Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [N-62-2034-07].doc
Bylos nr.: N-62-2034-07
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

 

Administracinė byla Nr. N 9 (62) – 2034/2007

                                                                      Procesinio sprendimo kategorija – 32

 (S)

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N  U  T  A  R  T  I  S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal S. A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 21 d. nutarties.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

Vilniaus miesto Vyriausiojo Policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pakartotiniu 2007 m. vasario 14 d. nutarimu S. A. M. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą nubaustas 100 litų bauda, nes 2006 m. sausio 17 d. apie 13 val. 30 min. Vilniuje, L. Giros - Gedvydžių gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 152 punkto reikalavimą, išvažiuodamas iš važiuojamųjų dalių sankirtos, atsidūręs priešpriešinėje eismo juostoje, susidūrė su priešais važiavusiu automobiliu ir buvo sugadintos abi transporto priemonės.

 

II.

 

S. A. M. kaip pareiškėjas kreipėsi į apygardos administracinį teismą su skundu ir prašė panaikinti policijos nutarimą. Nurodė, kad dėl automobilių susidūrimo jis nekaltas, kad KET reikalavimų jis nepažeidė. Kito automobilio vairuotojas O. A. sukėlė autoįvykį, tačiau policijos pareigūnai į tai neatsižvelgė.

Apygardos administracinis teismas po bylos išnagrinėjimo padarė išvadą, kad skundas atmestinas. Pripažinta, kad S. A. M. veika kvalifikuota teisingai, administracinė nuobauda jam yra paskirta pagrįstai. Administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, ekspertizės aktas įrodo, kad S. A. M. pažeidė KET 152 punkto reikalavimus ir sukėlė autoįvykį. Teismas atmetė įmonės „Impulsana"  specialisto išvadą, teisinančią S. A. M. , remdamasis Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartyje išdėstytomis išvadomis. S. A. M. paaiškinimus, kad jis nepažeidė KET reikalavimų, teismas vertino kritiškai, įvardindamas tai, kaip vengimą administracinės atsakomybės už neteisėtus veiksmus, o paaiškinimus visiškai paneigia eismo įvykio vietos schema, ekspertizės aktas, kurie yra objektyvūs, išsamūs ir teisingi, ir kuriais nėra pagrindo netikėti.

 

III.

 

S. A. M. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti priimtus dokumentus dėl jo nubaudimo ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigiama, kad jis neįvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kad tokių duomenų byloje nėra. Tai kad įvyko susidūrimas ir kad policija surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, niekas neginčija, tačiau tai ne įrodymas, kad jis kaltas dėl autoavarijos.

Pirmą kartą policija apkaltino tik jį dėl šio įvykio, o kito vairuotojo kaltės nematė, nors tai buvo akivaizdu. Dabar policija vėl nori matyti tai, ko nėra. Įvykio schemoje parodytas automobilių išsidėstymas po autoavarijos. Bet tai taip pat neįrodo jo kaltės. Tai, kad policininkas rado ir schemoje parodė vieną dažų dalelę, kuri buvo ties ašine linija, tai dar nereiškia, kad toje vietoje įvyko susidūrimas. Dažų dalelės nepasilieka įvykio vietoje, kur susidūrė automobiliai ir nei teismas, nei ekspertas to niekaip nevertino. Todėl tai, kad policininkas vienos šukės buvimo vietą palaikė susidūrimo vieta, dar nereiškia, kad jis buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Po susidūrimo, nes kito automobilio greitis buvo dvigubai didesnis ir jis suko į kairę, jo automobilį stūmė atgal ir užpakaline dalimi įstūmė į priešpriešinę eismo juostą . Ekspertizės išvadoje, kuri rėmėsi tik policijos schemoje nurodyta susidūrimo vieta, o ne atliko tyrimą iš esmės, teigiama, kad „schemoje užfiksuotas Mazda 626 dažų dalelių išsibarstymas važiuojamojoje dalyje (pažymėta schemoje indeksu 3). Prisirišti tik prie šios vienos dalelės, nežinia kaip patekusios į pažymėtą vietą 3, nėra logiška ir teisinga, nes tokia detalė galėjo būti nupūsta į ten vėjo, pravažiuojančių mašinų, arba net nepriklausyti jo automobiliui (šios detalės tapatingumas jo automobiliui nebuvo nustatinėjamas). Jo pateiktoje specialisto išvadoje kategoriškai pasisakyta, kad pagal vienos dažų dalelės buvimo vietą, negalima nustatyti susidūrimo vietos. Teismas iš esmės net nevertino jo pateiktos specialisto išvados, nors privalėjo dėl jos išvadų pasisakyti, nes tai vienas iš jo pateiktų įrodymų. Dviejų ekspertų išvados nesutinka ir prieštaringos. Su atlikta policijos ekspertize negali sutikti, nes šioje ekspertizėje nurodyta, kad sankryža T formos, nors sankryža keturių krypčių. Ekspertas nenubraižė sankryžoje ašinės linijos, todėl nesuprantama, kaip jis, ekspertas, nustatė, kad jis kirto ašinę liniją. Plane schemoje nurodyta apytikrė automobilių susidūrimo vieta. Šioje schemoje akivaizdžiai parodyta, kad kitas automobilis važiavo visiškai priešpriešine eismo juosta ir net tai, kad net nemėgino išsukti atgal į savo eismo juostą, bet dar suko į kairę. Tai kategoriškai draudžiama. Ekspertas išvadoje nurodė, kad „Passat vairuotojas E. A. artėjo prie sankryžos su pagrindiniu keliu, apie ką jis buvo informuotas kelio ženklo 203 "Sankryža su pagrindiniu keliu", iš anksto nelėtino greičio, važiavo apie 53 km greičiu, nors jam buvo prastas matomumas iš už stovinčių automobilių, dėl kurių stovėjimo jis važiavo priešpriešine eismo juosta, techniniu požiūriu nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad iškilus pavojui, galėtų grįžti į savo eismo juostą, todėl jis neturėjo techninės galimybės sustoti iki važiuojamųjų dalių sankirtos sankryžoje su pagrindiniu keliu." Iš šios išvados akivaizdu, kad šis vairuotojas ignoravo KET reikalavimus, nurodytus eksperto, kas ir buvo autoavarijos priežastimi. Kadangi ekspertas nurodė, jog Passat vairuotojas neturėjo techninės galimybės sustoti iki sankryžos ir praleisti jo vairuotą automobilį, todėl tai visiškai neturėjo įtakos jo važiavimui, ar jis važiavo arčiau ašinės linijos, bet neįvažiavo į ją, ar būtų važiavęs kiek toliau nuo ašinės linijos. Dėl šio vairuotojo kaltės autoavarija vis vien būtų įvykusi. Teismas dėl šių ekspertizės išvadų net nepasisakė, jų nevertino, nors privalėjo tai padaryti. Teismas vertina įrodymus ir priima sprendimą, o ne ekspertas, kuris tik padeda teisėjui įsitikinti nuobaudos pagrįstumu. Teismas pilnai priėmė visą ekspertizę, net jos nevertindamas, todėl ir priėmė neteisėtą nutartį, dėl ko jis ir teigia, kad teismo nutartis nepagrįsta jokiais įrodymų vertinimais. Ekspertizės išvados 2 punkte nurodyta, kad prieš autoavariją automobilis Mazda važiavo važiuojamosios dalies juosta, arti siauros ištisinės ašinės ženklinimo linijos 1.1, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Todėl akivaizdu, kad jis nekirto šios linijos, o važiavo savo eismo juosta, arčiau šios linijos, bet tokiais veiksmais nepažeidė KET 152 punkto, kuris jam nepagrįstai inkriminuotas.

