Teikimas Nr. TS-58-1123/2022
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. birželio 7 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. P., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 58-60 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam.
Teismas
n u s t a t ė :
D. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nuosprendis pakeistas, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi, paskirta bausme ir D. P. paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2021 m. sausio 15 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gruodžio 1 d., 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2021 m. rugpjūčio 21 d.
Neatliktos bausmės dalis 2022 m. kovo 10 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną) – 8 mėnesiai ir 21 diena.
Remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2022 m. kovo 10 d. Vilniaus pataisos namuose, protokolas Nr. 58-59, bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 3 dalimi, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų vykdymo rezultatus, Komisija 2022 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 58-60 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam D. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Toks komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo D. P. vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tai, kad nuteistasis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, savanoriškai dengia dalį turimų skolų, tačiau nedalyvauja intervencinėse priemonėse, stebimas nepakankamas taikomų priemonių, nukreiptų į aktualių kriminogeninių poreikių (pvz. sunkumai identifikuojant problemines sritis, tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, orientavimasis į asmeninės gerovės kūrimą, ignoruojant kitų žmonių teises bei interesus, mokymą identifikuoti ir valdyti mąstymo procesus, provokuojančius nusikalstamą elgesį, problemų sprendimo, kritinio mąstymo, požiūrio kaitos klausimus) valdymą priėmimas. Siekiant kurti tolesnes nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidas, yra svarbus tęstinis nuteistojo dalyvavimas rekomenduojamose socialinės reabilitacijos priemonėse. Atsižvelgiant į šias bei kitas Nutarime nurodytas aplinkybes, Komisija vienbalsiai nutarė nuteistajam D. P. netaikyti lygtinio paleidimo.
Nuteistasis D. P. skundu prašo panaikinti minėtą Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jei būtina, su intensyvia priežiūra. Anot nuteistojo, Nutarimas neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kadangi klausimai buvo išspręsti neobjektyviai, nebuvo įvertinti įstatyme nustatyta kriterijų visuma.
Nuteistasis nurodo, kad Komisija svarstė klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos visiškai be nuteistojo asmens bylos, kas, nuteistojo nuomone, lėmė neteisingą sprendimų priėmimą ir neteisingą aplinkybių nustatymą. Bei tokiu būdu buvo pažeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 29 punkto reikalavimai, numatantys, kad pataisos įstaigos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas, gavęs komisijos pirmininko patvirtintą komisijos posėdžio dienotvarkę, užtikrina, kad nuteistojo asmens byla būtų pateikta komisijai posėdžio metu. Anot nuteistojo, nagrinėjamu atveju Komisijos nariai 2022 m. kovo 10 d. lygtinio paleidimo instituto netaikymo klausimą svarstė be jo nuteistojo asmens bylos, kadangi jo asmens byla tuo metu buvo išreikalauta ir buvo Vilniaus apygardos administraciniame teisme pas teisėją Saulių Jakaitį, tačiau, šią aplinkybę nuteistajam nurodžius posėdžio metu, jam buvo atsakyta „neaiškinti“.
Komisija, anot nuteistojo, taip pat nevisapusiškai vertino jo bausmės atlikimo laikotarpį, nebuvo įvertintas jo elgesys viso bausmės atlikimo laikotarpiu, tai yra nuo 2020 m. gegužės 25 d., kuomet jis atliko bausmę Pravieniškių pataisos namuose, ką jau anksčiau buvo nurodęs Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 7 d. nutartyje, tačiau Nutarime vėlgi tai nėra paminėta, tokiu būdu, anot nuteistojo, akivaizdu, jog vėl buvo vertinamas tik laikotarpis, kuriuo jis atliko bausmę Vilniaus pataisos namuose, ir neaišku, kur dingo atliktos bausmės laikotarpis nuo 2020 m. gegužės 25 d., t.y. 10 mėnesių laisvės atėmimo.
Nuteistojo teigimu Komisijos nutarime nepagrįstai atsižvelgiama į tai, kad nuteistasis buvo du kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir (duomenys neskelbtini), kas, nuteistojo vertinimu, nepagrįstai pripažinta jį charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Taip pat, anot nuteistojo, Komisijos nutarime nepagrįstai nurodyta, kad jis pagal vykdomuosius dokumentus yra skolingas antstoliams 1537,38 Eur. Nuteistojo teigimu, ši skola nėra susijusi su baudžiamąja byla ir priimtais nuosprendžiais, kadangi nukentėjusiesiems žalą yra atlyginęs. Taip pat nebuvo vertintos aplinkybės, jog jis savo noru atlygino žalą. Jo turimi finansiniai įsipareigojimai negali būti pagrindas netaikyti jam lygtinio paleidimo instituto.
