Civilinė byla Nr. e2-1613-541/2019

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04093-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2., 2.6.10.5.2.17., 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė,

sekretoriaujant V. M.,

dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai K. V.,

atsakovui V. K.,

atsakovo V. K. ir trečiojo asmens A. K. atstovui advokatui S. M., 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. A. ieškinį atsakovui V. K. dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. K.,

Teismas,

n u s t a t ė :

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nuosavybės teise valdo žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). 2017 m. tarp namų (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas galimai nelegalus statinys – terasa, kuri vėliau buvo išnuomota šalia veikiančiai kavinei. 2017 m. ieškovas kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Institucija nustatė, kad minėtas statinys yra pripažintas savavališka statyba ir 2017 m. liepos 27 d. privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) statytojas įpareigotas jį nugriauti iki 2018 m. sausio 21 d. Nurodymas įvykdytas nebuvo. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę tikslu išsiaiškinti, ar statytojas buvo gavęs sutikimus ir leidimus terasos statybos darbams vykdyti ir gavo atsakymus, jog niekas nesikreipė. Neteisėtos statybos vykdymas riboja ieškovo nuosavybės teises, tokias kaip prieiti prie savo pastato priklausinių, tokių kaip vamzdynų, laidų bei kitos komunikacijos. Atsakovas nėra gavęs ieškovo sutikimo statyti terasą prie atsakovo sklypo ribos, sklypas yra kultūros paveldo teritorijoj, todėl jokie statybos darbai yra negalimi. Be to, atsakovas 1995 m. sausio 26 d. pasirašė įsipareigojimą neužstatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Tačiau pasirašyto pasižadėjimo nevykdė. Ieškovo tvirtinimu, atsakovo nesąžiningi veiksmai pasireiškė šiais būdais: savavališkas nelegalių statybos darbų vykdymas, prieš tai nesuderinus su ieškovu; neatsakinėjimas į ieškovo pateiktus raštus; atsakovas net nemano susisiekti su ieškovu ir taikiai išspręsti šią situaciją, nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose. Visa tai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje numatytiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Nurodo, jog neturtinę žalą šiuo atveju sudaro: ieškovo nepatogumai negalint naudotis nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį, negalint prieiti prie daikto priklausinių ir komunikacijų; dvasinis sukrėtimas, kuomet paaiškėjo, jog prie jam priklausančio daikto yra pristatytas nelegalus statinys – terasa; pažeminimas, kurį ieškovui sukėlė atsakovas, savo elgesiu nereaguodamas į pateiktą pretenziją; ieškovo dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai, kuomet teko vykti į įvairias įstaigas aiškintis dėl nelegalių statybų, važinėti iš Vilniaus į Kauną; sugaištas laikas, vaikštant pas teisininkus (e. b. l. 1-5).

Atsakovas pateiktu atsiliepimu ieškinio nepripažino, teigdamas, jog neturtinė žala gali būti priteisiama tik įstatymų numatytais atvejais, neturtinės žalos priteisimas dėl neteisėtų statybų ar kitų statybą reglamentuojančių tesės aktų pažeidimų galiojančiuose įstatymuose nėra numatytas. Vien tai, kad neva ieškovas patyrė nepatogumus dėl neteisėtų statybų, daiktinių teisių ribojimo ir pan., nėra pagrindas reikalauti neturtinės žalos. Be to, ieškovas neįrodė savo teisių pažeidimo, nes tai, kad atsakovas galimai pažeidė viešosios teisės reikalavimus statybų srityje automatiškai nereiškia ir ieškovo teisių pažeidimo. Be to, ieškovas nėra ginčo terasos savininkas ir statytojas, terasos statytojas ir savininkas yra UAB „Alternatyvios energijos sprendimai“. Pastaroji ir turi gauti visus sutikimus ir leidimus (e. b. l. 71-73).

Trečiasis asmuo pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad neturtinė žala gali būti priteisiama tik įstatymų numatytais atvejais, o neteisėtos statytos ar kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nėra tas įstatymo numatytas atvejis, kada gali būti priteisiama neturtinė žala. Be to, atsakovas nėra neteisėto statinio savininkas ir statytojas. Terasos statytojas ir naudotojas yra UAB „Alternatyvios energijos sprendimai“ (e. b. l. 84-85).

Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, ir prašė jį tenkinti pilnai. Papildomai nurodė, kad atsakovas pažeidė šalių 1995 m. sausio 26 d. susitarimą, nes nesuderinęs su ieškovu pastatė terasą. Ieškovas patyrė pažeminimą ir stresą, nes atsakovas nereagavo į ieškovo pateikta pretenzijas. 2018 m. rudenį terasa buvo užaklinta žaliuzėmis, tai sukėlė ieškovui nepatogumus, nes nebuvo visiškai šviesos pirmame aukšte, kur yra trys langai – grožio salono langas (nuomojamos patalpos), ieškovo komercinių patalpų langas ir koridoriaus langas. Ieškovui priėjimas prie priklausimų tapo neįmanomas, šulinėlis yra po terasos apačia, šulinėlis priklauso ne ieškovui, o UAB „Aukštaitijos vandenys“.   

Teismo posėdyje atsakovas ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti. Nurodė, kad neteisėtos statybos pasekmės yra pašalintos – terasa nugriauta. Jokių nepatogumų atsakovas dėl buvusios terasos nepatyrė, nes ginčo terasa buvo pastatyta, ne ieškovo, o trečiojo asmens žemės sklype. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad šiame sklype yra ieškovui nuosavybės teise priklausantys daiktai (šulinėlis ir kitos komunikacijos), kuriomis jis negalėjo naudotis. Teigė, kad vieną kartą ieškovui jau buvo sumokėta kompensacija dėl statybų, kada jie 1995 metais derino žemės sklypo ribas. Kompensacija buvo sumokėta tam, kad atsakovas ateityje galėtų užstatyti sklypą ir nereikėtų derinti su ieškovu. Šiuo atveju atsakovo klaida buvo, kad nepaprašė ieškovo sutikimo.

Atsakovo ir trečiojo asmens atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad dėl statinio (terasos), kuri šiuo metu jau yra nugriauta, buvo suvaržytos ieškovo nuosavybės teisė naudotis jam nuosavybės teise priklausančiais daiktais, taip pat neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą.

Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau ieškovas veda bylą per atstovą, todėl neatvykusios šalies atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu šalies dalyvavimu teismo posėdyje (CPK 246 straipsnio 5 dalis).

Trečiais asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą trečiajam asmeniui pranešta Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, todėl neatvykusio trečiojo asmens atstovo dalyvavimas teismo posėdyje yra laikomas tinkamu trečiojo asmens dalyvavimu (CPK 246 straipsnio 5 dalis).

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad žemės sklypas, esantis Vasario 16-osios g. 3, Panevėžyje, nuosavybės teise priklauso ieškovui K. A. nuo 1996 metų. Žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė – kelio servitutas (e. b. l. 18-19). Šiame žemės sklype įregistruotas pastatas – administracinis pastatas su lošimo automatų salonu, pažymėtas plane (duomenys neskelbtini) , nekilnojamojo turto registre nėra įrašų apie asmenį, kuriam priklauso nuosavybės teisė į šį nekilnojamąjį turtą (e. b. l. 20-21), taip pat nuosavybės teise įregistruotos negyvenamosios patalpos – administracinė patalpa, plane pažymėta (duomenys neskelbtini) ir negyvenamoji patalpa – Lošimų automatų salonas su baru, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), turto savininkas - ieškovas (e. b .l. 17, 22-25). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir jame esantis gyvenamasis namas bei kiemo statiniai (šulinys, kiemo aikštelė) nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui A. K. nuo 2017 m. vasario 28 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridiniai faktai: sudarytos gyvenamojo namo dalies subnuomos sutartis su UAB „Alternatyvios energijos sprendimai“ ir gyvenamojo namo panaudos sutartis su atsakovu V. K. (e. b. l. 27-35).

