(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

       NUTARTIS

2020 m. balandžio 7 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios G. Z. įmonės „Dairena“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Nemokumas LT“  prašymą dėl leidimo išieškoti iš įmonės savininkui nuosavybės teise priklausančio turto pagal bankrutavusios G. Z. įmonės „Dairena“ bankroto administratorės UAB „Nemokumas LT“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. Z. ir D. Z., ir

Teismas

nustatė:

1.       2019 m. lapkričio 18 d. G. Z. įmonės „Dairena“ kreditorių susirinkimas iškėlė bankroto bylą G. Z. įmonei „Dairena“, remiantis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo ( toliau – ĮBĮ) 12 straipsnio 4 dalimi, 13 straipsnio 1 dalimi. Bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Nemokumas LT“.

2.       2019 m. gruodžio 30 d. G. Z. įmonės „Dairena“ kreditorių susirinkimas patvirtino bankrutuojančios G. Z. įmonės „Dairena“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimus. Kreditorių finansiniai reikalavimai yra 16 267,64 Eur.

3.       Remiantis ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalimi bankroto administratorė pasiūlė sudaryti taikos sutartį neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkams ir kreditoriams, tačiau taikos sutartis sudaryta nebuvo.

4.       2020 m. vasario 13 d. G. Z. įmonės „Dairena“ kreditorių susirinkimas pripažino G. Z. įmonę „Dairena“ bankruttavusia. Bankrutavusios G. Z. įmonės „Dairena“ savininkais yra sutuoktiniai G. Z. ir D. Z..

5.       2020 m. vasario 13 d. bankrutavusios G. Z. įmonės „Dairena“ kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą kreiptis dėl išieškojimo iš įmonės savininkų turimo turto.

6.       Bankroto administratorė 2020 m. kovo 6 d. pateikė teismui prašymą leisti nukreipti išieškojimą į bankrutavusios G. Z. įmonės „Dairena“ savininkų G. Z. ir D. Z. turtą.

7.       Bankroto administratorė nurodė, kad bankrutavusi G. Z. įmonė „Dairena“ nuosavybės teise priklausančio turto neturi, jokio registruotino kitokio turto, turtinių teisių ar lėšų įmonės savininkai bankroto administratoriui nėra perdavę.

8.       Suinteresuoti asmenys, D. Z. ir G. Z. pateiktuose atsiliepimuose nurodo, jog su bankroto administratoriaus prašymu nesutinka. Nurodo, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo ( toliau- ĮBĮ) 28 straipsnio 2 dalies nuostatas, bankroto administratorius privalo pasiūlyti sudaryti taikos sutartį neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkui ( savininkams) ir įmonės kreditoriams prieš kreipdamasis į teismą dėl išieškojimo iš įmonės savininko ( savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti. Teismas priima nutartį išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šalys iki nutarties likviduoti įmonė dėl bankroto įsiteisėjimo nesusitarė dėl taikos sutarties sudarymo. Bankroto administratorius yra pateikęs el.laiško, kuris buvo siųstas suinteresuotam asmeniui G. Z., kopiją, tačiau ši pateikta el. laiško kopija, nesuteikia informacijos, ar pasiūlymas dėl taikos sutarties sudarymo buvo išsiųstas, taip pat nėra jokios informacijos patvirtinančios šio el.laiško gavimą. Tokia forma išsiųstas siūlymas dėl taikos sutarties sudarymo negali būti laikomas tinkamai išsiųstu ar įteiktu suinteresuotam asmeniui, todėl šiuo atveju negali būti laikoma tinkamai įvykdyta įstatyme numatyta pareiga. Suinteresuotas asmuo D. Z. nėra gavusi jokio siūlymo dėl taikos sutarties sudarymo, todėl ji nežinojo apie galimybę ir poreikį tartis dėl tokios sutarties sudarymo. Suinteresuotų asmenų nuomone, bankroto administratorius nesilaikė ĮBĮ 28 str. 2 d. nustatytos imperatyvios pareigos pasiūlyti sudaryti taikos sutartį neribotos atsakomybės įmonės savininkams, nebuvo išaiškintos taikos sutarties su kreditoriais nesudarymo teisinės ir turtinės pasekmės, galimybės sudaryti taikos sutartį nebuvo išnaudotos, todėl bankroto administratorius neturi teisės prašyti leisti pereiti prie neribotos atsakomybės įmonės savininkui priklausančio turto realizavimo.

