Administracinio nusižengimo byla Nr. II-292/2020

        Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01098-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.8.4; 21.10.4

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugsėjo 18 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas R. G.,

sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. J., jo atstovui advokatui V. M.,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM arba Institucija) 2020 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. NZT-ANR-N-503-2020 panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo gautas R. J. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. NZT-ANR-N-503-2020 ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodė, kad nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį, jam paskirta už tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, tarp posūkio taškų (duomenys neskelbtini), nurodytų sklypo plane, valstybinės žemės dalyje, stovi metalo segmentų ir medinių konstrukcijų tvora su plytų stulpų įtvirtinimais bei išbetonuota pamatine dalimi. Vidinėje tvoros dalyje auga tujų eilė. Taip yra užimta valstybinės dalis – 234 kv. m. ploto, kuri yra naudojama kaip sklypo kiemo dalis su stovinčiais statiniais (fontanu, suoliuku, vazų stovais) ir išklotomis trinkelėmis.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka su jo atžvilgiu priimtu nutarimu ir paskirta 300 Eur nuobauda. R. J. skunde iš esmės nurodo pagrindinį argumentą, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties. Detalizuodamas skundą, nurodo, kad jis žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo (duomenys neskelbtini)Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Įsigyjant iš valstybės žemės sklypą jame jau buvo statiniai, pradėtas statyti gyvenamasis namas su viešbučiu jo dalyje, tvora, kurios jis nestatė ir kuri niekada jam nepriklausė. Nurodytų statinių statytoju iš pradžių buvo (duomenys neskelbtini)-oji gyvenamojo namo statybos bendrija pagal (duomenys neskelbtini) Leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 51-5-96, vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal (duomenys neskelbtini) Leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 5-98-233, kuriam statiniai ir priklauso šiuo metu. R. J. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudaręs žemės panaudos sutartį, kurios 4 punkte numatyta, jog žemės sklypas perduodamas naudotis, nes pastatai, esantys šiame žemės sklype, nuosavybės teise priklauso Panaudos gavėjui UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisės įgijimo į pastatą gyvenamąjį namą-viešbutį įgijimo pagrindas yra nurodytas 2001 m. kovo 6 d. Statybos inspektoriaus pažymoje Nr. 52-5-2001, kurioje yra užfiksuota pastatyta tvora, todėl patvirtina, jog pareiškėjas nėra tvoros ir kitų statinių, esančių jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), savininku ar valdytoju. Be to, šie statiniai nėra jo statyti ir jau buvo pastatyti, kai jis įsigijo žemės sklypą. Dėl nurodytų priežasčių jis negali būti subjektu, kuriam galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį už valstybinės žemės ploto užėmimą, kadangi pareiškėjas nėra subjektas, kuriam gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį už valstybinės žemės ploto užėmimą. Tuo labiau, kad šiuo atveju apskritai niekam negali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį už valstybinės žemės ploto užėmimą, kadangi sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį klausimą, turi būti įrodytas ne tik pats žemės užėmimo faktas, bet ir asmens tyčia savavališkai užimti valstybinį žemės plotą, t. y. kad asmuo neturi jokio teisėto pagrindo valdyti valstybinį žemės plotą ir aiškiai tai žino. Už pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, tarp posūkio taškų (duomenys neskelbtini), nurodytų sklypo plane, valstybinės žemės dalyje, stovinti metalo segmentų ir medinių konstrukcijų tvoros dalis su plytų stulpų įtvirtinimais buvo pastatyta teisėtai, statytojui pagal tuo metu galiojusius teisės aktus turint teisę valdyti valstybinės žemės dalį, kurioje pastatyti tvora. Užsakovo (duomenys neskelbtini) skyrius 1992 m. kovo 27 d. patvirtino Architektūrinę-planinę užduotį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) projektavimui, pagal patvirtintą Architektūrinę-planinę užduotį buvo parengtas ir kompetentingomis institucijomis suderintas gyvenamojo namo projektas. Gyvenamojo namo statybos įgyvendinimui (duomenys neskelbtini) darbuotojai įsteigė (duomenys neskelbtini)-ąjį gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą, kuris Kauno miesto mero 1994 m. balandžio 11 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo