Baudžiamoji byla Nr. 1 - 1449-961/2014
Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02327-2013-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.10.1.1.; 2.10.1.4.;
(S)
1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.2.4.8.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. kovo 28 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,
išnagrinėjusi prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
kaltinamasis V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis Konduktorių (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, ir
n u s t a t ė:
kaltinamasis V. Z. 2013 m. rugsėjo 19 d., apie 20.30 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,5 % promilių), konflikto metu tyčia kumščiu trenkė savo motinai G. Z. į kairės pusės apatinę lūpą bei pagriebęs už gerklės ėmė pastarąją purtyti, taip sukeldamas nukentėjusiajai G. Z. fizinį skausmą.
V. Z. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. Z. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog G. Z. yra jo motina, su kuria kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2013 m. rugsėjo 19 d. vakare, tikslaus laiko nepamena, kartu su motina Galina buvo namie nurodytu adresu ir gėrė vyną. Dėl ko tarp jo ir motinos kilo konfliktas, jis nepamena, kadangi buvo girtas. Jis dėl girtumo taip pat negali prisiminti, kad trenkė savo motinai ir ją purtė už gerklės. Tačiau būdamas išgėręs galimai galėjo prieš savo motiną pakelti ranką, nes tokių konfliktų pas juos būna. Žino, kad jam ir motinai vartojant alkoholinius gėrimus namuose taip pat buvo Jelena. Dėl to, ką padarė, gailisi (b.l. 32-33).
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais ir duomenimis:
- nukentėjusiosios G. Z. ikiteisminio tyrimo metu apklausos duotais paaiškinimais, kad kartu su sūnumi V. Z. gyveno dviejų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini). Ji gyveno viename kambaryje, o kitame kambaryje gyveno jos sūnus Viačeslav su sugyventine J. K.. Jos ir sūnaus Viačeslavo santykiai yra normalūs. 2013 m. rugsėjo 19 d., apie 18.30 val. grįžo iš darbo namo. Namuose buvo J. K. ir sūnus Viačeslav. Viačeslav buvo neblaivus, dėl to ji pradėjo Viačeslavui priekaištauti ir žodis po žodžio prasidėjo žodinis konfliktas. Konfliktavo virtuvėje, tai buvo maždaug apie 20.00 val. Tada sūnus Viačeslav paėmė ją už gerklės ir nestipriai papurtė. Tada fizinio skausmo ji nejautė. Ją paleidęs, nežino dėl ko, sūnus Viačeslav užsimojo rankos delno išorine puse, lyg atsimodamas nuo jos, ir pataikė jai į apatinę lūpą kairėje pusėje. Jai sūnus praskėlė lūpą, tačiau kraujo buvo nelabai daug. Tuo momentu, kai sūnus jai sudavė į lūpą, ji pajuto fizinį skausmą. Smūgis buvo nestiprus, todėl kitą dieną ant lūpos neliko nė žymės. Kitą dieną jau ėjo į darbą ir į medikus nesikreipė, nes nebuvo reikalo (b.l. 17);
- liudytojo V. I. ikiteisminio tyrimo metu apklausos duotais paaiškinimais, kad 2013 m. rugsėjo 19 d., apie 20.27 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu B. K., iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), mušasi girtas sūnus. Atvykusius į įvykio vietą minėtu adresu, laiptinėje, juos pasitiko G. Z., kuri paaiškino, kad jos sūnus V. Z. apie 2013 m. rugsėjo 19 d., apie 20.00 val., grįžo namo apsvaigęs nuo alkoholio, pradėjo triukšmauti, keiktis necenzūriniais žodžiais. G. Z. nurodė, kad jai pradėjus raminti sūnų, pastarasis trenkė G. Z. į kairę apatinę lūpą bei pagriebęs už gerklės ėmė ją purtyti. G. Z. kaklas buvo šiek tiek paraudęs, o kairė apatinė lūpa buvo patinusi. G. Z. nuo GMP atsisakė. G. Z. neatrodė labai išsigandusi, tiesiog paprašė išvežti girtaujantį sūnų. G. Z. nurodė, kad tai ne pirmas kartas, kada V. Z. prieš ją smurtauja. Nustatė, kad namuose taip pat gyvena sūnaus sugyventinė J. K. bei sugyventinės sūnus D. K., gim. 2013 m., tačiau ar jie matė patį konfliktą, ar konflikto metu buvo kitame kambaryje, jis negali pasakyti. V. Z. negalėjo nieko paaiškinti, atrodė gerokai išgėręs, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. (b.l. 20-21);
- 2013 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus apskrities VPK PR Antros kuopos Pirmo būrio patrulio V. I. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, iš kurio matyti, jog buvo gautas pranešimas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), girtas pranešėjos sūnus trenkė kumščiu jai į kairės pusės apatinę lūpą (b.l. 5-7);
- alkotesterio duomenimis, iš kurių matyti, kad V. Z. 2013 m. rugsėjo 19 d. nustatytas 2,5 promilių girtumas (b.l. 25);
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir leidžia neabejotinai teigti, kad kaltinamasis V. Z. prokurorės pareiškime nurodytu laiku ir vietoje, konflikto su savo motina metu, tyčia kumščiu trenkė pastarajai į apatinę lūpą kairėje veido pusėje bei, pagriebęs už gerklės, ją purtė, šiais savo veiksmai sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Taigi kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. Z. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi ir trukme sutinka (b.l. 69.).
Kaltinamojo V. Z. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), baigta, nusikaltimas padarytas tyčia. Jis anksčiau teismo teistas, teistumas išnykęs (b.l. 47-48, 51-62), administracine tvarka baustas (b.l. 40-46), nedirba, darbo biržoje registruotas (b.l. 38, 39), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 66), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 67), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 68). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsižvelgdamas į visa tai, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta V. Z. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę (BK 42 str. 1 d. 3 p., 48 str.).
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 641 straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 420 - 421 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
V. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti alkoholio ir per 10 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, galutinę bausmę V. Z. paskiriant laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti alkoholio ir per 10 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, įskaityti V. Z. laikiname sulaikyme išbūtą laiką (vieną parą), tai yra nuo 2013 m. rugsėjo 19 d. iki 2013 m. rugsėjo 20 d., 1 sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
V. Z. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
V. Z. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Ilona Mateikienė