Dėl Komisijos taikytinų rekomendacijų Nuteistasis nurodė, kad jis deda visas pastangas ir vykdo visas numatytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nors Komisija Nutarime nurodo, kad jis nedalyvauja intervencinėse priemonėse – užsiėmimuose pas psichologą, tačiau nuteistasis teigia, kad jis niekada nėra atsisakęs dalyvauti tokiuose užsiėmimuose ir kad jis nėra psichologų kviečiamas į tokio pobūdžio užsiėmimus. Esant nurodytoms aplinkybėms, nuteistojo vertinimu, jis atitinka formaliuosius ir materialiuosius lygtinio instituto taikymo pagrindus.
Taip pat Nuteistasis teigia, jog Socialinio tyrimo išvadą pateikusios vertintojos bei Komisijos nariai jo atžvilgiu yra šališki ir priima neobjektyvius procesinius sprendimus.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.
Nuteistojo D. P. skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Nurodytose nuostatose yra įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.
Visų pirma pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl Komisijos 2022 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 58-60 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam D. P. teisėtumo ir pagrįstumo. Vienas iš nuteistojo skundo argumentų būtent kelia Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Skunde nurodoma, kad Komisijos nutarimas buvo priimtas nesilaikant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 (toliau ir – Nuostatai), o būtent: Komisijai svarstant nuteistojo D. P. lygtinio paleidimo klausimą 2022 m. kovo 10 d., šis klausimas buvo svarstomas be jo asmens bylos, nors pagal Nuostatų 29 punkto reikalavimus nuteistojo asmens byla turėjo būti pateikta Komisijai posėdžio metu.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107, nustato Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudarymo tvarką, jų funkcijas ir teises, bei darbo organizavimo tvarką. Išnagrinėjęs bylos medžiagą ir skundo argumentus, teismas konstatuoja, kad Nutarimas buvo priimtas pažeidžiant Nuostatuose įtvirtintą komisijos darbo organizavimo tvarką ir procedūras, o būtent Nuostatų 29 punkto reikalavimus.
Nuostatų 29 punkte yra nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas, gavęs komisijos pirmininko patvirtintą komisijos posėdžio darbotvarkę, užtikrina, kad nuteistojo asmens byla būtų pateikta komisijai posėdžio metu, ir apie komisijos posėdį informuoja nuteistąjį, dėl kurio bus priimami sprendimai komisijos posėdyje ir prokurorą. Nuteistasis skunde nurodo, jog priimant Nutarimą, jo lygtinio paleidimo klausimas buvo svarstomas Komisijai neturint jo asmens bylos, tokiu būdu pažeidžiant Nuostatų 29 punktą. Nuteistojo teigimu, 2022 m. kovo 10 d., Komisijos posėdžio metu, kuris vyko nuotoliniu (vaizdo konferencijos) būdu, prieš pradedant posėdį jis Komisijos nariams pasakė, kad jam yra nesuprantama, kaip nagrinėjamas klausimas be jo asmens bylos, tačiau jam buvo atsakyta „neaiškinti“.
Nuteistasis skunde teigia, kad 2022 m. kovo 10 d. posėdžio metu jo asmens byla buvo išreikalauta Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Sauliaus Jakaičio 2022 m. sausio 10 d. nutartimi ir iš Vilniaus pataisos namų buvo išsiųsta į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Anot nuteistojo, ši aplinkybė patvirtinta rašytiniais įrodymais, kuriuos jis pateikė teismui kartu su skundu. Kartu su skundu nuteistasis teismui pateikė Vilniaus pataisos namų direktoriaus raštą dėl asmens bylos dokumentų kopijų parengimo Nr. 29-427, kuriame nurodyta, kad, vadovaujantis teisėjo Sauliaus Jakaičio 2022 m. sausio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. II-1684-860/2022, D. P. asmens byla yra pateikta Vilniaus apygardos administraciniam teismui (b. l. 17). Teismas atkreipia dėmesį, kad šis dokumentas dar nepatvirtina, kad D. P. asmens byla 2022 m. kovo 10 d. nebuvo pateikta Komisijai. Visgi, teismas, susipažinęs su administracinės bylos Nr. II-1684-860/2022 duomenimis teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“, nustatė, kad D. P. asmens byla Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gauta 2022 m. sausio 16 d.. Byloje Nr. II-1684-860/2022 nėra duomenų, kad iki 2022 m. kovo 10 d., t.y. iki Komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstomas D. P. lygtinio paleidimo klausimas, jo asmens byla būtų grąžinta Vilniaus pataisos namams. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2022 m. kovo 9 d. buvo gautas Vilniaus pataisos namų prašymas kuo skubiau pranešti, kada nuteistojo D. P. asmens byla bus grąžinta Vilniaus pataisos namams. Taip pat iš byloje Nr. II-1684-860/2022 esančio 2022 m. kovo 24 d. rašto matyti, jog nuteistojo D. P. asmens byla buvo išsiųsta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prijungimui prie civilinės bylos Nr. 2-5721-840/2022. Pagal įrašą „LITEKO“ iš minėto teismo byla buvo grąžinta į Vilniaus apygardos administracinį teismą 2022 m. kovo 30 d. Ir tik 2022 m. balandžio 6 d. raštu nuteistojo D. P. asmens byla buvo grąžinta Vilniaus pataisos namams.
