(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PriceOn“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nutarties, kuria civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PriceOn“ ieškinį atsakovams J. L., A. P. ir uždarajai akcinei bendrovei „Agro Energy“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo tenkintas atsakovų prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo BUAB „PriceOn“ ieškinį atsakovams J. L., A. P. ir UAB „Agro Energy“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų atžvilgiu ir areštavo solidariai visą atsakovams J. L., A. P. ir UAB „Agro Energy“ priklausantį 2 869 641,01 Lt (831 105,48 Eur) vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, nesant turto, pinigines lėšas iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Atsakovai J. L., A. P. ir UAB „Agro Energy“ pateikė teismui prašymą įpareigoti ieškovą pateikti atsakovų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą lygų 50 000 Eur sumai.

Nurodė, kad ieškovas yra bankrutuojanti bendrovė, todėl egzistuoja labai didelė rizika, kad ieškovas negalės ateityje atlyginti atsakovų nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Dėl pritaikyto arešto atsakovai negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovų J. L. ir A. P. būtinos išlaidos turimoms prievolėms per mėnesį sudaro 4 344 Eur, todėl negalint vykdyti šių prievolių atsakovams per metus susidarys apie 3 127 Eur delspinigių. Dėl įsipareigojimų nevykdymo nutraukus automobilių išperkamosios nuomos sutartis, atsakovai J. L. ir A. P. patirtų nuostolių. Atsakovas UAB „Agro Energy“ negali padengti 1 462,46 Eur mokestinės nepriemokos, todėl skaičiuojami delspinigiai, kurie per metus sudarys apie 200 Eur. Dėl neįvykdytų prievolių atsakovai bus įtraukti į nepatikimų asmenų bei skolininkų sąrašus, todėl patirs nuostolių negalėdami sudaryti kreditavimo sutarčių palankiomis sąlygomis, pavyzdžiui vienam iš atsakovų siekiant gauti vidutinio būsto, t. y. 100 000 Eur vertės paskolą, bankai jos neduos arba taikys papildomą 0,25 – 1 proc. metinę palūkanų normą, dėl ko atsakovas sumokėtų 3 900 – 15 900 Eur daugiau palūkanų. Pranešimai žiniasklaidoje apie atsakovams pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones išplatinti akivaizdžiai sąmoningo šmeižimo tikslais, smarkiai pakenkta atsakovų įvaizdžiui, todėl atsakovams siekiant pranešti apie atmestą ieškinį ir panaikintas laikinąsias apsaugos priemones, teks patirti apie 57 509,97 – 100 394,56 Eur nuostolių. Vien 831 105,48 Eur sumos areštas lemia tai, kad atsakovai gali prarasti galimybę gauti nuo šios sumos įprasto 6 proc. dydžio metines palūkanas, kurios sudarytų apie 49 866,33 Eur per metus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 4 d. nutartimi atsakovų prašymą tenkino – įpareigojo ieškovą BUAB „PriceOn“ į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 50 000 Eur galimų atsakovų nuostolių užtikrinimui ir pateikti teismui sumokėjimą liudijančius įrodymus.

Teismas vadovavosi teismų praktikos nuostatomis, kad taikant atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą teismui nebūtina turėti įrodymų, kad tam tikro dydžio nuostolių ateityje tikrai atsiras, o pakanka įsitikinti tuo, kad susidariusioje situacijoje egzistuoja tam tikra nuostolių atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-427/2007). Ieškovo bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės statusas nėra kliūtis, esant pagrindui, tokiam ieškovui taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, kaip ir neatleidžia tokio ieškovo nuo nuostolių, atsiradusių dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo, jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškinys atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-84/2008; 2010 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-445/2010).

