Administracinė byla Nr. I-5548-561/2016

Proceso Nr. 3-61-3-00202-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2., 3.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas A. B. pateikė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškino, kad 2015-09-26 buvo atlikta krata kameroje, kurioje pareiškėjas buvo laikomas. Kratos metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo kompiuteryje yra įdiegta draudžiama programa. Pareiškėjo kompiuteris buvo paimtas patikrai, tačiau kratos protokolas buvo pateiktas vėliau. 2015-10-01 pareiškėjui buvo pateiktos skaitmeninės laikmenos su pornografinio pobūdžio nuotraukomis, užduodami kompromituojantys klausimai. Kadangi atminties laikmenos nebuvo registruotos pareiškėjo asmeninių daiktų registracijos kortelėje, poėmis turėjo būti užfiksuotas protokolu. Poėmio protokolu nebuvo užfiksuotas ir radijo imtuvo „Sonitec“ poėmis. Pareiškėjas pateikė 2015-10-01 surašytą paaiškinimą. Įvertinus minėtą paaiškinimą, buvo priimtas nutarimas dėl suimtojo nubaudimo Nr. 62-532, kurio pagrindu buvo paskirta nuobauda – teisės apsipirkti parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimas vienam mėnesiui. Pareiškėjas šį nutarimą apskundė Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos (toliau – kalėjimų departamentas), tačiau 2015-12-08 sprendimu Nr. 2S-5704 jo skundas buvo atmestas.

Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad krata buvo atliekama pažeidžiant procedūras, t. y. kratos protokolą pasirašė vienas pareigūnas, nors ji buvo atliekama keturių pareigūnų, pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė stebėti kratos, susipažinti su kratos atlikimo priežastimis, krata nebuvo fiksuojama filmavimo priemonėmis, kratos metu buvo tikrinami asmeniniame kompiuteryje esantys duomenys, taip pažeidžiant pareiškėjo privatumą. Kratos, atliktos pažeidžiant teisės aktų nuostatas, metu surinkti duomenys negali būti pažeidimo pagrindu. Kompiuterio poėmis buvo atliktas be jokio teisinio pagrindo, poėmis įformintas ilgiau nei po valandos, pareiškėjo paaiškinimas nebuvo registruojamas. Poėmio protokole nurodyti neatitinkantys tikrovės duomenys, kad kompiuteris buvo paimtas patikrai pareiškėjui atvykus į Lukiškių TI-K, nors faktiškai buvo paimtas kratos metu. Apie tai, kad kratos metu buvo paimtos dvi atminties laikmenos ir kortelių skaitytuvas, pareiškėjas sužinojo tik 2015-10-01, iki tol pareiškėjui nebuvo žinomos šių daiktų dingimo aplinkybės.

Paimtų daiktų tikrinimas atliktas aplaidžiai, pažeidžiant patikros procedūrą ir terminus. Tikrinimas užtruko 13 darbo dienų, nors turėjo būti atliktas per 5 darbo dienas, o kompiuterio tikrinimas turėjo būti atliktas per 10 darbo dienų. Kalėjimų departamentas nustatė, kad pareiškėjas kompiuteriu buvo prisijungęs prie interneto, nors atlikę kratą pareigūnai nerado tam reikalingų priemonių. Už šį pažeidimą pareiškėjas nebuvo nubaustas, todėl Kalėjimų departamento nustatytos aplinkybės laikytinos tik prielaidomis. Iš tyrimo išvados matyti, kad kompiuteriu buvo naudotasi laikotarpiu, kuriuo pareiškėjas jo neturėjo, nebuvo nurodytas tyrimo metodas, konkretūs tyrimo veiksmai bei naudotos priemonės. Todėl kompiuteryje esančius duomenis buvo galima iškreipti. Be to, rastos pornografinio turinio nuotraukos buvo išspausdintos ir prijungtos prie bylos. Šias nuotraukas matė Lukiškių TI-K darbuotojai bei pareigūnai, kas žemino pareiškėjo orumą. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie tai, kad bus filmuojamas apklausos metu, patyrė psichologinį spaudimą, buvo verčiamas nedelsiant rašyti pasiaiškinimą. Ši procedūra nebuvo įforminta protokolu. Pareiškėjo 2015-09-26 parašytas pasiaiškinimas ir 2015-10-02 pateiktas papildomas paaiškinimas nebuvo prijungti prie drausmės bylos. Pareigūnai atsisakė pradėti tarnybinį patikrinimą dėl kratos bei poėmio metu atliktų neteisėtų veiksmų, neatsakė į pareiškėjo teiktus paaiškinimus. Tai rodo, kad nuobauda buvo paskirta neištyrus visų reikšmingų aplinkybių, pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus viešojo administravimo principus bei skundų nagrinėjimo procedūras.

