Baudžiamoji byla Nr. 1-37-300/2017
Teisminio proceso Nr.1-01-1-29813-2015-5
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.1;
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. sausio 23 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė,
sekretoriaujant Vilmai Armalytei, Ingai Adomėlytei,
dalyvaujant prokurorei Laimutei Martinavičienei,
kaltinamosios gynėjui advokatui Sauliui Alysui,
ekspertui Robertui Obrikiui,
nukentėjusiajai T. K.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsilavinimas aukštesnysis, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja, anksčiau neteista, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d., ir
n u s t a t ė :
S. P., 2016 m. birželio 26 d., apie 1.50 val., namuose adresu: (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu su nukentėjusiuoju R. V. tyčia dūrė peiliu vieną kartą R. V. į kairį šoną, taip padarė durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą krūtinės ląstos kairėje išorinėje pusėje, perikardo sužalojimą, kiauryminį širdies kairiojo skilvelio sužalojimą, dėl to 2016 m. birželio 26 d. 4.05 val. VšĮ Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje R. V. mirė, tokiu būdu tyčia jį nužudė.
Apklausta kaip kaltinamoji S. P. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad R. V. jai yra padaręs daug žalos, jai grasindavo, buvo sulaužęs žandikaulį. Tą vakarą, tai yra 2016-06-25, išvažiavo pas savo draugus, ten vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 1.30 val. grįžusi savo namuose rado R. V., liepė jam išeiti iš namų, tačiau šis neklausė, sakė niekur neis, grasino nužudyti, puolė ją ir smaugė už kaklo. Smaugimo metu viena ranka užčiuopusi kažkokį daiktą ant virtuvės spintelės jį sužalojo, po to pamatė, kad tai buvo peilis. Iš pradžių ji tą peilį padėjo ant lovos, vėliau nunešė į virtuvės kriauklę. Sužalojimų metu R. V. buvo su „maikute“, o po sužalojimo ją nusivilko. Pamačiusi iš R. V. krūtinės bėgantį kraują, rankšluosčiais stabdė kraujavimą. Rankšluosčių ir „maikutės“ ji neišmetė, kur dingo šie daiktai, nežino. Pirmos apklausos metu dar buvo apsvaigusi nuo alkoholio, o sužinojusi, kad R. V. mirė, dar ir dėl patirto šoko ne taip nurodė sužalojimo aplinkybes, nes dūrė ne sėdinčiam, o stovinčiam. Kodėl R. V. ligoninėje sakė, kad jis buvo sužalotas gulintis, nežino. Supranta, kad dėl jos dūrio peiliu mirė R. V., tačiau jo nužudyti nenorėjo, o tik gynėsi nuo jo puolimo. Nors R. V. buvo tik jos pažįstamas, tačiau ankstesniuose pareiškimuose dėl jos sumušimo, siekdama įrodyti R. V. kaltę, buvo nurodžiusi, jog jis yra sugyventinis. Nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą pripažįsta, neturtinės žalos nepripažįsta.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu (jos parodymai perskaityti LB BPK 276 str. 1 d. 3 p. pagrindu ) S. P. nurodė suvokianti ir suprantanti, kas įvyko: R. V. pažinojo pusantrų metų, su juo susitikinėjo, bet bendro ūkio nevedė, jis pinigų neparnešdavo, nuolat pykdavosi. R. kažkur buvo išsinuomojęs butą, lyg (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini), tačiau jis nesakė, kur tiksliai. Anksčiau su R. yra turėję šeiminių konfliktų, kurie kildavo dėl R. pavydo, dėl viso to yra kvietusi policiją daugiau nei 10 kartų. Dėl smurto artimoje aplinkoje buvo pradėti aštuoni ikiteisminiai tyrimai. Visus aštuonis kartus buvo sumušta. Ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, kadangi gaudavo dokumentus, kad siūloma kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. 2016 m. birželio 25 d., apie 20.00 val., kartu su R. išėjo iš namų. R. išeidamas užrakino duris ir išsitraukė iš spynos raktus. Bute pasiliko sūnus D. Ėjo pas R. draugus V. ir T., pavardžių nežino, gyvena kažkur (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Važiavo taksi automobiliu ir sustojo prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Grįžusi iš parduotuvės R. taksi automobilyje neberado. Bandė skambinti jam, tačiau jis nekėlė telefono ragelio. Prieš tai dar jis paskambino ir pasakė, kad eina namo. Taksi automobiliu važiavo tikėdamiesi jį sutikti, tačiau jo nerado. Viena nuvažiavo pas tuos draugus, ten kalbėjo, gėrė kokteilius, kepė mėsą. Tiksliai laiko neatsimena, bet jau būdama apgirtusi, parėjo į namus. R. jau buvo namuose, sūnus D. buvo savo kambaryje. R. buvo supykęs, sakė, kad viskas, užtenka. Tada jis konflikto metu pradėjo kalbėti apie savo simpatiją L., kuri gyvena tų draugų kaimynystėje. Jis sugriebė abiem rankom už kaklo ir papurtė. Smūgių nesudavė. Jis paleido ir vėl pradėjo kalbėti apie tą L. ir taip apsižodžiavo. R. konflikto metu sėdėjo, o ji pati įpykusi nuėjo į virtuvę ir pasiėmė peilį (kur jis buvo: ant spintelės, ar spintelės stalčiuje, tiksliai nepamena) ir priėjusi tuo peiliu dūrė sėdinčiam R. į kairį šoną. Išsigandusi to, ką padarė, išsyk pakvietė kitame kambaryje buvusį sūnų D. R. D. sakė: „Kviesk greitąją“, pati prašė, kad D. paskambintų į greitąją ir policiją. Po dūrio peilį padėjo ant lovos, o paskui, kai jau uždengė žaizdą, iš kurios bėgo kraujas, peilį nunešė ir padėjo į kriauklę. Peilis buvo platus, didelis. Sūnus D. nieko nematė, buvo savo kambaryje. Kai R. pamatė jos rankoje peilį, nieko nesakė, o, be to, viskas įvyko greitai ir labai spontaniškai (1 t., 115–116 b. l.).
Parodymų patikrinimo vietoje metu S. P. parodė vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur ji kilus konfliktui tarp jos ir R. V. R., V. sėdėjo ant lovos, o ji stovėjo, kaip ji nuėjusi iki virtuvės pasiėmė peilį ir juo dūrė R. V. į kairį šoną bei panaudojant manekeną parodė, kaip visa tai įvyko (1 t., 126–132 b. l.).
Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu (jos parodymai perskaityti LB BPK 276 str. 1 d. 3 p. pagrindu), S. P. nurodė, kad ji ėjo pasiimti telefono, nes ketino kviesti policiją, tačiau R. V. ją puolė ir sučiupo už kaklo, ji nežiūrėdama kažką paėmė į ranką ir dūrė V. Kad tai buvo peilis, suprato jau po smūgio, nes pamatė, kad R. V. iš krūtinės bėga kraujas. R. V. nuėjo iki lovos ir ten prisėdo, o ji nubėgo pas sūnų ir paprašė, kad šis iškviestų pagalbą. Su R. V. buvo tik draugai, su juo kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė, ateities su juo neplanavo. R. V. sužalojo gindamasi nuo jo, nužudyti jo nesiekė (1 t., 123; 124–125 b. l.).
Nukentėjusioji T. K. parodė, kad ji yra R. V. teta, jis buvo jos vyro sesers sūnus, artimesnių giminių jis neturėjo. Jai padaryta turtinė žala, nes rūpinosi R. V. laidotuvėmis ir dėl to turėjo išlaidų, kurias sudaro 700 eurų ir patyrė turtinę žalą. Dėl artimo giminaičio netekties patyrė vidinį skausmą, dėl to buvo padaryta ir moralinė žala, kurią įvertina 2300 eurų. Jokia žala iki šiol neatlyginta. Iš viso padaryta 3000 eurų žala, prašo šią sumą priteisti.
