Teikimas Nr. TS-41-957/2015

                               Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. kovo 2 d. nutarimo Nr. 59-61, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

n u s t a t ė :

A. Ž. 2014 m. birželio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės vykdymo pradžia - 2013 m. lapkričio 28 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2016 m. lapkričio 28 d. 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis faktiškai atliko 2014 m. lapkričio 28 d. Neatliktos bausmės dalis 2015 m. vasario 26 d. – vieneri metai, devyni mėnesiai ir dvi dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2015 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 59-61 atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. Ž.. Komisija nutarime nurodė, jog A. Ž. anksčiau teistas penkis kartus, vieną kartą jam buvo taikoma auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas aštuoniems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nustatytu laiku, mokytis, tęsti mokslą ar darbą – sąlygos nepažeistos. Vieną kartą A. Ž. taikytas bausmės vykdymo atidėjimas – sąlygos nepažeistos. Taip pat A. Ž. kartą taikytas lygtinis paleidimas, sąlygų jis nepažeidė. Amžius pirmojo teistumo metu – 15 metų. Dėl dabartinių nusikaltimų savo kaltę pripažįsta. Nuteistasis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, pripažįsta reguliariai vartojęs marihuaną laisvėje, su tuo sieja nusikalstamus veiksmus. Motyvuotas gydytis, pripažįsta, kad tai problema. Tik atvykęs į įstaigą pradėjo priklausomybių reabilitacijos kursą. Praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės ir suvokia, jog tai įtakojo jo nusikaltimus. Kas kiek laiko užsiima veikla, kuri susijusi su jo nusikalstamumu. Diskriminacinių ar kriminalinių nuostatų nefiksuota. Į priežiūrą reaguoja teigiamai. Remia visuomenės vertybes. Vilniaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2014 m. gruodžio 12 d., atvyko iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, anksčiau laikytas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones įvykdė nepilnai, kadangi neseniai atvyko į įstaigą. Bausmės atlikimo metu Vilniaus pataisos namuose režimo reikalavimų nepažeidė, nebaustas, neskatintas. Priskirtas paprastajai grupei. Šiaulių tardymo izoliatoriuje baustas vieną kartą, taip pat vieną kartą skatintas. Dalyvavo adaptacijos programoje. Šiuo metu dalyvauja pataisos bei asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų teisinio ir socialinio švietimo programose. Turi vidurinį išsilavinimą, kurį įgijo Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Įstaigoje nedirba. Bendras darbo stažas apie tris metus. Profesinės kvalifikacijos neturi. Teismo nuosprendžiu civiliniai ieškiniai nepareikšti, įstaiga vykdomųjų raštų neturi. Nuteistasis vedęs, turi du vaikus, taip pat tėvą ir dvi seseris, su kuriais palaiko ryšius. Su motina santykių nepalaiko. Pasimatymų metu lankomas žmonos ir vaikų. Po paleidimo planuoja gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog teisė pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei – 46 balai. Įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, Komisija nutarė, jog A. Ž. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo be to, sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis, išėjęs į laisvę, toliau nesilaikys įstatymų ir nusikals. Jeigu teismas tenkintų A. Ž. skundą ir nuspręstų taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nuteistajam siūloma taikyti šias baudžiamojo poveikio priemones - neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2016 m. lapkričio 28 d.; auklėti savo nepilnamečius veikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nuteistasis A. Ž. skundu prašo panaikinti minėtą Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant tam tikrus įpareigojimus.

Pasak nuteistojo, Komisija skundžiamame nutarime tiesiog išdėstė faktus, tačiau nepateikė jokios šių faktų analizės, savo išvadų niekaip nepagrindė, nenurodė jokių sprendimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos motyvų. A. Ž. nuomone, Komisijos nutarimui taikytini tokie patys reikalavimai kaip ir baigiamajam teismo aktui, kuris, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime pateiktu išaiškinimu, privalo būti motyvuotas, pagrįstas ir aiškus. Nuteistojo teigimu, Komisija nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, jog jis nesilaikys įstatymų ir nusikals ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą asmens nekaltumo prezumpciją. Komisijos išvada nesuderinama su Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kur formuojama nuomonė, jog ankstesni asmens teistumai nereiškia kėsinimosi nusikalsti (V. prieš Suomiją Nr. 40412/92). Apibendrinus, Institucijos išvada, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, yra visiškai deklaratyvi. Pažymėtina ir tai, jog Komisija sau nepagrįstai priskyrė teisingumo principo įgyvendinimą, nes tai nėra jos kompetencijoje (LR Konstitucijos 109 straipsnis). Dar daugiau, iš skundžiamo nutarimo visiškai neaišku, kokius kriterijus turi atitikti kaliniai, kad būtų lygtinai paleisti, kita vertus, svarbu tai, jog tam, kad asmeniui būtų taikomas lygtinis paleidimas, jam pakanka atitikti minimalius keliamus reikalavimus, kadangi lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, bet ne išimtimi, tačiau iš Komisijos nutarimo išplaukia, jog lygtinis paleidimas iš esmės pripažįstamas išimtimi. Nuteistojo vertinimu toks Komisijos sprendimas nesuderinamas su Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Rec (2003) 22 įprasmintais lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos principais, kuriais Europos Sąjungos narės privalo vadovautis įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. Ž. nuomone, skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o jam taikytinas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė Danutė Mekionienė teismui pateiktu atsiliepimu siūlo nuteistojo A. Ž. skundą atmesti.

