MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2019 m. rugpjūčio 20 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Vilma Gadiškienė,

sekretoriaujant L. S.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. P., 

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. P., gimusio (duomenys neskelbtini)  gyvenančio (duomenys neskelbtini)  administracinio nusižengimo bylą, kurioje jis kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė:

K. P. 2019 m. liepos 7 d., 22.46 val., adresu Kosmonautų g. 28, Marijampolė,  vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybiniai (duomenys neskelbtini)  kuris neįregistruotas nustatyta tvarka, neturėdamas teisės vairuoti, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl ko kliudė kitą stovėjusią transporto priemonę. Eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai. Iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir padarė ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

Teismo posėdžio metu K. P. nurodė, kad pripažįsta nusižengimus, dėl jų gailisi.

Nustatytas faktines aplinkybes ir K. P. kaltę, padarius ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus, patvirtina administracinės bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma: administracinio nusižengimo protokolas ROIK: 19103891503, kuriame užfiksuota nusižengimo padarymo vieta, data, laikas, esmė (b. l. 1), Marijampolės AVPK pareigūnų tarnybiniais pranešimas dėl eismo įvykio ir dėl KET pažeidimų bei dėl neblaivaus vairuotojo (b. l. 2-5), K. P. paaiškinimas (b. l. 1), Eismo įvykio vietos planas (b. l. 10), ir kita rašytinė bylos medžiaga. Asmenybę charakterizuoja registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus: baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 18-22).

Nusižengimai kvalifikuoti teisingai, atitinka požymius numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

K. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad asmuo prisipažino padaręs nusižengimus ir dėl jų galisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę (baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą), į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Vadovaudamasis ANK 34 straipsnyje įtvirtintais administracinės nuobaudos parinkimo ir baudos dydžio nustatymo pagrindais, teismas sprendžia, jog K. P. skirtinos  minimalios ANK 423 straipsnio 1 dalies, 415 straipsnio 2 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos piniginės baudos.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog K. P. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas yra pateiktas išaiškinimas dėl ANK 28 straipsnio nuostatų turinio ir jų taikymo galimybių. Praktikoje formuojama pozicija, kad specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė gali būti skiriamas ir asmenims, kuriems pažeidimo metu tokia specialioji teisė nebuvo suteikta. Toks sprendimas pagrindžiamas aiškinimu, jog ANK 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas administracinio poveikio priemonės turinys, numatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Taigi iš šios normos turinio išplaukia, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis); 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2K-12-719/2018, 2K-27-697/2018).

K. P., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, vairavo automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl ko kliudė kitą stovėjusią transporto priemonę. Eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai. Iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos pasišalino. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog turi būti paskirta ne tik bauda , bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui. Nagrinėjamu atveju tik taikoma administracinė nuobauda kartu su administracinio poveikio priemone užtikrins viešąjį interesą ne tik paveikti prasižengusį asmenį, kad jis nedarytų naujų pažeidimų, bet ir užtikrinti visuomenės narių apsaugą nuo kitų galimų pažeidimų.

ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog automobilio „Opel Astra“, valstybiniai Nr. ETC207, faktinis savininkas yra K. P. (b. l. 25). Asmuo anksčiau nėra baustas už KET pažeidimus, todėl daroma išvada, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti nekonfiskavus minėtos transporto priemonės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 630 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktu, 637 straipsnio 3 dalimi, teismas

n u t a r i a:

K. P. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 30 Eur (trisdešimties eurų) dydžio baudą.

K. P. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą.

K. P. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir K. P. skirti subendrintą nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, asmeniui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o paskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei nusižengimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 19103891503. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti nuobaudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja                                                       Vilma Gadiškienė