Pripažinus, kad pažeidimo tyrimo procedūra buvo pažeidžiama, sprendimas skirti nuobaudą laikytinas neteisėtu. Be to, niekur nėra konkrečiai įvardinta, kad kompiuteryje rasta programa „Shadow defender“ yra uždrausta. Yra tik abstrakčiai nurodyta, kad draudžiamos duomenis perrašančios, trinančios bei slepiančios programos. Nuobauda paskirta remiantis pareigūnų nuomone, kad minėta programa patenka į vieną iš šių kategorijų. Pažeidimo tyrimo metu nebuvo tinkamai nustatyta pareiškėjo kaltė, nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais buvo pažeista drausmė (programos įdiegimas, naudojimas ar kita). Minėta programa buvo įdiegta 2015-06-21, nors šią dieną kompiuteris buvo tikrinamas pareigūnų, todėl neatmestina galimybė, kad uždrausta programa buvo įdiegta pačių pareigūnų. Paimta 32 Gb talpos atminties laikmena buvo patikrinta, įregistruota ir perduota. Ant jos nurodyta talpa 2 Gb, tačiau tik vėliau nustatyta tikroji talpa. Todėl negalima bausti nuteistojo už teisėtai įgytos laikmenos laikymą. Pareiškėjas neigė, kad turėjo pornografinio pobūdžio nuotraukas. Administracijai tinkamai tikrinus atminties laikmeną, nebūtų galimybės įgyti minėtų nuotraukų. Be to, nuotraukos galėjo būti įdėtos pačių pareigūnų. Taip pat nebuvo aiškintasi, ar minėtos nuotraukos priskiriamos prie pornografinio turinio leidinių, ar jos gali būti vertinamos kaip pornografinio turinio.

Kadangi nuobauda buvo pradėta vykdyti nedelsiant, buvo patirta neturtinė žala, pasireiškusi dvasinėmis kančiomis, nepatogumais, sukrėtimais, neigiamais išgyvenimais, miego sutrikimais. Vadovaudamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 ir 6.250 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, pareiškėjas prašė priteisti neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, atlyginimą.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė skundą atmesti.

Paaiškino, kad už Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) pažeidimus skiriamos drausminės nuobaudos. SVĮ 26 straipsnyje įtvirtintas draudimas suimtiesiems gauti, įsigyti, laikyti, platinti arba prenumeruoti smurtą ar žiaurumą propaguojančius, taip pat pornografinius leidinius. Tuo tarpu SVĮ 27 straipsnyje numatyta suimtųjų teisė naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais daiktais. Iš suimtųjų, sistemingai pažeidinėjančių naudojimosi šio straipsnio 1 dalyje nurodytais daiktais tvarką, šie daiktai motyvuotu tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu paimami ir saugomi tardymo izoliatoriuje. Paimti daiktai grąžinami juos perdavusiems asmenims pagal jų arba suimtojo rašytinį prašymą arba suimtajam, kai jis perkeliamas į areštinę ar pataisos įstaigą arba paleidžiamas iš tardymo izoliatoriaus.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 83 punkte yra nurodyta, kad suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais, neperrašomais kompaktiniais diskais, kitomis iki 4 Gb talpos informacijos ir duomenų laikmenomis. Visos programinės vaizdo ir garso laikmenos turi būti su matomomis licencijavimo žymomis. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2012-03-30 įsakymu Nr. V-124 patvirtintu Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašu (toliau – Tikrinimo tvarkos aprašas), suimtiesiems perduodamų naudotis daiktų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo tikslas užkardyti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiamų daiktų ir reikmenų patekimą, vykdyti teisės pažeidimų ir nusikaltimų prevenciją. Minėto aprašo 16 punkte įtvirtinta, kad kompiuteriai ir informacijos laikmenos turi būti be prisijungimo prie interneto programinės įrangos, programinės įrangos, kuri naikina kompiuterio darbo istoriją, kurios pagalba galima bendrauti internetu, be užkoduotų ir kitaip paslėptų ar laisvai neprieinamų duomenų. Įrenginiai ir duomenų laikmenos su jose esančia programine įranga, skirta ištrintai ar kitaip paslėptai skaitmeninei informacijai atkurti, neperduodami, jais naudotis draudžiama.

Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į suimtojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. 2015-10-02 gautas tarnybinis pranešimas, kuriame buvo išdėstyta medžiaga apie kratos metu nustatytus suimtojo A. B. padarytus pažeidimus, už kuriuos buvo paskirta adekvati nuobauda – teisės apsipirkti parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimas vienam mėnesiui. Vertindamas pareiškėjo padarytą suėmimo vykdymo režimo pažeidimą, Lukiškių TI-K direktoriaus pavaduotojas, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, taip pat paties pareiškėjo gautu paaiškinimu, kito suimtojo paaiškinimu, kita turima vaizdine dokumentine medžiaga, kuri patvirtina padarytus pažeidimus.

2015-10-12 buvo surašytas tarnybinis pranešimas, kuriame buvo pateikta informacija apie 2015-09-26 kratos gyvenamojoje kameroje Nr. 158 metu paimtus patikrinti daiktus. Pareiškėjo kompiuteryje buvo rasta uždrausta programa, 32 Gb informacijos ir duomenų laikmena, kurioje buvo rasta pornografinio turinio nuotraukų. Tarnybiniame pranešime taip pat buvo nurodyta, kad paimti daiktai tai dienai buvo saugojami Apsaugos ir priežiūros skyriuje. Atsižvelgiant į tai, buvo prašoma kompiuterį su draudžiamomis suimtiesiems programomis bei 32 Gb talpos informacijos ir duomenų laikmeną padėti į įstaigos sandėlį.

Pareiškėjas savo skunde nenurodė jokių argumentų, kurie pagrįstų jo patirtą neturtinę žalą. Nenurodė, kuo ta žala pasireiškė. Pareiškėjas savo skundą grindė abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra įrodyta, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi veiksniai darė jam tiesioginę įtaką, sukėlusią konkrečias neigiamas pasekmes. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Šioje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl nepagrįstai paskirtos drausminės nuobaudos už SVĮ nustatytus suėmimo rėžimo pažeidimus.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-09-26 kratos gyvenamojoje kameroje Nr. 158 metu buvo paimtas patikrinti pareiškėjo kompiuteris „Dell“ (b. l. 67). 2015-10-02 tarnybiniame pranešime (b. l. 42) nurodyta, kad 2015-09-26 kompiuteryje buvo rasta kompiuterio darbo istoriją naikinanti programa „Shadow defender“. Į kompiuterio USB lizdus buvo įjungta 32 Gb talpos informacijos duomenų laikmena, kurioje aptikta pornografinio turinio nuotraukų. Vadovaudamasis minėtame tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis ir kartu su juo pateikta medžiaga, Lukiškių TI-K direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, 2015-10-08 nutarimu Nr. 62-532 (b. l. 16) paskyrė pareiškėjui SVĮ 34 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą nuobaudą – teisės apsipirkti parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimą vienam mėnesiui. Pareiškėjui apskundus šį nutarimą, Kalėjimų departamentas 2015-12-08 sprendimu Nr. 2S-5704 (b. l. 14–15) pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad tirdami pažeidimą, Lukiškių TI-K pareigūnai tinkamai laikėsi teisės aktų nuostatų.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, nekyla prievolė atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį,.

Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. CK 6.246 str. 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš nepatogumų ir išgyvenimų, atsiradusių dėl drausminės nuobaudos paskyrimo. Įvardindamas Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtus veiksmus, sukėlusius neturtinę žalą, pareiškėjas nurodo galimus drausmės pažeidimo tyrimo, atliktos kratos bei poėmio procedūros pažeidimus. Siekiant įvertinti, ar šie pažeidimai gali būti laikytini neturtinę žalą lėmusiais pareigūnų veiksmais, būtina įvertinti, ar jie galėjo nulemti galimai neturtinę žalą lėmusių sprendimų priėmimą.

Dėl kratos metu atliktų pažeidimų pareiškėjas nurodė, jog krata buvo atlikta ne darbo dieną; kratos metu pareiškėjas ir kartu laikomas asmuo buvo išvesti į koridorių ir neturėjo galimybės stebėti kratos; jam bei kartu su juo kameroje laikomam asmeniui nebuvo pasiūlyta atiduoti neteisėtai laikomų daiktų; vietoje keturių kratą atlikusių pareigūnų protokole pasirašė tik vienas; kratos procedūra nebuvo fiksuojama; pareiškėjas nebuvo supažindintas su kratos atlikimo pagrindu; su kratos protokolu pareiškėjas buvo supažintas tik po valandos; koridoriuje pareiškėjui atlikta asmens krata nebuvo fiksuojama atskiru protokolu; kratos metu pareigūnai, įjungę pareiškėjo asmeninį kompiuterį, pažeidė jo privatumą.

Kratų atlikimą laisvės atėmimo vietose reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362 (toliau – Priežiūros instrukcija). Minėto teisės akto 173.1 papunktyje įtvirtinta, kad atliekant kratą kamerose, ten laikomi suimtieji (nuteistieji) vienu metu išvedami tik iš vienos kameros ir išrikiuojami koridoriuje, jei reikia, nuvedami į kitas patalpas. Tardymo izoliatoriuje laikomiems suimtiesiems ir areštinėje laikomiems nuteistiesiems atliekama dalinė krata. Iš pateikto teisinio reglamentavimo matyti, kad kamerose atliekamų kratų metu jose laikomi asmenys yra išvedami ir negali dalyvauti kratoje, jos stebėti. Be to, Priežiūros instrukcija ar kiti teisės aktai nenustato draudimo atlikti kameros kratą ne darbo dieną. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, leidžiančių sutikti, kad kiti nurodyti su kratos atlikimu susiję galimi pažeidimai galėjo nulemti neteisingas išvadas dėl neteisėtai laikomų daiktų. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

SVĮ 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas vienas iš suėmimo vykdymo rėžimo reikalavimų – nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuolatinei priežiūrai gali būti naudojamos techninės priemonės, daroma asmenų krata, tikrinami turimi daiktai, gaunami pašto bei perduodami siuntiniai ir smulkieji paketai su spauda. Iš pateikto teisinio reglamentavimo matyti, kad siekiant užtikrinti suėmimo vykdymo rėžimo laikymąsi turi būti vykdoma nuolatinė asmenų priežiūra, kurios viena iš priemonių yra krata. Taip pat pažymėtina, kad LVAT laikosi pozicijos, jog tam tikras kalinamųjų privatumo apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (LVAT 2015-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A2590-492/2015). Todėl negalima sutikti su pareiškėjo argumentais, jog kratos metu buvo nepagrįstai pažeidžiamas jo privatumas.

