Administracinė
byla Nr. N 9 (62) – 2034/2007
Procesinio sprendimo kategorija – 32
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2007
m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti
iš Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pirmininko),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal S. A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio
teismo 2007 m. gegužės 21 d. nutarties.
Teisėjų kolegija
n u s t a t
ė:
I.
Vilniaus miesto Vyriausiojo Policijos
komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pakartotiniu 2007 m. vasario 14 d. nutarimu S. A. M. už Lietuvos Respublikos administracinių
teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą nubaustas 100 litų bauda,
nes 2006 m. sausio 17 d. apie 13 val. 30 min. Vilniuje, L. Giros - Gedvydžių gatvių
sankryžoje, vairuodamas automobilį ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau
- KET) 152 punkto reikalavimą, išvažiuodamas iš važiuojamųjų dalių sankirtos,
atsidūręs priešpriešinėje eismo juostoje, susidūrė su priešais važiavusiu
automobiliu ir buvo sugadintos abi transporto priemonės.
II.
S. A. M. kaip pareiškėjas kreipėsi į
apygardos administracinį teismą su skundu ir prašė panaikinti policijos nutarimą. Nurodė, kad dėl automobilių susidūrimo jis nekaltas, kad
KET reikalavimų jis nepažeidė. Kito automobilio vairuotojas O. A. sukėlė autoįvykį, tačiau
policijos pareigūnai į tai neatsižvelgė.
Apygardos administracinis teismas
po bylos išnagrinėjimo padarė išvadą, kad skundas atmestinas. Pripažinta, kad S. A. M. veika kvalifikuota
teisingai, administracinė nuobauda jam yra paskirta pagrįstai. Administracinio
teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, eismo
įvykio vietos schema, ekspertizės aktas įrodo, kad S. A.
M. pažeidė KET 152 punkto reikalavimus ir sukėlė
autoįvykį. Teismas atmetė įmonės „Impulsana" specialisto išvadą,
teisinančią S. A. M. ,
remdamasis Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartyje išdėstytomis išvadomis. S. A. M. paaiškinimus, kad jis nepažeidė KET reikalavimų, teismas
vertino kritiškai, įvardindamas tai, kaip vengimą administracinės atsakomybės
už neteisėtus veiksmus, o paaiškinimus visiškai paneigia eismo įvykio vietos
schema, ekspertizės aktas, kurie yra objektyvūs, išsamūs ir teisingi, ir kuriais
nėra pagrindo netikėti.
III.
S. A. M. apeliaciniame skunde prašoma
panaikinti priimtus dokumentus dėl jo nubaudimo ir administracinio teisės
pažeidimo bylą nutraukti. Teigiama, kad jis neįvažiavo
į priešpriešinę eismo juostą ir kad tokių duomenų byloje nėra. Tai kad įvyko susidūrimas
ir kad policija surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, niekas
neginčija, tačiau tai ne įrodymas, kad jis kaltas dėl autoavarijos.
Pirmą kartą policija
apkaltino tik jį dėl šio įvykio, o kito vairuotojo kaltės nematė, nors tai buvo
akivaizdu. Dabar policija vėl nori matyti tai, ko nėra. Įvykio schemoje
parodytas automobilių išsidėstymas po autoavarijos. Bet tai taip pat neįrodo jo
kaltės. Tai, kad policininkas rado ir schemoje parodė vieną dažų dalelę, kuri
buvo ties ašine linija, tai dar nereiškia, kad toje vietoje įvyko susidūrimas.
Dažų dalelės nepasilieka įvykio vietoje, kur susidūrė automobiliai ir nei
teismas, nei ekspertas to niekaip nevertino. Todėl tai, kad policininkas vienos
šukės buvimo vietą palaikė susidūrimo vieta, dar nereiškia, kad jis buvo išvažiavęs
į priešpriešinę eismo juostą. Po susidūrimo, nes kito automobilio greitis buvo
dvigubai didesnis ir jis suko į kairę, jo automobilį stūmė atgal ir užpakaline
dalimi įstūmė į priešpriešinę eismo juostą . Ekspertizės išvadoje, kuri rėmėsi
tik policijos schemoje nurodyta susidūrimo vieta, o ne atliko tyrimą iš esmės,
teigiama, kad „schemoje užfiksuotas Mazda 626 dažų dalelių išsibarstymas
važiuojamojoje dalyje (pažymėta schemoje indeksu 3). Prisirišti tik prie šios
vienos dalelės, nežinia kaip patekusios į pažymėtą vietą 3, nėra logiška ir
teisinga, nes tokia detalė galėjo būti nupūsta į ten vėjo, pravažiuojančių
mašinų, arba net nepriklausyti jo automobiliui (šios detalės tapatingumas jo
automobiliui nebuvo nustatinėjamas). Jo pateiktoje specialisto išvadoje
kategoriškai pasisakyta, kad pagal vienos dažų dalelės buvimo vietą, negalima
nustatyti susidūrimo vietos. Teismas iš esmės net nevertino jo pateiktos
specialisto išvados, nors privalėjo dėl jos išvadų pasisakyti, nes tai vienas
iš jo pateiktų įrodymų. Dviejų ekspertų išvados nesutinka ir prieštaringos. Su
atlikta policijos ekspertize negali sutikti, nes šioje ekspertizėje nurodyta,
kad sankryža T formos, nors sankryža keturių krypčių. Ekspertas nenubraižė
sankryžoje ašinės linijos, todėl nesuprantama, kaip jis, ekspertas, nustatė,
kad jis kirto ašinę liniją. Plane schemoje nurodyta apytikrė automobilių
susidūrimo vieta. Šioje schemoje akivaizdžiai parodyta, kad kitas automobilis
važiavo visiškai priešpriešine eismo juosta ir net tai, kad net nemėgino
išsukti atgal į savo eismo juostą, bet dar suko į kairę. Tai kategoriškai
draudžiama. Ekspertas išvadoje nurodė, kad „Passat vairuotojas E. A. artėjo prie sankryžos su
pagrindiniu keliu, apie ką jis buvo informuotas kelio ženklo 203 "Sankryža
su pagrindiniu keliu", iš anksto nelėtino greičio, važiavo apie 53 km greičiu, nors jam buvo prastas matomumas iš už stovinčių automobilių, dėl kurių stovėjimo jis
važiavo priešpriešine eismo juosta, techniniu požiūriu nesiėmė visų atsargumo
priemonių, kad iškilus pavojui, galėtų grįžti į savo eismo juostą, todėl jis
neturėjo techninės galimybės sustoti iki važiuojamųjų dalių sankirtos
sankryžoje su pagrindiniu keliu." Iš šios išvados akivaizdu, kad šis
vairuotojas ignoravo KET reikalavimus, nurodytus eksperto, kas ir buvo
autoavarijos priežastimi. Kadangi ekspertas nurodė, jog Passat vairuotojas
neturėjo techninės galimybės sustoti iki sankryžos ir praleisti jo vairuotą
automobilį, todėl tai visiškai neturėjo įtakos jo važiavimui, ar jis važiavo
arčiau ašinės linijos, bet neįvažiavo į ją, ar būtų važiavęs kiek toliau nuo
ašinės linijos. Dėl šio vairuotojo kaltės autoavarija vis vien būtų įvykusi.
