Baudžiamoji byla Nr. 1-1458-966/2016
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06912-2016-0
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
1.2.25.4.1; 1.1.8.1; 2.1.15.3.3.2; 1.1.6.3; 2.3.6.4.6.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. spalio 11 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė,
sekretoriaujant Ingridai Pikusau, Sigitai Vaičiulytei, Sandrai Poškienei,
dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei,
kaltinamajam K. M.,
nukentėjusiajai Z. J., atstovui advokatui Linui Stanislovui Bagdonui,
nukentėjusiojo G. S. atstovui pagal įstatymą U. S.,
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. A.,
civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui G. T.,
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.
Teismas,
n u s t a t ė :
K. M. 2016-02-11 14.50 val. Kaune, Kovo 11-osios g. antra eismo juosta vairuodamas automobilį Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Taikos prospektu link Dujotekio gatvės ties namu Nr. 45A, pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prieš kelio ženklais pažymėtą nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą iš dešinės pusės ėjusią pėsčiąją Z. J. ir iš kairės pusės ėjusį pėsčiąjį G. S., juos parbloškė ir sužalojo, tuo padarydamas nukentėjusiajai Z. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą, G. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis K. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną, šeštadienį, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Labai skubėjo, buvo išsiblaškęs, jam pasirodė, kad priešais važiuojantis automobilis suka į dešinę, jis jį lenkė ir nepastebėjęs pėsčiųjų perėjos, partrenkė per perėją ėjusius nukentėjusiuosius. Buvo blogas oras, lijo, skubėjo, buvo išsiblaškęs, todėl taip ir atsitiko. Iki įvykio automobilį vairavo mėnesį laiko, šis poelgis buvo neatsakingas. Labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, po įvykio pats nebevairuoja automobilio. Sekančią dieną atsiprašė nukentėjusiųjų, jie sutiko susitaikyti, pretenzijų nereiškė. Civilinis ieškinys atlygintas. Patvirtino pateiktą susitarimą dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo su nukentėjusiąja Z. J..
Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis), neapklausiant nukentėjusiųjų ir civilinio atsakovo. Nukentėjusioji Z. J. ir nukentėjusiojo G. S. atstovas pagal įstatymą U. S. apklausti dėl pareikšto susitarimo dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo galimybės.
Nukentėjusioji Z. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino pateiktą susitarimą dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo su kaltinamuoju. Pretenzijų neturi. Kaltinamasis jos atsiprašė, ji atsiprašymą priėmė, su juo susitaikė ir patvirtina, kad sutinka, jog jo atžvilgiu byla būtų nutraukta.
Nukentėjusiojo G. S. atstovas pagal įstatymą U. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis jų atsiprašė, priėmė jo atsiprašymą, su juo susitaikė ir patvirtina, kad jiems žala atlyginta, civilinio ieškinio šioje byloje nereiškia ir neprieštarauja, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta susitaikius.
Be kaltinamojo K. M. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais:
- pareigūnų tarnybiniame pranešime, eismo įvykio vietos plane, nuotraukose, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota eismo įvykio vieta Kaune, Kovo 11-osios g. ties 45 namu (b. 1. 5-11);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto apžiūros protokolo išvadoje duodama išvada, kad G. S. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. 1. 25);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto apžiūros protokolo išvadoje nurodyta, kad Z. J. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. 1. 26);
- nukentėjusioji Z. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-02-11 apie 15.00 val. išlipusi iš troleibuso Kovo 11-os g., prie savo namų, priėjo nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, pirma eismo juosta važiavęs automobilis sustojo praleisti, tuomet pradėjo eiti, praėjus pirmąją juostą, būnant antroje, pamatė, kad priešais ateina vaikas, vaikui būnant visai šalia jos, pamatė antra eismo juosta artėjantį automobilį, kuris juos ir partrenkė, po smūgio, kuris buvo labai stiprus, atsigavo gulėdama ant kelio (b. 1. 65-66, 70-72);
- nukentėjusysis G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-02-11 apie 14.30 val. išėjo iš mamos darbovietės K. Baršausko g., troleibusu atvažiavo iki sustojimo „Kovo 11-osios vidurinė mokykla“. Išlipęs iš troleibuso priėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, iš kairės pusės atvažiavę automobiliai pirmoje ir antroje juostoje sustojo praleisti, jis kartu su kitais pėsčiaisiais ėjo per perėją, praėjęs pusę kelio buvo partrenktas iš dešinės pusės atvažiavusio automobilio, atvykus medikams buvo nuvežtas į gydymo įstaigą. Įvykio metu sudužo telefonas, suplyšo striukė, mokyklinis švarkas ir kelnės (b. 1. 50).
BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.
Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad tik K. M. neteisėti veiksmai – KET 30 punkto, numatančio vairuotojui pareigą artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, pažeidimas buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms (nukentėjusiosios Z. J. nesunkus sveikatos sutrikdymas ir nukentėjusiojo G. S. nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtinti specialisto išvadomis) atsirasti, taigi tarp K. M. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. K. M. neatsargios formos kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir kvalifikuota tinkamai kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje.
BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji Z. J. ir nukentėjusiojo G. S. atstovas pagal įstatymą U. S. nurodė, kad atleido kaltinamajam ir su juo susitaikė. Nukentėjusiojo G. S. atstovas pagal įstatymą U. S. byloje civilinio ieškinio nepareiškė, jo sūnui G. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, žala atlyginta, jų kaltinamasis K. M. atsiprašė, jie jam atleido, susitaikė, sutiko, kad baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu būtų nutraukta. Nukentėjusioji Z. J. pareiškė 13500 eurų civilinį ieškinį (b. l. 70-72). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad atleido kaltinamajam ir su juo susitaikė, žala pilnai atlyginta, ji pretenzijų jam neturi, sutiko, kad baudžiamoji byla jo atžvilgiu būtų nutraukta. Byloje pateiktas 2016-08-17 susitarimas dėl žalos atlyginimo ir taikos sudarymo patvirtina, kad Z. J. sumažino civilinį ieškinį, kurį sudaro turtinė žala 1043,12 Eur, neturtinė žala 3000 Eur, advokato išlaidos 500 Eur. Dalį turtinės žalos 743,12 Eur ir visą neturtinę žalą 3000 Eur pilnai apmokėjo draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“, likusią turtinę žalą – 300 Eur ir 500 Eur advokato išlaidas sumokėjo K. M. iki šio susitarimo pasirašymo. Abu patvirtino, kad ateityje nereikš vienas kitam jokių pretenzijų, susijusių su šiuo įvykiu (b. l. 128). Kadangi nukentėjusiajai Z. J. žala atlyginta, ji pretenzijų neturi, civilinis procesas dėl 13500 Eur žalos priteisimo nutrauktinas (BPK 107 straipsnis). Prokurorė tam neprieštaravo.
Kaltinamasis K. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiaisiais susitaikė, nukentėjusieji jam jokių pretenzijų baudžiamojoje byloje nereiškia, kaltinamasis jiems padarytą žalą atlygino. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio ir savo noru atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padaryta viena veika, priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas, psichikos sveikatos centro apskaitoje, priklausomybės ligų centre neužregistruotas, nedirbantis. Anksčiau K. M. nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiaisiais baudžiamąją bylą nutraukiant.
Vertinant tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusiųjų sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, K. M. dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailėjosi, eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, tik dėl nepakankamo savo atidumo, administracine tvarka nebaustas, yra jauno amžiaus. Vien tai, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, savaime negali būti pagrindas jam taikyti BK 67 str. 1 d., 3 d., 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl teismas sprendžia, kad specialios teisės – vairuoti kelių transporto priemones – uždraudimo skyrimas kaltinamajam K. M. yra netikslingas.
Kardomoji priemonė nepaskirta, kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.
Nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Daiktinių įrodymų byloje nėra.
Teismas, vadovaudamasis BPK 304-305, 307-308 straipsniais
n u s p r e n d ž i a :
K. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiaisiais Z. J. ir G. S. bei jo atstovu pagal įstatymą U. S., baudžiamąją bylą nutraukti.
Civilinio ieškinio teiseną dėl nukentėjusiajai Z. J. 13500 Eur priteisimo nutraukti.
Išaiškinti K. M., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Jurga Vasiliauskienė