(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 11 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,
sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,
dalyvaujant ieškovui M. D., jo atstovei advokatei Astai Skujytei,
atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui Kasparui Žostautui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. D. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.
1. ieškovas M. D. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – atsakovė), kuriame prašo priteisti iš atsakovės 1 028,60 Eur dydžio žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad jo atstovė 2022 m. gruodžio 30 d. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato gavo atsakymą, remiantis kuriuo nustatyta, jog pranešėja S. 2022 m. birželio 14 d. 17.42 val. pranešė ir nurodė, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), važiuojant gatve, nepastebėjo duobės ir automobiliui Nissan valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sprogo padanga. Pasak pranešėjos, įvykio vietoje jau 8 automobiliai su prakirstomis padangomis. Įvykio patikslinimo metu atvyko policijos pareigūnai, į kuriuos kreipėsi du vairuotojai, kurie paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini)., ir įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią duobę, nepažymėtą įspėjamaisiais ženklais, po lietaus pilną vandens. Kaip paaiškino vairuotojai, tarnybos atvyko iškart po įvykio. Apgadinti automobiliai: Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas P. B., gim. 1988 m., (KASKO neturi, apgadinti abu dešinės pusės ratai) ir Nissan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas D. S. S., gim. 1987 m., (KASKO turi, apgadintas priekinis dešinės pusės ratas). Abiem vairuotojams atvykę policijos pareigūnai suteikė ROIK numerį, bei nurodė, kad dėl žalos atlyginimo jie turi kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę. Įvykio vietoje nustatytas duobės gylis 13 cm, plotis 90 cm, ilgis 1 m, duobė aštrių briaunų. Apgadinto automobilio Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra ieškovas M. D.. Apgadinus automobilį jo eksploatuoti nebebuvo galima, o siekiant toliau eksploatuoti, reikėjo skubiai pakeisti padangas, todėl už padangas ieškovas sumokėjo 400,00 Eur, už serviso remonto darbus ieškovas sumokėjo 628,60 Eur. Dėl patirtų nuostolių atlyginimo ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, tačiau jo pretenzija buvo atmesta. Vilniaus miesto savivaldybės administracija vertino, kad patirti nuostoliai nėra susiję su Vilniaus miesto savivaldybės (ne)veikimu, todėl dėl žalos atlyginimo nurodė kreiptis į UAB „YIT Lietuva“. Ieškovas kreipėsi su pretenzija dėl nuostolių atlyginimo į UAB „YIT Lietuva“, tačiau ši bendrovė taip pat atsisakė atlyginti ieškovui jo patirtus nuostolius, nes Vilniaus miesto savivaldybė, kaip kelio savininkas, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalimi yra atsakinga už žalą, padarytą dėl kelio trūkumų. Ieškovo vertinimu, nagrinėjamu atveju sutartimi atsakovė pirko gatvių priežiūros paslaugas, tačiau teisės aktais savivaldybei nustatytos atsakomybės už netinkamą gatvių ir kelių priežiūrą bei kontrolę ji perleisti kitiems asmenims, t. y. UAB „YIT Lietuva“ negalėjo. Juo labiau, tokia sutartimi nebuvo perduotas vietinės reikšmės kelių valdymas.
3. Atsakovė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, netenkinus antrojo prašymo sumažinti prašomos atlyginti žalos dydį.
4. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė neginčija fakto, jog ji yra šio kelio savininkė, tačiau, anot atsakovės, ji negali būti laikoma atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą. Pažymi, kad Vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, o šiuo konkrečiu atveju – su vietinės reikšmės kelių ir gatvių valdymu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Vadovaudamasi šiomis teisės aktų nuostatomis Vilniaus miesto savivaldybė 2021 metais su UAB „YIT Lietuva“ sudarė sutartį Nr. A62-193/21 (toliau – sutartis) dėl Vilniaus miesto pietinės ir rytinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros. Sutarties techninės specifikacijos (sutarties priedas 1) 7.1.4 ir 7.1.5 punktuose numatyta, jog UAB „YIT Lietuva“ privalo nuolat vykdyti perduotų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. UAB „YIT Lietuva“ vykdys gatvių valdytojo teises ir pareigas, avarinius dangos defektus (duobes, kurių gylis daugiau kaip 5 cm) nustatys ir šalins be atskiro perkančiosios organizacijos (Savivaldybės) pavedimo. Defektus, kurie kelia grėsmę visų eismo dalyvių saugumui, tiekėjas privalo nedelsdamas pažymėti gairelėmis, aptverti ir šalinti (taisyti) ir apie šią aplinkybę informuoti perkančiąją organizaciją. Atsakovės vertinimu, būtent trečiasis asmuo UAB „YIT Lietuva“ nuo sutarties įsigaliojimo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos atitinkamos Vilniaus miesto dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Atsakovė laikosi pozicijos, kad (duomenys neskelbtini). Vilniuje, valdymas sutarties pagrindu buvo perduotas UAB „YIT Lietuva“, tad šios gatvės valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį laikytina UAB „YIT Lietuva“, kuriai prievolinės teisės (sutarties) pagrindu yra pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti (duomenys neskelbtini). ir kuri atsako už žalą, kilusią dėl netinkamos minėtų gatvių priežiūros. Atsakovė tvirtina, kad ieškovas neįrodė, jog Vilniaus miesto savivaldybė būtų nesilaikiusi ar pažeidusi teisės norminius aktus, Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nustatyti nėra pagrindo, taigi nėra ir jokio teisinio pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Atsakovės teigimu, ieškovas taip pat neįrodė žalos dydžio ir pagrįstumo, t. y. kad automobilio gedimai buvo sąlygoti būtent dėl automobilio įvažiavimo į duobę įvykio metu.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „YIT Lietuva“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, jog atsakovė, kaip kelio savininkė yra tinkama atsakovė ir yra atsakinga už žalą, padarytą dėl šio kelio trūkumų.
6. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinyje ir dublike nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai ieškovas paaiškino, kad po įvykio buvo keičiamos visos keturios padangos, nes įvykio metu buvo prakirstos dvi skirtingų ašių padangos.
7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti arba tenkinti jį iš dalies, jei visgi teismas nustatytų pagrindą ieškininį tenkinti.
Ieškinys tenkintinas.
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
8. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2022 m. birželio 14 d. ieškovui M. D. priklausantis automobilis Mercedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., Vilniuje, (link (duomenys neskelbtini).), įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje buvusią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais. Įvykio metu automobilis buvo apgadintas, automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių draudimu Kasko. Kaip matyti iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pranešimo, įvykio vietoje buvo nustatytas duobės gylis 13 cm, plotis 90 cm, ilgis 1 m, duobė aštrių briaunų. Be ieškovo automobilio, įvykio metu buvo apgadinti ir kiti automobiliai. Dėl padarytos žalos ieškovas kreipėsi į atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę, tačiau atsakovė ieškovui žalos neatlygino, laikydamasi pozicijos, kad už atsiradusią žalą sutarties pagrindu atsakingas trečiasis asmuo UAB „YIT Lietuva“. Vilniaus miesto savivaldybei atsisakius atlyginti ieškovui žalą, ieškovas kreipėsi su pretenzija į trečiąjį asmenį, tačiau trečiasis asmuo taip pat atsisakė atlyginti ieškovui žalą, nes, anot trečiojo asmens, būtent Vilniaus miesto savivaldybė, kaip kelio savininkė, yra atsakinga už žalą, padarytą dėl kelio, kuriame įvyko įvykis, trūkumų ir atsiradusios žalos ieškovui atlyginimo.
9. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė laikosi pozicijos, kad sutarties pagrindu ginčo kelio valdymo teisė buvo perduota trečiajam asmeniui UAB „YIT Lietuva“, kuris įvykio metu buvo laikomas gatvių ir kiemų dangos atitinkamos Vilniaus miesto dalies ((duomenys neskelbtini), Vilnius) valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti ieškovui žalą, kilusią dėl netinkamos minėtos gatvės priežiūros. Iš esmės atsakovė tvirtina, kad sutarties pagrindu yra perdavusi trečiajam asmeniui ne tik statinių (gatvių ir kiemų dangos) techninę priežiūrą, bet ir šių objektų valdymą, dėl ko ne atsakovė, o trečiasis asmuo yra atsakingas už žalą, kilusią dėl netinkamos gatvių priežiūros. Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokia atsakovės pozicija.
10. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Pagal šio straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti kriterijai, kada kitas asmuo pripažintinas statinio valdytoju CK 6.266 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui. Kasacinis teismas nurodė, kad teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015, 2016 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).
