Baudžiamoji byla Nr. 1-195-903/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24422-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1.

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,

sekretoriaujant Agnei Butkutei,

dalyvaujant prokurorei J. S.,

nukentėjusiajai N. G. ir jos atstovui advokatui A. P. (A. P.),

kaltinamajai V. G., 

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V.G., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti, specialaus vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė:

V. G. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

ji 2020 m. vasario 12 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini) šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, Klaipėdoje, pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 158 punkto (Sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostą.) reikalavimus, vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai jos važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, elgdamasi neatsargiai, sukdama į kairę, į K. g., nepraleido per pėsčiųjų perėją, degant žaliam šviesoforo signalui, jai iš kairės pusės ėjusios pėsčiosios N. G. ir ją partrenkė, padarydama jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji V. G. teisiamojo posėdžio metu kalta dėl kaltinimo prisipažino, paaiškino, kad įvykio metu buvo labai tamsu, stipriai lijo, buvo 20.00 val. vakaro ir tiesiog nepastebėjo einančio žmogaus. Pėsčioji ėjo per žalią, taip pat kaip ir ji važiavo. Greitis nebuvo didelis. Perėja kažkiek gal ir buvo apšviesta. Suko į kairę, iš priekio pasižiūrėjo, kad pėsčiųjų nėra. N. G. buvo apsirengusi juodai, be jokio atšvaito, tai jos nepastebėjo ir partrenkė iš šono, ne iš priekio. N. G. atsitrenkė į jos mašinos kairį šoną, priekinę dalį, kur priekinis ratas yra, tai ties ta dalimi. Partrenkus, ji iš karto priėjo, ji sako „man nieko nėra, aš pati kalta“, atsistojo ir sako „parvežkit mane namo“. Ji irgi pasimetusi, pirmą kartą tokioje situacijoje, stresas. Parvežė moterį namo, ji nusprendė, kad reikia kviesti greitąją, policiją. Tada jos atvažiavo vėl į tą pačią vietą, iškvietė greitąją, policiją ir, kol su policija bendravo, greitoji ją išvežė ir ji nespėjo nei telefono paklausti, tiesiog viskas įvyko labai greitai. Negalėjo pasiteirauti, kaip ji jaučiasi. Tą patį vakarą ji nuvyko į policiją, ten jai pasakė, jog nukentėjusiajai viskas gerai, niekas nelūžo ir ją paleido namo. Prašė moters kontaktų, bet policijoje jų nedavė, kadangi duomenys neviešinami ir liepė laukti. Telefono numerį davė tyrėja, ir tada ji susisiekė su ponia N. G. pasiteirauti, kaip ten jos sveikata, atsiprašyti. Susisiekus, N. G. nurodė, jog draudimas jai per mažai pinigų išmokėjo. Ji pasakė, kad ją draudimas atstovauja ir nieko daugiau negali. Tada jos tiesiog sutarė, kad lauks draudimo pinigų, t. y. ką draudimas sumokės. Po kiek laiko ją iškvietė tyrėja ir sako, kad ponia N. G. padavė į teismą, nes draudimas per mažai sumokėjo pinigų. Ji manė, kad draudimas turi sumokėti, juk tam ir draudžia „Kasko“, moka pinigus. Negalėjo, ką pasiūlyti, nes vyras be darbo, jos alga maža, du vaikai, todėl klausė jos, kiek ji nori ir tada būtų pasakiusi, ar gali tiek sumokėti, ar ne. N. G. jai nenurodė, kiek ji nori pinigų, todėl ji jai pasakė, kad teisme išsiaiškins.

Iš nukentėjusiosios N. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad  2020 m. vasario 12 d., apie 18.25 val., ji, blaivi, gižinėjo iš darbo į namus. Išlipusi iš autobuso, nuėjo į parduotuvę „Iki“, esančią (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdoje, kur apsipirko ir nuėjo prie minėtos sankryžos, nes jai reikėjo pereiti į kitą K. g. pusę. Jau buvo sutemę ir buvo įjungtas dirbtinis gatvės apšvietimas. Oras buvo lietingas, todėl ant galvos buvo užsidėjusi striukės gobtuvą. Priėjusi prie K. g. esančios šviesoforu reguliuojamos sankryžos, ji pamatė, kad jai dega žalias šviesoforo signalas. Aplinkui nepastebėjo jokių parvažiuojančių automobilių ir pradėjo eiti per pėsčiųjų perėją. Ėjo nesidairydama, greitesniu nei vidutiniu tempu, akimis žiūrėdama į žemę. Kokį gatvės atstumą perėjo, negali atsakyti, kai pajuto, kad sėdi ant važiuojamosios kelio dalies. Iš pradžių nesuprato, kas įvyko, kaip ji atsidūrė ant gatvės. Tik kai jau prie jos priėjo moteris ir pradėjo klausinėti apie jos savijautą, ji pajuto, kad jai skauda dešinė koja, ir suprato, kad tai automobilio, kuris ją kliudė, vairuotoja. Kaip ją automobilis kliudė ir kuria dalimi, visiškai nepamena, nes nematė to automobilio. Tik vėliau pamatė, kad tai automobilis "H." (valstybinio numerio ženklo nežino). Automobilio vairuotoja siūlėsi ją nuvežti į ligoninę, bet ji paprašė, kad ją parvežtų į namus, nes norėjo palikti pirkinius. Kai automobilio vairuotoja ją parvežė į namus ir ji pasidėjo pirkinius, paprašė jos, kad nuvežtų atgal į eismo įvykio vietą bei paskambino ir iškvietė pagalbą. Grįžus į eismo įvykio vietą, atvyko greitoji med. pagalba ir ją išvežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur jai buvo suteikta med. pagalba ir buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota, jai padaryta fizinė ir neturtinė žala (37-40 b. l.). 

