Pranešėjas L. Pauliukėnas                                                        Baudž. byla Nr. 1A-200-557/2011

Teisėja I. Šeškauskienė                                                            Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                               1.1.8.3.; 1.1.8.8.; 1.1.10.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. kovo 3 d.  

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Eduardo Maškevičiaus ir Zigmo Pociaus,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, 

dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei,

gynėjai Danguolei Žilinskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteistas pagal BK 201 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams. BK 64 str. 1, 2 ir 3 d. nustatyta tvarka šią bausmę subendrinus su Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams ir 1625 Lt bauda. Laisvės atėmimo bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio nuteistojo sulaikymo dienos.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

nustatė:

R. S. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas vieningą tyčią pasigaminti naminės degtinės, turint tikslą ją realizuoti, 2010 m., tiksli data ir laikas nenustatyti, miške, esančiame (duomenys neskelbtini), iš dviejų metalinių talpų, vienos plastikinės talpos, vieno alkoholio garų kondensatoriaus, sujungtų tarpusavyje metaliniais vamzdžiais, pasigamino aparatus naminei degtinei gaminti, kuriuos laikė iki 2010 m. rugpjūčio 18 d. 18.05 val. bei, tęsdamas nusikalstamą veiką, iš nenustatyto kiekio brogos (raugalo), panaudodamas pasigamintus aparatus naminei degtinei gaminti, 2010 m. rugpjūčio 18 d., 18.05 val. pagamino 80 litrų naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 25,3 %, o iš likusios užraugtos 1273,05 litrų brogos (raugalo), kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 6 % - 7,5%, jis pasikėsino pagaminti 86,77 litro absoliutaus etilo alkoholio, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2010 m. rugpjūčio 18 d. 18.05 val. užraugtą brogą (raugalą) ir aparatus namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti surado policijos pareigūnai, tokiu būdu jis, turėdamas tikslą realizuoti, pagamino daugiau kaip penkiasdešimt litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų ir laikė aparatus namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti iki 2010 m. rugpjūčio mėn. 18 d. 18.05 val., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo nuosprendį pakeisti ir paskirti jam baudą arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams. Nurodo, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi nusikaltęs, šią aplinkybę teismas pripažino lengvinančia, tačiau skirdamas bausmę į ją neatsižvelgė. Paprastai nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriama artima sankcijos vidurkiui bausmė, todėl esant jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, jam turėjo būti paskirta artima sankcijos minimumui bausmė. Taigi teismas pažeidė bausmės skyrimo principus. Be to, paskyręs laisvės atėmimo bausmę, teismas galėjo jos vykdymą atidėti, įpareigojant jį įsidarbinti, tačiau teismas šos galimybės nevertino. Kita vertus, BK 41 str. numatyti bausmės paskyrimo tikslai gali būti pasiekti ir paskiriant jam baudą, kas leistų jam būnant laisvėje gauti pajamų, sumokėti baudą ir toliau gyventi laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.

Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apelianto argumentai dėl per griežtos bausmės paskyrimo yra nepagrįsti. BK 56 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2003 m. birželio 20 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ Nr. 40 3.1.13 punkte išaiškino teismams, jog teismas privalo motyvuoti ne laisvės atėmimo bausmės paskyrimą recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Kolegija išskirtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog bausmės tikslai nuteistojo R. S. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba skiriant švelnesnės rūšies bausmę, šioje byloje nenustatė.

Nuteistasis R. S. yra recidyvistas, nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, sistemingai daro analogiškus BK 201 str. numatytus, tik skirtingos apimties, nusikaltimus, tyčinį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui už ankstesnius tyčinius nusikaltimus, paskutiniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Tokiu savo elgesiu R. S. demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti teisės pažeidimus. Todėl apylinkės teismas, už naują tyčinį apysunkį savanaudišką nusikaltimą skirdamas jam griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, BK 56 str. 1 d. nuostatų nepažeidė.

Kolegija negali sutikti su apelianto samprotavimais, jog esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, paprastai turi būti paskirta artima sankcijos minimumui bausmė. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Tokia įstatymo dispozicija negali būti suprantama ir aiškinama kaip reikalavimas skirti bausmę, artimą taikomo BK straipsnio sankcijoje numatytos tam tikros bausmės rūšies vidurkiui. Ši norma nustato bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne bausmės dydžio skyrimo taisyklę (kasacinės nutartys Nr. 2K-209/2006, 2K-320/2007, 2K-58/2010). Kita vertus, pagal suformuotą teismų praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė.

Skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas įvertino visas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, taip pat vadovavosi BK 61 straipsnio nuostatomis. Paskirdamas nuteistajam mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę (BK 201 str. 2 d. sankcijoje laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų), apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, į neteisėtai pasigamintų aparatų namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti pajėgumą, užraugto raugo ir neteisėtai pagamintos naminės degtinės kiekį, į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į jo asmenybę, kad iš savo ankstesnio netinkamo elgesio išvadų nepadarė ir toliau daro nusikalstamas veikas, jau būdamas teistas už naminės degtinės gaminimą, bausmės vykdymo atidėjimo laiku, bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas, tame tarpe ir galinčias turėti įtakos nuteistojo padėties švelninimui, bylos aplinkybes. Teismas, skirdamas R. S. bausmę, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl bausmės už naują nusikaltimą rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Bendrindamas šią bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, teismas pasirinko nuteistajam palankiausią įstatymo numatytą bausmių bendrinimo daliniu sudėjimu būdą, todėl apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo laikyti aiškiai per griežta ir nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę.

Pagal BK 75 str. 1 d. bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarstydami bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdami, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismai turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Taigi teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 str. taikymo, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę (jį apibūdinančius duomenis iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo), taip pat įvertinti kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ypač svarbu tokiais atvejais įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai ir lemia, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d. Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgos (baudžiamojo kodekso 75 ir 92 straipsniai) išvadų 8 punkte (Teismų praktika Nr. 28) konstatuota, kad sisteminis BK bendrosios dalies normų aiškinimas leidžia teigti, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes (pavyzdžiui, labai teigiamai apibūdinama nuteistojo asmenybė, nusikalstama veika padaryta ypač nepalankiai susiklosčius situacijai) bei kitus bylos duomenis. Apylinkės teismas tokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų R. S. atidėti bausmės vykdymą nenustatė. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Priešingai, kolegija laiko, jog anksčiau išdėstytų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei pobūdį visetas neduoda jokio pagrindo tikėtis išvardintų bausmės tikslų pasiekimo be realaus bausmės atlikimo. Jau ne kartą nepateisinęs teismo jam parodyto pasitikėjimo, toliau darydamas analogiškas nusikalstamas veikas, R. S. demonstruoja atkaklų nenorą stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, laikytis visuotinai priimtų elgesio normų ir taisyklių. Todėl bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti tik realiai atliekant paskirtą bausmę. Paskirdamas nuteistajam realią galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, apeliacinio skundo ribose nuosprendis laikytinas teisėtu ir pagrįstu, keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais bei apelianto prašomu būdu kolegija neturi pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                                Linas Pauliukėnas

Teisėjai                                                                                                 Eduardas Maškevičius

Zigmas Pocius