Prokurorė nurodo, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, svarstydama nuteistojo A. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, atsižvelgė į visumą aplinkybių ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo ir nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsiliepime pažymėta, jog nuteistasis visų pirma neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatytų formalių reikalavimų, kadangi neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Jo pakartotinio nusikalstamumo rizika, įvertinta naudojant OASys metodiką yra vidutinė – 46 balai. A. Ž. praeityje teistas penkis kartus. Ankstesniais nuosprendžiais jam ne kartą buvo sudaryta galimybė pasitaisyti, tačiau jis teismo pasitikėjimo nepateisino, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą darė naujas tyčines nusikalstamas veikas. Tai rodo, kad nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, savo elgesiu demonstruoja piktybinį polinkį daryti teisei priešingus veiksmus ir aiškų nenorą laikytis įstatymų. Atsižvelgus į tai, nuteistojo skundas dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Nuteistojo A. Ž. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš esmės vertinamos visos nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančios aplinkybės, taigi tiek jam palankios, tiek nepalankios. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, faktiškai atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip 4 mėnesius – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai. Taigi, minėtuose BVK straipsniuose gana aiškiai suformuluoti kriterijai, kuriuos nustačius, nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

A. Ž. 2014 m. birželio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija trijų metų, trečdalį paskirtosios bausmės jis faktiškai atliko 2014 m. lapkričio 28 d., nurodoma, jog į priežiūrą reaguoja teigiamai, dalyvavo ir tebedalyvauja įvairiose pataisos įstaigoje rengiamose programose, įgijo vidurinį išsilavinimą, jokių vykdomųjų raštų neturi, palaiko socialinius ryšius su šeima (išskyrus motiną), laisvėje turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OAsys programą – 46 balai. Pirmiau nurodytos aplinkybės viena vertus teigiamai apibūdina nuteistąjį bei sudaro pagrindą išvadai, kad A. Ž. atitinka tam tikrus formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus, tačiau pažymėtina, kad ne visus. Komisijos nutarime pažymėta, jog svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. Ž. metu jis nepilnai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Atsižvelgus į tai, teismas daro išvadą, jog nuteistasis neįvykdė vienos iš būtinųjų BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kita vertus, pažymėtina, jog net jei nuteistasis A. Ž. atitiktų visus formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo reikalavimus, teismų praktikoje tai pripažįstama tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne absoliučiu lygtinio paleidimo pagrindu.

Teismas atkreipia dėmesį, jog sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo ar netaikymo nuteistajam, būtina atsižvelgti, ar asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, įvertinti likusį atlikti bausmės laiką, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, ir kitas reikšmingas aplinkybes, turi būti pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo daugiau nenusikals ir lygtinai paleidus nuteistąjį bus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai.