Iš liudytojo policijos pareigūno D. J. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2020 m vasario 13 d., apie 18.45 val., jam dirbant ekipaže „L1803“, iš Operatyvinės veiklos skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdoje. Nuvykus į eismo įvykio vietą, joje buvo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio nepamena, kuris stovėjo K. g., kryptimi link T., esančiame važiuojamosios dalies išplatėjime, automobilių statymui. Jos vairuotoja V. G. buvo įvykio vietoje ir paaiškino, kad automobilį patraukė nuo važiuojamosios dalies, nes vežė namo partrenktą pėsčiąją. Pėsčiosios įvykio vietoje nebuvo, ji buvo išvežta į ligoninę. Pagal eismo įvykio vietos apžiūrą, transporto priemonės apžiūrą ir vairuotojos V. G. nurodytas aplinkybes, buvo nustatyta, kad ji, važiuodama P. gatve, kryptimi nuo L. gatvės link K. gatvės, šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, jos judėjimo kryptimi degant leidžiamam šviesoforo signalui, ji sukdama į kairę, į K. gatvę, link T., nepraleido ir partrenkė K. gatvės važiuojamąja dalimi per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją. Vizualiai buvo nustatyta, kad V. G. judėjimo kryptimi ir pėsčiosios judėjimo kryptimi vienu metu degė žalias - eismą leidžiantis šviesoforo signalas. Pagal pėdsakus ant automobilio „(duomenys neskelbtini)“ buvo nustatyta, kad pėsčioji buvo partrenkta automobilio priekiniu kairiuoju kampu (69-72 b. l.).

Iš 2020 m. birželio 22 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistės V. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. vasario 12 d., apie 18.45 val., iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, registruotas PRĮR ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) sankryžoje eismo įvykis, kurio metu nukentėjo žmogus. Įvykio vietoje nustatyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. G. (blaivi) šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, degant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui, vykdė posūkio manevrą į kairę, taip nepraleido per reguliuojamą pėsčiųjų perėją, degant leidžiamam šviesoforo signalui, ėjusios pėsčiosios N. G. ir ją kliudė. Eismo įvykio metu susižalojo pėsčioji N. G., kuri su medikais buvo išvežta į ligoninę. Iš valstybės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad N. G. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas. Esant šioms aplinkybėms pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį (1 b. l.).

