Civilinė byla Nr. e2A-1839-854/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20452-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20.; 2.6.29.3.; 3.3.1.18.3.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei V. S. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinė skundą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 7830 Eur negrąžintą kreditą, 670,22 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki 2020 m. liepos d. (iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 19,58 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7830,00 Eur, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 20 d.), 2416,82 Eur tarpininkavimo mokestį, 14,41 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 21 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.) bei 19,58 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7830,00 Eur, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5,00 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 446 Eur bylinėjimosi išlaidas (246 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur už advokato teisinę pagalbą). Ieškinį grindė tuo, kad:
1.1. Ieškovė su atsakove 2020 m. sausio 20 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 7830,00 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nurodytais terminais ir tvarka bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 4506,60 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 19,58 proc.), 616,82 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2025 m. sausio 20 d.
1.2. Atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė nesilaiko vienos iš esminių sutarties sąlygų, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu bei Sutarties 8.4. punktu, ieškovė 2020-06-25 atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį.
1.3. Nutraukusi vartojimo kredito sutartį su atsakove, ieškovė įgijo teisę reikalauti visų mokėtinų sumų pagal vartojimo kredito sutartį.
1.4. Be to, atsakovei nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, ieškovės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima ir jos negautas pajamas, t.y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
2. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė priteisti ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovės V. S. 7 830 Eur negrąžintą kreditą, 670,22 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. liepos 1 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 19,58 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 830 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 20 d.), 2 416,82 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų šešiolikos eurų ir aštuoniasdešimt dviejų euro centų) tarpininkavimo mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 917,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 446 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį teismas nusprendė atmesti.
4. Teismas konstatavo, kad atsakovas prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku nevykdė, todėl patenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė 7 830 Eur negrąžintą kreditą.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovė turi teisę į 670,22 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.), todėl šį ieškovės reikalavimą tenkino.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, 91 psl.). Taigi, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovės kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas ieškovei iš atsakovės priteisia 19,58 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 830 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 20 d.).
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, sudarydama kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Vartojimo kredito sutartimi atsakovė sutiko mokėti tarpininkavimo mokestį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 2 416,82 Eur tarpininkavimo mokestį yra pagrįstas ir tenkinamas.
8. Vertindamas ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovės 14,41 Eur kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 21 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. liepos 1 d., teismas pažymėjo, kad kaip matyti iš kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto, šalys susitarė dėl pelno (mokėjimo) palūkanų, bet ne dėl kompensuojamųjų palūkanų, todėl ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovės 14,41 Eur kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 21 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. liepos 1 d., atmetė.
9. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti jai iš atsakovės 19,58 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7 830 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2025 m. sausio 20 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49, 52, 53 punktai). Tačiau nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktu šalys susitarė dėl pelno (mokėjimo) palūkanų, bet ne dėl kompensuojamųjų palūkanų, todėl ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovės 19,58 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą kredito sumą 7 830 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2025 m. sausio 20 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetė. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra ir toks reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.
10. Teismas taip pat nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovės procesines 5 proc. dydžio palūkanas bei 446 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliantas pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo už akių dalies, kuria pirmosios instancijos teismas nusprendė netenkinti reikalavimo dėl 14,41 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-02-21, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-07-01), priteisimo bei netenkino reikalavimo dėl 19,58 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7 830,00 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025-01-20) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Apeliantė atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, kompensuojamosios palūkanos gali būti skaičiuojamos nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo. Šalys gali susitarti, jog nutraukus sutartį toliau gali būti skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatyta mokėjimo (pelno) palūkanų dydį.
11.2. Metinė palūkanų norma, dėl kurios šalys susitarė Sutartyje, sudaro 19,58 proc. Sutartyje nustatytas metinės palūkanų normos dydis neviršijo tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) numatytų reikalavimų. Be to, Sutarties 6.1. punktas numato, jog Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos (19,58 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies iki visiško skolos sumokėjimo dienos, kai laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į vartojimo kredito davėjo banko sąskaitą. Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija – kompensacinė. Jos tikslas kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo.