reorganizuotas į (duomenys neskelbtini)-ąją gyvenamųjų namų statybos bendriją. (duomenys neskelbtini)-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija, pakoregavusi Gyvenamojo namo ir garažo (duomenys neskelbtini), projektą ir jį suderinusi su visomis institucijomis bei gavusi 1996 m. gegužės 24 d. Leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 51-5-96, pradėjo statybos darbus. (duomenys neskelbtini)-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos gyvenamojo namo ir garažo projekto korektūroje (duomenys neskelbtini) yra aiškiai nurodytos tvarkomos teritorijos, kuri priskirta gyvenamajam namui ribos. Šiaurės vakarų pusėje gyvenamajam namui priskirtos tvarkomos teritorijos riba, eina būtent toje vietoje, kurioje šiuo metu stovi tvora, todėl (duomenys neskelbtini)-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija dar 1996 m. pastatė tvorą toje vietoje, kur buvo jai paskirtos tvarkomos teritorijos riba. Tvora buvo nurodytoje vietoje (duomenys neskelbtini) m. kai pareiškėjas dar nebuvo žemės sklypo savininkas, tai patvirtina elektros tinklų planas, suderintas su Kauno elektros tinklais (duomenys neskelbtini), kuriame tvora jau yra pavaizduota. Tvora yra fiksuota 2001 m. kovo 6 d. Statybos inspektoriaus pažymoje Nr. 52-5-2001, kuri yra vienas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne R. J. nuosavybės teisės įgijimo į pastatą gyvenamąjį namą-viešbutį įgijimo pagrindų. Jokių pastabų 2001 m. kovo 6 d. Statybos inspektoriaus pažymoje Nr. 52-5-2001 dėl tvoros statybos neteisėtumo fiksuota nebuvo. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas atlikęs patikrinimą 2019 m. gruodžio 6 d. rašte Nr. 2D-15806-(15.2) dėl savavališkai užimtos ir naudojamos valstybinės žemės nustatė, kad statiniai pastatyti apie 1996 m., kai Kauno miesto istorinei daliai, vadinamai (duomenys neskelbtini), dar nebuvo suteikta teisinė apsauga, ji nebuvo įtraukta į kultūros vertybių registrą, be to, statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, todėl pranešimo dėl statybos neteisėtumo nagrinėjimas nutrauktas. Pareiškėjas mano, kad nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad tvora pastatyta teritorijoje, kuri pagal gyvenamojo namo statybos projektą buvo pastatyta gyvenamajam namui priskirtoje tvarkomoje teritorijoje. Tvora pastatyta teritorijoje, kuri pagal tuo metu galiojančius teisės aktus buvo suteikta teisėtai valdyti Gyvenamojo namo statytojui – (duomenys neskelbtini)-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai. Be to, sprendžiant gyvenamojo namo-viešbučio nuosavybės teisės įteisinimo klausimą 2001 m. kovo 6 d. Statybos inspektoriaus pažymoje Nr. 52-5-2001, kurioje užfiksuota pastatyta tvora, konstatuota, kad statyba vykdoma pagal patvirtintą (suderintą) projektą ir statybos leidimą be esminių nukrypimų nuo patvirtinimo projekto. Teigia, kad tvora teisėtai pastatyta teisėtai suteiktoje teritorijoje jau beveik prieš ketvirtį amžiaus, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokiu būdu yra užimtas valstybinės žemės plotas, esantis tarp pareiškėjo žemės sklypo ribos ir esamos tvoros. Statinių stovėjimas, nors jie stovi ir valstybei priklausančioje žemėje, savaime nereiškia savavališko žemės užėmimo dėl dar vienos priežasties, kadangi valstybinės žemės plotas yra teritorijoje, kuri pagal statybos projektą priskirta gyvenamojo namo-viešbučio tvarkomajai teritorijai, tai pastato savininkas ar kiti teisėti jo valdytojai šioje teritorijoje esančią valstybinę žemę prižiūri (sodina gėles, tvarko, prižiūri augalus). Į valstybinės žemės dalį kaip į atvirą teritoriją visada galima laisvai patekti, nes tvoroje esantys vartai visada atidaryti, tai pašaliniai žmonės ir daro. Tuo labiau, kad jo žemės sklype esantis pastatas ir jame veikianti viešojo maitinimo įstaiga (restoranas) pagal paskirtį ir yra skirti visiems norintiems, kurie laisvai gali patekti ir į valstybinės žemės dalį. Be to, dar 2002 m. derinant pareiškėjui priklausančio žemės sklypo detalųjį planą, pagal kurį pakeistas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas ir pobūdis, jame taip pat buvo aiškiai nurodyta esamos tvoros vieta, tačiau jokia valstybės ar savivaldybės institucija, suderinusi detalųjį planą jokių pastatų ar pretenzijų dėl tvoros statybos teisėtumo ar jos vietos neturėjo. Viešojo maitinimo įstaigos (restorano) didžioji lankytojų dalis yra aplinkinių namų gyventojai, ypatingai Medicinos universiteto bendrabučio prie kurio ir yra pareiškėjo žemės sklype stovinčiam pastatui priskirta tvarkyti teritorija, į kurią patenka ir valstybinės žemės plotas, gyventojai (studentai). Be to, Institucija nepateikė jokių įrodymų, kad