Liudytoja R. B. parodė, kad ji dirba gydytoja Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje chirurginės reanimacijos skyriuje. Prisimena, kad į ligoninę buvo atvežtas ligonis su durtine žaizda, jis buvo sąmoningas ir 2016-06-26 ligos istorijoje užrašė jo pasakytus žodžius: „Sugyventinė gulintį perdūrė peiliu“.
R. V. ligos istorijos kopijoje matyti įrašas: „Sugyventinė gulintį perdūrė peiliu“. Ligos istorijos lape matomas gydytojos R. B. asmenis antspaudas (2 t., 135 b. l.).
L. T. M. parodė, kad dirba Šiaulių AVPK vyriausiuoju patruliu. 2016-06-26, apie 1.52 val., iš Šiaulių AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad yra padurtas žmogus. Nuvykus į įvykio vietą, bute buvo kaltinamoji ir paklotoje lovoje gulėjo pusnuogis sužalotas vyriškis. Bandė bendrauti su sužalotu asmeniu, tačiau jis pasakydavo keletą žodžių ir lyg netekdavo sąmonės, po to vėl atsigaudavo. Iš jo pavyko sužinoti, kad jam dūrė sugyventinė, tačiau dėl ko ir dėl kokios priežasties, jis nepasakė. Kaltinamoji nurodė, jog ji dūrė, vėliau sakė, kad pats persidūrė.
Liudytojas E. S. parodė, kad dirba Šiaulių greitosios medicininės pagalbos stotyje. Buvo gautas pranešimas, kad bute yra sužalotas žmogus. Su greitosios pagalbos ekipažu nuvykęs pamatė lovoje gulintį vyriškį, pusiau nuogą, tik su kelnaitėmis. Jam atvykus nukentėjusiajam jokia pagalba nebuvo teikiama, kruvinų daiktų ant lovos ar šalia nematė. Greitosios pagalbos automobilyje paklausus, kas atsitiko, vyriškis nurodė, kad gulinčiam lovoje dūrė sugyventinė, jo būklė buvo sunki, jį dusino ir kalbėjimas tik sunkino būklę, todėl jo apie įvykį daugiau neklausinėjo. Pirma jo apklausa vyko tik 5 minutes, tyrėja labai skubėjo, todėl ji galėjo nespėti užfiksuoti visų duotų parodymų.
Liudytoja V. T. parodė, kad S. P. yra jos dukra. Iš dukros pasakojimo sužinojo, kad ji bendravo su R. V., kad su juo nesutarė, jai buvo sulaužytas žandikaulis, skundėsi, kad niekaip negali juo atsikratyti. Apie tai, kad S. P. nužudė R. V., sužinojo iš policijos pareigūnų, o pati S. sakė, kad R. V. įsiveržė į jos namus, grasino ir smaugė ją, kad nužudyti jo nenorėjo, norėjo tik apsiginti.
Liudytoja S. G. parodė, kad S. P. yra jos sesuo, su ja dažnai bendrauja ir palaiko ryšį. Iš sesers sūnaus pasakojimo žinojo, kad S. P. susipažinusi su R. V. buvo pradėjusi girtauti, nors pati nėra mačiusi jos neblaivios, R. V. apskritai nėra mačiusi. Apie tai, kad sesuo sužalojo tą vyrą, jai telefonu pranešė mama.
Liudytojas T. L. parodė, kad dirba vyresniuoju tyrėju Šiaulių AVPK sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos antrame skyriuje. Kaltinamąją pažįsta iš ikiteisminio tyrimo, kuriame ji buvo įtariamoji, bei pažįsta iš anksčiau, nes gyveno tame pačiame kieme. Jis jokių procesinių veiksmų neatliko, tik konvojavo kaltinamąją į įvykio vietą. Kaltinamoji neatrodė neblaivi, gal tik išsigandusi, ji viską suvokė, slėpė antrankius, kad nepamatytų kaimynai.