11.3. Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Apeliantė nurodo, jog šiuo atveju negautos pajamos (nuostoliai) ir kompensuojamosios palūkanos paskaičiuotos skirtingais laikotarpiais, todėl viena suma į kitą neįskaitomos, ir jo naudai priteistinos abi sumos. Kasacinis teismas pažymėjo, kad kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Atsižvelgdama į tai, apeliantė teigia, kad jos naudai priteistinos kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, paskaičiuotos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, kadangi iki nutraukimo dienos šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai bei apeliantė turėjo teisę reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo.
11.4. Apeliantė teigia, kad jos reikalavimas priteisti po Sutarties termino pasibaigimo skaičiuojamas palūkanas, laikytinas reikalavimu taikyti skolininkui (atsakovui) civilinę atsakomybę. Laiku neatgavęs suteikto kredito, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudotis atsakovei suteikta ir jo negrąžinta pinigų suma, o atsakovė ir toliau naudojasi kreditoriaus suteikta ir jam negrąžinta pinigų suma, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37, 6.210 ir 6.261 straipsnių nuostatas privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties, įstatymo nustatytas kompensacines palūkanas.
12. Reaguodama į apeliacinės instancijos teismo siūlymą pateikti papildomus paaiškinimus, apeliantė nurodė:
12.1. Vartojimo kredito gavėjai buvo aiškiai, išsamiai ir suprantamai nurodyta tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka, buvo aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio su nuolaida tvirta suma, taip pat, buvo aiškiai nurodyta iš ko susideda tarpininkavimo mokestis. Šios sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio mokėjimo buvo pasirašytos laisva valia, atsakovė nebuvo klaidinama, jai buvo pateikta informacija apie visus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, taip pat ir apie tarpininkavimo mokestį bei jo apskaičiavimą. Be to, iš vartojimo kredito sutarties specialiųjų ir bendrųjų sąlygų 1.5. punkto matyti, kad apeliantė, sudarydamas sutartį, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y., asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (VKĮ 2 straipsnio 14 dalis), todėl turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas.
12.2. Apeliantė pažymėjo, kad kompensuojamosios palūkanos gali būti skaičiuojamos nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo. Šalys gali susitarti, jog nutraukus sutartį toliau gali būti skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatyta mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Apeliantė nurodė, jog metinė palūkanų norma, dėl kurios šalys susitarė Sutartyje, sudaro 19.58 proc. Atkreipė dėmesį į tai, kad Sutartyje nustatytas metinės palūkanų normos dydis neviršijo tuo metu galiojusio VKĮ numatytų reikalavimų. Be to, Sutarties 6.1. punktas numato, jog Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos (19.58 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies iki visiško skolos sumokėjimo dienos, kai laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į vartojimo kredito davėjo banko sąskaitą. Sutikdama, kad reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų, nurodė, jog šiuo atveju negautos pajamos (nuostoliai) ir kompensuojamosios palūkanos paskaičiuotos skirtingais laikotarpiais, todėl viena suma į kitą neįskaitomos, ir apeliantės naudai priteistinos abi sumos.
12.3. Pažymėjo, kad tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Šiuo atveju sutarties Specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta Paskolos gavėjos mokama visa palūkanų suma – 4506,60 Eur. Yra aišku, iki kada suteiktas kreditas turėjo būti grąžintas. Ieškovė tikėjosi gauti pajamas iki sutarties įvykdymo termino pabaigos. Šalys Sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2025 m. sausio 20 d., todėl akivaizdu, kad apeliantė pajamas gauti tikėjosi iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2025 m. sausio 20 d. Ieškovės negautos pajamos pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra 3840,42 Eur, kurios paskaičiuotos nuo 2020-07-01 (sutarties nutraukimo diena) iki 2025-01-20 (kredito termino pabaiga).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, kuri pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo kaip vartotojo teisinio statuso, taip pat nėra ginčo ir dėl to, jog šalių sudaryta Sutartis pagal savo turinį ir prigimtį yra vartojimo sutartis. Vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, reikšmingas ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl tokioje byloje apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas, jeigu to reikia, kad būtų apginti vartotojo interesai. 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi teismas pranešė apie apeliacinės instancijos teismo ketinimą peržengti šioje byloje paduoto apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
16. Byloje nustatyta, kad šalys 2020 m. sausio 20 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 7830,00 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nurodytais terminais ir tvarka bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 4506,60 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 19,58 proc.), 616,82 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2025 m. sausio 20 d. Atsakovei nevykdant įsipareigojimų (nesumokėjus nė vienos įmokos), ieškovė 2020 m. birželio 25 d. pranešimu nutraukė Sutartį nuo 2020 m. liepos 1 d. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.
17. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovės 7830 Eur negrąžintą kreditą, 670,22 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki 2020 m. liepos d. (iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 19,58 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7830,00 Eur, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 20 d.), 2416,82 Eur tarpininkavimo mokestį, 14,41 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 21 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.) bei 19,58 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7830,00 Eur, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5,00 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 446 Eur bylinėjimosi išlaidas.
18. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisė 7 830 Eur negrąžintą kreditą, 670,22 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. liepos 1 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 19,58 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 830 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 20 d.), 2 416,82 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų šešiolikos eurų ir aštuoniasdešimt dviejų euro centų) tarpininkavimo mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 917,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 446 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
19. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkinta dalis jos reikalavimo dėl 14,41 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 21 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.) bei 19,58 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7830,00 Eur, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo. Taigi apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo buvo atmesta ieškovės ieškinio dalis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Be to, nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 19,58 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 830 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 20 d.), taip pat 2 416,82 Eur tarpininkavimo mokestį ir ši pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių dalis nėra skundžiama, teisėjų kolegija, peržengdama apeliacinio skundo ribas, toliau pasisakys ir dėl Sutarties sąlygų, nustatančių kredito gavėjos prievolę mokėti kredito davėjai prašomas palūkanas ir tarpininkavimo mokestį, bei jų pagrindu pareikštų ieškinio reikalavimų.
21. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teismas, vykdydamas CK 6.2284 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teismo pareigą, ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
22. Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.
23. Individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (CK 6.2284 straipsnio 4 dalis).
24. CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Be to, remdamasis CK 6.2284 straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. CK 6.2284 straipsnio 4 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis.
25. Pagal CK 6.2284 straipsnio 5 dalį, ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui įtakos turėjusias aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas.
26. Kasacinio teismo praktikoje yra išskiriami du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektai: procedūrinis, t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė, ir materialinis, t. y. sutarties turinio kontrolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018).
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad materialinis sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolės aspektas reiškia sutarties sąlygų vertinimą pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. CK 6.2284 straipsnio 2 dalis nustato, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama, jog nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.
28. Procedūriniu sąžiningumo aspektu atliekant šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygos dėl 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio dalies vertinimą aktuali CK 6.2284 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis.
29. Tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad, jeigu sutarčių sąlygos nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai, jos vertintinos kaip neatitinkančios skaidrumo reikalavimo. Skaidrumo reikalavimo apimtis neturi būti susiaurinta iki suprantamumo tik formaliuoju ir gramatiniu aspektais, skaidrumo reikalavimas turi būti suprantamas plačiai; siekiant laikytis skaidrumo reikalavimo vartotojui ne tik svarbu, kad prieš sudarant sutartį jam būtų pateikta informacija dėl įsipareigojimo sąlygų, bet ir aiškiai bei suprantamai išdėstytos sutarties sąlygos tam, kad vartotojas, remdamasis aiškiais ir suprantamais kriterijais, galėtų įvertinti dėl to jam kylančius ekonominius padarinius ir nuspręsti, ar nori sudaryti sutartį su verslininku priimdamas iš anksto jo suformuluotas sąlygas. ESTT yra pažymėjęs, kad net jei sutarties sąlyga gramatiškai suformuluota teisingai, vartotojas galėjo nesuprasti sąlygos reikšmės. Klausimą, ar vartotojas galėjo suprasti sutarties sąlygą, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo (ESTT 2014 m. balandžio 30 d. sprendimas byloje C-26/13; 2015 m. vasario 26 d. sprendimas byloje C-143/13; 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje C-96/14, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
30. CK 6.2284 straipsnio 6 ir 8 dalyse nustatytos teisinės pasekmės, kai sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Pagal CK 6.2284 straipsnio 6 dalį aiškumo ir suprantamumo reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis; kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai (contra proferentem taisyklė). Pagal CK 6.2284 straipsnio 8 dalį, kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas (nesąžiningos sąlygos negaliojimo ab initio taisyklė).