11. Kaip matyti iš CK 6.266 straipsnio 2 dalies, atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).
12. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju įvykis atsitiko Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, o vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esančios Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis), kuriai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas (Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 straipsnio 1 dalies 32 punktas). Taigi, byloje nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini) gatvės, Vilniuje, savininkė yra atsakovė. Tačiau atsakovė įrodinėja, kad neturi pareigos atlyginti kilusios žalos, kadangi minėtos gatvės valdymo teisę sutartimi perleido trečiajam asmeniui UAB „YIT Lietuva“.
13. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose, o sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-701; 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012 ir kt.).
14. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo, atsikirsdamas į atsakovės argumentus, pateikė 2021 m. gruodžio 2 d. sutartį Nr. A62-193/21, sudarytą tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaip užsakovo ir trečiojo asmens UAB „YIT Lietuva“ kaip rangovo, kuria Vilniaus miesto savivaldybė pavedė, o trečiasis asmuo UAB „YIT Lietuva“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus.
15. Išanalizavus šios sutarties nuostatas matyti, jog sutartyje šalys susitarė, kad užsakovas sumoka rangovui už faktiškai atliktus darbus pagal darbų priėmimo-perdavimo aktus, darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą ir Darbų išlaidų apmokėjimo pažymą (sutarties 7.6. 8.1 punktai). Tuo tarpu sutarties 7.6 punkte šalys susitarė, kad už faktiškai atliktus darbus užsakovas sumoka rangovui per 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai užsakovas priima iš rangovo darbų priėmimo-perdavimo aktą, darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą apie faktiškai atliktus darbus ir gauna PVM sąskaitą-faktūrą arba lygiavertį dokumentą. Savo ruožtu, sutarties 5.1. punkte rangovas įsipareigojo darbus atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku, gavus raštišką užsakovo užsakymą, kuriame nurodyta darbų atlikimo vieta, apimtis, darbų atlikimo terminas, per kurį darbai turi būti atlikti (specialiųjų sąlygų 5 p., 6 p., Techninės specifikacijos 7.1.6. p.).
16. Teismas sprendžia, kad sistemiškai įvertinus šias aukščiau nurodytas sutarties nuostatas, laikytina, jog šiomis sutarties nuostatomis šalys faktiškai susitarė dėl gatvių ir kiemų dangos remonto ir priežiūros darbų ginčo gatvėje, kurie vykdomi pagal savivaldybės kaip kelio savininkės užsakymus ir atsiskaitymus. Pažymėtina, kad pirkimo sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) gatvė perduodama trečiajam asmeniui (rangovui) savarankiškai valdyti.
17. Teismų praktikoje pripažinta, jog savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymą ir valdymo teisės perdavimą kitiems subjektams reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir VSĮ nuostatos. Pagal VSĮ 48 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios išimtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas). Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka (VSĮ 48 straipsnio 3 dalis). Taigi savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik tarybos sprendimu. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens pirkimo sutartyje nėra nurodomas savivaldybės tarybos sprendimas, kurio pagrindu galėtų būti perduotas savivaldybės turto valdymas. Dėl nurodytų aplinkybių UAB „YIT Lietuva“ nelaikytina savivaldybei priklausančio turto valdytoja 2020 m. rugpjūčio 12 d. sutarties pagrindu, nes tai prieštarautų VSĮ 16 ir 48 straipsnių nuostatoms (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1461-656/2019; 2022 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-704-560/2022).
18. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, jog atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra tinkamas atsakovas šioje byloje. Tokios praktikos laikosi ir apygardos teismai kitose bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-407-934/2020; 2020 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-310-661/2020, 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1598-430/2020, 2020 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1682-933/2020, 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1327-864/2021 ir kt.).
19. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kad gatvėje, kurios savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, įvyko įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis, gatvių ir kiemų danga savarankiškai valdyti trečiajam asmeniui perduota nebuvo, spręstina, jog egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės už padarytą žalą sąlygos (CK 6.266 straipsnis).