Vilniaus miesto Vyriausiojo Policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos atsiliepime į S. A. M. apeliacinį skundą prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir jį atmesti. Teigiama, kad apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino pareiškėjo veiksmus ir atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumą, priėmė teisingą sprendimą.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

S. A. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

Apygardos administracinis teismas pakartotinai nagrinėdamas S. A. M. skundą dėl policijos nutarimo, kuriuo jis nubaustas, pripažino, kad automobilių susidūrimas įvyko dėl jo kaltės, nes jis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Tokia išvada iš esmės padaryta remiantis įvykio vietos schema. S. A. M. pateikia savo argumentus, ginčydamas minėtoje schemoje užfiksuotos automobilių susidūrimo vietos atitiktį faktinėms įvykio aplinkybėms, tačiau šie argumentai atmestini atsižvelgus į tai, kad įvykio vietos schema buvo sudaryta iš karto po įvykio, S. A. M. kaip ir kitas eismo įvykio dalyvis su ja buvo supažindinti ir savo parašais abu patvirtino joje užfiksuotų duomenų tikrumą. Šiuo dokumentu vadovavosi ekspertas, kuris padarė S. A. M. nepalankią išvadą. Todėl apeliaciniame skunde nepagrįstas teigiama, kad apeliantas neįvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir tokių duomenų byloje nėra. Kelių eismo taisyklių 152 punkte sakoma, kad reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. Kad patrauktasis šio reikalavimo nesilaikė patvirtina ir ekspertizės aktas. Patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmuo ir jo atstovas ekspertizės akto išvadų argumentuotai neužginčijo. Nesutikimas, kad susidūrimo vieta nebuvo trijų krypčių sankryža, atmestinas. Išvažiavimas iš autobusų aikštelės negali būti pripažintas sankryža, nes sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas (įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų) (KET 37 punktas).

Iš esmės apeliaciniame skunde nesutinkama su apygardos administracinio teismo nutartyje padarytuoju įrodymų vertinimu, kuris atliktas ATPK 257 straipsnio nuostatas ir, kaip žinia, šiame procese lemiamą vaidmenį vaidina vidinis teismo įsitikinimas. Teismo nutartyje padarytasis įrodymų ir nustatytų aplinkybių vertinimas atitinka esminius principus, taikomus šiam procesui. Apeliaciniame skunde akcentuoti teismo nutarties trūkumai ar netikslumai negali būti pripažinti aplinkybėmis, šalinančiomis S. A. M. atsakomybę dėl jam inkriminuotojo teisės pažeidimo.

Remiantis tuo, kas pasakyta, apeliacinis skundas yra atmetamas, o apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą, S. A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                                                            Antanas Ablingis

 

                                                                                                                         Ričardas Piličiauskas

 

                                                                                                                         Virgilijus Valančius