Ekspertas R. O. parodė, jog pagal gautus duomenis, kai 2 val. 23 min. S. P. nustatytas 2,05 (promilės) girtumas, galima teigti, jog ji galėjo suvartoti 188–189 mililitrų alkoholinio gėrimo. Per tą laiką, nuo 2.23 val. iki 10. 44 val. praėjo 8 val. 21 min., ir pagal alkoholio kitimus, skilimą organizme per valandą, per tą laiką iš S. P. organizmo pasišalino 1,25 promilės. Atėmus iš pradinio rodmens išeitų, kad 10.44 val. organizme galėjo išlikti iki 0,8–0,9 promilės, tai atitinka lengvą girtumo laipsnį.
Iš 2016-06-26 tarnybinio pranešimo matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. dėl to, kad 2016-06-26, apie 1 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), peiliu į krūtinę buvo sužalotas R. V., kuris 2016 m. birželio 26 d. 4.05 val. VšĮ Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė (1 t., 11–12 b. l.).
Iš 2016-06-26 surašyto įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas butas adresu: (duomenys neskelbtini), kur buvo įvykdytas nusikaltimas. Bute ant kambaryje esančios lovos užfiksuotos kraujo dėmės, virtuvės kriauklėje stebimi du skirtingų dydžių peiliai, ant didesnio peilio (ilgis 27 cm) stebimos kraujo dėmės. Įvykio vietos apžiūros metu iš buto (duomenys neskelbtini), paimti du peiliai (1 t., 3–7 b. l.).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tirti pateikti du peiliai yra pramoniniu būdu pagaminti, ūkinės-buitinės paskirties peiliai ir prie šaltųjų ginklų nepriskiriami (1 t., 107–108 b. l.).
2016-08-18 daiktų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad įtariamoji S. P. iš jai pateiktų atpažinti peilių atpažino peilį Nr. 1, kuriuo ji 2016-06-26 nakties metu bute, adresu: (duomenys neskelbtini), sužalojo R. V. (1 t., 142–144 b. l.).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. V. mirė nuo durtinio-pjautinio kiauryminio krūtinės sužalojimo su širdies pažeidimu, pasireiškusio durtine-pjautine kiaurymine žaizda krūtinės ląstos kairėje išorinėje pusėje, perikardo sužalojimu, kiauryminiu širdies kairiojo skilvelio sužalojimu, į tai nurodo ir histologinio tyrimo duomenys, katamnezės duomenys. Tai komplikavosi ūminiu vidiniu ir išoriniu nukraujavimu. R. V. mirtis konstatuota 2016 m. birželio 26 d. 4.05 val., tai atitinka ir lavoninių reiškinių būklę, konstatuotą R. V. lavono tyrimo metu 2016 m. birželio 28 d. 9.30 val.
R. V. kūne konstatuota durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės ląstos kairėje išorinėje pusėje, perikardo sužalojimas, kiauryminis širdies kairiojo skilvelio sužalojimas, odos nubrozdinimai kairiojo dilbio išorinio paviršiaus viduriniajame trečdalyje. Sužalojimai (išskyrus odos nubrozdinimus kairiojo dilbio išorinio paviršiaus viduriniajame trečdalyje) padaryti paveikus aštriu duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę 2016-06-26. Sužalojimų visuma dėl durtinio-pjautinio kiauryminio krūtinės ląstos sužalojimo su širdies sužalojimu, kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Jie padaryti vieno trauminio poveikio metu (1 t., 15–17 b. l.).
Specialistas T. Š. parodė, kad R. V. buvo nustatytas durtinis-pjautinis kiauryminis krūtinės sužalojimas su širdies pažeidimu ir neatmetama galimybė, kad po nurodyto sužalojimo jis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus iki kol neprarado sąmonės. Jo išvadoje paminėti duomenys gauti iš ligos istorijos, nes jis tyrė tik mirusiojo kūną. Savo išvadoje nurašė tai, ką pacientas sakė gydytojui dėl sužalojimo.
VšĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties pranešime (2016-07-26, Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodyta, kad 2016 m. birželio 26 d. 1.50 val. užregistruotas iškvietimas Nr. (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), pas pil. R. V.. Greitąją pagalbą kvietusio asmens tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kvietė per BPC. Iškvietimo priežastis: perdurtas (1 t., 87 b. l.).