Susipažinus su teismui pateikta nuteistojo asmens byla, nustatyta, kad A. Ž. anksčiau teistas penkis kartus, daugiausia – už nusikalstamas veikas nuosavybei, viena iš jų – smurtinio pobūdžio (BK 180 straipsnio 2 dalis). Be to, yra pripažintas kaltu ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, neturint tikslo jas platinti (BK 259 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog teismas ne kartą jam yra parodęs pasitikėjimą ir suteikęs galimybę grįžti į visuomenei priimtiną gyvenimą – kartą jam buvo taikoma auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas aštuoniems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nustatytu laiku, mokytis, tęsti mokslą ar darbą, taip pat taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau A. Ž. teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, suteiktos galimybės pasitaisyti neįvertino, darė naujas tyčines nusikalstamas veikas. Paskutinįjį kartą nuteistajam taikytas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tiesa, sąlygų jis nepažeidė, tačiau tolimesnių pastangų keisti elgesį neparodė, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, padarė naują sunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, todėl šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog A. Ž. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, paskirtos bausmės ir kitos teisinės elgesio korekcijos priemonės jo asmenybei neturėjo jokios teigiamos įtakos, jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms, visuotinai pripažįstamoms normoms. Pažymėtina, kad ankstesnės nusikalstamos veikos bei netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, kaip nurodoma ir asmens Socialinio tyrimo išvadoje, išlieka kriminogeniniais veiksniais. Paskutinės A. Ž. padarytos nusikalstamos veikos pavojingas visuomenei pobūdis taip pat apibūdina jį kaip pavojingą, linkusį menkinti įstatymo saugomas vertybes, šiuo konkrečiu atveju – visuomenės sveikatą, kuriai kyla pavojus neteisėtai paleidžiant į apyvartą narkotines ar psichotropines medžiagas. 2014 m. birželio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu konstatuota, jog A. Ž. nusikalstama veika buvo ne vienkartinė, jis, turėdamas tikslą platinti, laikė ir gabeno narkotines medžiagas bei jas platino. Nors kontroliuojamos medžiagos – kanapės, kuriomis A. Ž. disponavo, palyginti su kitomis uždraustomis substancijomis, teismų praktikoje ir nėra pripažįstamos itin pavojingomis, jos iš esmės skatina priklausomybės narkotinėms medžiagoms formavimąsi visuomenėje, neretai tampa paskata pereiti prie stipresnių ir pavojingesnių medžiagų vartojimo. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistasis pats yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Ši aplinkybė, vertinant ją kartu su faktu, jog nuteistasis anksčiau yra teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei bei turėjęs darbinio nestabilumo laikotarpių, neturi jokios profesinės kvalifikacijos, pataisos įstaigoje taip pat nedirba, leidžia spręsti, jog išlieka rizika, kad būdamas laisvėje jis vėlgi gali rinktis lengvesnius, bet neteisėtus būdus gauti piniginių lėšų, kurios būtų reikalingos narkotinėms medžiagoms įsigyti, kita vertus, pats vėlgi gali imtis neteisėtos veiklos, susijusios su disponavimu kontroliuojamomis medžiagomis ir jų platinimu, kadangi nuteistas už jų platinimą atlygintinai. Atkreiptinas dėmesys, kad A. Ž. pirmą kartą baudžiamojon atsakomybėn patrauktas būdamas 15 metų, o tai leidžia teigti, jog iškreiptas galiojančių teisės ir moralės normų suvokimas nuteistajam susiformavo dar jauname amžiuje. Šią aplinkybę teismas taip pat vertina neigiamai ir nuteistajam nepalankiai. Teismas atkreipia dėmesį ir į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, iki skundžiamo Komisijos nutarimo priėmimo. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, jog A. Ž. Šiaulių tardymo izoliatoriuje vieną kartą skatintas, tačiau kartą jis ir pažeidė režimo reikalavimus (negrąžino laiku kompiuterio saugoti, o vietoj kompiuterio kaip apgaulę į krepšį sudėjo ir grąžino knygas), už tai jam buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas, be to, matyti, jog apie nederamą nuteistojo elgesį kalinimo įstaigos administracijai pranešta ne kartą (asmens b. l. 76, 86), tačiau jokios nuobaudos tuokart nebuvo taikytos. Minėtas pataisos įstaigos vidaus taisyklių nepaisymas sudaro pagrindą manyti, jog A. Ž. nerodė pakankamai pastangų tinkamai ir nepriekaištingai atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika, naudojant OASys metodiką, įvertinta 46 balais, t. y. jis priklauso vidutinei rizikos grupei. Toks nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo įvertinimas pirmiau aptartų reikšmingų aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo daryti kategorišką išvadą, jog labiau tikėtina, kad išėjęs į laisvę A. Ž. pasirinks tinkamą elgesio modelį, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėtina ir tai, jog A. Ž. neatlikta paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis yra palyginti didelė, todėl nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko, atsižvelgus į pirmiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias jo asmenybę, o taip pat ir veikos, už kurios padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pavojingą pobūdį, šiuo konkrečiu atveju, neatitiktų teisingumo principo bei visuomenės intereso, kartu sudarytų nebaudžiamumo įspūdį.

Atsižvelgus į tai, teismo vertinimu, nepritarti Komisijos nutarimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, nėra pagrindo. Skundo motyvai dėl nepakankamo nutarimo argumentavimo nėra pagrįsti. Vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos apsvarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, įvertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Minėtos aplinkybės skundžiamame nutarime yra aptartos, Komisijos išvada pakankamai pagrįsta, paremta ne pavienių kriterijų, o visų reikšmingų aplinkybių visumos vertinimu. Teismas nepritaria ir skundo argumentui, kad Komisija nepagrįstai priskyrė sau teisingumo principo įgyvendinimą, kadangi iš skundžiamo nutarimo matyti, jog Institucija vykdė jai įstatymo, t. y. BVK 157 straipsnyje, numatytas funkcijas bei priėmė jos kompetencijoje esantį sprendimą.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartų nuteistąjį ir jo elgesį apibūdinančių aplinkybių visumą, taip pat aplinkybę, jog jis nepilnai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl neatitinka ir formalaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo pagrindo, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nėra pasiekti ir šiuo metu nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Dėl šios priežasties, teismas neturi pagrindo nesutikti su Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 59-61, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pripažįsta jį teisėtu bei pagrįstu.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo A. Ž. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. kovo 2 d. nutarimo Nr. 59-61 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                  Marijus Kursevičius