nors vienas konkretus žmogus negalėjo patekti į valstybinės žemės plotą, kuris priskirtas R. J. žemės sklype stovinčio pastato tvarkomajai teritorijai. Kad valstybinės žemės dalis yra išklota trinkelėmis, joje stovi suoliukai, vazų stovai, fontanas tik patvirtina, jog pareiškėjo žemės sklype stovinčio pastato savininkas ar kiti teisėti pastato valdytojai jau beveik ketvirtį amžiaus tinkamai vykdo pareigą tvarkyti pastatui priskirtą tvarkomąją teritoriją, todėl prašo pripažinti 2020 m. gegužės 15 d. administracinio teisės pažeidimo nutarimą Nr. NZT-ANR_N-503-2020 nepagrįstu ir nesant administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. J. teismo posėdžio metu prašė tenkinti skundą. Nurodė, kad palaiko skundą nurodytais motyvais ir aplinkybėmis. Gyvena (duomenys neskelbtini) yra žemės savininkas, tačiau žemės sklypą valdo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pagal panaudos sutartį, kuri sudaryta (duomenys neskelbtini). Žemės sklypą įsigijo (duomenys neskelbtini) su pamatais medicinos darbuotojams gyvenamojo namo statybai, pagal (duomenys neskelbtini). Pamatus sukūrė medicinos (duomenys neskelbtini)-bendrija, tačiau atsisakė projekto statyti keturių aukštų, (duomenys neskelbtini) butų gyvenamojo namo statybas. Įgyjant žemę sklypo teritorijoje jau buvo pamatai ir tvora, tai buvo pastatyta (duomenys neskelbtini)-bendrijos. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ panaudos sudarymo metu buvo direktoriumi, todėl žinoma, kad bendrovei buvo leidžiama prižiūrėti, tvarkyti, naudoti, neperleisti tretiems asmenims žemės sklypo. Panauda buvo sudaryta dėl ūkinės veiklos, nes toje teritorijoje yra viešbutis-restoranas ir sklypas panaudos sutartimi prižiūrimas. Nesutinka, kad nubaustas už tai, kad tvoros statinį Institucija pripažįsta kaip neteisėtai pastatytą. Statybos inspekcijos pažymoje nurodyta, kad tvora jau buvo akademijos bendrijos projekte. Nesutinka su nutarimu, kadangi tvoros nestatė, įvairių medžių nesodino, todėl mano jų neturi griauti. Pagal panaudos sutartyje nurodytą įpareigojimą prižiūrėti teritoriją buvo sudėtos trinkelės, tačiau trinkeles klojo ne jis, o UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Žemės savininkas jis pats, tačiau panaudos sutartimi perduota UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, todėl įmonė vykdė ir vykdo priežiūrą. Medinė tvora pastatyta prieš jam įgyjant žemės sklypą, segmentų tvora buvo uždėta nuvežus ją atnaujinti. Teritorija, kuri priklauso valstybei yra atvira tik tvarkoma ir prižiūrima teritorija. Tvora nekeista, tvora tik perdažyta ir statyta anksčiau prieš įsigyjant žemės sklypą, taip pat pažymi, kad tvora stovi 25 metus ir niekada niekas nebuvo nubaustas, dokumentai išduoti teisėtai, todėl prašo nutarimą panaikinti.

Atsiliepime į pateiktą skundą Institucija nurodo, kad nesutinka su skundu ir prašo priimtą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir 36 straipsnio 1 dalimi, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. lP-(1.3.)-499 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo dokumentų formų ir Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisyklių patvirtinimo“ ir siekdamas patikrinti informaciją dėl galimų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, 2019 m. lapkričio 28 d. atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini), patikrinimą vietoje, surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 8ŽN-200-(14.8.71.). Patikrinimo metu nustatyta, kad už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, tarp posūkio taškų (duomenys neskelbtini), nurodytų sklypo plane, valstybinės žemės dalyje, stovi metalo segmentų ir medinių konstrukcijų tvora su plytų stulpų įtvirtinimais bei išbetonuota pamatine dalimi (toliau – ginčo tvora). Vidinėje tvoros dalyje auga tujų eilė. Taip yra užimta valstybinės dalis – 234 kv. m. ploto, kuri yra naudojama kaip sklypo kiemo dalis su stovinčiais statiniais (fontanu, suoliukais, vazų stovais) ir išklotomis trinkelėmis (toliau – ginčo teritorija). Apie nustatytus žemės naudojimo tvarkos pažeidimus Kauno miesto skyrius 2019 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 8SD-6301-(14.8.94.) ir 2019 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. 8SD-6609-(14.8.94.) informavo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininką. Dėl administracinės bylos nagrinėjimo Kauno miesto skyrius 2020 m. vasario 28 d. raštu Nr. 8SD-1232- (14.8.94.) ir 2020 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 8SD-1952-(14.8.94.) informavo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininką. 