Ieškovas 2017 m. birželio 30 d. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl galimai savavališkai statomos terasos tarp namų (duomenys neskelbtini) ir gavo atsakymus, jog minėti darbai yra atliekami kultūros paveldo vietovėje savavališkai – neturint projekto ir leidimo, dėl to 2017 m. liepos 21 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio jo dalies statybos darbų ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius (e. b. l. 44-46). Ieškovo atstovai Panevėžio III-oji advokatų kontora 2018 m. sausio mėn., kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją dėl galimai neteisėtai vykdomų statybų (terasos) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) ir gavo atsakymus, jog kompetentinga institucija iš minėto žemės sklypo savininko (statytojo) nėra gavusi prašymų suderinti projektinius sprendinius, išduoti specialiuosius reikalavimus ar statybą leidžiantį dokumentą. 2019 m. sausio mėn. ieškovo atstovai gavo atsakymą iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, jog privalomųjų nurodymų atsakovas dar nėra įvykdęs, privalomasis nurodymas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę perduotas priverstinai vykdyti antstoliui E. S.  (e. b. l. 36-37, 128).

1995 m. sausio 26 d. atsakovas rašytiniu įsipareigojimu įsipareigojo žemės sklypą tarp namų (duomenys neskelbtini), palikti neužstatytą, tame tarpe ir laikinais statiniais, nurodydamas, jog dėl šio sklypo užstatymo turės būti suderinta su namo (duomenys neskelbtini) savininku. Ieškovas įsipareigojo nedaryti trukdymų šio namo savininkui, atliekant darbus, susijusius su šio namo priežiūra, remontu. Šiame įsipareigojime yra ieškovo įrašyta, kad jis sutinka su sklypų planais, du tūkstančius aštuonis šimtus Lt gavo kaip kompensaciją (e. b. l. 168). 2009 m. sausio 5 d. panaudos sutartimis ieškovas perdavė naudoti ir valdyti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) IĮ Dilberta (e. b. l. 108-109). Ieškovas pateikė fotonuotraukas, kuriomis įrodinėja, jog ginčo terasa uždengė ieškovui nuosavybės teises priklausančio statinio langus, į pastatą nepatenka šviesa, taip pat neliko priėjimo prie pastato (e. b. l. 119-120).  

Atsakovas į bylą pateikė UAB „Alternatyvios energijos sprendimai“ 2018 m. birželio 11 d. prašymą, adresuotą Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl lauko terasos, esančios žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), įteisinimo (e. b. l. 74). Antstolio A. B. 2019 m. kovo 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, jog ginčo terasa pastatyta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribose, viršutinėje terasos dalyje sumontuotos apsauginės žaliuzės, grindų danga padaryta iš grindinių lentų, kurios sumontuotos su tarpais, terasos stogas įrengtas iš gelsvos spalvos skaidrios plasitikinės stogo dangos, iš terasos vidaus yra matomi trys langai pastato, esančio Vasario 16-osios g. 3, Panevėžys, išeinantys į terasos pusę. Vienas langas iš vidaus užklijuotas juoda nepermatoma plėvele pritvirtinta geltona juosta, kiti du langai iš vidaus užklijuoti matine plėvele (e. b. l. 130-132). Antstolis D. S. 2019 m. balandžio 23 d. rašte nurodė, jog antstolių kontoroje buvo vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal išieškotojo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą pašalinti savavalinės statybos padarinius, kuriuo skolininkas (statytojas) V. K. įpareigotas nugriauti ginčo statinį (terasą) ir sutvarkyti statybvietę. 2019 m. balandžio 08 d. antstolis nustatė, kad V. K. įvykdė vykdomąjį dokumentą (e. b. l. 153).

Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gautų. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymuose galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas), todėl teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo ribojimai galimi ir pateisinami tik siekiant užtikrinti, kad nebūtų nepagrįstai išplėsta civilinės atsakomybės apimtis ir sukurtos sąlygos piktnaudžiauti teise, todėl teismai, sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, visų pirma turi nustatyti, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ar pažeista neturtinė vertybė yra aktuali šiandieninėje visuomenėje ir jos atlyginimas yra būtinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegis 2013 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad vien atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Šios bylos kontekste svarbu įvertinti, ar egzistuoja visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) žalą padaręs asmuo neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – neturtinės žalos; 4) neturtinę žalą padaręs asmuo yra kaltas.