9.       Nurodo, jog Lietuvos Apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad šioje bankroto bylos stadijoje teismas sprendžia dėl sąlygų leisti nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turto egzistavimo, t.y. aiškinasi, ar įmonės turto nepakanka prievolėms įvykdyti, vertina taikos sutarties nesudarymo aplinkybes. Šias sąlygas nustatęs bei atitinkamai įvertinęs, teismas leidžia arba neleidžia nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą. Išieškojimas į savininkui priklausantį turtą gali būti nukreipiamas tik tuo atveju, jei kreditorių reikalavimų patenkinimui nepakanka įmonės turto. Bankroto administratorius nėra pateikęs išsamios informacijos apie G. Z. įmonės „Dairena“ turtą. Administratoriaus pateikta VĮ „Registrų centro“ internetinio tinklapio paieškos kopija negali būti laikoma tinkamu duomenų apie G. Z. įmonės „Dairena“ turtą, kadangi įmonė gali turėti lėšų banko sąskaitose, kreditorinių reikalavimų, kito registruotino ir neregistruotino turto. Administratorius nėra pagrindęs vienos iš esminių aplinkybių, sprendžiant, ar yra sąlygos leisti nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą.

10.       Suinteresuotas asmuo G. Z. nurodo, jog 16 000 Eur skola yra išieškoma iš jo asmeniškai antstolės I. E., o bankrutuojančios G. Z. įmonės „Dairena“ vienintelis kreditorius yra UAB „Inrent“, todėl suinteresuotų asmenų nuomone, UAB „Inrent“ savo reikalavimą siekia padengti su kartus. Bankroto administratorius atsisakė suteikti informaciją apie UAB „Inrent“ reikalavimą bankrutuojančiai G. Z. įmonei „Dairena“.

11.       Suinteresuoti asmenys nurodo, jog G. Z. įmonė „Dairena“ nelaikytina šeimos verslu ar bendrąja jungtine nuosavybe ir išieškojimas negali būti nukreiptas į abiejų sutuoktinių asmeninį bei bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą. Suinteresuotas asmuo D. Z. nedalyvavo įmonės steigime, kaip įmonės savininko sutuoktinė, jokiais aktyviais veiksmais neprisidėjo prie įmonės, kaip šeimos verslo vykdymo, nedirbo šioje įmonėje. Tiek 1997 m. steigiant įmonę, tiek jos veiklos metu nebuvo naudojamos šeimos narių piniginės lėšos, kadangi steigiant įmonę, vadovaujantis tuo metu galiojančiomis teisės aktų nuostatomis nebuvo reikalingas pradinis įnašas, o vėlesne veikla buvo vykdoma naudojant įmonės pinigus. Be to, G. Z. visą laiką turėjo kitų pajamų šaltinį, t.y. dirbo nuolatinį darbą. Iš įmonės gaunamos pajamos nebuvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, o buvo naudojamos šios įmonės verslo vystymo poreikiams, todėl iš individualios įmonės veiklos atsiradusios prievolės negali būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis, kurios tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto, o jo nesant ar nepakankant – iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise turimo turto.

12.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė subsidiariai kartu su kitu sutuoktiniu, kuris yra individualios įmonės savininkas, atsako už šios įmonės prievoles tik tuo atveju, kai individuali įmonė yra šeimos verslas, t.y. verslui naudojamas ne tik bendras sutuoktinių turtas, bet ir jų abiejų fizinis bei intelektinis darbas, abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja įmonės veikloje, Tokių atveju sutuoktinių veikla kvalifikuotina kaip jungtinė veikla, kurios tikslas yra bendromis lėšomis ar darbu vykdyti individualios įmonės verslą. Individualios įmonės buvimo šeimos verslu faktas nėra preziumuojamas, šį faktą turi įrodyti individualios įmonės kreditorius, siekiantis gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įmonės savininko turto ( CPK 178 str.) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-126-313/2019). Nurodo, kad suinteresuotas asmuo D. Z. jokiais būdais nedalyvavo individualios įmonės veikloje.

