Civilinė byla Nr. e2KT-21-943/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00701-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija

3.1.6.3. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kim Service“ pareiškimu dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-1362-661/2019 nagrinėjimo,

n u s t a t ė :

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1362-661/2019, kurioje pareiškėja (atsakovė) pateikė nušalinimo pareiškimą visiems teisėjams. Nušalinimo pareiškimas iš esmės motyvuojamas tuo, jog bylą nagrinėjantis teisėjas visiškai nepagrįstai atmetė skolininko (atsakovo) N. M. priešieškinį kitoje civilinėje byloje. Be to, pareiškėjos įsitikinimu, ieškinys nagrinėjamu atveju bus tenkintas, kadangi ieškovė galbūt daro įtaką bylą nagrinėjančiam teismui.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki.

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodo konkrečių argumentų, kuriais būtų išreiškiamas nepasitikėjimas visais Vilniaus apygardos teismo teisėjais ar bylą nagrinėjančiu teisėju. Nušalinimas reiškiamas visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams dėl bylą nagrinėjančio teisėjo priimtų procesinių sprendimų. Tokie argumentai nesudaro pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo, kadangi procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinamas kaip bylą nagrinėjančio teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjų nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, jog iš bylos medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjai elgiasi šališkai pareiškėjos atžvilgiu ar yra suinteresuoti bylos baigtimi, netinkamai atlieka veiksmus, kurie objektyviam stebėtojui leistų manyti, jog byla  negalės būti nešališkai išnagrinėta.

Siekdama pašalinti pareiškėjos abejones dėl galimos ieškovės įtakos bylą nagrinėjančiam teismui Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo.

Nagrinėjamu atveju nesant argumentų, kuriais būtų įrodinėjami bylą nagrinėjančio teisėjo ir visų bylą galinčių nagrinėti Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, t. y. nesant nurodytam nė vienam iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, daroma išvada, kad pareiškėja nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla gali būti išnagrinėta pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

n u t a r i a :

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kim Service“ nušalinimo pareiškimą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1362-661/2019 atmesti.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė