Administracinė byla Nr. I-938-279-2016

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00226-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija:1.11.1; 1.11.2;1.11.3; 3.21

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalios Pranckienės,

sekretoriaujant  Virginijai Kriukovienei,

dalyvaujant pareiškėjai R.M., jos atstovui advokatui A.L., trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R.L.,

trečiajam suinteresuotam asmeniui Birutei Janinai Rakauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Romualdos Martinkienės prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Birutei Janinai Rakauskaitei dėl įstatymu nustatytų praleistų terminų atnaujinimo.

            Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

pareiškėja R.M. savo prašymu prašo atnaujinti terminus pateikti prašymui ir nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinantiems  dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos senelio J.R. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą –  14,70 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, Pasvalio rajone (b. l. 2-4). Paaiškino, kad buvusio savininko J. R. nuosavybės teisę į žemę liudija Pasvalio apylinkės teismo 1937-11-19 sprendimas byloje dėl nuosavybės teisių pripažinimo, 1937-08-09 valsčiaus viršaičio raštas, Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2012-06-06 pateikta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad įstatymu nustatytais terminais prašymo bei dokumentų pateikti negalėjo dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, nes apie senelio J.R. turėtą žemę ji nežinojo, o sužinojo visiškai atsitiktinai 2012 m. pavasarį iš vienos moters, sutiktos  giminės susitikime, vykusiame Pakruojo rajone. Tuomet ir pradėjo rūpintis, rinkti dokumentus. Jos motina mirė 2009 metais. Mama pasakojo, kad jos tėvas J.R. buvo išbuožintas, ištremtas iš Lietuvos, tremtyje ir mirė, tačiau apie tai, kad senelis turėjo žemės, motina niekada nepasakojo, o ji pati iki 2012 metų  nesidomėjo, ar senelis turėjo žemės. 

Pareiškėjos atstovas advokatas A. L. nurodė, kad pareiškėja terminus pateikti prašymą bei dokumentus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo yra praleidusi, tačiau mano, kad terminus praleido dėl objektyvių ir nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių. Pareiškėja apie senelio J. R. turėtą žemę sužinojo tiktai 2012 metais ir tada pradėjo intensyviai domėtis senelio turėta nuosavybe bei rinkti duomenis.  Todėl terminai turėtų būti atnaujinami.

Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė R. L.  su pareiškimu nesutiko, paaiškino, kad įstatymų leidėjas nustatė pakankamai ilgus terminus prašymams bei dokumentams pateikti. Terminai gali būti atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nepriklausančios nuo pretendentų valios priežastys. Pareiškėja pati teismo posėdyje pripažino, kad ji nesidomėjo, nesirūpino senelio turėta žeme, nors žinojo, jog senelis buvo išbuožintas, ištremtas, tremtyje ir mirė. Nurodė, kad teisę pateikti  prašymą atkurti nuosavybės teises į Juozo Rakausko, mirusio 1957 m., žemę turėjo jo dukra, pareiškėjos motina A.V. B., mirusi 2009-03-21. Tačiau ji prašymo atkurti nuosavybės teises į savo tėvo J. R. turėtą žemę iki įstatymu nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo pabaigos – 2001m. gruodžio 31 d. nepateikė, t.y. neįgyvendino savo teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį savininko nekilnojamąjį turtą. Kadangi pareiškėjos motina A. V. B. mirė 2009-03-21, t.y. po įstatymu nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo pabaigos, pareiškėja  pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas  neturi subjektinės teisės teikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Be to atstovė nurodė , kad Pasvalio rajono apylinkės teismas 2000-09-22 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A.R., J. R. brolis,  iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 14,70 ha žemės, esančios Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. Panevėžio apskrities viršininko 2003-04-24 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos sutuoktinio A. R. iki nacionalizacijos valdytą 14,70 ha žemės sklypą Pasvalio rajone, pagal dabartinį teritorinį skirstymą - (duomenys neskelbtini) kaime, (buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime). Atstovė pažymėjo, kad tai ta pati žemė, į kurią pareiškėja pageidauja atkurti nuosavybės teises, nes pagal esamus duomenis,  A.  R. ir J. R. negalėjo turėti Pasvalio r. (duomenys neskelbtini) kaime dviejų atskirų žemės sklypų.  Kadangi  nuosavybės teisės yra atkurtos natūra į visą A.R. turėtą žemę, nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra pasibaigęs. Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas atnaujinti  terminus turėtų būti atmestas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo B. J. R. su pareiškėjos prašymu nesutiko, prašė jį atmesti ir praleistų terminų neatnaujinti. Paaiškino, kad pareiškėjos motina A.V. B., būdama 18 metų, 1946 metais buvo atvykusi į sodybą, kurioje gyveno J. ir A.  R., todėl tikrai žinojo apie turėtą žemę. Pareiškėja praleido įstatymu nustatytus terminus dėl savo nerūpestingumo, todėl nėra jokių svarbių priežasčių terminui atnaujinti. Pažymėjo, kad jos motinai J. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės į A.R. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, Pasvalio r. (duomenys neskelbtini) k., kurią ji paveldėjo pagal paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, išduotą 2004-02-09 , po motinos J.R. mirties 1996-08-19. Be to, šiuo metu ji paveldėtą žemės sklypą yra perleidusi kitiems asmenims pagal 2007-03-05 pirkimo- pardavimo sutartį bei 2010-02-05 dovanojimo sutartį.