Teismas dėl šių ekspertizės išvadų net nepasisakė, jų nevertino, nors privalėjo
tai padaryti. Teismas vertina įrodymus ir priima sprendimą, o ne ekspertas,
kuris tik padeda teisėjui įsitikinti nuobaudos pagrįstumu. Teismas pilnai
priėmė visą ekspertizę, net jos nevertindamas, todėl ir priėmė neteisėtą
nutartį, dėl ko jis ir teigia, kad teismo nutartis nepagrįsta jokiais įrodymų
vertinimais. Ekspertizės išvados 2 punkte nurodyta, kad prieš autoavariją
automobilis Mazda važiavo važiuojamosios dalies juosta, arti siauros ištisinės
ašinės ženklinimo linijos 1.1, skiriančios priešingų krypčių transporto
srautus. Todėl akivaizdu, kad jis nekirto šios linijos, o važiavo savo eismo
juosta, arčiau šios linijos, bet tokiais veiksmais nepažeidė KET 152 punkto,
kuris jam nepagrįstai inkriminuotas.
Vilniaus miesto Vyriausiojo Policijos komisariato
Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos atsiliepime į S. A.
M. apeliacinį skundą prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir jį atmesti.
Teigiama, kad apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino pareiškėjo
veiksmus ir atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumą, priėmė teisingą sprendimą.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a
t u o j a:
IV.
S. A. M. apeliacinis skundas netenkinamas.
Apygardos administracinis teismas pakartotinai nagrinėdamas S. A. M. skundą dėl policijos nutarimo, kuriuo jis nubaustas,
pripažino, kad automobilių susidūrimas įvyko dėl jo kaltės, nes jis išvažiavo į
priešpriešinio eismo juostą. Tokia išvada iš esmės padaryta remiantis įvykio
vietos schema. S. A. M. pateikia savo argumentus,
ginčydamas minėtoje schemoje užfiksuotos automobilių susidūrimo vietos atitiktį
faktinėms įvykio aplinkybėms, tačiau šie argumentai atmestini atsižvelgus į
tai, kad įvykio vietos schema buvo sudaryta iš karto po įvykio, S. A. M. kaip ir kitas eismo įvykio dalyvis su ja buvo
supažindinti ir savo parašais abu patvirtino joje užfiksuotų duomenų tikrumą. Šiuo
dokumentu vadovavosi ekspertas, kuris padarė S. A. M. nepalankią
išvadą. Todėl apeliaciniame skunde nepagrįstas teigiama,
kad apeliantas neįvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir tokių duomenų byloje
nėra. Kelių eismo taisyklių 152 punkte sakoma, kad reikia sukti taip, kad
įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto
priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. Kad patrauktasis šio
reikalavimo nesilaikė patvirtina ir ekspertizės aktas. Patrauktojo
administracinėn atsakomybėn asmuo ir jo atstovas ekspertizės akto išvadų
argumentuotai neužginčijo. Nesutikimas, kad susidūrimo vieta nebuvo trijų
krypčių sankryža, atmestinas. Išvažiavimas iš autobusų aikštelės negali būti
pripažintas sankryža, nes sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio
į esančias šalia jo teritorijas (įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo
teritorijų) (KET 37 punktas).
Iš esmės apeliaciniame skunde nesutinkama su
apygardos administracinio teismo nutartyje padarytuoju įrodymų vertinimu, kuris
atliktas ATPK 257 straipsnio nuostatas ir, kaip žinia, šiame procese lemiamą
vaidmenį vaidina vidinis teismo įsitikinimas. Teismo nutartyje padarytasis
įrodymų ir nustatytų aplinkybių vertinimas atitinka esminius principus,
taikomus šiam procesui. Apeliaciniame skunde akcentuoti teismo nutarties
trūkumai ar netikslumai negali būti pripažinti aplinkybėmis, šalinančiomis S.
A. M. atsakomybę dėl jam inkriminuotojo teisės pažeidimo.
Remiantis tuo, kas pasakyta, apeliacinis
skundas yra atmetamas, o apygardos administracinio teismo nutartis paliekama
nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
n u t a r i
a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą, S. A. M. apeliacinio skundo
netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Antanas
Ablingis
Ričardas Piličiauskas
Virgilijus
Valančius