Nagrinėjamu atveju ieškovas įvardija atsakovo neteisėtus veiksmus: savavališkas nelegalių statybų vykdymas, prieš tai nesuderinus su ieškovu, nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose nevykdant įsipareigojimo neužstatyti žemės sklypo, daiktinių teisių ribojimas, vengimas bendrauti.

Byloje nustatyta, jog kompetentinga institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2017 m. liepos 21 d. patikrinusi žemės sklypą Vasario 16-osios g. 5, Panevėžyje, nustatė, kad jame esanti medžio konstrukcijų terasa su stogu, priblokuota prie šalia stovinčio namo – (duomenys neskelbtini), yra pastatyta savavališkai – neturint leidimo ir projekto ir dėl to statytojui V. K. buvo surašytas 2017 m. liepos 21 d. savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), ir privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 44). Byloje nėra duomenų, jog atsakovas nustatyta tvarka būtų ginčijęs privalomuosius nurodymus. S. V. K. gera valia nevykdant privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius, išieškotojas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į antstolį E. S. ir buvo pradėtas priverstinis išieškojimas. Antstolis nustatė, kad 2019 m. balandžio 8 d. skolininkas (statytojas) V. K. įvykdė vykdomąjį dokumentą, t. y. nugriovė ginčo terasą (e. b. l. 153).  Taigi, bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidė viešosios teisės normas, t. y. Statybos įstatymo reikalavimus, nes vykdė terasos, esančios žemės sklype (duomenys neskelbtini), statybą neturėdamas Statybą leidžiančių dokumentų (Statybos įstatymo 27 straipsnis).

Be to, atsakovas rašytiniu įsipareigojimu 1995 m. sausio 26 d. įsipareigojo ieškovui žemės sklypą tarp namų (duomenys neskelbtini) palikti neužstatytą, tame tarpe ir laikinais statiniais, nedaryti trukdymų Nr. 3 namo savininkui, atliekant darbus, susijusius su šio namo priežiūra, remontu. Įsipareigojime pažymėta, kad dėl sklypo užstatymo turi būti suderinta su namo Nr. 3 savininku (e. b. l. 168). Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžininga, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (6.38 straipsnio 1 dalis).  Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ginčo terasa buvo pastatyta negavus ieškovo sutikimo, todėl sutiktina su ieškovo argumentu, kad atsakovas nevykdė savo įsipareigojimo.

Ieškovas taip pat nurodo, jog patyrė neturtinė žalą dėl to, jog atsakovo pastatytas neteisėtas statinys apribojo jo daiktines teises – ieškovas negali tinkamai prižiūrėti savo namo ir jo priklausinių, sumažėjo apšvietimas.

Byloje nėra ginčo, jog neteisėtas statinys (terasa) buvo pastatyta žemės sklype, kuris priklauso nuosavybės teise trečiajam asmeniui. Nekilnojamojo turto registro duomenimis trečiajam asmeniui priklausančiame sklype nėra įregistruotų ieškovui nuosavybės teise priklausančių daiktų (priklausinių, komunikacijų ir pan.) bei servitutų (ieškovui suteiktos teisės naudotis svetimu daiktu ) (e. b. l. 18-19). Taigi, nėra pagrindo de jure išvadai, kad buvo apribotos ieškovo daiktinės teisės, dėl kurių ribojimo ieškovas įrodinėja patirtą neturtinę žalą. Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovas de facto ribojo ieškovui galimybę, esant būtinybei, prieiti prie ieškovui priklausančio namo ir darė trukdymus ieškovui atlikti darbus, susijusius su šio namo priežiūra, remontu. Tai suponuoja išvadą, jog ieškovo teiginiai dėl nepatogumų negalint naudotis namu yra tik hipotetiniai (CPK 178 straipsnis).