Teismas sutiko su atsakovų prašyme nurodytais argumentais, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl egzistuoja labai didelė rizika, kad jis negalės ateityje atlyginti atsakovų nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; kad atsakovai negali įprastai disponuoti savo turtu bei vykdyti su tuo susijusios ūkinės veiklos, dėl ko ne tik patiria tiesioginius nuostolius, tačiau ir galimai praranda pajamas, kurios būtinos prievolių vykdymui; kad spaudoje naudojamos antraštės, skirtos labiau jau nustatytai nusikalstamai veikai, kas kenkia atsakovo vardui. Įvertinęs atsakovų pateiktus įrodymus ir preliminarius skaičiavimus, teismas sprendė, kad yra pagrindas įpareigoti ieškovą įmokėti 50 000 Eur galimų atsakovų nuostolių užtikrinimui, kadangi banko garantija dėl ieškovo kaip bankrutuojančios įmonės statuso gali būti sudėtingai įgyvendinama.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovų J. L., A. P. ir UAB „Agro energy“ prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas neįvertino ieškovo galimybių įvykdyti tokią nutartį. Ieškovas yra bankrutuojanti, todėl nemoki įmonė. Ieškovui jau ir taip, tikėtina, negalėsiant atsiskaityti su visais kreditoriais, įpareigojimas pervesti 50 000 Eur į teismo depozitinę sąskaitą galimiems atsakovų nuostoliams užtikrinti yra nepagrįstas, nelogiškas ir prieštarauja kreditorių lygybės principui, nes tokiu būdu atsakovai užsitikrintų savo kreditorinio reikalavimo užtikrinimą, taip pažeisdami kitų kreditorių interesus. Ieškovo bankroto byloje teismas patvirtino 10 515 Lt (3 045,35 Eur) administravimo išlaidų sumą iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Daugiau jokių piniginių lėšų ieškovas neturi nei banko sąskaitose, nei įmonės kasoje. Šioje byloje teismas jau pripažino, kad ieškovo finansinė padėtis yra labai prasta, nes atidėjo žyminio mokesčio mokėjimą.

2. Nutartyje nėra nurodyta visiškai jokių motyvų, pagrindžiančių 50 000 Eur užtikrinimo dydį, todėl nutarties turinys neatitinka bendrųjų reikalavimų (CPK 291 str. 1 d. 5 p.). Teismas turi ne deklaratyviai nurodyti tokių galimų nuostolių sumą, o konkrečiai ir pagrįstai (nebūtinai tiksliai) ją apskaičiuoti ir savo skaičiavimą pagrįsti taip, kad šalims nekiltų abejonių dėl nuostolių užtikrinimo dydžio skaičiavimo tvarkos. Atsakovai neįrodė, jog yra reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė, nes tos pačios dienos teismo nutartimi atsakovams nustatytos neareštuotinos pajamų dalys kas mėnesį po 10 000 Lt (2 896 Eur) J. L. ir 5 000 Lt (1 448 Eur) A. P., todėl atsakovai nepatirs nuostolių dėl negalėjimo įvykdyti savo įsipareigojimus; atsakovai pagal automobilių išperkamosios nuomos sutartis turėtų būti sumokėję atitinkamai ¾ ir ½ visų mokėjimų; UAB „Agro energy“ mokestinė nepriemoka galėjo atsirasti gerokai iki ieškinio pareiškimo; atsakovai nepateikė duomenų, kad ketino imti būtent nurodyto dydžio paskolą būstui, todėl skaičiavimai yra hipotetinio pobūdžio; atsakovai nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog už konkrečių spaudos pranešimų atsiradimą ir publikavimą yra atsakingas ieškovas; jei teismas pripažins viešumoje pasirodžiusią informaciją neatitinkančia tiesos ir žeidžiančia atsakovus, žeminančią jų orumą, tokio paneigimo kaštus turėtų padengti informaciją paskleidęs asmuo, o ne patys atsakovai.

3. Teismas suvaržė ieškovo teisę pasisakyti dėl atsakovų prašymo esmės ir motyvų, tokiu būtų pažeisdamas vieną esminių bendrųjų teisės principų – audiatur et altera pars, todėl nutartis yra neteisėta.

Atsakovai J. L., A. P. ir UAB „Agro Energy“ prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

1. Pagal kasacinio teismo praktiką išlaidos, susijusios su bankrutuojančios įmonės turto gausinimu (to ieškovas savo ieškiniu ir siekia), yra priskirtinos prie administravimo išlaidų. Jei bus priimtas sprendimas priteisti iš ieškovo dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovų patirtus nuostolius, jie atsakovų naudai turėtų būti priteisiami iš ieškovo bankroto administravimui skirtų lėšų, todėl ir galimų nuostolių užtikrinimas turėtų būti sumokėtas iš ieškovo bankroto administravimui skirtų lėšų. Priešingu atveju bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, reikšdama nepagrįstus reikalavimus. Ieškovo turimo turto vertė daugiau nei penkis kartus viršija nustatytą sumą atsakovų nuostoliams užtikrinti.