Iš 2020 m. vasario 13 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjo D. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. vasario 12 d., pradedant darbą ekipaže L1803, apie 18.45 val., iš OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, jog Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) sankryžoje įvyko eismo įvykis, per kurį nukentėjo žmonės. Nuvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje buvo ekipažas L1924. Pastarojo nariai nurodė, jog nustatytas automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojos V. G. blaivumas, nustatyta, jog ji blaivi. Kitos eismo įvykio dalyvės įvykio vietoje nebuvo, jos blaivumo duomenų nėra. Atvykus į įvykio vietą, automobilis „(duomenys neskelbtini)“ stovėjo už važiuojamųjų dalių sankirtos, žiūrint K. g. išilgine kryptimi nuo Š. pr. link T., dešinėje esančiame važiuojamosios dalies išplatėjime į dešinę. Įvykio vietoje automobilio vairuotoja V. G. paaiškino, jog ji važiavo P. gatve, kryptimi nuo L. g. link K. gatvės. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, degant leidžiamam šviesoforo signalui, ji vairuojamu automobiliu vykdė posūkio į kairę, į K. g. link T., manevrą, kurio metu, K. g. važiuojamojoje dalyje, ties savo judėjimo krypties eismo juostos kairiuoju kraštu, ties toje vietoje priešpriešiniam eismui skirtoje važiuojamojoje dalyje esančia STOP linija, pajuto smūgį. Po smūgio iškart sustabdė vairuojamą automobilį ir išlipusi iš automobilio pamatė, jog partrenkė moterį. Pastaroji moteris turėjo tu krepšius, po įvykio buvo parkritusi ant važiuojamosios dalies, tačiau nurodė, jog įvykio metu sužalota nebuvo, tik patyrė sumušimus. Partrenkta moteris pareikalavo ją vežti namo, ką V. G., įvertinusi, jog moteris neatrodė sužalota, ir padarė. Partrenktą moterį parvežus namo, pastaroji nunešė krepšius namo ir juos palikusi namie grįžo prie V. G., kur pareikalavo vežti ją atgal į įvykio vietą bei iškviesti policiją ir greitąją. V. G. pėsčiosios reikalavimus įvykdė ir grįžusi į įvykio vietą iškvietė GMP, tačiau automobilį įvykio vietoje ji pastatė už važiuojamųjų dalių sankirtos ir jo padėtis neturi nieko bendro su buvusia iškart po įvykio. Kadangi įvykio vietoje nustatyta, jog pagal nurodytas aplinkybes V. G. judėjimo kryptimi žalias šviesoforo signalas dega tuo pačiu metu, kaip ir pėsčiosios judėjimo kryptimi (pėsčioji kirto K. gatvės važiuojamąją dalį kryptimi nuo L.s g., link P. g.), V. G. kaltę dėl eismo įvykio pripažino visiškai, labai gailėjosi dėl įvykusio eismo įvykio. Apžiūrėjus automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ant jo kontakto su pėsčiuoju pėdsakai aptikti ties variklio dangčio priekiniu kairiuoju kampu, kas visiškai atitinka V. G. nurodytas aplinkybes. Iš K. U. ligoninės gautas pranešimas, jog į gydymo įstaigą pristatyta N. G., kuri nukentėjo eismo įvykio metu. Diagnozė: dešinio kelio ir dešinės blauzdos sumušimas, gydoma ambulatoriškai. Su N. G., susisiekus telefonu, pastaroji nurodė, jog su policija artimiausiu metu bendrauti nenori, jaučiasi sužalota, yra socialiai nedrausta, bet dirbti dėl sužalojimo negalės, jos gydimo niekas neapmokės, todėl pretenzijų dėl eismo įvykio automobilio vairuotojai turės. Kadangi iškart po įvykio N. G. būti apklausiama atsisakė, pastarosios apklausti bei patikslinti įvykio aplinkybių nepavyko. Įvykio vietoje apžiūrėjus automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neaptikta jokių gedimų, kurių buvimas galėtų turėti įtakos įvykio kilimui. Automobilio artimų šviesų žibintai veikia, priekinio lango stiklo valytuvai veikia, darbinė stabdžių sistema bei vairo pavara veikia sklandžiai, padangos žieminės. Mums atvykus į įvykio vietą, joje gatvės apšvietimas buvo įjungtas, tačiau dėl smarkaus lietaus matomumas, ypatingai pėsčiųjų, buvo prastas, transporto priemonių vairavimas reikalavo ypatingo dėmesio koncentracijos (13-14 b. l.).

Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK 0120000077356 (BIRT ataskaitų žiūryklė) matyti, kad pranešėja N. G. nurodė, jog sankryžoje ją partrenkė lengvasis automobilis, sumušta blauzda, skausmas. Visi įvykio vietoje. Informuota GMP (16 b. l.).

Iš 2020 m. vasario 12 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, Klaipėdoje, kur pėsčiųjų perėjoje automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) partrenkė pėsčiąją (17-23 b. l.)

Iš 2020 m. vasario 12 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neapgadintas (24-26 b. l.).

Iš 2020 m. liepos 29 d. UAB „Gatvių apšvietimas“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo priedų matyti, kad įvykio metu šviesoforo gedimų neužregistruota, šviesoforas buvo techniškai tvarkingas ir veikė be priekaištų (29-33 b. l.)

Iš 2020 m. birželio 17 d. Valstybinės medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad N. G. nustatyti sužalojimai: dešinio kelio sumušimas, nubrozdinimas, šeivinio (lateralinio pakinklio nervo) pažeidimas, didelės dešinės blauzdos kraujosruvos bei poodinės abiejų alkūnių kraujosruvos. N. G. eismo įvykio metu padarytas dešinės kojos sužalojimas su šeivinio nervo pažeidimu ir masyviomis blauzdos kraujosruvomis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktas 7.1.) (57-58 b. l.).