Prašymas  netenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja R. M. pretenduoja atkurti nuosavybės teises į jos senelio iš motinos A.V. B. pusės J.R. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 14,70 ha žemės sklypą, Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) k.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo (toliau - Įstatymas) 10 str. numato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai pateikiami iki 2001-12-31, o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai - iki 2003-12-31. 2004-10-26 įsigaliojo nauja šio straipsnio redakcija, numatanti galimybę atnaujinti praleistą terminą, jeigu teismas pripažįsta svarbiomis jo praleidimo priežastis.

Nustatytais terminais pareiškėja R. M. prašymo atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančių dokumentų nepateikė. Pareiškėja nurodo, kad įstatymo nustatytais terminais paduoti prašymo ir dokumentų  negalėjo dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių.  Apie senelio J. R. turėtą žemę ji nežinojo iki 2012 m. pavasario. Pareiškėja teismui nurodė,   jog motina A.V. B. pasakojo, kad J.R. buvo išbuožintas, ištremtas iš Lietuvos, tremtyje ir mirė, tačiau apie tai, kad senelis turėjo žemės, motina niekada nepasakojo, o ji pati iki 2012 metų  nesidomėjo, ar senelis turėjo žemės. Aplinkybę, kad pareiškėja R.M. tik 2012 m. giminės susitikimo metu sužinojo apie J.R. turėtą žemę,  teismo posėdyje patvirtino liudytojas pareiškėjos  sūnus A. M.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) bylose dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo yra ne kartą pažymėjęs, kad teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, visuma leidžia daryti išvadą, jog terminas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir įstatymo nustatytiems dokumentams paduoti gali būti atnaujinamas tik tiems asmenims, kurie turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir galimybę paduoti prašymą, bet šios galimybės nerealizavo įstatymo nustatytu terminu dėl svarbių priežasčių. Prašymo padavimas, jo terminas ir šio termino atnaujinimas tarpusavyje susiję. Neįgijus teisės paduoti prašymą, neįgyjama ir teisė prašyti atnaujinti terminą tokiam prašymui paduoti, o nustačius, kad pareiškėjas vertinamu atveju neturi teisės atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, argumentai dėl teisės aktų nustatytų terminų praleidimo priežasčių nėra teisiškai reikšmingi, todėl nevertinami (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-7-821/2006, A-6-938/2006, A-4-781/2006, A-11-751/2006, A-14-1260/2006, A-8-313/2007, A-556-2060/2008, Nr. A- 146-130/2008; Nr. A-858-904/2013 ir kt.).

