas. Ieškovė 2022 m. gegužės 28 d., vadovaudamasi paskolos sutarties 4.3 bei 4.7 punktų nuostatomis, paskolos sutartį vienašališkai nutraukė.
8. Atsakovė, pasirašydama dokumentus, patvirtino, kad jai žinoma, jog kreditas bus suteiktas pagal COVID-19 paskolų priemonę ir kad tai bus priemonė iš valstybės biudžeto lėšų, ji žinojo, kad toks kredito suteikimas yra valstybės pagalba pagal Europos Komisijos komunikatą „Komisijos pranešimas dėl neteisėtos ir nesuderinamos valstybės pagalbos susigrąžinimo“ Nr. 2019/C 247/01 (toliau – Komunikatas). Atsakovė pateikė deklaratyvius ir neteisingus duomenis už 2020 metus, tačiau nei ieškovė, nei paskolos davėja nežinojo tikrųjų duomenų ir negalėjo jų gauti iš valstybinių įstaigų bei institucijų, kadangi tokie duomenys dar nebuvo teikiami. Tik atlikus neplaninį atsakovės patikrinimą ir gavus atitinkamus duomenis iš VMI buvo nustatyta, kad atsakovės pateikta informacija neatitinka tikrovės (jos apyvarta yra sumažėjusi tik 3,49 proc., o ne daugiau nei 30 proc.), todėl paskola pagal COVID-19 paskolų priemonę jai negalėjo būti suteikta. Faktą, kad bendrovės apyvarta nesmuko 30 proc., tačiau duomenų ji nepasitikslino, pripažįsta ir pati atsakovė, t. y. pripažįsta, kad jos situacija neatitiko atitinkamų schemos ir aprašo sąlygų, pagal kurias paskola gali būti suteikiama tik esant nustatytam subjekto apyvartos sumažėjimui daugiau nei 30 proc.
9. Prašomos priteisti iš atsakovės valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanos yra nustatytos 2015 m. liepos 13 d. Europos Tarybos reglamente (ES) Nr. 2015/1589 ir Komunikate, o jos skaičiuojamos nuo neteisėtos pagalbos suteikimo dienos iki visiško jos išieškojimo dienos. Schemos ir aprašo sąlygose nurodyta, kad jų mokėjimo sąlyga yra deklaratyvių duomenų teikimas. Ieškovė tuo metu objektyviai negalėjo tikrinti duomenų, o paskolos davėja pareigos tikrinti schemoje ar apraše nustatytų sąlygų buvimą, jos pareiga buvo tik įsitikinti, ar pagal deklaruojamus duomenis paskolos gavėjas atitinka tam tikras sąlygas. Taigi, atsakovė, negrąžindama paskolos pagal grafiką ir nemokėdama palūkanų, pažeidė ne tik paskolos sutartį, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas bei 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 2015/1589 nuostatas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino: (1) priteisė iš atsakovės UAB „Interselas“ ieškovei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 33 254,83 Eur negrąžintą paskolos dalį, 57,35 Eur paskolos palūkanas, 998,48 Eur valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas, 2 162,79 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistinos 36 473,45 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; (2) priteisė iš atsakovės UAB „Interselas“ 814,25 Eur žyminį mokestį į valstybės biudžetą; (3) civilinės bylos dalį dėl 11 000 Eur paskolos dalies priteisimo iš atsakovės UAB „Interselas“ nutraukė.
11. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad būtent atsakovė, pildydama paraišką paskolai gauti, pateikė deklaratyvius duomenis apie savo vidutinę mėnesio apyvartą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio mėnesio, bei, pasirašydama paraiškos dokumentus ir pažymą apie nurodytų mėnesių apyvartą, prisiėmė atsakomybę dėl pateikiamų duomenų tikrumo. Todėl jai kyla pareiga grąžinti visą paskolą bei atlikti kitus paskolos sutartyje ir teisės aktuose nustatytus mokėjimus.
12. Teismui byloje esančių įrodymų pakako konstatuoti, kad atsakovė negrąžino suteiktos paskolos dalies ir palūkanų, apskaičiuotų nuo 2022 m. kovo 11 d. iki paskolos sutarties nutraukimo 2022 m. gegužės 28 d. Atsakovė po ieškinio pateikimo teismui dienos iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos yra sumokėjusi 11 000 Eur. Nors ieškovė tiksliai neįvardijo, kad atsisako ieškinio reikalavimo dalies dėl atsakovės sumokėtų 11 000 Eur, teismo posėdžio metu ji aiškiai nurodė, jog prašo priteisti skolą, kuri yra 11 000 Eur mažesnė, nei ieškinyje pareikštas reikalavimas. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė atsisakė savo reikalavimo dalies dėl 11 000 Eur priteisimo ir šią bylos dalį nutraukti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).
