Civilinė byla Nr. e2-2029-918/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28731-2020-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.8.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė,
sekretoriaujant Alinai Stabinskaitei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Mariui Endzinui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kauno kranai“ ieškinį atsakovei UAB „Sėkmės vektorius“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 3 599,50 Eur skolos, 106,51 Eur palūkanų, 8 procentus dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė autokranų nuomos paslaugų teikimo santykiai. Šio susitarimo pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovei išnuomoti autokranus, o atsakovė įsipareigojo už gautas paslaugas atsiskaityti. Ieškovė savo prievoles įvykdė laiku bei tinkamai – išnuomojo atsakovei autokranus bei teikė kitas susijusias paslaugas, o taip pat išrašė ir pateikė apmokėti PVM sąskaitas - faktūras 7 199,50 Eur sumai: 2020 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. KK0061706 – 2 262,70 Eur; 2020 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. KK0061921 – 4 936,80 Eur. Anot ieškovės, atsakovė dėl gautų paslaugų jokių pretenzijų ieškovei nėra pareiškusi, tačiau atsakovė savo pareigos atsiskaityti už gautas paslaugas neįvykdė - už išnuomotą autokraną atsakovė iki šios dienos nėra atsiskaičiusi. 2020 m. gegužės 22 d. tarp šalių buvo sudaryta mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartis, pagal kurią atsakovė perėmė 3 600 Eur ieškovės mokestinę nepriemoką mokesčių administratoriui.
Ieškovės atstovas A. A. 2021 m. vasario 17 d. teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus, paaiškino ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes.
Ieškovės atstovas advokatas Marius Endzinas teismo posėdžiuose palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti.
Atsakovė atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo, nedalyvavimo priežastys nežinomos. Atsakovė apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą, formą, prisijungimo prie teismo posėdžio duomenis informuota tinkamai (siunčiant procesinius dokumentus registruotos buveinės adresu, kitais galimais adresais ir elektroniniu paštu info@svektorius.lt, kuriuo buvo gautas patvirtinimas apie procesinių dokumentų įteikimą).
Teismas
k o n s t a t a u o j a :
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė mechanizmų - kranų (su mašinistu) - nuomos paslaugų teikimo santykiai. Šio susitarimo pagrindu ieškovė atsakovei išnuomojo kraną FAUNA ATF 30-21, valst. Nr. T1372B, todėl atsakovei kyla pareiga už gautas paslaugas atsiskaityti. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiki rašytiniai įrodymai: Krano atliktų darbų aktai – sutartys, kurių pirmąją pusę pasirašė abi šalys. Šių sutarčių pirmuose puslapiuose užfiksuota išnuomotas mechanizmas, faktiškai dirbtų valandų skaičius, adresas, tarifas. Už atliktus darbus bei nuomą ieškovė išrašė ir pateikė apmokėti atsakovei 2020 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. KK0061706 – 2 262,70 Eur; 2020 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. KK0061921 – 4 936,80 Eur, iš viso 7 199,50 Eur sumai. Atsakovė ir ieškovė 2020 m. gegužės 22 d. sudarė mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartis, pagal kurią atsakovė perėmė 3 600 Eur ieškovės mokestinę nepriemoką mokesčių administratoriui. Atsakovė, sudarydama mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį, pripažino ieškovės suteiktų paslaugų faktą, prievolę atsiskaityti. Atsakovė savo pareigos atsiskaityti už gautas paslaugas neįvykdė ir su ieškove tinkamai už suteiktas paslaugas neatsiskaitė. Atsakovės skola už suteiktas krano nuomos paslaugas, įvertinus mokestinės nepriemokos sutartimi padengtą dalį, sudaro 3 599,50 Eur sumą.
Iš Krano atliktų darbų aktų – sutarčių matyti, jog paslaugos buvo suteiktos atsakovės nurodytame objekte, atsakovės nurodytomis datomis bei laiku. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė dėl gautų paslaugų būtų pareiškusi pretenzijas ieškovei. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė įgyvendino savo prisiimtus įsipareigojimus ir suteikė atsakovei paslaugas. Nurodytas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas ieškovės atstovas A. A.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.716 straipsniu paslaugų teikėjas įsipareigoja suteikti klientui tam tikras paslaugas, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Pagal nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti daiktą, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė, įvykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus, išrašė atsakovei priėmimo-perdavimo aktus, kuriuose ieškovės ir atsakovės darbuotojai patvirtino savo parašais, pastabų atsakovė dėl perduodamos nuomojamos įrangos nepareiškė. Byloje nustatyta, jog priėmimo-perdavimo aktai yra abiejų šalių pasirašyti, todėl vertintini kaip dvišaliai sandoriai, sukuriantys šalims atitinkamas teises ir pareigas. Kadangi priėmimo-perdavimo aktai yra šalių pasirašyti, darytina išvada, jog atsakovė be išlygų patvirtino priėmusi, o ieškovė – perdavusi nuomojamą įrangą. Tokiu būdu atsakovei tenka aktų pasirašymo pasekmės, t. y. pareiga apmokėti ieškovei už nuomojamą įrangą. Atsakovei buvo žinoma, kad už jai suteiktas paslaugas pagal 2020 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. KK0061706 ir 2020 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. KK0061921 skola ieškovei sudarė 7 199,50 Eur. Aplinkybę, jog ieškovė suteikė atsakovei paslaugų už 7 199,50 Eur sumą, byloje patvirtina ir tai, kad dalį skolos atsakovė padengė sudarydama mokestinės nepriemokos sutartį ir tokiu būdu sumažindama skolos dydį.
CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.200 straipsnis nustato, kad šalys privalo vykdyti sutarti tinkamai ir sąžiningai, o vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovui neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų mokėti įrangos nuomos mokestį, įvertinus tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius, įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir prievolės tinkamai neįvykdė, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 3 599,50 Eur skola (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Pagal CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktą, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.37 straipsnio 1 dalis numato, jog palūkanas pagal prievoles gali numatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 106,51 Eur palūkanų (palūkanų norma 6 procentai), apskaičiuotų už 180 dienų nuo 2020 m. balandžio 10 d. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė laiku su ieškove neatsiskaitė, todėl teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir ieškovei iš atsakovės priteistinos 106,51 Eur palūkanos (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė, remdamasi Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, prašo priteisi iš atsakovės procesines palūkanas, t. y. 8 procentus metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis numato, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma (įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Europos centrinio banko viešais duomenimis, ieškovės kreipimosi į teismą dieną galiojusi vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudarė 0,00 procentai. Dėl nurodyto ieškovės reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 procentai dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (3706,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 22 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 83 Eur žyminis mokestis ir 1387,27 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas, iš viso 1 470,27 Eur, kurios priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Teismas šioje byloje patyrė 15,45 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, ieškinį patenkinus iš atsakovės priteistinos į valstybės biudžetą (CPK 94 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-260 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sėkmės vektorius“, juridinio asmens kodas 303062451, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno kranai“, juridinio asmens kodas 133698072, naudai 3 599,50 Eur (trys tūkstančiai penki šimtai devyniasdešimt devyni eurai penkiasdešimt centų) skolos, 106,51 Eur (vienas šimtas šeši eurai penkiasdešimt vienas centas) palūkanų, 8 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (3 706,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 470,27 Eur (tūkstantis keturi šimtai septyniasdešimt eurų dvidešimt septyni centai) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sėkmės vektorius“, juridinio asmens kodas 303062451, į valstybės biudžetą 15,45 Eur (penkiolika eurų keturiasdešimt penki centai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, išaiškinant, kad nurodytos išlaidos turi būti įmokėtos į valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Aistė Petrevičienė