Iš Bendrojo pagalbos centro išreikalauti pagalbos skambučių garso įrašai, kuriuose užfiksuoti 2016-06-01 pagalbos skambučiai numeriu 112. Atliekant garso įrašų apžiūrą ir jų stenogramą nustatyta, kad 2016-06-26 dėl R. V. sužalojimo BPC pranešta telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešimas gautas: 2016 m. birželio 26 d. 1 val. 48 min. BPC skambina vaikinas, pristatęs D. P., ir nurodo, kad skubiai reikalinga pagalba perdurtam vyrui (mamos sugyventiniui), adresu: (duomenys neskelbtini), kurį nurodo perdūrė jo mama, jam sunku kvėpuoti, perdurtas kairysis šonas (1 t., 97; 98–99 b. l.).
Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro pažymėjime nurodyta, kad S. P. įskaitoje neįrašyta, o lankėsi konsultacijai (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centre (2 t., 2; 6 b. l.).
Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2016 m. birželio 26 d. 2.23 val. S. P. nustatytas 2,05 promilių girtumas (1 t., 145 b. l.).
Dėl kaltės ir veikos kvalifikacijos
Kaltinamoji S. P. pripažįsta peiliu sužalojusi R. V., tačiau nurodė taip pasielgusi siekdama apsiginti nuo R. V. smurto. Be kaltinamosios prisipažinimo sužalojus R. V., jos kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais: liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, R. V. ligos istorijoje esančiais įrašais, specialisto išvada.
Būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimas galimas tik tada, kai yra būtinosios ginties situacija.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad S. P. kurį laiką artimai bendravo su R. V., kartu girtaudavo, ne kartą kaltinamoji kvietė policijos pareigūnus dėl jos atžvilgiu vartojamo smurto. Iš nutarimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo matyti, kad kaltinamoji pareiškimuose nurodydavo (1 t., b. l. 189–192), kad prieš ją smurtaudavo jos sugyventinis R. V.. Ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamoji apklausta S. P. (1 t., b. l. 115–116), nurodė, kad „2016 m. birželio 26 d. apie 20 val. su R. V. išėjo iš namų, R. V. užrakinęs duris ir išsitraukęs iš spynos raktus, abu ėję pas R. V. draugus: V. ir T.“. Tačiau iš jos parodymų matyti, kad tą vakarą be R. V. ji vartojo alkoholinius gėrimus, o jai grįžus į namus, tarp jos ir R. V. kilo konfliktas, dėl to ji, kaip nurodė apklausta ikiteisminio tyrimo metu: „o ji pati įpykusi nuėjo į virtuvę ir pasiėmė peilį (kur jis tiksliai buvo: ant spintelės, ar spintelės stalčiuje, tiksliai nepamena) ir priėjusi tuo peiliu dūrė sėdinčiam R. į kairį šoną“. S. P. nurodytos aplinkybės apibūdina buvusius tarpusavio santykius su R. V. ir jos 2016-06-26 duotų parodymų objektyvumą, apklausiant kaip įtariamąją.
