Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-06-07][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-2800-1117-2023].docx
Bylos nr.: e2-2800-1117/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Telðiø apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Bylos, susijusios su santuoka
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Santuoka
Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Šeimos teisė
Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
CIVILINIS PROCESAS
Santuokos nutraukimas ir jo teisiniai padariniai
dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
Sutuoktinių turto teisinis režimas
Teismo sprendimas
dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo
Kiti su santuoka susiję klausimai

Civilinė byla Nr

                                                                                         Civilinė byla Nr. e2-2800-1117/2023

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00716-2023-7

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3;

                                                                                          2.3.2.6.2; 2.3.2.10; 3.2.6.1 

(S)

 

 

          img1

 

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

                                                               2023 m. gegužės 30 d.

Telšiai

 

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė,

sekretoriaujant Odetai Krasauskienei,

dalyvaujant ieškovei M. P., jos atstovei advokatei Rasai Valiukienei, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės
M. P.
ieškinį atsakovui A. P. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, ir kitų susijusių reikalavimų.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

ieškovė prašo santuoką tarp jos ir atsakovo A. P., sudarytą (duomenys neskelbtini) Telšių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl atsakovo kaltės; nutraukus santuoką, palikti pavardes: ieškovei – P., atsakovui – P.; po santuokos nutraukimo asmenine M. P. nuosavybe pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo valstybei bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu jiems gimė du vaikai, kurie šiuo metu jau yra pilnamečiai. Kadangi jauna šeima neturėjo nuosavo būsto, jiems gyvenimui buvo paskirtas butas (duomenys neskelbtini). Pirmus kelerius santuokos metus, jų su atsakovu gyvenimas buvo normalus. Maždaug (duomenys neskelbtini) metais A. P. išvyko uždarbiauti į (duomenys neskelbtini), grįžo maždaug po metų nieko neuždirbęs ir vėl išvyko. Nuo tada jų bendravimas visiškai nutrūko, ji neturėjo jokių žinių apie sutuoktinį, per gimines sužinojo, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) su kita moterimi, turi vaiką. Ji nėra bendravusi su A. P. daugiau kaip 30 metų, nežino, kur jis šiuo metu gyvena. Dukra prieš maždaug 15-18 metų buvo susisiekusi su tėvu, tuomet A. P. šiai pasakė, kad ieškovė gali tvarkytis skyrybų dokumentus, jis su tuo sutinka. Atsakovas prieš daug metų paliko šeimą, nesirūpino, neteikė jai pagalbos, neišlaikė vaikų, sukūrė kitą šeimą, todėl santuoka turėtų būti nutraukta dėl A. P. kaltės. Ji išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, kreditorinių įsipareigojimų neturi. (duomenys neskelbtini) m. iš savo pajamų, skolintų lėšų, darbovietėje gautų privatizavimo čekių ji įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena iki šiol. Prie buto pirkimo jos sutuoktinis jokiu būdu neprisidėjo, turbūt net nežino apie jos įsigytą butą. Prašo pripažinti butą jos asmenine nuosavybe. Jokio kito santuokos metu įgyto dalintino turto nėra.

Ieškovės atstovė patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta viešo paskelbimo būdu. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

 

        Ieškinys tenkintinas.

 

        Šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo
Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7). Ieškovė prašo nutraukti santuoką esant atsakovo kaltei. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

        Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad maždaug (duomenys neskelbtini) metais atsakovas išvyko gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini), nuo tada ėmė nebesirūpinti šeima, vaikais. Daugiau kaip 30 metų ieškovė neturėjo jokio tiesioginio bendravimo su atsakovu, per gimines sužinojo, kad jis užsienyje su kita moterimi susilaukė dukros. Ieškovei atsakovo gyvenamoji vieta nėra žinoma, daug metų jokie ryšiai su atsakovu jos nesieja, tuos visus metus ji viena išlaikė šeimą, užaugino vaikus. Prieš maždaug 15-18 metų dukra buvo susiradusi tėvą A. P., bendravo su juo ir šis pasakė, kad sutinka, jog ieškovė tvarkytų skyrybų dokumentus, tačiau po to vėl dingo. Visos šios ieškovės nurodytos aplinkybės rodo, jog atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismas netikėti ieškovės paaiškinimais neturi pagrindo, juolab, kad iš Gyventojų registro pažymos matyti, jog registre nėra jokių duomenų apie A. P. deklaruotą gyvenamąją vietą ir asmens kodą nėra (e. b. l. 14). Tai rodo, jog atsakovas tikrai daugiau nei vienerius metus negyvena Lietuvoje, nedirba, jam net nėra Gyventojų registro įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka suteiktas asmens kodas, kuris Lietuvos Respublikoje pradėtas suteikti nuo 1991 m. gruodžio 1 d. Ieškinyje nurodytos ir ieškovės bei jos atstovės teismo posėdžio metu patvirtintos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina, nebuvo lojalus ir ištikimas ieškovei, todėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Visuma aplinkybių leidžia spręsti, jog dėl šeimos iširimo yra kaltas atsakovas, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Nutraukus santuoką šalims paliktinos santuokinės pavardės – P., P. (CK 3.69 straipsnis).

Po santuokos nutraukimo išlaikymo viena iš kitos šalys neprašo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Bylos duomenimis ieškovės vardu santuokos metu yra įgytas butas su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8). Ieškovė prašo santuokos metu įgytą butą po santuokos nutraukimo pripažinti jos asmenine nuosavybe. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinių turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol neįrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Remiantis CK 3.67 straipsniu ir CK 3.77 straipsnio 4 dalimi, asmenine sutuoktinių nuosavybe gali būti pripažintas turtas, įgytas formaliai esant susituokus, tačiau de facto pradėjus gyventi skyrium, tokia yra ir teismų praktika aiškinant skyrium gyvenančių sutuoktinių įgyto turto teisinį režimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2013, 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2013). Esminė aplinkybė, dėl kurios pasikeičia skyrium gyvenančių sutuoktinių įgyjamo turto teisinis režimas, yra tai, kad jie negyvena santuokinio gyvenimo, pagrįsto bendro ūkio tvarkymu, bendru prievolių vykdymu. Byloje teismas nustatė, kad ieškovė M. P. nuo (duomenys neskelbtini) metų gyveno santuokoje su A. P., tačiau maždaug nuo (duomenys neskelbtini) metų sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium, nuo tada nebendravo, jokių santuokinių ryšių nepalaikė. Butą ieškovė įsigijo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos
1991 m. gegužės 28 d. įstatymą pagrindu, t. y. jau gyvendama skyrium su atsakovu, iš savo asmeninių lėšų, butas registruotas ieškovės vardu. Byloje jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas maždaug 5 metus nebegyvendamas su ieškove, savo lėšomis prisidėjo prie minėto buto įsigijimo, nėra. Atsižvelgiant į tai, butas po santuokos nutraukimo pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe (CK 3.89 straipsnio1 dalies 7 punktas). Kito santuokos metu įgyto, šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo turto nėra (e. b. l. 5, 6, 9-10). Ieškovė nurodė, kad santuokos metu kreditorinių įsipareigojimų nesusidarė, tai paneigiančių duomenų byloje nėra, todėl dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo, nutraukus santuoką, nesprendžiama.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. kovo 6 d. sprendimu M. P. 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo (e. b. l. 12-13). Šioje byloje susidarė 299,85 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 107 Eur žyminis mokestis ir 192,85 Eur išlaidos už ieškovei suteiktą advokato pagalbą (e. b. l. 33-38). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinys tenkintas visiškai, todėl iš atsakovo valstybei priteistinos 299,85 Eur bylinėjimosi išlaidos.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 385 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a:

        

ieškinį tenkinti.

        Santuoką, sudarytą tarp A. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. P. (ikisantuokinė pavardė- J.), a. k. (duomenys neskelbtini), Telšių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo A. P. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes: P., P.

Po santuokos nutraukimo asmenine M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe pripažinti butą su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).      

        Priteisti iš atsakovo A. P., gim. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas 299,85 Eur (du šimtus devyniasdešimt devynis Eur 85 ct) valstybei. 

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                 Aida Stulpinienė