Prašymas atmestinas.

13.       Bankrutavusios G. Z. įmonės „Dairena“ teisinis statusas yra individuali įmonė. Individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, greta pačios individualios įmonės subjektu tampa individualios įmonės savininkas, kuris taip pat yra ir civilinės atsakomybės pagal savo, kaip fizinio asmens, prievoles, subjektas. Individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika lemia, jog bankroto byloje apskaitomas ir nukreipiamas kreditorinių reikalavimų tenkinimui ne tik į individualios įmonės, bet ir jos savininkams ( dalyviams) nuosavybės teise priklausantį turtą ( žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1254/2013, nutartis civilinėje byloje Nr.e2-478-553/2020).

14.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui ( toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas ( toliau -ĮBĮ) su visais pakeitimais ( JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Bankroto procedūra G. Z. įmonei „Dairena“ pradėta iki 2019 m. gruodžio 31 d., todėl prašymas sprendžiamas pagal ĮBĮ nuostatas.

15.       ĮBĮ 12 ir 13 straipsniuose yra nustatyta galimybė nemokios įmonės bankroto procedūras vykdyti ir užbaigti ne teismo tvarka - bendru visu suinteresuotu asmenų sutarimu, laikantis šios įstatymo reikalavimų tenkinti kreditorių reikalavimus, neinicijuojant įmonės ir jos kreditorių ginčo ir neįtraukiant į šią procedūrą teismo ( žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-195-219/2017). Bankroto procedūros ne teismo tvarka vykdomos vadovaujantis ĮBĮ normomis. Teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas ( ĮBĮ 13 straipsnio 1 dalis). Pagrindinis kriterijus, kuris skiria teismo tvarka vykdomą bankrotą nuo ne teismo tvarka vykdomojo bankroto yra ta, kad ne teismo tvarka vykdomo bankroto atveju bankrotas vykdomas bendru įmonės ir jos kreditorių susitarimu ir visi klausimai sprendžiami kreditorių susirinkime ( žr.pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316-686/2016).

16.       Iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad administratorius privalo pasiūlyti sudaryti taikos sutartį neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės kreditoriams prieš kreipdamasis į teismą dėl išieškojimo iš įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti. Teismas priima nutartį išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šalys iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo nesusitarė dėl taikos sutarties sudarymo. Pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 79 straipsnio 2 dalį nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos privalo informuoti neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvius apie jų teisę siūlyti sudaryti taikos sutartį.

17.       Nagrinėjamu atveju bankroto procedūra buvo vykdoma ne teismo tvarka. 2020 m. vasario 13 d. G. Z. įmonės „Dairena“ kreditorių susirinkimas pripažino įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Byloje yra pateikta el. laiško kopiją dėl siūlymo sudaryti taikos sutartį individualios įmonės savininkui G. Z.. Kaip nurodo G. Z. pateiktame atsiliepime, jis jokio siūlymo sudaryti taikos sutartį nėra gavęs. Šiuo atveju , teismas sutinka su suinteresuotų asmenų argumentais, kad elektroninio laiško išsiuntimas dėl siūlymo sudaryti taikos sutartį, nėra tinkamas būdas siūlyti sudaryti taikos sutartį. . Nors ĮBĮ nėra reglamentuota kokia forma turi būti siunčiamas siūlymas dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau šiuo atveju, teismo nuomone, turi būti taikomos Civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimą, t.y. kaip numato CPK 123 straipsnis, kad jeigu byloje dalyvaujantys asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai, įteikiama jam asmeniškai, jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo – atstovui pagal įstatymą ( CPK 123 straipsnio 1 dalis). Taip pat procesiniai dokumentai asmeniui gali būti įteikiamas per darbovietės administraciją, o jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo – jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamoje vietoje. Bankroto administratorius nepateikė daugiau jokių duomenų, išskyrus elektroninio laiško kopiją, kad siūlymas sudaryti taikos sutartį buvo siunčiamas G. Z.. Pažymėtina, kad apie tai, kad toks siūlymas buvo siunčiamas suinteresuotam asmeniui D. Z., byloje nėra pateikta jokių duomenų.