Taigi, įvertinus minėtus duomenis, akivaizdu, jog Komisijos posėdžio, įvykusio 2022 m. kovo 10 d., kurio metu buvo svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo ar netaikymo nuteistajam D. P., Komisija neturėjo nuteistojo D. P. asmens bylos. Tokiu būdu sutiktina su nuteistojo skundo argumentu, jog šiuo atveju buvo pažeisti Nuostatų 29 punkto reikalavimai, kuriuose nurodyta, jog pataisos įstaigos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas, gavęs komisijos pirmininko patvirtintą komisijos posėdžio darbotvarkę, užtikrina, kad nuteistojo asmens byla būtų pateikta komisijai posėdžio metu, kas galėjo sąlygoti nevisapusišką ir neobjektyvų aplinkybių įvertinimą priimant Nutarimą.
Šį teismo įsitikinimą sustiprina ir tai, kad Nutarime iš esmės nėra aptariamas nuteistojo D. P. atitikimas ar neatitikimas BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytai formaliai sąlygai, kuriai esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema, arba jis turi būti padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Bet kuriuo atveju sprendžiant taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pabrėžtina, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teigiami asmenybės pokyčiai turi būti neabejotini, akivaizdūs ir leidžiantys daryti vienareikšmišką išvadą, jog nebėra būtinybės nuteistąjį laikyti izoliuotą nuo visuomenės.
Tačiau Nutarime, nepaisant jau nemažos nuteistojo D. P. atliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, apsiribojama konstatuojant, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, neskiriant dėmesio šios nusikalstamo elgesio rizikos dinamikos analizei, kuri leistų padaryti pagrįstą išvadą, ar nuteistasis padarė pažangą mažindamas šią riziką. Teismas atkreipia dėmesį, jog sprendžiant klausimus dėl D. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jau ne pirmą kartą kyla neaiškumų, susijusių su nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamikos vertinimu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartimi teismas panaikino Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. 59-96 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam D. P. ir grąžino nuteistojo D. P. prašymą iš naujo svarstyti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai. Šioje nutartyje teismas, be kita ko, nurodė, jog sutinka su D. P. skundo argumentais dėl itin prieštaringo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo. Komisijos 2021 m. gegužės 28 d. nutarime Nr. 59-96 buvo nurodyta, kad D. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 85 taškai (statinių yra 40 taškų, o dinaminių – 45 taškai). Iš Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus 2021 m. gegužės 18 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-97 matyti, kad joje nurodyta, jog 2020 m. liepos 23 d. pirminio įvertinimo metu taikant „Oasys“ metodiką Pravieniškių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje, D. P. buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika – 51 taškas (statinių yra 25 taškai, o dinaminių – 26 taškai). 2021 m. vasario 11 d. pakartotinio vertinimu metu toje pačioje įstaigoje nuteistojo vidutinė nusikalstamo elgesio rizika buvo 46 taškai (statinių yra 25 taškai, o dinaminių – 21 taškas). Patikslinus D. P. atlikto nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „Oasys“ metodiką, Vilniaus pataisos namuose 2021 m. gegužės 11 d. nustatyta minėta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su atitinkamais taškais. Teismas vertino, kad šiuo atveju skirtingose pataisos įstaigose buvo nustatyta itin prieštaringa D. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika taškais, t. y. jie pagal skirtingas pataisos įstaigas skyrėsi daugiau kaip dvigubai. Teismas akcentavo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra reikšminga vertinant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, todėl esminiai prieštaravimai dėl tokios rizikos turi būti pašalinti. Esant esminiams prieštaravimams, teismas vertino, jog Komisija ar jos pavedimu atitinkami pareigūnai turėtų imtis aktyvių veiksmų, kad būtų visapusiškai įvertinta nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pavyzdžiui, kreiptis į kitą pataisos įstaigą aiškinantis susidariusią situaciją, spręsti klausimą dėl papildomo nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo abiejų pataisos įstaigos specialistams ir kt., kartu tai turi būti vėliau aiškiai nurodyta nutarime, kuriame sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Priešingu atveju, kyla abejonių, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas yra subjektus, priklausantis nuo konkretaus specialisto taikomos metodikos ypatumų.