Ieškovo teigimu, pastatytas neteisėtas statinys – terasa - užstojo šviesą ieškovui priklausančio komercinės paskirties pastato pirmame aukšte, kur yra trys langai (vienas langas – ieškovo nuomojamos patalpos tretiesiems asmenims – grožio salono – langas), todėl ieškovas patyrė nepatogumus. Teismo vertinimu, reikšminga aplinkybė yra ta, kad ieškovui priklausantis namas yra komercinės paskirties, ieškovas jame negyvena, o nuomoja kitiems asmenis. Taigi, pats ieškovas betarpiškai galimo nepatogumo dėl šviesos trūkumo, jei toks ir būtų, nepatyrė. Be to, atsakovas pateikė įrodymą – Nacionalinės apšvietimo priežiūros laboratorijos tyrimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog atlikus vasaros terasos su skaidria stogo danga, natūralaus apšvietimo matavimus, terasos viduryje, 0,8 m. m. aukštyje nuo grindų paviršiaus – apšvietos vertė viduje – 30147, apšvietos vertė išorėje 7692, bei nurodyta, jog atlikus matavimus išorėje Vasario 16-osios g. 3, Panevėžyje, gatvėje prie įėjimo į terasą, gauta natūralios apšvietos vertė lauko terasos viduje yra didesnė už natūralios apšvietos vertę išorėje (šiaurinėje pusėje) (e. b. l. 166-167). Nustatytų aplinkybių kontekste teismas vertina, jog ieškovas neįrodė jo nurodomos aplinkybės dėl patirtų dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų atsiradusių dėl apšvietimo stokos.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis).

Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Rasikas v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-337/2006). 

Taigi, toks neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Esant asmens neteisėtiems veiksmams neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina, jog civiliniame procese faktinėms aplinkybėms nustatyti taikomas įrodymų pakankamumo principas, pagal kurį faktas konstatuojamas buvęs įvykęs, jeigu byloje surinkti įrodymai liudija apie didesnę tikimybę jį buvus, negu jį nebuvus. Tai konstatuojama vertinant visų byloje surinktų įrodymų visumą, taikant CPK 185 straipsnyje nurodytus įrodymų vertinimo principus.

Ieškovas nurodo, kad patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, kuomet teko vykti į įvairias įstaigas ir aiškintis dėl nelegalių statybų, gaišti laiką važinėjant iš Vilniaus į Kauną, gaišti laiką vaikštant pas teisininkus. Teismas pažymi, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta.

Vien viešosios teisės reikalavimų statybų srityje pažeidimas (neteisėtos statybos faktas), kuris terasą nugriovus jau yra pašalintas, savaime nepreziumuoja neturtinės žalos atsiradimo. Teismas nekvestionuoja, jog teisinėje valstybėje gali ir turi būti kovojama su neteisėtomis statybomis, tačiau nagrinėjamu atveju, vien ieškovo kreipimasis į kompetentingas institucijas aiškintis dėl atsakovo statomos terasos teisėtumo negali būti besąlygiškai pripažintas ieškovo patirta neturtine žala. Iš bylos medžiagos matyti, kad žalos padarymo faktą Ieškovas įrodinėja tik savo paaiškinimais apie patirtus nepatogumus, rūpesčius. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės dėl patirtų nepatogumų, išgyvenimų ir rūpesčių kreipiantis į atsakovą ar valstybės institucijas neatitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos neturtinės žalos.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra pakankamos neturtinės žalos ieškovui padarymo faktui konstatuoti. Teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, o teismas nenustatė neturtinės žalos padarymo fakto. Nenustačius šios civilinės atsakomybės sąlygų visumos nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, todėl ieškovo ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). 

Atmetus ieškovo pagrindinį reikalavimą, dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmestinas išvestinis reikalavimas dėl 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atsakovas byloje patyrė 900 Eur teisinės pagalbos išlaidų (e. b. l. 136, 137). Atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis už advokatų suteiktą teisinę pagalbą neviršija rekomenduotino (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R–85), todėl atsakovui iš ieškovo priteistina 900 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (13,13 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur) iš ieškovo valstybės naudai priteistina 13,13 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92–93, 259, 263–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 900,00 Eur (devynis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų. 

Priteisti iš ieškovo K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 13,13 Eur (trylika eurų 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, į. k.: 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                     Jolanta Vėgelienė