18.        Teismas, atsižvelgdamas į šias anksčiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo nagrinėjamu atveju bankroto administratorius neįvykdė ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje numatytos imperatyvios pareigos pasiūlyti sudaryti taikos sutartį neribotos atsakomybės įmonės savininkams, todėl nebuvo išnaudotos visos galimybės sudaryti taikos sutartį neribotos atsakomybės įmonės savininkui ir kreditoriams.

19.       Išieškojimas į neribotos atsakomybės įmonės savininkui priklausantį turtą, gali būti nukreipiamas tik tuo atveju, jei kreditorių reikalavimų patenkinimui nepakanka įmonės turto. Bankroto administratorius yra pateikęs duomenis, jog buvo atliekama paieška VĮ „ Registrų centro“ internetiniame tinklapyje apie G. Z. individualiai įmonei „Dairena“ priklausantį turtą. Remiantis šios paieškos rezultatais, bankroto administratorius nurodo, jog įmonė turto neturi. Kitų duomenų apie įmonės turtą, bankroto administratorius – nepateikė. Nagrinėjamu atveju sutiktina su suinteresuotų asmenų atsiliepime nurodytais argumentais, kad bankroto administratorius nepateikė visų duomenų apie G. Z. įmonės „Dairena“ turtą. Nesant visų duomenų apie įmonės turtą, ne tik turimą ar neturimą nekilnojamąjį turtą, bet apie pinigines lėšas, kreditorius reikalavimus ir pan., teismas neturi galimybės spręsti, ar individualios įmonės turimo turto nepakanka kreditorių reikalavimams tenkinti.

20.        Pateiktuose atsiliepimuose suinteresuoti asmenys nurodė, kad galima tokia situacija, kad bankrutuojančios G. Z. įmonės „Dairena“ kreditorė UAB „Inrent“ siekia padengti kelis kartus, kadangi skola UAB „Inrent“ yra išieškoma iš G. Z. kaip fizinio asmens. Patikrinus duomenis LITEKO sistemoje, nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2019 m. rugpjūčio 30 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo iš G. Z. išieškoma 16 000 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos kreditorei – UAB „Inrent“. G. Z. įmonės „Dairena“ vienintelis kreditorius taip pat yra UAB „Inrent“. Bankroto administratorius buvo įpareigotas pateikti duomenis, kokiu pagrindu atsirado kreditorinis reikalavimas G. Z. įmonei „Dairena“. Bankroto administratorius pateikė anksčiau minėtą Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų išduotą 2019 m. rugpjūčio 30 d. teismo įsakymą, kuriuo skola išieškoma iš fizinio asmens G. Z. bei nurodo, jog būtent šio teismo įsakymo pagrindu atsirado G. Z. įmonės „Dairena“ skola kreditoriui. CK 2.50 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio atsakomybė už juridinio asmens prievoles, t.y. neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, tačiau neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo neatsako už fizinio asmens prievoles. Šiuo atveju, G. Z. skola UAB „Inrent“ negali būti tapatinama su G. Z. įmonės „Dairena“ skola.

21.       Kaip nurodo bankroto administratorė, G. Z. įmonė „Dairena“ buvo įsteigta G. Z. ir D. Z. esant santuokoje, todėl prašoma leisti realizuoti abiejų savininkų turtą. CK 3.88 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės subjektas. Tokiu atveju, už individualios įmonės skolas atsako ir jos dalyviai. Kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas, verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti. Iš individualios įmonės įsteigtos santuokos metu veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto, o jo nepakankant – iš sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto.