Teismo vertinimu, nuteistasis D. P. skunde dėl 2022 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 58-60 pagrįstai prašo vadovautis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutarties išaiškinimais, ir pagrįstai atkreipia dėmesį, jog Nutarime vėlgi nėra minimas jo laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpis Pravieniškių pataisos namuose nuo 2020 m. gegužės 25 d. Nutarime minėtas laikotarpis ir jo metu nuteistajam nustatyta nusikalstamo elgesio rizika bei jos pokyčiai iš tiesų nėra minimi, taigi, darytina išvada, kad Komisija neatsižvelgė į teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartyje išdėstytus argumentus, ir nuteistasis šiame skunde pagrįstai kelia tuos pačius klausimus, kuriuos kėlė ankstesniame skunde, dėl kurio ir buvo priimta minėta 2021 m. liepos 7 d. nutartis.
Teismas atkreipia dėmesį, kad Nutarimas buvo priimtas vadovaujantis 2022 m. vasario 10 d. socialinio tyrimo išvada Nr. 57-39, kurios 7.1. punkte aptariamas D. P. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, kur, be kita ko, yra nurodyta ir tai, kad nuteistasis D. P. nuo 2020 m. gegužės 25 d. bausmę atliko Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje. Visgi, išvados 7.1. punkte tiek Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, tiek Vilniaus pataisos namuose nuteistajam D. P. nustatyti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai balais pagal OASys metodiką apskritai nėra nurodyti – apsiribota pasakant, jog visais atvejais nuteistajam buvo nustatyta nepakitusi – vidutinė elgesio rizika, tokiu būdu nuteistojo elgesio rizikos pokyčiai (ar jų nebuvimas) vidutinės elgesio rizikos ribose lieka nežinomi. 7.1. punkto pabaigoje nurodyta, jog „Remiantis įvertinimų rezultatais, D. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nuteistasis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, savanoriškai dengia tam tikrą dalį turimų skolų, tačiau nedalyvauja intervencinėse priemonėse. Stebimas nepakankamas taikomų priemonių, nukreiptų į aktualių kriminogeninių poreikių (pvz. sunkumai identifikuojant problemines sritis, tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, orientavimasis į asmeninės gerovės kūrimą, ignoruojant kitų žmonių teises bei interesus, mokymą identifikuoti ir valdyti mąstymo procesus, provokuojančius nusikalstamą elgesį, problemų sprendimo, kritinio mąstymo, požiūrio kaitos klausimus) valdymą priėmimas. Siekiant kurti tolesnes nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidas, yra svarbus tęstinis nuteistojo dalyvavimas rekomenduojamose socialinės reabilitacijos priemonėse“. Šią pastraipą, iš esmės nepakeistą, Komisija perkėlė į Nutarimo motyvuojamąją dalį, joje nenurodydama nei kokia konkreti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką (išreikšta balais) šiuo metu yra nustatyta nuteistajam, nei analizuodama jos dinamikos. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, Nutarime nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pagal OASys metodiką yra aptartas paviršutiniškai, tokiu būdu tinkamai neatsakant į klausimus, ar nuteistasis neatitinka formalių lygtinio paleidimo kriterijų ir kodėl. Teismo vertinimu, ši aplinkybė galimai buvo sąlygota to, kad, kaip anksčiau minėta, Komisija klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo svarstė be nuteistojo asmens bylos, kaip to reikalauja Nuostatų 29 punktas, tokiu būdu neturėdama galimybės įvertinti visas Nutarimo priėmimui reikšmingas aplinkybes. Teismas konstatuoja, kad pradinėje lygtinio paleidimo klausimo svarstymo stadijoje pataisos namuose buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, kurių vėlesnėse proceso stadijose – skundą nagrinėjant teisme ištaisyti negalima, šis pažeidimas laikytinas esminiu, pažeidžiančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuotą asmens teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą, todėl Komisijos nutarimas negali būti laikomas teisėtu.
Teismo vertinimu, tik Komisijai tinkamai, išsamiai ir visapusiškai įvertinus visus nuteistąjį D. P. apibūdinančius duomenis, taip pat priimame nutarime aiškiai pagrindžiant savo daroma išvadą dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo nuteistajam, bus sudarytos prielaidos tinkamam BVK 157, 164 straipsnių, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2, 3, 4 dalių nuostatų taikymui. Todėl Komisijos 2022 m. kovo 10 d. nutarimas Nr. 58-60 yra nepagrįstas ir naikintinas, o nuteistojo prašymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos grąžintinas Komisijai svarstyti iš naujo. Kadangi Komisijos nutarimas yra neteisėtas ir lygtinio paleidimo klausimas turi būti svarstomas iš naujo, teismas dėl kitų D. P. skundo argumentų, susijusių su lygtinio paleidimo netaikymo, bei Prašymo kreiptis į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą pagrįstumu nepasisako.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 364 straipsniu,
n u t a r i a:
Nuteistojo D. P. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. 58-60 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam D. P. ir grąžinti nuteistojo D. P. prašymą iš naujo svarstyti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Aušra Ragelienė