2. Kita teismo nutartimi neareštuotinų lėšų dydis yra nustatytas tik atsakovams J. L. ir A. P., o atsakovui UAB „Agro Energy“ nėra nustatytas. Ieškovas šią nutartį yra apskundęs ir antstolis jos nevykdo, kol ji neįsiteisės. Dalį nuostolių atsakovai jau yra patyrę. Būtent sumokėtos įmokos pagal automobilių išperkamosios nuomos sutartis ir taps atsakovų nuostoliais, jeigu šios sutartys bus nutrauktos, nes atsakovai praras automobilius ir visas sumokėtas įmokas. UAB „Agro Energy“ mokestinės nepriemokos kilmė yra nesvarbi. Kenkėjiškus spaudos pranešimus pasirašė T. M., kuris yra ieškovo valdybos narys.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovų prašymas taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 str. 1 d.).

Pagal susiformavusią teismų praktiką teismas, spręsdamas dėl būtinumo taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, turi nustatyti dvi aplinkybes. Pirma, teismas turi pripažinti, kad yra reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė arba, kad nuostoliai jau yra atsiradę. Antra, teismas turi nustatyti, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų ar kitų aplinkybių, atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galimai ieškovui nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1301/2010; 2011 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2401/2011; 2014 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-541/2014 ir kt.). Galimų nuostolių realumą turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 12 str., 178 str.). Tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

Nagrinėjamu atveju atsakovai nuostolių atsiradimo tikimybę grindžia negalėjimu vykdyti prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams dėl pritaikyto piniginių lėšų arešto. Atsakovai J. L. ir A. P. pateikė su UAB „Nordea Finance Lithuania“ sudarytas automobilių išperkamosios nuomos sutartis, kurias nutraukus, jų teigimu, jie patirtų daugiau nei 20 000 Eur nuostolių. Konkrečių duomenų apie susidariusius įsiskolinimus pagal šias sutartis atsakovai teismui nepateikė. Atsakovai J. L. ir A. P. taip pat nurodė, kad jų būtinos išlaidos turimoms prievolėms per mėnesį sudaro 4 344 Eur, todėl negalint vykdyti šių prievolių jiems per metus bus priskaičiuota apie 3 127 Eur delspinigių. Tačiau jokių įrodymų, kurie pagrįstų tokį jų nurodytą prisiimtų įsipareigojimų dydį, atsakovai teismui nepateikė. Be minėtų automobilių išperkamosios nuomos sutarčių, byloje nėra pateikta jokių kitų sutarčių, pagal kurias atsakovai būtų prisiėmę finansinius įsipareigojimus ir kurių pagrindu atsakovams būtų skaičiuojami delspinigiai. Pažymėtina, kad tą pačią dieną, kai buvo pateiktas atsakovų prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, atsakovai J. L. ir A. P. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo tvarkos pakeitimo, kurį taip pat grindė negalėjimu vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų. Pastarąjį prašymą Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 4 d. nutartimi patenkino, o Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. birželio 2 d. nutartimi, pakeitęs pirmosios instancijos teismo nutartį, tenkino iš dalies, leisdamas iš areštuotų lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti atsakovui J. L. – 1 000 Eur, atsakovui A. P. – 600 Eur. Taigi įsiteisėjusia teismo nutartimi sumažinus atsakovams J. L. ir A. P. nustatytus apribojimus, susijusius su piniginių lėšų areštu, jiems buvo sudarytos galimybės vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams ir išvengti tokių nuostolių atsiradimo. Dėl šios priežasties atmestinas ir kitas atsakovų argumentas, kad dėl neįvykdytų prievolių jie bus įtraukti į nepatikimų asmenų sąrašus, todėl patirs nuostolių negalėdami sudaryti kreditavimo sutarčių palankiomis sąlygomis.