Pareiškėjas taip pat įvardino galimus procedūros pažeidimus, padarytus poėmio metu. Nurodė, kad poėmis įformintas praėjus ilgiau nei valandai po kratos; į poėmio protokolus nebuvo įtrauktos paimtos dvi skaitmeninės laikmenos; poėmis buvo atliktas ne darbo dieną, nutraukus pareiškėjo teisę naudotis kompiuteriu; poėmio protokole nebuvo užfiksuotas paimamas radijo imtuvas „Sonitec“, kuris vėliau buvo grąžintas. Kaip jau buvo minėta, teisės aktai nedraudžia atlikti suimtųjų asmenų kratas bei paimti daiktus patikrinimui nedarbo dienomis. Be to, pareiškėjo nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad minėti veiksniai galėjo lemti neteisėto sprendimo priėmimą. Kaip jau buvo minėta, nuobauda pareiškėjui buvo paskirta asmeniniame kompiuteryje aptikus draudžiamą naudoti programą ir nustačius, kad pareiškėjas turėjo didesnės nei leidžiama talpos skaitmeninę laikmeną. Šių aplinkybių pareiškėjas neneigė.

Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad pažeidimo tyrimas buvo atliktas aplaidžiai: buvo padaryta nepagrįsta išvada, kad jis buvo prisijungęs prie interneto; buvo praleistas daiktų tikrinimo terminas; surastos pornografinio turinio nuotraukos buvo išspausdintos didžiausiu formatu, prijungtos prie drausmės bylos, todėl jas matė eilė pareigūnų. Aplinkybė, kad pareiškėjas buvo prisijungęs prie interneto, nurodyta Kalėjimų departamento 2015-12-08 sprendime Nr. 2S-5704, tačiau pažymėtina, kad nuobauda pareiškėjui paskirta už tris pažeidimus: draudžiamos programos „Shadow defender“ turėjimą, didesnės nei leidžiama talpos skaitmeninės laikmenos turėjimą bei pornografinio turinio nuotraukų laikymą joje. Šie pažeidimai buvo aiškiai įvardinti Lukiškių TI-K direktoriaus 2015-10-08 nutarime Nr. 62-532 bei minėtame Kalėjimų departamento sprendime. Už naudojimąsi internetu pareiškėjas nebuvo baudžiamas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šios aplinkybės paminėjimas galėjo nulemti neturtinę žalą galimai sukėlusių sprendimų priėmimui, o praleistas tyrimo terminas nepaneigia tyrimo metu padarytų išvadų. Tuo tarpu pornografinio turinio nuotraukos kaip įrodymų prijungimas prie drausmės bylos negali būti laikoma neetiška ir neteisėta pareigūno veika, kuria siekta tyčia žeminti pareiškėjo orumą.

Kaip vieną iš sprendimų, sukėlusių jam neturtinę žalą, neteisėtumo pagrindų pareiškėjas nurodė jo pateiktų dokumentų netinkamą tvarkymą. Anot pareiškėjo, jo paaiškinimai nebuvo registruojami, buvo atsisakoma atlikti tarnybinį patikrinimą, dėl procedūrinių pažeidimų atliekant kratą. Iš byloje pateikto 2015-10-01 pareiškėjo paaiškinimo Lukiškių TI-K direktoriui (b. l. 43-45) matyti, kad jame pareiškėjas įvardino aukščiau minėtus galimus kratos ir poėmio metu padarytus pažeidimus bei prašė Lukiškių TI-K direktoriaus inicijuoti tarnybinį patikrinimą. Tačiau minėtame paaiškinime pareiškėjas neneigė nustatytų aplinkybių, dėl jo padarytų drausmės pažeidimų. Kaip jau buvo minėta, sprendimai skirti nuobaudą buvo priimti vadovaujantis nustatytais drausmės pažeidimais, o minėti kratos metu atlikti pažeidimai neturėjo esminės reikšmės nuobaudos paskyrimui. Todėl negalima konstatuoti, kad nuobaudos buvo paskirtos, neįvertinus su nuobaudos skyrimu susijusių aplinkybių.

