Civilinė byla Nr. e2-3256-1101/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33289-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.5.2; 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 25 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė,
sekretoriaujant Tatjanai Gribanovai,
dalyvaujant ieškovui S. C. ir jo atstovui advokatui Raimundui Gargasui,
atsakovui T. M. ir jo atstovui advokatui Ugniui Čižiūnui,
trečiojo asmens Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovei prokurorei Jūratei Jankauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. C. ieškinį atsakovui T. M. dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovas S. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo T. M. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d. atsakovas parašė pareiškimą policijai, nurodydamas, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. jo atžvilgiu du asmenys atliko nusikalstamus veiksmus, padarydami atsakovui kūno sužalojimą (pripurškė dujų į akis). Šio pareiškimo pagrindu 2017 m. rugsėjo mėn. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2018 m. rugpjūčio 2 d. prokuratūros nutarimu buvo nutarta atskirti ikiteisminį tyrimą nenustatyto asmens atžvilgiu, o 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu buvo nutarta sustabdyti šį ikiteisminį tyrimą, kadangi nenustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Gavęs šį nutarimą atsakovas pateikė prokuratūrai prašymą tęsti ikiteisminį tyrimą, nurodydamas, kad dujas purškė ieškovas. 2018 m. spalio 8 d. ieškovui buvo pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas ir užbaigtas kaltinamuoju aktu, kaltinant ieškovą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Ieškovo kaltė buvo grindžiama melagingais atsakovo parodymais. 2019 m. lapkričio 7 d. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-184-1033/2019 ieškovą teismas išteisino, konstatavęs, kad nebuvo įrodyta, jog ieškovas dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
3. Ieškovo teigimu, laikotarpiu nuo įtarimo pareiškimo (2018 m. spalio 8 d.) iki išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo (2019 m. lapkričio 7 d.) ieškovas gyveno įtampoje, naktimis labai blogai miegojo, ieškovui buvo sudėtinga susikaupti, jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nes reikėjo vykti šį policijos komisariatą procesinių veiksmų atlikimui, vėliau dalyvauti apylinkės ir apygardos teismų procesuose. Ieškovui buvo emocinė depresija, sukrėtimas, ieškovas jautė pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo ieškovo bendravimo galimybės su ieškovui artimais ir kitais žmonėmis. Dėl to ieškovas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 5 000 Eur. Dėl ieškovui padarytos neturtinės žalos kaltas yra atsakovas, kuris davė neteisingus, išgalvotus parodymus apie ieškovą ir jo parodymai nebuvo paremti jokiais kitais įrodymais. Atsakovas sąmoningai, tyčia klaidino ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismą, apkaltindamas ieškovą nusikaltimo padarymu, kurio ieškovas nepadarė.
4. Atsiliepime į ieškinį atsakovas T. M. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas įstatymų nustatyta tvarka nėra nustatytas, todėl objektyviai jam negali kilti prievolė dėl neturtinės žalos atlyginimo. Joks įstatymas ar kitas teisės aktas nenumato, kad baudžiamojoje byloje teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį nukentėjusysis yra atsakingas už išteisintojo asmens patirtą neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo ar su tuo susijusių suvaržymų, ir turi pareigą ją atlyginti. Išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet toks nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti. Iš ieškinio nuostatų akivaizdu, kad neturtinė žala, kurios atlyginimo reikalauja ieškovas, nebuvo padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar gyvybės atėmimo, todėl tokiam reikalavimui reikšti nėra teisinio pagrindo. Ieškovas nenurodė duomenų ir nepateikė įrodymų, kurie leistų teigti, kad atsakovo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ar nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme buvo išgalvoti ar melagingi. Tokios aplinkybės nenustatė ir baudžiamąją bylą nagrinėję pirmosios bei apeliacinės instancijų teismai. Kartu ieškovas neįrodė neturtinės žalos dydžio ir fakto, nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, jog kaltinamasis aktas dėl ieškovo galimai padarytos nusikalstamos veikos buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų apie jo patirtus dvasinius išgyvenimus, nepagrindė argumentų, jog buvo sukrėstas, ištiktas emocinės depresijos, jautė pažeminimą bei reputacijos pablogėjimą. Dėl įtarimų jam pareiškimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ieškovas neturėjo jokio pagrindo jaustis kaltu, ir juo labiau kitiems asmenims nebuvo pagrindo jį laikyti nusikaltusiu. Atsakovo vertinimu, ieškovas faktiniais duomenimis nepagrindė ieškinio reikalavimų pagrįstumo, neįrodė nei atsakovo neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu, nei patirtos žalos, kurios atlyginimo reikalauja, patyrimo fakto ir dydžio, todėl ieškinyje reiškiami reikalavimai laikytini nepagrįstais ir neteisėtais.
6. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra su ieškovo reikalavimais nesutiko. Pažymėjo, kad atsakovo pasinaudojimas įstatyme įtvirtinta teise kreiptis teisminės gynybos negali būti pripažįstamas neteisėtu veiksmu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio prasme, nes neįrodo atsakovo piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo. Aplinkybė, jog ieškovo atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis nei patvirtina, nei paneigia fakto, kad atsakovas veikė išimtinai nesąžiningai ar neteisėtai. Ieškovo nurodoma jo patirta įtampa, pažeminimas, pablogėjusi reputacija, ir kt. negali būti vertinami kaip reali prielaida žalai atsirasti. Trečiojo asmens teigimu, ieškovas nepagrindė ir neįrodė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, civilinės teisės pažeidimo (delikto) sudėties. Prie ieškinio pridėti įrodymai nepagrindė ir turtinio reikalavimo, todėl trečiasis asmuo prašė ieškinį atmesti.
7. Teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantys asmenys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir reikalavimus.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys atmestinas.
8. Šios ir prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-184-1033/2019 duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d. atsakovas parašė pareiškimą policijai, nurodydamas, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. pas atsakovą į darbą siuntų tarnyboje atvyko vaikinas ir mergina, tarp kurių ir atsakovo įvyko konfliktas. Važiuodamas namo atsakovas pastebėjo, kad jį seka kitas automobilis. Sustojus ties sankryža atsakovas pamatė, kad sekusį automobilį vairuoja vaikinas, kuris su mergina buvo atėjęs pasiimti siuntos. Šis vaikinas pradėjo atsakovo atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodžius, o kartu su juo važiavęs vyras papurškė atsakovui į akis dujų (2017 m. rugpjūčio 14 d. atsakovo pareiškimas policijai; baudž. bylos 1 t., b. l. 26-27). Šio pareiškimo pagrindu 2017 m. rugsėjo 13 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (baudž. bylos 1 t., b. l. 1). 2018 m. rugpjūčio 2 d. prokuroro nutarimu buvo nutarta atskirti ikiteisminius tyrimus T. M. (atsakovą sekusio automobilio vairuotojo) ir nenustatyto asmens (keleivio, purškusio dujas) atžvilgiu (baudž. bylos 1 t., b. l. 13). 2018 m. rugpjūčio 13 d. prokuroro nutarimu buvo nutarta sustabdyti ikiteisminį tyrimą, nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens (baudž. bylos 2 t., b. l. 90). 2018 m. rugpjūčio 20 d. atsakovas pateikė prašymą tęsti ikiteisminį tyrimą, nurodydamas, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. jį dujomis apipurškė du asmenys – T. M. ir ieškovas S. C. (baudž. bylos 2 t., b. l. 95); šis atsakovo prašymas buvo tenkintas (baudž. bylos 2 t., b. l. 96). 2018 m. spalio 8 d. ieškovui buvo pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas) (baudž. bylos 2 t., b. l. 106). 2018 m. gruodžio 5 d. ikiteisminis tyrimas buvo baigtas surašius kaltinamąjį aktą, kuriuo ieškovas kaltinamas tuo, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. M., kurio atžvilgiu procesas atskirtas, nežymiai sutrikdė atsakovo sveikatą (baudž. bylos 2 t., b. l. 144-147). Vilniaus miesto apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-184-1033/2019 ieškovą išteisino, konstatavęs, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų dėl ieškovo neteisėtų veiksmų prieš atsakovą (kitas kaltinamasis T. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje). Šis nuosprendis įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi atmetus prokuratūros ir T. M. apeliacinius skundus.
9. Šioje byloje ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, įrodinėdamas, kad dėl melagingų atsakovo parodymų buvo nepagrįstai pradėtas ikiteisminis tyrimas ir iškelta baudžiamoji byla ieškovo atžvilgiu.
10. Teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas, dėl toliau nurodomų argumentų.
11. Pirma, neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Šioje teisės normoje įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju atsakovo veiksmais nėra padaryto nusikaltimo, žala taip pat nėra padaryta ieškovo sveikatai ar gyvybei. Visais kitais atvejais neturtinės žalos atlyginimas turi būti įtvirtintas įstatymo, pavyzdžiui, CK 6.272 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad be turtinės žalos valstybė atlygina ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų; Vartotojų teisių apsaugos įstatyme įtvirtinta, kad vartotojai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (šios įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir kt. Šiuo atveju ieškovas įrodinėja patyręs neigiamo pobūdžio psichologinius išgyvenimus dėl atsakovo, kaip nukentėjusiojo, melagingai duotų parodymų ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, dėl ko ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir iškelta baudžiamoji byla. Įstatymas neįtvirtina, kad išteisintam asmeniui galėtų būti atlyginta neturtinė žala, padaryta dėl nukentėjusiojo asmens neteisėtų veiksmų teikiant melagingus parodymus. Taigi nėra nė vieno pagrindo, kuriuo remiantis ieškovui galėtų būti iš atsakovo priteista neturtinė žala, net jei būtų konstatuoti ieškovo įrodinėjami atsakovo neteisėti veiksmai. Atsižvelgiant į tai, vien dėl šios priežasties ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.
12. Antra, teismas, įvertinęs šios bylos ir prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-184-1033/2019 medžiagą, sprendžia, jog ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.245 - 6.249 straipsniai).
13. Pagal kasacinio teismo praktiką vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos, gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, esminę reikšmę turi ne baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų išteisinimo faktas, o nukentėjusiojo kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo. Šiuos imperatyvus pažeidžiančiais veiksmais būtų pagrindas pripažinti tokį kreipimąsi dėl baudžiamojo persekiojimo, kai atsakovo teisinis statusas ir kitos aplinkybės rodytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2008). Tokios pačios nuostatos taikytinos ir kreipiantis į ikiteisminio tyrimo institucijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).
14. Kaip matyti iš prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-184-1033/2019 medžiagos, atsakovas nuosekliai aiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. jį dujomis apipurškė automobilio, vairuojamo T. M., keleivio vietoje sėdėjęs asmuo. Galima sutikti su ieškovo pozicija, kad atsakovo paaiškinimai baudžiamojo proceso metu dėl ieškovo, kaip asmens, dalyvavusio, nusikalstamoje veikoje, nebuvo nuoseklūs, t. y. atsakovas aiškino, kad ieškovą, kaip asmenį, kuris atsakovui papurškė dujas, atpažino 2018 m. sausio 30 d., tą pačią dieną išsiaiškino jo tapatybę, tačiau vėliau vykusiose apklausose, akistatose, į jį dujas papurškusio asmens apibūdinti negalėjo, nei jo vardo, nei pavardės nenurodė (baudž. bylos 2 t., b. l. 36, 80-81); ieškovą, kaip asmenį, į atsakovą purškusį dujas nurodė tik 2018 m. rugpjūčio mėn., nesutikdamas su prokuroro nutarimu sustabdyti ikiteisminį tyrimą. Atsakovo parodymų nenuoseklumas ieškovo atžvilgiu buvo konstatuotas ir baudžiamojo proceso metu – pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išteisino ieškovą, konstatavę, kad atsakovo parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, o kitų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas purškė atsakovui dujas, nenustatyta. Kita vertus, vien atsakovo parodymų nenuoseklumas baudžiamojo proceso metu nėra pakankamas konstatuoti, kad atsakovas teikė melagingus parodymus dėl ieškovo dalyvavimo nusikalstamoje veikoje, sąmoningai klaidino ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismą, dėl ko būtų galima pripažinti jo veiksmus neteisėtais CK 6.246 straipsnio prasme. Šioje byloje teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad melagingų parodymų neteikė, atpažino ieškovą ir šiuo metu yra įsitikinęs, kad dujas į jį purškė ieškovas. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas ikiteisminio tyrimo metu elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo teise, reikšdamas nepagrįstus kaltinimus ieškovui (CPK 185 straipsnis). Nesant teisinių pagrindų atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais, nėra sąlygų atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei kilti.
15. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.
16. Atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 600 Eur suma advokato išlaidoms apmokėti (CPK 93, 98 straipsniai; išlaidas patvirtinantys įrodymai pateikti byloje).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo S. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Laura Matusevičiūtė