13. Atsižvelgdamas į CK 6.872 straipsnio nuostatas, taip pat į ieškovės pateiktą palūkanų paskaičiavimą, iš kurio matyti, jog laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 11 d. iki 2022 m. gegužės 28 d. susidarė 57,35 Eur dydžio palūkanos, bei įvertinęs aplinkybę, jog atsakovė teismo posėdžio metu šias palūkanas pripažino, jų dydžio neginčijo ir nepateikė jokių duomenų, leidžiančių spręsti dėl kitokio jų dydžio, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas iš atsakovės priteisti ieškovės prašomas palūkanas iki paskolos sutarties nutraukimo. Įvertinęs tai, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 33 254,83 Eur paskolą (44 254,83 Eur – 11 000 Eur ) ir 57,35 Eur nesumokėtas paskolos palūkanas.
14. Teismas taip pat padarė išvadą, kad atsakovei praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą iš atsakovės ieškovei priteistini 2 162,79 Eur delspinigiai, susidarę iki paskolos sutarties nutraukimo (0,36 Eur) ir po paskolos sutarties nutraukimo (2 162,43 Eur).
15. Vertindamas ieškovės reikalavimo dėl valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų pagrįstumą, teismas pažymėjo, kad aprašo 1 priedo pagrindinės sąlygos 2.2 punkte „Valstybės pagalbos teikimas, sumavimas ir grąžinimas“ yra tiesiogiai įtvirtinta, kad jei nustatoma, kad paskola išduota nesilaikant paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms schemoje nustatytų sąlygų ir (ar) reikalavimų ir (ar) paskolos gavėjas pateikė neteisingą informaciją ir (ar) dokumentus ir (ar) nuslėpė informaciją, turinčią reikšmės paskolos suteikimui, paskolos gavėjas privalo grąžinti visą neteisėtai gautą paskolą su paskolos sutartyje nustatytomis palūkanomis ir suteiktą valstybės pagalbos dydį su palūkanomis nuo valstybės pagalbos suteikimo dienos iki jos išieškojimo dienos. Reglamento (ES) 2015/1589 dėl ES valstybės pagalbos taisyklių taikymo 16 straipsnyje įtvirtinta, kad pagalbą, kurią reikia išieškoti pagal sprendimą išieškoti pagalbą, sudaro palūkanos, atitinkančios tam tikrą Europos Komisijos nustatytą normą. Palūkanos mokamos nuo neteisėtos pagalbos išmokėjimo gavėjui dienos iki jos išieškojimo dienos. Komunikato 16 straipsnyje nurodyta, kad „pagalbos susigrąžinimo tikslas yra atkurti padėtį, kuri vidaus rinkoje buvo iki išmokant pagalbą. Iš tikrųjų, sugrąžindamas neteisėtą pagalbą jos gavėjas netenka jam suteikto pranašumo prieš konkurentus. Siekiant pašalinti bet kokį pranašumą, susijusį su neteisėta pagalba, taip pat turi būti reikalaujama sumokėti palūkanas nuo neteisėtai suteiktos pagalbos sumos (toliau – pagalbos susigrąžinimo palūkanos). Sumokėdamas pagalbos susigrąžinimo palūkanas pagalbos gavėjas netenka finansinio pranašumo, kurį jis dėl nemokamai gautos konkrečios pagalbos turėjo nuo pagalbos išmokėjimo gavėjui dienos iki jos sugrąžinimo dienos“. Be to, Komunikato 29 straipsnyje numatyta, kad „<...> atitinkama valstybė narė privalo pagalbą susigrąžinti veiksmingai ir nedelsdama“. Pagal Komunikato 63 straipsnį pareiga susigrąžinti pagalbą yra įvykdyta tik tada, kai atitinkama valstybė narė veiksmingai susigrąžina nesuderinamos pagalbos sumą, įskaitant pagalbos susigrąžinimo palūkanas.
16. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, pasirinkdama dalyvauti ieškovės paskelbtoje priemonėje dėl paramos gavimo, turėjo įvertinti aprašo nuostatas bei savo valia prisiėmė įsipareigojimus, kylančius tiek iš paskolos sutarties, tiek iš aprašo nuostatų, kadangi būtent aprašo pagrindu buvo vykdoma atranka dėl paskelbtos paramos priemonės gavimo. Todėl pateikus neteisingą informaciją apie apyvartos kritimą ir tokiu būdu neteisėtai gavus paskolą atsakovei kyla pareiga ne tik grąžinti visą gautą paskolos sumą, bet ir kartu sumokėti valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas. Teismo vertinimu, pati atsakovė prisiėmė teisines pasekmes, kylančias tiek iš paskolos sutarties sudarymo, tiek ir iš aprašo sąlygų, juo labiau kad paskolos sutarties 2.2 punkte yra aiškiai nurodyta, jog sutartį sudaro ši kreditavimo sutartis, AB SEB banko bendrųjų paslaugų teikimo taisyklės, kreditų teikimo verslo klientams taisyklės, skelbiamos www.seb.lt bei kitos sutartys, kurių sąlygos taikomos sutartimi nustatytiems kreditavimo santykiams, į ką, teismo vertinimu, patenka ir aprašo nuostatos.
17. Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė tikslų valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų apskaičiavimą, o atsakovė, nesutikdama su reikalavimu dėl šių palūkanų priteisimo, iš esmės nenurodė jokių argumentų dėl apskaičiuotų palūkanų dydžio ar apskaičiavimo būdo. Todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovei prašomas valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas pagal ieškovės pateiktą apskaičiavimą nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2022 m. birželio 15 d. (998,48 Eur) bei nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
18. Nustatęs procesinių palūkanų priteisimo pagrindą, teismas patenkino ir ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 5 proc. metines palūkanas už priteistą 36 473,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
19. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas nurodė, kad ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o žyminis mokestis nuo ieškiniu pareikšto reikalavimo sumos sudarytų 938 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad bylos dalis dėl 11 000 Eur paskolos yra nutraukiama atsakovei įvykdžius šį reikalavimą (dėl to mokėtinas žyminis mokestis šioje dalyje sudaro 25 proc.), o iš atsakovės yra priteisiama likusi reikalavimo dalis, teismas iš atsakovės valstybei priteisė 814,25 Eur žyminį mokestį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
20. Atsakovė UAB „Interselas“ apeliaciniame skunde prašo: (1) pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir ieškovės UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ieškinio dalį dėl 998,48 Eur valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų ir 2 162,79 Eur delspinigių atmesti; (2) jei nebūtų patenkintas pirmasis reikalavimas, sumažinti delspinigius. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
20.1. Teismas, priteisdamas ieškovės naudai 2 162,43 Eur delspinigius, apskaičiuotus po paskolos sutarties nutraukimo, neteisingai (plečiamai) taikė CK 6.71 straipsnio 1 bei 3 dalių nuostatas, įtvirtinančias piniginės prievolės terminą praleidusios šalies pareigą mokėti netesybas. AB SEB bankas (paskolos davėjos) ir UAB „Interselas“ (paskolos gavėjos) 2020 m. birželio 12 d. sudarytos paskolos sutarties priede „Verslo kreditas I“ 4.3 punkte yra numatyti 0,04 proc. delspinigiai už dieną, tačiau sutartyje nenumatyta šių baudinę funkciją atliekančių delspinigių taikymo galimybė sutarties nutraukimo atveju. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, tiek šalių sudarytos paskolos sutarties sąlygos, tiek aprašo 1 priede (16 lapas) nurodyta sąlyga reiškia šalių susitarimą mokėti numatytus delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną sutarties galiojimo laikotarpiu tuo atveju, jeigu paskolos gavėjas nesilaikytų paskolos gražinimo terminų. Šiuo atveju paskolos sutartis vienašališkai buvo nutraukta 2022 m. gegužės 28 d., todėl delspinigių skaičiavimas po sutarties nutraukimo iki 2022 m. rugsėjo 27 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) yra nepagrįstas.
20.2. Ieškovės prašytos priteisti netesybos yra neprotingai didelės, neproporcingo dydžio bei nesuderinamos su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, todėl net ir nusprendus jas priteisti teismo iniciatyva šios netesybos turėjo būti sumažintos.
20.3. Atsakovė neginčija, kad Komunikate yra numatyta valstybės pagalbos palūkanų išieškojimo galimybė, tačiau šios nuostatos turi (turėjo) būti aiškiai perkeltos į Europos Sąjungos narės, t. y. Lietuvos Respublikos subjekto su finansų tarpininku banku pasirašytą paskolos sutartį, kas nebuvo padaryta.