Pareiškėjas argumentavo, kad pažeidimo tyrimas buvo atliktas neatidžiai. Nurodė, jog nebuvo aiškintasi, ar aptikta programa „Shadow defender“ patenka į uždraustų programų kategoriją; nenurodyti konkretūs veiksmai, kuriais pažeistas draudimas turėti minėtą programą; aptikta didesnės nei leidžiama talpos skaitmeninė laikmena, ant kurios užrašyta netiksli talpa, buvo patikrinta ir kaip teisėta perduota per siuntinių perdavimo-priėmimo skyrių; nebuvo aiškintasi pornografinio turinio nuotraukų atsiradimo skaitmeninėje laikmenoje aplinkybių; netirta, ar aptiktos nuotraukos iš tikrųjų yra pornografinio turinio. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su aptiktos uždraustos programos „Shadow defender“ pažymėtina, kad Tikrinimo tvarkos aprašo 16 punkte nustatyta, jog kompiuteriai ir informacijos laikmenos turi būti be programinės įrangos, kuri naikina kompiuterio darbo istoriją, kurios pagalba galima bendrauti internetu, be užkoduotų ir kitaip paslėptų ar laisvai neprieinamų duomenų. Įrenginiai ir duomenų laikmenos su jose esančia programine įranga, skirta ištrintai ar kitaip paslėptai skaitmeninei informacijai atkurti, neperduodami, jais naudotis draudžiama. Šioje teisės normoje nėra pateiktas išsamus tokių programų sąrašas, tačiau nurodytos draudžiamų programų funkcijos. 2015-12-08 tarnybiniame pranešime konstatuota, kad minėta programa naikina kompiuterio darbo istoriją bei atstato pradinius operacinės sistemos duomenis. Todėl laikytina, kad ši programa patenka į minėtoje teisės normoje numatytų draudžiamų programų kategoriją. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su 32 Gb talpos skaitmeninės laikmenos turėjimu, pažymėtina, kad vien aplinkybė, kad ši laikmena buvo įregistruota dėl galimo neatidaus tikrinimo, neatleidžia nuo atsakomybės už jos turėjimą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį (nuo 2015-12-03 iki 2016-06-08 galiojusi įstatymo redakcija), pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. pateikti teismui skunde išdėstytus argumentus, patvirtinančius objektyvius duomenis, kuriuos teismas, nagrinėdamas bylą, galėtų ištirti ir įvertinti bei jais pagrįsti daromas išvadas. Pareiškėjo teiginiai ir pasvarstymai dėl tyčinių pareigūnų veiksmų įdiegiant draudžiamą programą ir pornografinio turinio nuotraukas yra paremti išimtinai jo nuomone ir prielaidomis. Tokie teiginiai negali būti pagrindu pripažinti neteisėtais pareigūnų veiksmus.

Neturtinę žalą pareiškėjas taip pat kildino iš aplinkybės, jog 2015-10-01 vykdomos apklausos metu buvo filmuojamas, verčiamas rašyti pasiaiškinimą. Taip buvo sutrikdyta jo teisė studijuoti aukštąjį mokslą, daromas psichologinis spaudimas. Pažymėtina, kad LVAT laikosi pozicijos, jog neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą ir trukmę (LVAT 2015-10-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A2350-520/2015). Be to, kaip jau buvo minėta, tam tikras kalinamųjų privatumo apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Įvertinus pareiškėjo teiginius ir nurodytas aplinkybes, negalima sutikti, kad apklausa, atlikta sutrukdžius rašyti magistrinį darbą, sukėlė pakankamai intensyvų psichologinį spaudimą ir nepatogumus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai priteisti.

Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodyti Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmai nelaikytini esminiais procedūros pažeidimais, galėjusiais lemti nepagrįstą nuobaudos pareiškėjui paskyrimą, sukėlusį jam neturtinę žalą. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra ir jo atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos. Kaip jau minėta, nesant pagrindinės sąlygos, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės. Teismas daro išvadą, kad ginčo atveju pareiškėjui žalos atlyginimas nepriteistinas, nenustačius pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl pareiškėjo skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 ir 133 straipsniais,

n u s p r e n d ė:

Pareiškėjo A. B. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

            Teisėjas                                                                                                  Arūnas Kaminskas