Vėliau papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu bei teisme kaltinamoji nurodė, kad R. V. ją konflikto metu smaugė, grasinęs nužudyti, ir ji nematydama paėmė kažkokį daiktą nuo spintelės ir juo dūrė R. V. į šoną. Tokie kaltinamosios parodymai prieštarauja ne tik jos anksčiau duotiems parodymams, bet ir R. V. parodymams, nes jis po sužalojimo buvo sąmoningas ir greitosios pagalbos gydytojui E. S. bei ligoninės gydytojai R. B. pasakė, kad jį gulintį peiliu sužalojo sugyventinė. Teismas remiasi liudytojų E. S. ir R. B. parodymais, nes jie patvirtino R. V. nurodytas sužalojimo aplinkybes, bei pirminius kaltinamosios parodymus, kad jį sužalojo lovoje, ir atmeta kaltinamosios parodymus, kad R. V. ją smaugiant, ji nematydama paėmusi nuo spintelės kažkokį daiktą ir gindamasi dūrusi stovinčiam R. V. į šoną. Tokie kaltinamosios parodymai prieštarauja dar vienai jos nurodytai aplinkybei, tai yra „kad R. V. pamatęs jos rankoje peilį, nieko nesakė“ (1 t., b. l. 116), nes teisme kaltinamoji teigė, kad ji pasiėmusi peilį pati jo nematydama, o tai reiškia, jog peilio tokiomis aplinkybėmis negalėjo matyti ir ją tariamai smaugdamas R. V.. Teismas kaltinamosios parodymus vertina kaip gynybinę versiją, siekiat išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Kad kaltinamoji nuo pat pradžios turėjo tikslą nuslėpti R. V. sužalojimo aplinkybes, patvirtina liudytojo T. M. parodymai, kai jis nurodė, jog atvykus į įvykio vietą kaltinamoji nurodė, jog R. V. pats persidūrė. Be to, kaltinamoji nurodė, kad ji rankšluosčiais stabdė kraujavimą, tačiau greitosios pagalbos gydytojas E. S. nurodė, jog atvykus į įvykio vietą sužalotam asmeniui nebuvo teikiama jokia pagalba. Šio liudytojo parodymai paneigia kaltinamosios parodymus dėl kraujavimo stabdymo rankšluosčiais, nes jų bute nebuvo.
Teismas atmeta kaltinamosios parodymus, kad ji pirmos apklausos metu 2016 -06-26 dar buvusi neišsiblaiviusi, todėl ne taip nurodžiusi R. V. sužalojimo aplinkybes, tačiau juos paneigia ekspertas R. O., kuris nurodė, kad pirmos apklausos metu kaltinamajai galėjo būti tik lengvas girtumas, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu 2016-06-26 (1 t., b. l. 115–116) yra niekiniai, nes būtent šiuos parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojų R. B., E. S. parodymai, įrašas ligos istorijoje apie R. V. sužalojimo aplinkybes, po šios apklausos atliktas kaltinamosios parodymų patikrinimas (1 t., 126–131 b. l.), kai ji praėjus beveik 2 val. po pirmos apklausos, įvykusios 2016 m. birželio 26 d. 10.44 val., nurodė, kad paėmusi nuo spintelės peilį, priėjusi dūrė ant lovos sėdinčiam R. V..
Tai, kad kaltinamoji visiškai suvokė duodamų parodymų esmę, patvirtina ir liudytojas T. L., konvojavęs kaltinamąją į įvykio vietą. Jis nurodė, jog kaltinamoji neatrodė neblaivi, gal tik išsigandusi, ji viską suvokė, slėpė antrankius, kad nepamatytų kaimynai.
Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad S. P., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, eilinio konflikto metu nužudė R. V. ir jos veikai taikyti BK 28 straipsnio nuostatų nėra pagrindo, nes nebuvo būtinosios ginties situacijos, kadangi šio konflikto metu realus ir akivaizdus pavojus S. P. negrėsė, nes R. V. sužalojimo metu buvo lovoje pusnuogis, o kaltinamoji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, pati neteisingai įvertino situaciją, ir žodinio konflikto metu, supykusi dėl R. V. pasakytų žodžių, nuėjo į virtuvę ir pasiėmusi peilį jam dūrė į šoną. Kadangi nenustatyta būtinosios ginties situacija, nėra jokio teisinio pagrindo vertinti kaltinamosios veiksmus ir kaip būtinosios ginties peržengimą. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad ikiteisminio tyrimo metu S. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d.
Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį kaip padarytas labai susijaudinus tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Kaltininko nusikalstamus veiksmus turi sukelti nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis. Toks poelgis turi sukelti didelį susijaudinimą, dėl kurio įvyksta fiziologinis afektas ir po to eina pavojingus padarinius sukėlę veiksmai. Be to, kaltininko veiksmai turi būti atlikti iš karto po nukentėjusiojo asmens neteisėto ar įžeidžiamo poelgio kaip greitas atsakas į jį. Jeigu nuo nukentėjusiojo poelgio iki nužudymo praėjo ilgesnis laiko tarpas ar kaltininkas atliko kokius nors pasiruošimo tam veiksmus, toks nužudymas paprastai negali būti kvalifikuojamas kaip padarytas staiga labai susijaudinus, nes šios aplinkybės rodo, jog staigaus didelio susijaudinimo būsena jau buvo praėjusi. Tik esant šių sąlygų visumai, kaltininko veika kvalifikuojama kaip nužudymas padarytas staiga labai susijaudinus.
Didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė–psichiatrinė ar kitokia ekspertizė. Tačiau tokia ekspertizė skiriama turint duomenų, rodančių buvus fiziologinio afekto būseną.
Iš kaltinamosios parodymų visumos matyti, kad ji niekada neparodė, kad įvykio metu buvo labai susijaudinusi ir negalėjusi suprasti savo veiksmų ar jų valdyti ir pan., taigi neparodė apie aplinkybes, patvirtinančias buvus fiziologinio afekto būseną. Ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme tokia ekspertizė nebuvo skirta, nes nebuvo jokių duomenų apie kaltinamosios kokį nors susijaudinimą, tuo labiau didelį, dėl to nebuvo prašymų skirti tokią ekspertizę.
Teismas atmeta kaltinamosios gynėjo argumentus, kad nagrinėjamoje byloje S. P. nužudė R. V. būdama fiziologinio afekto būsenos, o įvertinęs S. P. parodymus apie įvykio aplinkybes, nenustatė faktinių aplinkybių, rodančių, jog kaltinamoji S. P. veikos padarymo metu buvo fiziologinio afekto būsenos. Ši aplinkybė paneigia nužudymo kvalifikavimo kaip padaryto staiga labai susijaudinus (BK 130 straipsnis) galimybę.
S. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Dėl bausmės
Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad S. P. padarė nusikaltimą, kuris įstatymo priskiriamas prie sunkių, anksčiau neteista, yra viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lengvinančių aplinkybių nėra, jai skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, artima bausmės minimumui.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusioji T. K. prašo priteisti 700 Eur turtinei žalai ir 2300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys tenkintinas, nes nukentėjusioji, būdama R. V. teta, pasirūpino jo laidojimu, dėl to patyrė turtinę žalą, kuri turi būti priteista iš kaltinamosios. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji T. K. buvo vienintelė R. V. giminaitė, nors ir nepalaikė su juo labai artimų santykių, tačiau juo rūpinosi, domėjosi jo gyvenimu, o dėl jo nužudymo patyrė dvasinius išgyvenimus. Jai priteistina prašoma 2300 Eur neturtinė žala.
(duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 1133,87 eurų žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl priteistinas iš kaltinamosios, nes R. V. iki jo mirties buvo intensyviai taikomos įvairios medicininės priemonės ir sveikatos priežiūros paslaugos siekiant išgelbėti jo gyvybę.
2016-09-22 prokuroro nutarimu paskirtas laikinai (6 mėnesiams nuo 2016-09-22) apribojimas nuosavybės teisės į S. P., nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) – paliktinas iki visiško civilinių ieškinių patenkinimo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297–298, 301–305, 307 straipsniais, teismas,
n u s p r e n d ž i a:
S. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems ) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir asmens dokumentų paėmimą.
Į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2016-06-26 iki 2016-06-27.
Iš S. P. priteisti: nukentėjusiajai T. K. 700 Eur turtinei žalai ir 2300 Eur neturtinei žalai atlyginti; 1133,87 Eur (duomenys neskelbtini) Teritorinei ligonių kasai už R. V. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
2 vnt. peilių, paimtus įvykio vietos apžiūros metu adresu: (duomenys neskelbtini), perduotus Šiaulių apygardos teismui kartu su baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga (Paketas Nr. 1), sunaikinti. Kompaktinę plokštelę su nepilnamečio liudytojo D. P. apklausos įrašu, kompaktinę plokštelę BPC pateiktu garso įrašu, kompaktinę plokštelę su telefoninių skambučių išklotinėmis – palikti prie bylos.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į S. P. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui: 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 19–21, t. 2), palikti iki visiško civilinių ieškinių patenkinimo.
Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui per šį teismą.
Teisėjas Vidmantas Mylė