20.4. Dėl baudinių valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų mokėjimo paskolos sutartyje nebuvo susitarta ir tokia pareiga nebuvo numatyta, todėl atsakovė nesutinka su šių palūkanų priteisimu. Teismas iš dalies neteisingai aiškino tiek šalių pasirašytą sutartį, tiek įstatymą, todėl nepagrįstai ieškovės naudai priteisė valstybės pagalbos susigrąžinimo 998,48 Eur palūkanas.
2. Ieškovė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo šį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
21.1. Pagal kreditų teikimo verslo klientams taisyklių 6.18. punktą delspinigiai skaičiuojami nuo tos dienos, kurią piniginė prievolė turėjo būti įvykdyta, iki tos dienos, kurią prievolė yra tinkamai įvykdoma. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovės delspinigius, teismui pateikė aiškų ir detalų jų apskaičiavimą. Nurodė, kad delspinigiai iki paskolos sutarties nutraukimo sudaro 0,36 Eur, o po paskolos sutarties nutraukimo – 2 162,43 Eur. Iki paskolos sutarties nutraukimo susidarę delspinigiai yra skaičiuojami nuo atsakovo tuo momentu nesumokėtos palūkanų sumos (39,69 Eur), o delspinigiai po paskolos sutarties nutraukimo – nuo visos neapmokėtos sumos (44 312,18 Eur), kurios dydžio bei pagrįstumo atsakovė neginčijo, susidariusį įsiskolinimą pripažino bei iš dalies jį atlygino.
21.2. Ieškovė kategoriškai nesutinka su atsakovės nuomone, kad prašomos priteisti netesybos yra neprotingai didelės, neproporcingo dydžio bei nesuderinamos su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.
21.3. Vadovaujantis aprašo 1 priedo pagrindinės sąlygos 2.2 punktu „Valstybės pagalbos teikimas, sumavimas ir grąžinimas“, jei nustatoma, kad paskola išduota nesilaikant paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms schemoje nustatytų sąlygų ir (ar) reikalavimų ir (ar) paskolos gavėjas pateikė neteisingą informaciją ir (ar) dokumentus ir (ar) nuslėpė informaciją, turinčią reikšmės paskolos suteikimui, paskolos gavėjas privalo grąžinti visą neteisėtai gautą paskolą su paskolos sutartyje nustatytomis palūkanomis ir suteiktą valstybės pagalbos dydį su palūkanomis nuo valstybės pagalbos suteikimo dienos iki jos išieškojimo dienos. Analogiška valstybės narės pareiga veiksmingai ir nedelsiant pareikalauti sumokėti palūkanas nuo neteisėtai suteiktos pagalbos sumos, kurios skaičiuojamos nuo pagalbos išmokėjimo gavėjui dienos iki jos sugrąžinimo dienos, numatyta ir Komunikato 16, 29 straipsniuose. Taigi, Komunikatas aiškiai nurodo, kad neteisėtai gauta valstybės pagalba privalo būti susigrąžinta kartu su priskaičiuotomis pagalbos susigrąžinimo palūkanomis. Valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanos skaičiuojamos nuo pagalbos suteikimo (pinigų išmokėjimo) dienos iki jos išieškojimo dienos. Atsakovei, pateikus neteisingą informaciją apie apyvartos kritimą ir tokiu būdu neteisėtai gavus paskolą, kyla pareiga ne tik grąžinti visą gautą paskolos sumą, tačiau kartu ir valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas, todėl ieškovės ieškiniu reikalaujamos priteisti sumos yra pagrįstos.
21.4. Atsakovė neatskleidė esminės informacijos, reikalingos paskolos sutarčiai sudaryti ir (ar) pateikė neteisingus duomenis, siekdama sudaryti paskolos sutartį. Dėl šios priežasties paskola pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ negalėjo būti suteikta, todėl nedelsiant turi būti grąžinta su paskolos sutartyje nustatytomis palūkanomis bei valstybės pagalbos palūkanomis nuo valstybės pagalbos suteikimo dienos iki jos išieškojimo dienos, kaip nustatyta 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamente (ES) 2015/1589.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų
3. Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš apeliantės yra priteista 998,48 Eur valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanos ir po paskolos sutarties nutraukimo iki ieškinio pareiškimo apskaičiuoti 2 162,79 Eur delspinigiai, nepagrįstumo klausimas, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 320 straipsnio nuostatas bei neįžvelgusi nei poreikio peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas, nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, įvertina tik skundžiamos teismo sprendimo dalies teisingumą bei teisėtumą.
Dėl netesybų (delspinigių) skaičiavimo
4. Byloje nustatyta, kad tarp AB SEB banko ir apeliantės UAB „Interselas“ 2020 m. birželio 12 d. buvo pasirašyta paskolos sutartis Nr. 2020004481, kuria apeliantei suteikta 75 150 Eur tikslinė paskola. Paskola suteikta įgyvendinant INVEGA skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“, vadovaujantis aprašo nuostatomis (ieškinio priedas Nr. 1).
5. AB SEB bankas 2022 m. sausio 28 d. išsiuntė apeliantei pranešimą, kuriame nurodė, kad INVEGA, atlikusi neplaninę patikrą bei įvertinusi iš VMI gautą informaciją, konstatavo, jog apeliantės apyvarta pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose deklaruotais duomenimis, apraše nustatytais laikotarpiais nekrito daugiau kaip 30 proc., todėl paskola pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ jai negalėjo būti suteikta ir nedelsiant turi būti grąžinta su paskolos sutartyje nustatytomis palūkanomis. Taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu apeliantė vertina, jog duomenys, kurie buvo pateikti VMI, nėra teisingi ir gali būti tikslinami, siūlo juos patikslinti (ieškinio priedas Nr. 5.1). Dar vieną pranešimą apeliantei AB SEB bankas išsiuntė 2022 m. kovo 2 d., jame pasiūlęs iki 2022 m. kovo 20 d. ištaisyti pažeidimą, pateikiant VMI pažymą, patvirtinančią patikslintą informaciją, arba grąžinti visą suteiktą paskolą su priskaičiuotomis palūkanomis (ieškinio priedas Nr. 5.2).
6. Ieškovė INVEGA, pagal su AB SEB bankas 2022 m. kovo 18 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 22031801 įgijusi reikalavimo teisę į apeliantę, 2022 m. balandžio 28 d. vienašališkai paskolos sutartį nutraukė dėl esminio jos pažeidimo ir pareikalavo iki 2022 m. gegužės 27 d. padengti visą susidariusią įsiskolinimo sumą, paskolos palūkanas, delspinigius, valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas ir kitas mokėtinas sumas (ieškinio priedas Nr. 9). Apie reikalavimo teisių pagal paskolos sutartį perleidimą ir įpareigojimą vykdyti mokėjimus į INVEGA sąskaitą apeliantė buvo informuota AB SEB banko 2022 m. balandžio 7 d. pranešimu ir ieškovės 2022 m. balandžio 28 d. pranešimu (ieškinio priedai Nr. 6 – 8).
7. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė už praleistą pinginės prievolės įvykdymo terminą apeliantei apskaičiavo 2 162,79 Eur delspinigius. Ieškovės parengtoje delspinigių apskaičiavimo pažymoje nurodyta, kad 0,36 Eur yra delspinigiai, apskaičiuoti iki paskolos sutarties nutraukimo (2022 m. gegužės 28 d.), o 2 162,43 Eur jų dalį sudaro delspinigiai, apskaičiuoti nuo paskolos sutarties nutraukimo iki 2022 m. rugsėjo 27 d. (iki ieškinio pareiškimo).
8. Pirmosios instancijos teismas skundžiama sprendimo dalimi patenkino ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, tokį sprendimą motyvuodamas paskolos sutarties priedo „Verslo kreditas I“ 4.3 punkto, kuriame nustatytas delspinigių dydis, kreditų teikimo verslo klientams taisyklių 6.16 punkto, kuriame įtvirtinta pareiga juos mokėti už kiekvieną piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo dieną, ir šių taisyklių 6.18 punkto, kuriame nurodyta, kad delspinigiai skaičiuojami nuo tos dienos, kurią piniginė prievolė turėjo būti įvykdyta, iki tos dienos, kurią prievolė yra tinkamai įvykdoma, nuostatomis.
9. Apeliantės apeliacinio skundo teiginiai, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo teisinio pagrindo patenkinti ieškovės reikalavimo dėl 2 162,43 Eur delspinigių, apskaičiuotų po sutarties nutraukimo 2022 m. gegužės 28 d. iki ieškinio padavimo 2022 m. rugsėjo 27 d., nes šalys buvo sulygusios tik dėl jų mokėjimo už vėlavimą atlikti eilines įmokas sutarties galiojimo terminu, stokoja pagrįstumo. Tokio susitarimo jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina.
10. Nagrinėjamu atveju paskolos sutarties 2.2 punkte jos šalys susitarė, kad paskolos sutartį sudaro ši paskolos sutartis, AB SEB banko bendrųjų paslaugų teikimo taisyklės, kreditų teikimo verslo klientams taisyklės, skelbiamos www.seb.lt, bei kitos sutartys, kurių sąlygos taikomos paskolos sutartimi nustatytiems kreditavimo santykiams. Šios nutarties 27 punkte įvardytos paskolos sutarties dalimi esančių AB SEB banko kreditų teikimo verslo klientams taisyklių atitinkamos sąlygos suponuoja išvadą, kad 0,04 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą prievolei įvykdyti dieną turėjo būti mokami iki tos dienos, kurią prievolė yra tinkamai įvykdoma.