LVAT 2014 m. sausio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A 858-2286/2013 konstatavo, kad prašymo atnaujinti terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus, nagrinėjimas nėra savitikslis, juo siekiama sudaryti prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme įtvirtintą piliečių teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Jei prašymą pateikęs asmuo apskritai neturi teisės atkurti nuosavybės teises, tokio prašymo nagrinėjimas ir tenkinimas apskritai nėra prasmingas, nes net ir šį prašymą patenkinus, nebūtų sudaromos prielaidos pasikeisti asmens teisių apimčiai, asmuo neįgytų teisės atkurti nuosavybės teises, negalėtų jos realizuoti teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurie turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, t. y. 1) turto savininkas; 2) asmenys, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktinis, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) asmenys, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Šis sąrašas asmenų, kuriems gali būti atkurtos nuosavybės teisės, yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai.

Pagal minėto įstatymo nuostatas, teisę pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į J.R., mirusio 1957-04-09, valdytą žemę turėjo jo dukra, pareiškėjos motina A.V. B. Iš byloje esančių duomenų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad A.V. B. prašymo atkurti nuosavybės teises į savo tėvo Juozo Rakausko turėtą žemės sklypą iki įstatymu nustatyto termino prašymams pateikti pabaigos 2001m. gruodžio 31 d. nepateikė, t.y. neįgyvendino savo teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį buvusio savininko valdytą nekilnojamąjį turtą. Kadangi pareiškėjos motina A.V. B. mirė 2009-03-21, t.y. po įstatymu nustatyto prašymų nuosavybės teises pateikimo pabaigos (2001-12-31), pareiškėja neįgyja subjektinės teisės teikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Konstatavus, kad pareiškėja byloje vertinamu atveju neturi subjektinės teisės atkurti nuosavybės teisių  į jos senelio J.R. nuosavybės teise valdytą žemę, argumentai dėl įstatymu nustatytų terminų praleidimo priežasčių nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Be to iš bylos medžiagos matyti, kad turto, į kurį nuosavybės teises atkurti pretenduoja pareiškėja, savininkas buvo A.R., pareiškėjos senelio J.R. brolis.  Pasvalio rajono apylinkės teismas 2000-09-22 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R., iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 14,70 ha žemės, esančios Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime (b.l. 73). Panevėžio apskrities viršininko 2003-04-24 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) J.R. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos sutuoktinio A.R iki nacionalizacijos valdytus 14,70 ha žemės Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime (buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime) ( b. l. 83-84, 134). Kadangi  nuosavybės teisės yra atkurtos natūra į visą A.R. turėtą žemę, nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra pasibaigęs. Po J. R. mirties 1996-08-19,  pagal paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, išduotą 2004-02-09, minėtą žemės sklypą paveldėjo jos dukra B. J. R. (b.l. 96-98). Pagal 2007-03-05 pirkimo- pardavimo sutartį (b. l. 100-102) bei 2010-02-05 dovanojimo sutartį ( b. l. 103-104), B.J. R. dalį paveldėto žemės sklypo yra perleidusi kitiems asmenims, kurių nuosavybės teisės į žemės sklypą yra registruotos Nekilnojamojo turto registre (b.l. 106-108 ). 

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, ir  surinktus įrodymus, konstatuoja, jog tenkinti pareiškėjos prašymą, atnaujinti praleistus įstatymu nustatytus terminus nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,  127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjos R.M. prašymą atnaujinti terminus paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei pateikti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, siekiant atkurti nuosavybės teises į J.R. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą  14,70 ha ploto žemės sklypą, Pasvalio r., (duomenys neskelbtini) k.,  atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą. 

Teisėjos:                                                                                                Nijolė Čekanauskienė

                                                                                                                    Irena Varžinskienė     

                                                                                                                    Dalia Pranckienė