Skundas Nr. 1S-200-468/2021

      Proceso Nr. 1-01-1-26272-2020-6

 (S)

      Procesinio sprendimo kategorijos:

      2.1.16.1.2.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. birželio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės) ir Jurgitos Mačionytės,

sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei-Jokubaitienei,

dalyvaujant prokurorui Vytautui Jancevičiui,  

teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nevedusio, nedirbančio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), teisto Lietuvos Respublikoje bei užsienyje, kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 286 straipsnį, skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-04 nutarties, kuria kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pakeistos į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą,

n u s t a t ė:

1.       L. M. kaltinamas tuo, kad jis pažeidė viešąją tvarką, t. y. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, tvarką, bei pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, o būtent: jis, 2020-07-03, apie 11.50 val., picerijoje „P.“, adresu (duomenys neskelbtini), šios picerijos padavėjai, nukentėjusiajai S. J. nesumokėjęs už nupirktą ir suvalgytą maistą 24,22 eurų, išėjo iš picerijos, bet nukentėjusiajai gatvėje prie pastato jį pasivijus ir paprašius sumokėti už suteiktas paslaugas, jis sudavė S. J. 1 smūgį dešiniu delnu į dešinį skruostą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Po to su ja grįžo į minėtą piceriją, kur tęsdamas viešosios tvarkos pažeidimą, apie 12.12 val., ten įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais atvykusį UAB „G.“ apsaugos darbuotoją, nukentėjusįjį N. K. G., ir jam priešindamasis, sudavė N.K. G. 1 smūgį kairės rankos plaštakos nugarėle į viršutinę lūpą, tuo sukėlęs nukentėjusiajam fizinį skausmą, dėl ko N.K. G. buvo priverstas panaudoti ašarines dujas ir tik tokiu būdu sulaikyti ir perduoti atvykusiems policijos pareigūnams L. M.. Šiais savo veiksmais L. M. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 286 straipsnyje. 

2.       Proceso metu L. M. buvo taikomos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis neatvykdavo į teisiamuosius posėdžius, atvesdinti policijos pareigūnų pagalbą nepavykdavo, pasislėpė nuo teismo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-19 nutartimi buvo paskelbta jo paieška. 2021-06-03, 19.45 val. kaltinamasis buvo sulaikytas. 2021-06-04 teismo posėdžio metu prokurorė prašė taikomas švelnesnes kardomąsias priemonės pakeisti į griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, kadangi nėra galimybės užtikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje numatytų tikslų.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-04 nutartimi kaltinamajam L. M. taikytos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pakeistos į suėmimą 2 mėnesiams, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo 2021-06-03. Teismas nurodė, kad kaltinamasis pažeidė paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygas, neatvykdavo registruotis į policijos komisariatą, be svarbių priežasčių neatvykdavo į teisiamuosius posėdžius, policijos pareigūnų pagalbą jį atvesdinti nepavykdavo, taip trukdė nagrinėti bylą, todėl būtina jo atžvilgiu skirti suėmimą. Nesutikdamas su priimta nutartimi kaltinamasis pateikė skundą aukštesniajam teismui.

4.       Skundu L. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-04 nutartį panaikinti ir nekeisti taikomų kardomųjų priemonių. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu jam skirti griežčiausią kardomąją priemonę.

Kaltinamojo L. M. skundas atmestinas

5.       Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad kaltinamajam L. M. nuo 2020-07-03 buvo taikomos dvi kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-29 nutartimi baudžiamoji byla perduota teisminiam nagrinėjimui. Atsižvelgiant į tai, kad šaukimai į teismo posėdžius kaltinamajam grįžo neįteikti, apylinkės teismas 2021-05-17 nutartimi priėmė sprendimą L. M. atvesdinti, tačiau to padaryti nepavyko, nes nurodytu adresu kaltinamasis nerastas, su juo susisiekti kitais būdais – telefonu, elektroniniu paštu – taip pat nebuvo įmanoma. Dėl kaltinamojo nedalyvavimo bylos nagrinėjimas atidėtas, paskelbta L. M. paieška.

6.       Susipažinęs su kaltinamojo skundu, skundžiama apylinkės teismo nutartimi bei bylos medžiaga, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog atsižvelgiant į kaltinamojo veiksmus proceso metu, nedalyvavimą teismo posėdžiuose, L. M. buvo pagrįstai paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, kadangi švelnesnės kardomosios priemonės nėra pakankamos siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus.

7.       Remiantis BPK 119 straipsnio nuostatomis, kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Kardomoji priemonė pakeičiama griežtesne arba švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Pažymėtina, jog teisėjo vadovavimo procesui principas apima teisėjo pareigą užtikrinti bylos eigą, visais atvejais užtikrinti proceso operatyvumo bei koncentracijos principus, užkirsti kelią bet kokioms galimybėms vilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą, baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. BPK 142 straipsnyje įtvirtinta kaltinamojo pareiga nurodytu laiku atvykti į teismą, o negalėdamas atvykti kaltinamasis apie neatvykimą ir jo priežastis iš anksto turi pranešti teismui, priešingu atveju, be svarbios priežasties neatvykusiam kaltinamajam gali būti skiriamas atvesdinimas, taikoma švelnesnė kardomoji priemonė pakeista į griežtesnę (BPK 247 straipsnis).