Tuo būdu kaltinamosios V. G. parodymais, kuriuos patvirtina tiek nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai, tiek kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, patikimai nustatyta, jog kaltinamoji 2020 m. vasario 12 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini) šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, Klaipėdoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimus, vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai jos važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, elgdamasi neatsargiai, sukdama į kairę, į K. g., nepraleido per pėsčiųjų perėją, degant žaliam šviesoforo signalui, jai iš kairės pusės ėjusios pėsčiosios N. G. ir ją partrenkė, padarydama jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi kaltinamosios V. G. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamosios V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji V. G. padarė neatsargų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteista ir nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo atleista, jos atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, dirba, viena išlaiko šeimą, augina du vaikus. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajai gali būti skiriama pati švelniausia BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, nustatant artimą sankcijos minimumui jos dydį, kuris vadovaujantis BK 641 straipsniu, mažinamas trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. G. 2021 m. vasario 24 d. pateikė civilinį ieškinį su priedais dėl 2 000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo iš ADB „Gjensidige“ (173-195 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. G. dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad reikalavimo atlyginti jai 2 000,00 Eur neturtinės žalos nekeičia, pasilieka prie tokio reikalavimo. 

Teisminio nagrinėjimo metu teismui buvo pateikta 2021 m. kovo 10 d. sudaryta Taikos sutartis dėl žalos atlyginimo tarp N. G. ir ADB „Gjensidige“, kuria šalys susitarė, jog: 1. ADB „Gjensidige“ per 5 dienas nuo sutarties sudarymo įsipareigoja sumokėti N. G. 1 228,00 eurų į N. G. sąskaitą. 2. N. G. sutinka su šios sutarties 1 punkte nurodytos žalos atlyginimu ir nuo reikalavimo atlyginti likusią aukščiau šioje Taikos sutartyje nurodytą neturtinės žalos dalį (772,00 eurų) ADB „Gjensidige“ ir V. G. atžvilgiu atsisako. Vėliau ADB „Gjensidige“ pateikė 2021 m. kovo 18 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad ADB „Gjensidige“ sutartį įvykdė ir N. G. pervedė 1 228,00 eurų. Kadangi ADB „Gjensidige“ visiškai atlygino nukentėjusiajai N. G. jų sutartą neturtinę žalą, todėl procesas dėl N. G. civilinio ieškinio nutrauktinas.

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios N. G. atstovas advokatas A. P. pateikė prašymą priteisti iš kaltinamosios V. G. nukentėjusiajai N. G. 1 000,00 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš jų: 1) 180 eurų už bylos medžiagos įvertinimą ir konsultavimą, tiek prieš pradedant rengti civilinio ieškinio projektą, tiek ir po civilinio ieškinio projekto parengimo, derinant galutinį civilinio ieškinio tekstą; 2) 700 eurų už civilinio ieškinio parengimą ir pateikimą teismui; 3) 120 eurų už pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme (166-168 b. l.).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Iš to teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo patirtos bylinėjimo išlaidos, susijusios išskirtinai su civiliniu ieškiniu, turėtų būti atlyginamos pagal civilinio proceso taisykles, t. y. priteisiamos iš civilinio atsakovo. Iš to seka, kad baudžiamojoje byloje, kurioje nagrinėjamas ir civilinis ieškinys, tuo atveju, kai kaltinamasis nėra civilinis atsakovas, kaip šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje, iš kaltinamojo priteisti bylinėjimo išlaidas, susijusios išskirtinai su civiliniu ieškiniu, nėra pagrindo.

Iš pateikto prašymo turinio matyti, kad visos prašomos priteisti išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra susijusios išskirtinai su pareikštu civiliniu ieškiniu ir nukentėjusiosios interesų atstovavimu būtent dėl šio klausimo, kadangi šioje baudžiamojoje byloje kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino, įrodymai buvo ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, be to, nukentėjusioji atstovavimo sutartį su advokatu sudarė tik po kaltinamojo akto surašymo, siekdama prisiteisti didesnę žalos sumą nei jai atlygino draudimo bendrovė. Kadangi šioje baudžiamojoje byloje kaltinamoji V. G. nėra civilinė atsakovė, todėl, kaip anksčiau aptarta, iš jos nėra jokio pagrindo priteisti išskirtinai su pareikštu civiliniu ieškiniu susijusias išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Taigi nukentėjusiosios N. G. atstovo advokato A. P. prašymas priteisti iš kaltinamosios V. G. nukentėjusiajai N. G. 1 000,00 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atmestinas.

Kadangi nėra prašymo šias išlaidas advokato pagalbai apmokėti priteisti iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ (su ja nukentėjusioji sudarė taikos sutartį), todėl teismas šiuo klausimu nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

V. G., pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti 51 MGL (2 550,00 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. G. 34 MGL (1 700 eurų) baudą, kurią nuteistoji V. G. per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų Dokumentų priėmimo išdavimo poskyrį, esantį S.Daukanto g. 8, Klaipėdoje. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.

Procesą dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. G. civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas                                             Gintaras Stonkus