20. Atsakovės įsitikinimu, galimai saugaus greičio nesilaikymas ir vairuotojo neatidumas įvykio metu taip pat galėjo būti lemiamas veiksnys, sąlygojęs žalos atsiradimą. Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokiais atsakovės argumentais. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiojo automobilio vairuotojas įvykio metu buvo nepakankamai atidus ar nerūpestingas, būtų viršijęs greitį ar būtų pažeidęs kokias nors kelių eismo taisykles, dėl ko galėjo prisidėti prie kilusios žalos (CPK 178 straipsnis). To nenustatė ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Bylos nėra duomenų, patvirtinančių, jog kelyje esanti duobė būtų buvusi pažymėta įspėjamaisiais ženklais. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės ar sumažinti priteistinos žalos dydį šiuo pagrindu, taip pat laikyti, jog ieškovas neįrodė žalos dydžio, todėl tokie atsakovės argumentai laikomi deklaratyviais, nepateikiant šiuos teiginius pagrindžiančių objektyvių įrodymų (duomenų) (CPK 178 straipsnis).
21. Anot atsakovės, ieškovas neįrodė ir nepagrindė prašomos priteisti žalos fakto bei dydžio. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovas į bylą pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymą apie eismo įvykį, kurioje nurodytos eismo įvykio aplinkybės. Ieškovas taip pat pateikė automobilio nuotraukas, PVM sąskaitas faktūras, iš kurių matyti apgadinto automobilio defektacija ir remonto darbai bendrai 1 028,60 Eur sumai. Kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino ieškovas, po įvykio buvo keičiamos visos keturios automobilio padangos, nes įvykio metu buvo prakirstos dvi skirtingų ašių padangos. Teismo vertinimu, tokia ieškovo pozicija yra pagrįsta.
22. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo dydžio, nagrinėjamu atveju privalu atsižvelgti į Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. Nr. 2BE-260 įsakymu „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų pakabų reikalavimų“ nustatytus reikalavimus. Minėtų Techninių reikalavimų sąraše numatyta, kad tos pačios ašies ratai turi būti vienodi, tos pačios ašies padangos turi būti to paties konstrukcinio tipo, to paties matmenų žymėjimo, tos pačios naudojimo paskirties (5.2-5.3 punktai), t. y. turi būti to paties gamintojo, vienodo konstrukcinio tipo, vienodų matmenų, vienodos paskirties, tos pačios keliamosios galios indekso, vienodo leistino greičio indekso ir vienodo protektoriaus rašto. Teismo vertinimu, susidariusioje situacijoje ieškovas, dėl atsakovės kaltės apgadinęs jam priklausančią transporto priemonę, neturėtų nukentėti materialiai eismo saugumo prasme. Automobilis privalo būti suremontuotas taip, kad su juo galima būtų saugiai važinėti ir po eismo įvykio, todėl atmestini atsakovės motyvai, kad nebuvo būtina keisti visų automobilio padangų. Atsižvelgiant į tai, kad po remonto automobilis turi atitikti visus saugaus eismo reikalavimus, darytina išvada, kad automobiliui turi būti uždėtos vienodo rašto, protektoriaus gylio ir kitus saugumo standartus atitinkančios padangos, todėl atsakovės argumentai, jog pakaktų nepažeistas padangas pakeisti naujomis ir jas uždėti ant vienų iš automobilio ašių, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą abejoti ieškovo byloje pateiktais rašytinais įrodymais bei juose nurodytos padangų pirkimo ir remonto darbų kainų pagrįstumu (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju laikytina, kad ieškovo automobiliui padaryta žala yra apskaičiuota objektyviai ir teisingai (CPK 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
23. CPK 79 straipsnyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
25. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 603,00 Eur, kurias sudaro 23,00 Eur žyminis mokestis, 200,00 Eur už teisines paslaugas rengiant ieškinį (pagal 2022 m. gruodžio 12 d. ir 2023 m. sausio 2 d. sąskaitas ir mokėjimo nurodymus), 160,00 Eur už teisines paslaugas rengiant dubliką (pagal 2023 m. kovo 23 d. sąskaitą), 220,00 Eur už atstovavimą posėdyje (pagal 2023 m. birželio 19 d. pinigų priėmimo kvitą). Ieškovas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas bei jų apmokėjimo faktą (CPK 178 straipsnis).
26. Susidariusios ieškovo bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis), pagrįstos rašytiniais įrodymais, kas sudaro pagrindą tenkinti prašymą bei priteisti iš atsakovės ieškovui 603,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui M. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 188710061) 1 028,60 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt aštuonių eurų 60 ct) turtinės žalos atlyginimą bei 603,00 Eur (šeši šimtai trijų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jelena Leščinskienė