8.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis neatvyko į pirmosios instancijos teismo organizuojamos teisiamuosius posėdžius, teismo apie neatvykimą iš anksto neinformavo, objektyvių nedalyvavimą pateisinančių duomenų nepateikė, neinformavo teismo apie savo adreso ar kontaktinių duomenų pakeitimą, teismo posėdžio dėl kardomųjų priemonių pakeitimo metu nurodė, kad gyvena palapinėje prie upės, nes jo namas sudegęs, neturi paso, pametė telefoną. Teisėjų kolegija, įvertinusi tokį kaltinamojo elgesį, konstatuoja, jog tokie veiksmai ignoruojant pareigą atvykti į teisiamąjį posėdį, pagrįstai apylinkės teismo įvertintas kaip sąmoningas trukdymas nagrinėti bylą teisme.

9.       Iš pateiktų duomenų taip pat matyti, kad kaltinamasis L. M. ne tik kad nesilaikė pareigos atvykti į teismo posėdžius, bet ir pažeidė švelnesnių jam taikytų kardomųjų priemonių sąlygas – neatvyko laiku registruotis į policijos įstaigą, nepaisant to, kad jam buvo pasirašytinai išaiškinta, kad pažeidus nustatytas sąlygas jam gali būti paskirta griežtesnė priemonė. Vilniaus apskrities VPK tarnybinio pranešimo duomenimis, kaltinamasis ne kartą nesilaikė pareigos registruotis policijos įstaigoje – 2020-12-31, 2021-01-28, 2021-02-04, 2021-02-11, 2021-04-08, 2021-04-15, 2021-04-29 nepaskambino ir neatvyko į įstaigą (b. l. 159).

10.       Suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms bei bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamu atveju yra sąlygos L. M. atžvilgiu pakeisti švelnesnes kardomąsias priemones į suėmimą, nes jis įtariamas padaręs tokias nusikalstamas veikas, už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes ir atsižvelgiant į tai, kad asmuo nesilaiko proceso tvarkos bei nustatytų įpareigojimų, konstatuotina, jog švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

11.       Įvertinus teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą (kaltinamojo, liudytojų, nukentėjusiųjų apklausų protokolus, tarnybinius pranešimus, garso įrašus bei kitą bylos medžiagą) darytina išvada – joje esantys objektyvūs faktiniai duomenys leidžia manyti, kad L. M. galėjo padaryti nusikalstamas veikas, dėl kurių jam pareikšti kaltinimai. Viena iš būtinų kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlygų yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, paskiriant kardomąją priemonę, pratęsiant jos terminą, ar ją skiriant, kai asmuo nesilaiko procesinės tvarkos ar pažeidžia švelnesnių kardomųjų priemonių įpareigojimus, nebūtina turėti tiek duomenų kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį arba išteisinamąjį nuosprendį, kadangi svarstant kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo klausimą ir/ar nagrinėjant skundus dėl nutarties skirti/pratęsti suėmimą, nėra sprendžiamas asmens kaltės klausimas, nes šie klausimai gali būti išspręsti tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme.

12.       L. M. kardomoji priemonė – suėmimas, buvo paskirta teismui nustačius, jog kaltinamasis neatvyksta į teismo posėdžius, nėra galimybės jį surasti ir atvesdinti, jis taip pat nesilaiko paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių tvarkos. Nors kaltinamasis skunde pažada atvykti į posėdžius, pažymi, kad ieškosi darbo, registruojasi policijos įstaigoje, pateikia adresą, kuriuo jam gali būti siunčiami šaukimai, tokie asmens teiginiai nepaneigia tikimybės, kad kaltinamasis vėl nepasislėps nuo teismo, t. y., nagrinėjamu atveju kardomoji priemonė iš esmės paskirta teismui manant, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas atsižvelgiant į kaltinamojo šeimyninę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Remiantis bylos duomenimis, L. M. nevedęs, būdamas jauno darbingo amžiaus nedirba, neturi pastovaus oficialaus pajamų šaltinio, stiprių socialinių ryšių, neturi gyvenamosios vietos, gyvena palapinėje, yra ne kartą teistas Lietuvos Respublikoje ir užsienyje, periodiškai nesilaiko jam paskirtų kardomųjų priemonių įpareigojimų, taip pat vengia teismo posėdžių. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti, slėptis nuo teismo ir būtina taikyti jo laisvės ribojimus.

13.       Pažymėtina, kad kardomosios priemonės – suėmimo taikymo konkretaus kaltinamojo atžvilgiu tikslas yra ne vien palengvinti procesinių veiksmų atlikimą su asmeniu, bet ir užtikrinti tinkamą viso proceso eigą, jį pagreitinti, užkirsti kelią trukdžiams bei naujų nusikalstamų veikų darymui. Tuo tarpu iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog netaikant L. M. atžvilgiu suėmimo nėra įmanoma užtikrinti, kad kaltinamasis toliau tinkamai dalyvaus procese.

14.       Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nėra per griežta. Pažymėtina, kad kaltinamajam anksčiau buvo taikytos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, tačiau jos nebuvo veiksmingos ir pakankamos, kadangi jomis nebuvo galimybės tinkamai užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese. Įvertinus L. M. charakterizuojančius duomenis, pastarojo elgesį slapstantis nuo policijos pareigūnų ir teismo, jo atžvilgiu taikytas procesines prievartos priemones (atvesdinimas, paieška) daroma išvada, kad šioje proceso stadijoje alternatyvios, švelnesnės kardomosios priemonės (rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje), ar jų kompleksas, neizoliuojant kaltinamojo, neužtikrins kardomąja priemone siekiamų tikslų, t. y. nėra galimybės užtikrinti, jog L. M. nebėgs ir nesislėps nuo teismo ( BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be teisių suvaržymo, neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 130 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

kaltinamojo L. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-04 nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.

Teisėjai                                            Audrius Cininas

Daiva Kazlauskienė

Jurgita Mačionytė