Baudžiamoji byla Nr. 1-1082-1060/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44784-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S
Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 28 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas
n u s t a t ė:
M. M. šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis 2018 m. rugsėjo 15 d. apie 18 val. 40 min. apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 2,91 promilių girtumas), gyvenamojo namo kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia smogė kumščiu vieną smūgį tėvui R. K. į dešinę akį, tuo nukentėjusiajam R. K. sukėlė fizinį skausmą, be to jis tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2018 m. rugsėjo 15 d. apie 18 val. 40 min. apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 2,91 prom. girtumas), gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) sugriebė ranka motinai E. M. už kairės rankos žasto, stipriai suspaudė ranką, tuo nukentėjusiajai E. M. sukėlė fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. M. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad dėl girtumo neprisimena dėl ko tarp jo ir tėvo R. K. kilo konfliktas, kurio metu tyčia smogė vieną smūgį tėvui R. K. į dešinę akį ir ranka nestipriai jį pastūmė už peties. Po smūgio kumščiu matė ir suprato, kad tėvui skaudėjo akį, nes jis ranka užsiėmė akį, pradėjo keiktis ir rėkti iš skausmo, todėl jis iš karto išbėgo iš kambario į kiemą. Paskui jį rėkdama, kad iškvies policiją, į kiemą išbėgo mama E. M., kuri bandė jį sulaikyti. Jis buvo neblaivus ir susinervinęs, todėl stipriai suėmė ranka mamai už kairės rankos virš alkūnės, ranką stipriai suspaudė ir už tos pačios rankos ją atstūmė nuo savęs ir paleido. Mamai suspaudęs ranką buvo trumpai, bet jai tikrai skaudėjo, nes mama rėkė. Paleidęs mamos ranką ir ją už tos pačios rankos pastūmęs, iškarto išėjo iš kiemo. Mama šaukė, kad kvies policijos pareigūnus. Nepastebėjo ar sužalojo tėvą ir motiną, nes buvo girtas ir nežiūrėjo į juos. Supranta, kad smurtaudamas galėjo sukelti abiems tėvams fizinį skausmą, bet jų neatsiprašė. Dėl įvykdyto nusikaltimo gailisi (b.l. 55-56, 61-62).
Nukentėjusysis R. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog M. M. yra jo ir E. M. sūnus. Su E. M. yra sugyventiniai. Su E. M. ir vaikais gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 15 dieną jis su E. M. buvo išėję pas kaimynus į gimtadienį ir ten gėrė alkoholį. M. M. taip pat buvo kažkur išėjęs. Su sugyventine į namus sugrįžo apie 18 val. 30 min. Abu su E. M. buvo neblaivūs. Namuose jau buvo sugrįžęs neblaivus M. M., kuris pradėjo prie jo kabinėtis, priekaištauti, bandė provokuoti konfliktą, rėkė, šaukė ir tyčia kumščiu smogė vieną smūgį į dešinę akį ir ranka pastūmė į petį. Nuo sūnaus smūgio jam suskaudo akį, jis suriko, užsiėmė sumuštą akį. Nuo sūnaus pastūmimo ranka neskaudėjo. Įvykio metu kambaryje buvo jo sugyventinė E. M.. Po smūgio M. M. iš karto išėjo iš kambario į kiemą. E. M. sakė, kad pakvies policiją ir iš karto išbėgo į kiemą paskui. Kas vyko kieme nežino, nes nematė, tik girdėjo, kad jie kažką šaukė, barėsi. Po keleto minučių jam užtino sumušta akis, buvo paraudusi, juto skausmą. Netrukus jis iš kambario išėjo į kiemą ir E. M. jam pasakė, kad M. M. jai suspaudė ranką, kad jai skaudėjo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie jam nustatė 3,07 promilių girtumą. Civilinio ieškinio sūnui nereiškia. Mindaugas dėl fizinio skausmo sukėlimo jo neatsiprašė, nepaaiškino kodėl jam smogė (b. l. 22-23).
Nukentėjusioji E. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog kad su sugyventiniu R. K. ir jų dviem bendrais sūnumis gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 15 d. su sugyventiniu R. K. buvo pas kaimynus svečiuose ir ten gėrė alkoholį. Namo sugrįžo apie 18 val. 30 min. namuose buvo neblaivus M. M., tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu sūnus susinervino ir tyčia smogė kumščiu vieną smūgį tėvui R. K. į dešinę akį ir jį pastūmęs išbėgo į lauką. Ji suprato, kad R. K. nuo smūgio skaudėjo akį, nes jis suriko iš skausmo, ranka užsidengė akį. Kai sūnus išbėgo į kiemą, ji išbėgo paskui jį į kiemą, norėdama jį sulaikyti. Kieme sūnus ją sugriebė ranka už kairės rankos žasto, ranką stipriai suspaudė, bet po keleto sekundžių paleido pastumdamas nuo savęs tolyn. Ji sušuko, riktelėjo ant sūnaus, nes jai skaudėjo ir jis ją paleidęs kažkur išėjo. Jai skaudėjo suspaustą ranką. Dėl rankos suspaudimo ji juto tik fizinį skausmą. Sūnus jos neatsiprašė, su juo nesusitaikė. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 19-20).
Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusiojo parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.
Įvykio vietos apžiūros protokole yra užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta, kuri yra gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-10).
Tarnybiniame pranešime „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ nurodyta, kad apie įvykį pranešė E. M., kuri nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 15 d. 18 val. 40 min. namuose sūnus M. M. sugriebė ją už rankos, sudavė tėvui R. K. į veidą, dėl ko patyrė fizinį skausmą (b.l. 12-16).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo M. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje visiškai įrodyta.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį arba sukėlė jam fizinį skausmą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. M. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kad jis 2018 m. rugsėjo 15 d. apie 18 val. 40 min. apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 2,91 promilių girtumas), gyvenamojo namo kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia smogė kumščiu vieną smūgį tėvui R. K. į dešinę akį, tuo nukentėjusiajam R. K. sukėlė fizinį skausmą, be to jis tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2018 m. rugsėjo 15 d. apie 18 val. 40 min. apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 2,91 prom. girtumas), gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) sugriebė ranka motinai E. M. už kairės rankos žasto, stipriai suspaudė ranką, tuo nukentėjusiajai E. M. sukėlė fizinį skausmą.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad M. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 68-72). Civilinio ieškinio nukentėjusieji nereiškia, dėl prokuroro sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo (b. l. 66-67).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius M. M. – jis neteistas (b. l. 28-32), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 33-43), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (b. l. 47), nedirba (b. l. 45). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – viešuosius darbus, įpareigojant neatlygintinai dirbti per mėnesį 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 722 straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas).
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam M. M. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskiros bausmės laiką įskaitomas M. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. 19.40 val. iki 2018 m. rugsėjo 16 d. 09.50 val. (b. l. 49-51), (viena parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Kaltinamajam M. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 64-65) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
M. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir M. M. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti M. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. 19.40 val. iki 2018 m. rugsėjo 16 d. 09.50 val. (viena parą), prilyginant vieną laikino sulaikymo parą šešioms viešųjų darbų valandoms.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 722 straipsniu, skirti M. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Palikti galioti M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Įteikti kaltinamajam M. M. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti kaltinamajam M. M. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.
Išaiškinti M. M., kad:
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Agnė Vyliaudaitė