22.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad individualios įmonės turto teisinis režimas ir iš jo veiklos gautų pajamų panaudojimas šeimos interesais negali būti pagrindas atsirasti sutuoktinio prievolei atsakyti už kito sutuoktinio individualios įmonės prievoles, tokia sutuoktinio prievolė negali būti siejama tik su individualios įmonės turto priklausymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise faktu, nes šeimos ir įmonių teisės normose tokios sutuoktinio atsakomybės nenustatyta. Individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė subsidiariai kartu su kitu sutuoktiniu, kuris yra individualios įmonės savininkas, atsakyti už šios įmonės prievoles, kai joms vykdyti neužtenka įmonės turto gali atsirasti tuo atveju, kai individuali įmonė yra šeimos verslas,t.y. verslui naudojama ne tik sutuoktinių turtas, bet ir jų abiejų fizinis bei intelektinis darbas, abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja įmonės veikloje. Tokiu atveju sutuoktinių veikla kvalifikuotina kaip jungtinė veikla, kurios tikslas yra bendromis lėšomis ir darbu vykdyti individualios įmonės verslą. Individualios įmonės buvimo šeimos verslu faktas nėra preziumuojamas, šį faktą turi įrodyti kreditorius, siekiantis gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įmonės savininko sutuoktinio turto. Jeigu tokia aplinkybė įrodyta, tai pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių prievolė solidari, bet įmonės atžvilgiu ši jų prievolė yra subsidiari. Jei kreditorius neįrodo, kad individualios įmonės savininko sutuoktinis jungtinės veiklos pagrindais dalyvavo sutuoktinio individualios įmonės kaip šeimos versle, tai individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė atsakyti pagal individualios įmonės savininko prievoles neatsiranda ( žr.pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012, 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2013).

23.       Pažymėtina, kad bankroto administratorius prašyme tik nurodo, jog individuali įmonė buvo įsteigta suinteresuotiems asmenis, esant santuokoje, tačiau jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, jo abu sutuoktiniai dalyvavo individualios įmonės veikloje, bankroto administratorius – nepateikia. Todėl teismo vertinimu, vien tik nurodymas, jog įmonė įsteigta esant šalims santuokoje, nesant kitų įrodymų apie abiejų sutuoktinių dalyvavimą individualios įmonės veikloje, nėra pakankamas pripažinti, jog atsirado prievolė individualios įmonės savininko sutuoktiniui atsakyti pagal individualios įmonės savininko prievoles. Be to, pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazę nustatyta, jog Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pagal pareiškėjų G. Z. ir D. Z. prašymą ( CPK 179 straipsnio 3 dalis). Todėl, atsižvelgiant į šias anksčiau paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad bankroto administratorius neįrodė, jog suinteresuotas asmuo D. Z. atsako už G. Z., kaip individualios įmonės savininko, prievoles.

24.       Esant šioms anksčiau paminėtoms aplinkybėms, bankrutavusios G. Z. įmonės „Dairena“ bankroto administratoriaus prašymas leisti nukreipti išieškojimą į bankrutavusios G. Z. įmonės „Dairena“ savininko G. Z. ir D. Z. turtą - atmestinas.

25.         Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjiimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Suinteresuotas asmuo D. Z. prašo priteisti 450 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Kadangi bankroto administratoriaus prašymas atmetamas, šios išlaidos priteisiamos iš bankroto administratoriaus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

bankrutavusios G. Z. įmonės „Dairena“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Nemokumas LT“ prašymą leisti nukreipti išieškojimą į bankrutavusios G. Z. įmonės „Dairena“ savininko G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtą – atmesti.

Priteisti iš bankroto administratoriaus UAB „Nemokumas LT“, įmonės kodas 304209356, D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 450 Eur ( keturis šimtus penkiasdešimt eurų) advokato atstovavimo išlaidų.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims ir administratorei, kuri įpareigojama su šia nutartimi supažindinti atsakovės kreditorius.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.

Teisėja                                                                         Rita Dambrauskaitė