11. Kitaip tariant, aptartų paskolos sutartį sudarančių dokumentų turinys leidžia teisėjų kolegijai padaryti priešingą išvadą, nei siekia įrodyti apeliantė, t. y. kad šalys nebuvo apribojusios netesybų skaičiavimo momento konkrečia data ar įvykiu, visiškai aiškiai sulygusios dėl delspinigių skaičiavimo pagal įstatymo reikalavimus, t. y. kad delspinigiai skaičiuojami už kiekvieną termino praleidimo dieną iki piniginės prievolės visiško įvykdymo (CK 6.196 straipsnio 1 – 2 dalys, 6.71 straipsnio 3 dalis).
12. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Prievolės neįvykdymas ar jos netinkamas įvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, be kita ko, reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius) už netinkamai įvykdytą arba neįvykdytą sutartį (CK 6.205 straipsnis, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Ginčas dėl to, kad apeliantė praleido iš paskolos sutarties kilusių piniginių prievolių įvykdymo terminus ir iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo nebuvo visiškai jų įvykdžiusi, byloje nekilo. Todėl jai kilo pareiga mokėti netesybas.
13. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.72 straipsnio nuostatas, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.
14. Minėta, kad kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, netesybas nustatančios sutarčių sąlygos yra sutarties šalių plačiai naudojama tinkamo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 51 punktas; 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021, 28 punktas; 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022, 38 punktas).
15. Todėl atmestini ir tokie apeliantės argumentai, kad ieškiniu buvo reikalaujama sutartyje nenumatytų baudinių netesybų (delspinigių), tokį aiškinimą apeliaciniame skunde nepagrįstai siejant su sutarties 4.4 punkte įtvirtinta sąlyga, jog bauda už įsipareigojimų, susijusių su užtikrinimo priemonėmis, nevykdymą ir (ar) šiame priede nurodytų kitų sąlygų nevykdymą, netaikoma. Šiame kontekste pažymėtina, kad piniginės prievolės neįvykdymo atveju bendra pinigų suma, kurią privalo sumokėti skolininkas, susideda iš, pirma, neįvykdytos piniginės prievolės sumos; antra, palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi pinigais, kai jos nustatytos sutartyje (mokėjimo, pelno palūkanos, pavyzdžiui, paskolos sutartyje; CK 6.872 straipsnis); trečia, palūkanų (padidintų palūkanų), kai jos nustatytos sutartyje, kurios kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo (kompensuojamosios palūkanos; CK 6.261 straipsnis). Analogišką paskirtį, kaip ir kompensuojamosios palūkanos, atlieka ir netesybos (delspinigiai), kai jos nustatytos sutartyje, ir kurios paprastai skaičiuojamos iki kreipimosi į teismą dienos, jeigu šalių sutartyje nenustatyta, kad jos skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo. Nors paskolos sutartyje ir buvo įtvirtinta sąlyga delspinigius skaičiuoti iki piniginės prievolės ir mokėjimo palūkanų sumokėjimo momento (kreditų teikimo verslo klientams taisyklių 6.16, 6.18 punktai), tačiau ieškovė pasirinko kitą savo minimalių nuostolių kompensavimo formą po ieškinio padavimo (palūkanų iki prievolės visiško įvykdymo skaičiavimą).
16. Atsižvelgiant į išdėstytą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino paskolos sutarties sąlygas, susijusias su netesybų skaičiavimu, o kitokia apeliantės nuomonė nepaneigia ieškovės teisės jas skaičiuoti po sutarties nutraukimo iki ieškinio pareiškimo dienos, atsižvelgiant į buvusį šalių rašytinį susitarimą. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi tokios pozicijos, kad sutarties sąlyga dėl netesybų savo esme yra šalutinė sutarties sąlyga, kuri lieka galioti ir po sutarties nutraukimo, nes priešingu atveju būtų paneigtas netesybų kaip prievolės užtikrinimo priemonės pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020).
Dėl delspinigių dydžio sumažinimo
17. Apeliantės teigimu, ieškovės reikalautos priteisti netesybos yra neprotingos, neproporcingo dydžio bei nesuderinamos su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, todėl paties teismo iniciatyva turėjo būti sumažintos.
18. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra pasisakoma, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
19. Viena vertus, sutiktina su apeliantu, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018, 79 punktas). Kita vertus, kasacinis teismas taip pat akcentuoja ir tokią aplinkybę, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 43 punktas; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 36 punktas).
20. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Todėl pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka ne netesybas taikančiai šaliai, o netesybas mažinti prašančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 67 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 28 punktas). Nagrinėjamu atveju apeliantė vien deklaratyviai teigia, kad ieškovės reikalautos priteisti netesybos yra neprotingai didelės, tačiau tokiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių konkrečių argumentų ir (ar) įrodymų, nors būtent jai teko tokių aplinkybių įrodinėjimo procesinė pareiga (CPK 12, 178 straipsniai).
21. Teisėjų kolegijos nuomone, šalių sutartas delspinigių dydis (0,04 proc. už kiekvieną praleistą termino dieną) savaime (lot. per se) nevertintinas kaip nepagrįstai didelis. Įrodymų, suponuojančių išvadą, kad 2 162,79 Eur delspinigių sumos priteisimas žymiai pablogintų apeliantės finansinę padėtį, pažeistų šalių interesų pusiausvyrą ar egzistuotų kitos aplinkybės, dėl ko priteisto dydžio delspinigių suma apeliantės atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip neprotingai didelė, neproporcinga ir neteisinga, byloje nėra.
22. Apibendrinant išdėstytą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą, priteisdamas ieškovei iš apeliantės 2 162,79 Eur delspinigių sumą, išsprendė teisingai.
Dėl pagalbos susigrąžinimo palūkanų priteisimo
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiga apeliantei mokėti pagalbos susigrąžinimo palūkanas atsirado dėl paskolos sutarties sąlygų pažeidimo, pateikiant neteisingus duomenis apie savo veiklos rodiklius ir dėl to gavus paskolą. Apeliantės vertinimu, nors Europos sąjungos aktuose yra numatyta valstybės pagalbos palūkanų išieškojimo galimybė, tačiau šios nuostatos turėjo būti perkeltos į jos su AB SEB banku pasirašytą paskolos sutartį, o to nepadarius, nebuvo ir pagrindo priteisti iš jos minėtas palūkanas. Tačiau ir su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
24. Aprašo 1 priedo pagrindinės sąlygos 2.2. punkte „Valstybės pagalbos teikimas, sumavimas ir grąžinimas“ yra įtvirtinta, kad jei nustatoma, jog paskola išduota nesilaikant schemoje nustatytų sąlygų ir (ar) reikalavimų ir (ar) paskolos gavėjas pateikė neteisingą informaciją ir (ar) dokumentus ir (ar) nuslėpė informaciją, turinčią reikšmės paskolos suteikimui, paskolos gavėjas privalo grąžinti visą neteisėtai gautą paskolą su paskolos sutartyje nustatytomis palūkanomis ir suteiktą valstybės pagalbos dydį su palūkanomis nuo valstybės pagalbos suteikimo dienos iki jos išieškojimo dienos.
25. Reglamento (ES) 2015/1589 dėl Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių taikymo 16 straipsnyje nurodyta, kad pagalbą, kurią reikia išieškoti pagal sprendimą išieškoti pagalbą, sudaro palūkanos, atitinkančios tam tikrą Europos Komisijos nustatytą normą. Palūkanos mokamos nuo neteisėtos pagalbos išmokėjimo gavėjui dienos iki jos išieškojimo dienos.
26. Komunikato 16 straipsnyje nustatyta, kad siekiant pašalinti bet kokį pranašumą, susijusį su neteisėta pagalba, turi būti reikalaujama sumokėti palūkanas nuo neteisėtai suteiktos pagalbos sumos (toliau – pagalbos susigrąžinimo palūkanos). Sumokėdamas pagalbos susigrąžinimo palūkanas pagalbos gavėjas netenka finansinio pranašumo, kurį jis dėl nemokamai gautos konkrečios pagalbos turėjo nuo pagalbos išmokėjimo gavėjui dienos iki jos sugrąžinimo dienos. Komunikato 29 straipsnyje taip pat yra numatyta, kad atitinkama valstybė narė privalo pagalbą susigrąžinti veiksmingai ir nedelsdama. Pagal Komunikato 63 straipsnį pareiga susigrąžinti pagalbą yra įvykdyta tik tada, kai atitinkama valstybė narė veiksmingai susigrąžina nesuderinamos pagalbos sumą, įskaitant pagalbos susigrąžinimo palūkanas.
27. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalį tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Lietuvos Respublikos konstitucinio akto dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje 1 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos Respublika, būdama Europos Sąjungos valstybe narė, dalijasi ar patiki Europos Sąjungai valstybės institucijų kompetenciją sutartyse, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, numatytose srityse ir tiek, kad kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis bendrai vykdytų narystės įsipareigojimus šiose srityse, taip pat naudotųsi narystės teisėmis.
28. Kasacinis teismas savo praktikoje jau ne kartą yra nurodęs, kad Europos Sąjungos teisės sistemoje reglamentai yra tiesiogiai taikomi ir veikiantys antrinės teisės aktai, suteikiantys galimybę asmenims reglamentais garantuojamas teises ginti nacionaliniuose teismuose (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnis). Jie yra nacionalinės teisės sudėtinė dalis, o siekiant užtikrinti vienodą ES teisės aktų aiškinimo ir taikymo praktiką, valstybės narės, aiškindamos ir taikydamos ES teisės aktus, turi, be kita ko, vadovautis ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose pateiktais išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685-219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
29. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje pasisako, kad reglamentai yra tiesiogiai taikomi, o jų įsigaliojimas siejamas tik su jų paskelbimu Oficialiajame leidinyje, taigi jų įsigaliojimas bei taikymas yra nepriklausomas nuo bet kokios nacionalinės teisės priemonės. Atsižvelgiant į reglamento prigimtį ir vietą Europos Sąjungos teisės šaltinių sistemoje, reglamentų nuostatos turi tiesioginį poveikį ir dėl to privatiems subjektams suteikia teises, kurias nacionaliniai teismai turi pareigą apsaugoti (tiesioginio veikimo principas). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat yra konstatavęs, kad prieštaraujančiomis Steigimo sutarčių nuostatoms laikomos bet kokios reglamentų įgyvendinimo priemonės, kurios sukuria kliūtis reglamentų tiesioginiam veikimui ir kelia grėsmę jų visuotiniam taikymui (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1973 m. spalio 10 d. Sprendimas Fratelli Variola S.p.A. v. Amministrazione italiana delle Finanze, 34/73, Rink. 1973, P. 00981).
30. Remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei aptarta teismų praktika, darytina išvada, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl valstybės pagalbos palūkanų susigrąžinimo, pagrįstai rėmėsi Reglamento (ES) 2015/1589 dėl Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių taikymo nuostatomis, kaip tiesiogiai taikytinomis šioje byloje kilusio ginčo atveju. Kitokia apeliantės pozicija, t. y. kad pirmiau aptartos specialios nepagrįstai gautos paskolos sugrąžinimo už nepagrįstą pasinaudojimą COVID-19 paskolų priemone taisyklės (atitinkamų palūkanų išieškojimas iki paskolos gražinimo dienos), neperkėlus jų į jos su AB SEB banku sudarytą paskolos sutartį, jai netaikytinos, pripažintina nepagrįsta.
31. Kaip matyti iš Komunikato 16 straipsnio nuostatų, pagalbos susigrąžinimo palūkanų sumokėjimas grindžiamas tuo, kad sumokėjus tokio pobūdžio palūkanas pagalbos gavėjas netenka finansinio pranašumo, kurį jis dėl nemokamai gautos konkrečios pagalbos turėjo nuo pagalbos išmokėjimo gavėjui dienos iki jos sugrąžinimo dienos. Vadinasi, apeliantei sumokant pagalbos susigrąžinimo palūkanas, eliminuojamas jos įgytas finansinis pranašumas kitų ūkio subjektų atžvilgiu, jai nemokamai gavus valstybės pagalbą. Šios palūkanos, kitaip nei yra interpretuojama apeliaciniame skunde, nelaikytinos baudinėmis, kadangi jomis sumokama ne bauda (t. y. suma, tiesiogiai nesusijusi su pažeidimo turtinėmis pasekmėmis), tačiau taikoma specifinė atsakomybės forma, kurią pritaikius apeliantė grąžinama į pradinę (lot. status quo ante) padėtį, kurioje ji būtų, jei nebūtų nepagrįstai gavusi paskolos sumos.
32. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ieškovės reikalavimo dėl pagalbos susigrąžinimo palūkanų priteisimo faktinį ir teisinį pagrindus, ir šį ieškovės reikalavimą pagrįstai patenkino. Nurodytų motyvų pagrindu atmestini apeliantės teiginiai dėl tokio pobūdžio palūkanų priteisimo negalimumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
34. Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmestas, o ieškovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos neskirstomos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Dalia Kačinskienė
Gintaras Pečiulis
Vigintas Višinskis