Atsakovų teiginys, kad UAB „Agro Energy“ dėl turto arešto negali vykdyti įprastos ūkinės veiklos, yra pernelyg abstraktus ir savaime nepagrindžia galimų nuostolių realumo. Byloje nėra duomenų, kokią veiklą vykdo UAB „Agro Energy“ (ar apskritai ją vykdo), kokie galimi bendrovės nuostoliai dėl veiklos nevykdymo ir kaip pritaikytas turto areštas siejasi su šių nuostolių atsiradimu. Atsakovai pateikė tik duomenis apie UAB „Agro Energy“ turimą 1 462,46 Eur mokestinę nepriemoką. Teismų praktikoje taikant laikinąsias apsaugos priemones juridinio asmens atžvilgiu, iš areštuojamų piniginių lėšų paprastai yra leidžiama atsiskaityti su ieškovu, valstybės ir VSDFV biudžetais bei darbuotojais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutartyje, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovų turto areštas, leidimas atlikti tokias operacijas nėra nustatytas. Tačiau tai neužkerta kelio atsakovui UAB „Agro Energy“ kreiptis į teismą su prašymu leisti iš areštuotų lėšų sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą.

Atsakovai taip pat nurodė patirsiantys nuostolių dėl žiniasklaidos priemonėse paskelbtų pranešimų apie jų atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurie buvo išplatinti šmeižimo tikslais ir pakenkė jų įvaizdžiui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovai neįrodė, kad šie nuostoliai teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu yra susijęs su teismo pritaikytomis laikinosiomis priemonėmis. Visų pirma, atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas ar su juo susijęs asmuo išplatino minėtus pranešimus. Antra, apeliantas byloje pateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pats atsakovas J. L. rengė spaudos pranešimus naujienų agentūrai apie iškilusius ginčus su BUAB „PriceOn“. Trečia, jeigu atsakovai mano, kad viešai išplatinta informacija neatitinka tikrovės ir žeminą jų reputaciją, jie turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą paskelbtų nemokamai (CK 2.24 str.). Ketvirta, atsakovai šiuos nuostolius grindžia pateikdami interneto portalų reklamos įkainių skaičiavimus, nors ieškinio atmetimo atveju informaciją apie tai galėtų išplatinti tuo pačiu būdu, kaip buvo pranešta apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. parengiant spaudos pranešimą naujienų agentūrai.

Atsakovai tikėtinus nuostolius sieja ir su prarasta galimybe gauti už areštuotą 831 105,48 Eur sumą 6 proc. dydžio metines palūkanas, kurios sudarytų apie 49 866,33 Eur per metus. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad jie turi tokio dydžio piniginių lėšų ir kad antstolė, vykdydama teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, faktiškai areštavo visą šią sumą. Iš byloje esančio antstolės sudaryto turto aprašo matyti, kad vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo aprašyti areštuojami daiktai ir vertybiniai popieriai, t. y. atsakovui A. P. priklausantys nekilnojamieji daiktai, atsakovams J. L. ir A. P. priklausančios UAB „Agro Energy“ akcijos, atsakovui J. L. priklausančios UAB „Friendly avia support“ akcijos bei atsakovui UAB „Agro Energy“ priklausančios UAB „STB Construct Vilnius“ akcijos. Šio turto vertė turto apraše nėra nurodyta, tačiau akivaizdu, kad vien atsakovų lėšos nesudaro visos arešto sumos. Juolab, kad pagal teismo nurodytą areštuotino turto eiliškumą, atsakovų piniginės lėšos areštuojamos paskiausiai, neužtenkant kito turto. Nesant duomenų, kiek atsakovai turi piniginių lėšų, kurias galėtų paskolinti, tačiau dėl arešto to negali padaryti, be to, nesant duomenų, kad atsakovai už paskolintas lėšas gautų ne mažiau kaip 6 proc. metinių palūkanų, nėra pagrindo teigti, kad atsakovai realiai gali patirti tokius nuostolius.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovų prašymą, tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų. Atsakovai neįrodė, kad dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jie yra patyrę nuostolių, ar kad yra reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė (CPK 185 str.). Konstatavus, kad nėra vienos iš būtinų sąlygų taikyti atsakovų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovų prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Atmetus atsakovų prašymą nurodytu pagrindu, kiti atskirojo skundo argumentai nebeturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovų J. L., A. P. ir UAB „Agro Energy“ prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.