2019 m. gruodžio 30 d., Kauno miesto skyriuje buvo surašytas Administracinio nusižengimo protokolas Nr. NZT-ANR_P-1036-2019 kuris buvo išsiųstas 2019 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. 8SD-6609-(14.8.94.). Protokole baudos sumokėjimo terminas buvo nurodytas iki 2020 m. vasario 24 d. Neįvykdžius iki numatyto termino administracinio nurodymo (sumokėti baudą), 2020 m. gegužės 15 d., Kauno miesto skyriuje išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, priimtas Nutarimas Nr. NZT-(duomenys neskelbtini)2020 dėl baudos skyrimo ir 2020 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 8SD-2345-(14.8.94.) išsiųstas pažeidėjui. Nustatytos aplinkybės atitinka administracinio teisės (toliau – ANK) pažeidimo, numatyto ANK 110 straipsnio, kuriame numatyta, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas, naudojimas ir vengimas juos grąžinti, užtraukia baudą nuo 300 Eur iki 560 Eur požymius. Pareiškėjo skunde nurodyta, jog žemės sklypą, esantį Aukštaičių g. 55, Kaune įsigijo 1998 m. vasario 2 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P-l 9/98-0022 ir, kad tuo metu žemės sklype buvo statiniai: pradėtas statyti gyvenamasis namas su viešbučiu jo dalyje, tvora ir pan.). Visų šių statinių statytoja buvo (duomenys neskelbtini)-oji gyvenamojo namo statybos bendrija pagal 1996 m. gegužės 24 d. Leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 51-5-96, vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 1998 m. gegužės 21 d. Leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 5-98-233, kuriam ir priklauso statiniai. ANK 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo (toliau – asmuo), jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. Tai reiškia, kad už ANK pažeidimus administracinė atsakomybė yra taikoma fiziniams asmenims. Teismų praktikoje laikoma, kad už juridinio asmens vadovas (ar jo įgalioti asmenys) yra atsakingi už juridinio asmens padarytus pažeidimus (Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-113-290/2019). R. J. kaip faktinį statytoją leidžia identifikuoti 1992 m. spalio 9 d. raudonųjų linijų plano brėžinyje aiškiai matyti, kad žemės sklypo riba nuo koordinatės 6 (x-900.12, y-914.43) iki 1 (x-918.52, y-931.81) vakarinėje sklypo dalyje yra ties viduriu ten esančio pastato. Gyvenamojo namo statybos bendrijos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrija) visuotinio narių susirinkimo įvykusio 1995 m. gruodžio 30 d. duomenimis, bendriją sudarė trys nariai – R. J., V. J., V.-A. V., kurie bendrijos pirmininku išrinko, R. J.. 1996 m. gegužės 24 d. leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 51-5-96 buvo išduotas (duomenys neskelbtini)virgi-oji gyvenamojo namo statybos bendrijai, kurią atstovavo bendrijos pirmininkas R. J.. 1997 m. gruodžio 17 d. statinių išdėstymo plane Nr. 5 yra pažymėtos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kraštinių ilgiai bei pastato matmenys (tvora šiame plane nėra pažymėta). (duomenys neskelbtini)-osios gyvenamojo namo statybos bendrijai, žemės sklypo ribų planas buvo pradėtas rengti 1994 m. rugsėjo mėn., baigtas rengti R. J. vardu (1998 m. sausio mėn. R. J. pritarėjo sprendiniams). Kauno miesto Žemėtvarkos skyriuje 1998 m. sausio 10 d. gautas (duomenys neskelbtini)-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos prašymas Nr. 05-38, kuriame nurodyta, kad „1997 m. gruodžio 10 d. bendrijos sprendimu nebaigtas statyti gyvenamas namas (duomenys neskelbtini) už pajų perduotas bendrijos nariui R. J.. Jo vardu atlikta pastato teisinė registracija“ (tai įrodo, kad 1997 m. gruodžio 10 d. žemės sklype dar nebuvo pastatyta tvora). 1998 m. gegužės 21 d. leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 5-98-233 buvo išduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio direktorius buvo R. J., kuris siekė įrengti viešbutį (duomenys neskelbtini). Įvertinus www.geoportal.lt viešai skelbiamus ortofoto žemėlapius nustatyta, kad laikotarpiu nuo 1995-1999 metų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), šiaurės vakarų pusėje nėra tvoros bei aikštelės, vietovė apaugusi medžiais. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2001 m. kovo 6 d. pažymoje Nr. 52- 5-2001 nurodyta, kad yra pastatyta tvora (tiksli jos vieta nenurodyta, todėl negalima nustatyti jos vietos). Remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), žemės sklype nuosavybės teise valdo pastatą-viešbutį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jokių kitų statinių ar įrenginių UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevaldo. CK 4.40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso <...> ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Todėl mano, kad anksčiau išvardinti faktai, leidžia daryti išvadą, kad R. J., veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu yra faktinis ginčo tvoros statytojas, kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įregistravęs tvoros bei jos perdavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl remiantis CK 4.40 straipsnio 1 dalimi, šiai dienai yra faktinis (duomenys neskelbtini), ginčo tvoros savininkas. Nurodo, kad pareiškėjas siekia įtikinti teismą, kad tvora yra pastatyta, pagal jam žinomas ribas. Institucija su tokia interpretacija kategoriškai nesutinka, nes mano, kad pareiškėjas siekdamas suklaidinti teismą nurodo, kad skundo Nr. 13 priede nurodyta tvarkoma vieta sutampa su ginčo tvoros vieta, tačiau susipažinus su minėtu dokumentu, konstatuotina, kad tvarkoma teritorijos riba yra apibrėžta aplink statomą namą ir nesutampa su vieta kurioje kur šiai dienai stovi ginčo tvora, taip pat, jeigu tvarkoma teritorija ir sutaptų su ginčo teritorija, tvarkoma teritorijos riba niekados nebuvo suprantama, kaip teritorija, kurią galima užgrobti, pasistatyti tvorą ir savavališkai naudotis valstybine žeme. Pažymi, kad Žemės sklypo planas, o ne statybos leidžiantys dokumentai nusako žemės sklypo ribas. Nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad ginčo tvora pastatyta apie 2000 m. (1997 m. gegužės 20 d. ginčo vietoje pažymėta linija su „X“ žymėjimais leidžia identifikuoti, kad ten atvaizduota yra tinklo tvora), tuo tarpu ginčo tvora yra-metalo segmentų ir medinių konstrukcijų tvora su plytų stulpų įtvirtinimais bei išbetonuota pamatine dalimi, kuri planuose yra žymima kitaip. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes bei nurodytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad R. J. veikdamas tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tiek kaip R. J. žinodamas apie (duomenys neskelbtini), Kaune sklypo ribas, savavališkai pastatė ginčo tvorą, taip užimdamas 234 kv. m valstybinės žemės. Nurodo, kad pareiškėjas siekia įtikinti teismą, kad ginčo tvoros buvimu valstybinėje žemėje negalima laikyti valstybinės žemės užėmimu, nes tvoroje yra varteliai, kuriuos pareiškėjas atidaro, be to 2002 m. derinant R. J. priklausiančio žemės sklypo detalųjį planą, pagal kurį buvo pakeistas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdas ir pobūdis, jame taip pat aiškiai buvo nurodyta esama esamos tvoros vieta, tačiau jokia valstybės ar savivaldybės institucija, suderinusi detalųjį planą jokių pastabų ar pretenzijų dėl tvoros statybos teisėtumo ar jos vietos neturėjo. Sutinkant su pareiškėjo pozicija, kad neatidarius vartelių nėra galimybės naudotis užimta valstybine žeme, laikytina, kad yra visos sąlygos ANK 110 straipsnio 1 dalies taikymui. Pažymi, kad nėra jokio ginčo, kad norint patekti į savavališkai užimtą žemės sklypo dalį reikėtų lipti per tvorą, ar bandyti patekti per vartelius, kurie yra įrengti (duomenys neskelbtini), žemės sklypą juosiančioje dalyje. 2002 m. derinant detalųjį planą, buvo aiškiai ir nedviprasmiškai pažymėtos žemės sklypo ribos, kurios tarp taškų 1 ir 6 buvo pažymėtos brūkšniais. Esama tvora sutampa su žemės sklypo riba (esama tvora nėra atvaizduota ginčo vietoje). Mano, kad R. J. 2002 m. sutikdamas su detaliojo plano korektūra suvokė ir žinojo, kad jo savavališkai įrengta ginčo tvora yra ne jam priklausančiame žemės sklype. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. J. (subjektas) supranta, kad žemė jam nepriklauso, tačiau nepaisant to disponuoja aplink Žemės sklypą esančia tvora, kurios dalis akivaizdžiai yra už pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo ribos (subjektyvioji pusė), tuo padarydama administracinį teisės pažeidimą, savavališkai užimdama Lietuvos Respublikai priklausančią žemę (objektas), tuo atlikdama teisei priešingą veiką, esant tiek aukščiau nurodytiems žalingiems padariniams, tiek priežastiniam ryšiui tarp veikos ir padarinių (objektyvioji pusė). Atsižvelgiant į tai, prašo pareiškėjo R. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas D. M. palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė netenkinti skundo ir nutarimą palikti galioti. Papildomai paaiškino, kad ginčas kyla dėl valstybinės žemės užėmimo. Institucijai nėra jokių abejonių, kad atsakomybėn patrauktas asmuo veikdamas įmonių, juridinių asmenų vardu ir savo vardu buvo šios tvoros statytojas, duomenys nurodyti atsiliepime. Teisės aktas nenumato teisės teritorijos apsitverti tvora ir naudoti žemės sklypą savo nuožiūra. Elektros tinklų akte nurodyta, kad ginčo tvora šiai dienai pakeista į segmentinę tvorą ir plane pavaizduotas kaip gatvės ribų tvoros, todėl mano, kad R. J. atsakingas už valstybinės žemės užėmimą ir surašytas protokolas bei nutarimas teisėti ir pagrįsti.

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skundžiamu 2020 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. NZT-ANR-N-503-2020 Institucija R. J. nubaudė pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį 300 Eur dydžio bauda (b. l. 20-21). Nutarime nurodyta nusižengimo padarymo vieta, data, laikas: Kauno m. sav., Kaunas, (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 28 d. 10 val. 40 min. Pažeidimo esmė: kad už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nurodytų sklypo plane, valstybinės žemės dalyje, stovi metalo segmentų ir medinių konstrukcijų tvora su plytų stulpų įtvirtinimais bei išbetonuota pamatine dalimi. Vidinėje tvoros dalyje auga tujų eilė. Taip yra užimta valstybinės dalis – 234 kv. m. ploto, kuri yra naudojama kaip sklypo kiemo dalis su stovinčiais statiniais (fontanu, suoliuku, vazų stovais) ir išklotomis trinkelėmis. Atsižvelgiant į tai, konstatuojamas nusižengimas, numatytas ANK 110 straipsnis, kai savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas. Skiriant R. J. nuobaudą, buvo atsižvelgta į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

ANK 110 straipsnio 1 dalis numato, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Taigi administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; arba 2) savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų (toliau – Nuostatai) 3 punkte buvo nurodyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę organizuoja ir vykdo NŽT; šių Nuostatų 4, 5 punktuose buvo detalizuoti kontrolės įgyvendinimo būdai (Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojai turi teisę tikrinti, ar žemės savininkai ir kiti naudotojai laikosi teisės aktų reikalavimų, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, racionaliai naudoja bei tausoja žemę, turi teisę susipažinti su tam tikrais dokumentais ir kt.). Pažymėtina, kad nei Žemės įstatyme, nei Nuostatuose nebuvo reglamentuota, kada, kokiais pagrindais tokie tikrinimai galėjo ar turėjo būti atliekami. Taigi teisės aktai neapibrėžė, į kokius konkrečius faktus turėjo reaguoti Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojai ir kokios informacijos pagrindu privalėjo imtis Nuostatuose nurodytų veiksmų – atlikti patikrinimus, surašyti žemės naudojimo patikrinimo aktus ir, nustačius pažeidimą, imtis atitinkamų priemonių, numatytų 6 punkte (surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą arba informuoti kitas institucijas pagal jų kompetenciją). Atsižvelgiant į tai ir į Nuostatų 1 punkte įtvirtintą žemės naudojimo valstybinės kontrolės tikslą (užtikrinti žemės naudojimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų vykdymą), daroma išvada, kad vykdyti kontrolę NŽT turėjo kiekvienu atveju, kai iš bet kokio šaltinio (fizinių ar juridinių asmenų, kitų valstybės institucijų pranešimų, pačios NŽT nustatytų faktų ir kt.) buvo gaunama pakankamai patikima informaciją apie galimai padarytą pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-05 nutartis byloje Nr. 2AT-7-2012).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Institucija 2019 m. lapkričio 28 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 8ŽN-200-(14.8.71), kuriame nurodyta, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nurodytų sklypo plane, valstybinės žemės dalyje, stovi metalo segmentų ir medinių konstrukcijų tvora su plytų stulpų įtvirtinimais bei išbetonuota pamatine dalimi. Vidinėje tvoros dalyje auga tujų eilė. Taip yra užimta valstybinės 234 kv., dalis ploto, kuri yra naudojama kaip sklypo kiemo dalis su stovinčiais statiniais (fontanu, suoliuku, vazų stovais) ir išklotomis trinkelėmis (administracinio nusižengimo medžiaga (b. l. 31). (duomenys neskelbtini)-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos gyvenamojo namo ir garažo projekto korektūroje (duomenys neskelbtini) yra nurodytos tvarkomos teritorijos, kuri priskirta gyvenamajam namui ribos. Šiaurės vakarų pusėje gyvenamajam namui priskirtos tvarkomos teritorijos riba (b. l. 25). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento rašto matyti, kad 2019 m. gruodžio 6 d. rašte Nr. 2D-15806-(15.2) dėl savavališkai užimtos ir naudojamos valstybinės žemės nustatė, kad statiniai pastatyti apie 1996 m., kai Kauno miesto istorinei daliai, vadinamai Žaliakalniu, dar nebuvo suteikta teisinė apsauga, ji nebuvo įtraukta į kultūros vertybių registrą, be to, statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, todėl pranešimo dėl statybos neteisėtumo nagrinėjimas nutrauktas (b. l. 27). Nurodytų statinių statytoju iš pradžių buvo (duomenys neskelbtini)-oji gyvenamojo namo statybos bendrija, kurios pirmininkas R. J., 1996 m. gegužės 24 d. Valstybinės statybos, inspekcijos Kauno skyrius leido pagal išduotą leidimą (duomenys neskelbtini)-oji gyvenamojo namo statybos bendrijai vykdyti statybos darbus Nr. 51-5-96 (b. l. 32). Valstybinės statybos, inspekcijos Kauno skyrius leido UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius R. J. 1998 m. gegužės 21 d. pagal išduotą leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 5-98-233 (b. l. 33). R. J. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudaręs žemės panaudos sutartį, kurios 4 punkte numatyta, jog žemės sklypas perduodamas naudotis, nes pastatai, esantys šiame žemės sklype, nuosavybės teise priklauso Panaudos gavėjui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 35). Tvora yra fiksuota 2001 m. kovo 6 d. pažymoje Nr. 52-5-2001, kuri patvirtina vykdomo gyvenamojo namo, kurio dalyje įrengtas viešbutis, savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, taip pat išvadoje nurodyta, kad statyba vykdoma be esminių nukrypimų nuo patvirtinto projekto (b. l. 36). Gyvenamojo namo statybos įgyvendinimui Kauno medicinos akademijos darbuotojai įsteigė (duomenys neskelbtini)-ąjį gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą, kuris Kauno miesto mero 1994 m. balandžio 11 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo reorganizuotas į (duomenys neskelbtini)-ąją gyvenamųjų namų statybos bendriją (b. l. 37). Užsakovo Kauno medicinos akademijos prašymu Kauno miesto valdybos Urbanistikos ir architektūros skyrius 1992 m. kovo 27 d. patvirtino Architektūrinę-planinę užduotį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. projektavimui, pagal patvirtintą Architektūrinę-planinę užduotį buvo parengtas ir kompetentingomis institucijomis suderintas gyvenamojo namo projektas (b. l. 40). Pateiktoje Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus administracinio nusižengimo byloje matyti, kad R. J. pažadėjo statinius demontuoti, o želdinius pašalinti (administracinio nusižengimo medžiaga b. l. 6). Institucijos atsiliepime į skundą nurodyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2001 m. kovo 6 d. pažymoje Nr. 52- 5-2001 nurodyta, kad yra pastatyta tvora (tiksli jos vieta nenurodyta, todėl negalima nustatyti jos vietos) bei remiantis administracinio nusižengimo medžiaga leidžia Institucijai daryti išvadą, kad R. J., veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu yra faktinis ginčo tvoros statytojas ir konstatuoja, kad R. J. veikdamas tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tiek kaip R. J. žinodamas apie (duomenys neskelbtini) sklypo ribas, savavališkai pastatė ginčo tvorą, taip užimdamas 234 kv. m valstybinės žemės bei, kad R. J. 2002 m. sutikdamas su detaliojo plano korektūra suvokė ir žinojo, kad jo savavališkai įrengta ginčo tvora yra ne jam priklausančiame žemės sklype bei Institucijai akivaizdu, kad R. J. supranta, kad žemė jam nepriklauso, tačiau nepaisant to disponuoja aplink Žemės sklypą esančia tvora, kurios dalis akivaizdžiai yra už pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo ribos, tuo padarydama administracinį teisės pažeidimą, savavališkai užimdamas Lietuvos Respublikai priklausančią žemę, tuo atlikdamas teisei priešingą veiką, esant tiek žalingiems padariniams, tiek priežastiniam ryšiui tarp veikos ir padarinių. Iš byloje esančių VĮ Registrų centro centrinio duomenų išrašų matyti, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), 2003 m. liepos 1 d. nuomos sutartimi priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2009 m. lapkričio 23 d. iki 2023 m. liepos 1 d. Žemės sklypas nuo 1998 m. vasario 2 d. iki 2009 m. lapkričio 25 d. priklausė R. J. pagal 1998 m. vasario 2 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, 2020 m. balandžio 9 d. Savivaldybės valdybos sprendimą Nr. 318 (administracinio nusižengimo medžiaga (b. l. 14-15). Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) yra žemės savininkas, tačiau žemės sklypą valdo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pagal panaudos sutartį, kuri sudaryta 1998 m. balandžio 6 d. Žemės sklypą įsigijo 1998 m. vasario 2 d. su pamatais medicinos darbuotojams gyvenamojo namo statybai, pagal Kauno medicinos akademijos sukurtą projektą. Pamatus sukūrė medicinos (duomenys neskelbtini)-bendrija, tačiau atsisakė projekto statyti keturių aukštų, 9 butų gyvenamojo namo statybas. Įgyjant žemę sklypo teritorijoje jau buvo pamatai ir tvora, tai buvo pastatyta (duomenys neskelbtini)-bendrijos. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ panaudos sudarymo metu jis buvo direktorius, todėl žinoma, kad bendrovei buvo leidžiama prižiūrėti, tvarkyti, naudoti, neperleisti tretiems asmenims žemės sklypo. Panauda buvo sudaryta dėl ūkinės veiklos, nes toje teritorijoje yra viešbutis-restoranas ir sklypas panaudos sutartimi prižiūrimas. Nesutinka, kad nubaustas už tai, kad tvoros statinį Institucija pripažįsta kaip neteisėtai pastatytą, kadangi statybos inspekcijos pažymoje nurodyta, kad tvora jau buvo akademijos bendrijos projekte, todėl teigia, kad tvoros nestatė, įvairių medžių nesodino, todėl mano jų neturi griauti. Nurodo kad tvora nekeista, tvora tik perdažyta ir statyta anksčiau prieš įsigyjant žemės sklypą, taip pat pažymi, kad tvora stovi 25 metus ir niekada niekas nebuvo nubaustas, todėl nėra patvirtinančių duomenų, kad R. J. ginčo žemės sklype, (duomenys neskelbtini)po žemės sklypo įsigijimo statė statinius. R. J. nesutinka su priimtu nutarimu, motyvuodamas tuo, kad jo veiksmuose nėra ANK 110 straipsnio 1 dalyje nusižengimo sudėties, nes jis jokių statinių valstybinėje žemėje nestatė, žemės sklypą pirko jau su esančiais statiniais bei tvora. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą nurodo, kad nutarimas priimtas objektyviai įvertinus visas byloje reikšmingas aplinkybes, nes R. J. yra atsakingas už valstybinėje žemėje pastatytus statinius bei tvorą. R. J. rašytiniuose paaiškinimuose pažadėjo statinius demontuoti, o želdinius pašalinti (administracinio nusižengimo medžiaga b. l. 6), tačiau pažadėjimas demontuoti statinius ir pašalinti želdinius negali būti laikytinas, kaip pripažinimas dėl savavališkai pastatytų statinių ir apželdinimo.

Teismas pažymi, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. Taip pat pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.2AT-78-788/2016).

Pažymėtina, kad ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo būtinas sudėties požymis yra tyčia. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išrašo matyti, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nuo 1998 m. vasario 2 d. iki 2009 m. lapkričio 25 d. priklausė R. J. pagal 1998 m. vasario 2 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 2003 m. liepos 1 d. nuomos sutartimi nuo 2009 m. lapkričio 23 d. iki 2023 m. liepos 1 d. priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 14-15). Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų tą aplinkybę, jog ginčo statiniai: tarp posūkio taškų (duomenys neskelbtini), nurodytų sklypo plane, valstybinės žemės dalyje, stovintys metalo segmentų ir medinių konstrukcijų tvora su plytų stulpų įtvirtinimais bei išbetonuota pamatine dalimi bei vidinėje tvoros dalyje auganti tujų eilė, kai užimta valstybinės 234 kv., dalis ploto, kuri yra naudojama kaip sklypo kiemo dalis ir stovintys statiniai (fontanas, suoliukas, vazų stovai) ir išklotos trinkelės buvo pastatyti prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo Žemės sklypo savininku. Iš to seka, kad Institucija nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad ginčo statinius tyčia pastatė R. J..         

Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, negali daryti kategoriškos išvados, jog pareiškėjui inkriminuojamą nusižengimą – savavališką valstybinės žemės užėmimą ir naudojimą-padarė tyčia R. J., todėl konstatuotina, kad šiuo atveju nėra nusižengimo sudėties – subjekto bei tyčinės kaltės formos, administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog R. J. tyčia padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, todėl nenustačius objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių R. J. veikoje teisės pažeidimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje sudėtį, konstatuotina, kad priimtas nutarimas priimtas nepagrįstai ir yra naikintinas.

Pažymėtina ir tai, kad, net ir pripažinus naudojimosi žeme neteisėtumą, administracinių nusižengimų bylų teisena nenumato priemonių, kuriomis būtų įmanoma priversti pažeidėją atlaisvinti žemę ir perduoti ją savininkams. Esant tokiai situacijai, žemės savininkai turi ginti savo teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

n u t a r i a :

R. J. skundą tenkinti.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr.NZT-ANR-N-503-2020 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną R. J. atžvilgiu nutraukti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos ar nuorašo išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                             R. G.