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga teisinių pasekmių, pabrėžta, kad ESTT išaiškinta, jog iš Direktyvos 6 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad nacionaliniai teismai privalo tik netaikyti nesąžiningos sutarties sąlygos, siekdami, kad ji nesukeltų privalomų pasekmių vartotojui, neturėdami teisės pakeisti jos turinio (ESTT 2012 m. birželio 14 d. sprendimas byloje Banco Espa?ol de Crédito SA prieš Joaqu?n Calderón Camino, C-618/10) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 52 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 36 punktas).
32. Vadovaudamasi nurodytais teisės aktais bei jų aiškinimu, teisėjų kolegija pasisakys dėl apeliacinio skundo pagrįstumo, o taip pat kitų ieškinio reikalavimų, vertindama juos sąžiningumo aspektu.
Dėl kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų
33. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).
35. Pelno (mokėjimo) palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
36. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 19,58 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas. Pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, kad sudarytos Sutarties 6.1 punkte šalys susitarė ne dėl kompensacinių, tačiau dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo, tokį ieškovės reikalavimą atmetė.
37. Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (t. y. 20 procentų dydžio metinės palūkanos) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos; visiško skolos sumokėjimo diena laikoma bendrovės darbo diena, kuria? darbo valandomis laiku neapmokėta suma yra įskaitoma i? bendrovės banko sąskaitą.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši Sutarties nuostata suformuluota neaiškiai. Nors kalbama apie palūkanų mokėjimą, kai laiku nesumokama mėnesinė įmoka, tačiau kartu nurodoma, jog šios palūkanos skaičiuojamos „nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma“, t. y. pateikiamas paaiškinimas, atitinkantis mokėjimo palūkanų sampratą. Kartu pažymėtina, kad, vertinant aptariamą Sutarties sąlygą kitų jos sąlygų kontekste, galima daryti išvadą, kad Sutarties 6.1 punkte nustatytas kompensuojamųjų palūkanų taikymas, jų dydį siejant su Sutarties specialiojoje dalyje nurodyta metine palūkanų norma – 19,58 proc., t. y. nustatant, kad kompensuojamosios palūkanos bus tokio paties dydžio, kaip ir mokėjimo palūkanos, skaičiuojamos už naudojimąsi vartojimo kredito suma (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.16 punktas).
39. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, jog Sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio su atsakove (vartotoja) buvo aptarta individualiai, kad vartotojai buvo tinkamai atskleista, jog, pažeidus įmokų mokėjimo terminą, ji, be 19,58 proc. dydžio mokėjimo palūkanų, privalės mokėti ir analogiško dydžio (19,58 proc.) kompensuojamąsias palūkanas.
40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis įtvirtina kelias reikšmingas taisykles. Pirmoji taisyklė nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Antroji taisyklė nustato kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpį, t. y. kad šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Trečioji taisyklė nustato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati - kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
41. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, yra pagrindas konstatuoti, jog Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal Kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytų 19,58 procentų dydžio metinę palūkanų normą, viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų 18,25 procentų (0,05 proc. x 365 d.) dydį.
42. Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensuojamųjų palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2020 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
43. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytai atsakovo atsakomybei už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą, atsižvelgiant į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą netesybų dydį, esant neproporcingai didelei, yra pagrindas minėtą sutartinę nuostatą laikyti nesąžininga bei negaliojančia nuo Kredito sutarties sudarymo momento (CK 1.80 straipsnis, 6.2284 straipsnio 8 dalis). Išdėstytų motyvų kontekste spręstina, jog ieškovės ieškinio reikalavimai: (i) priteisti 14,41 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. vasario 21 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.), bei (ii) 19,58 procentų dydžio kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos yra nepagrįsti.
Dėl tarpininkavimo mokesčio
44. Į bylą pateiktų Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka.
45. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktą, tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: 1) 5.3.1 punktas numato, kad vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (šiuo atveju – 5 proc.); ir 2) 5.3.2 punktas, pagal kurį tarpininkavimo mokestis sudaro 1,2 procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) eurų.
46. Nagrinėjamoje byloje, peržengiant apeliacinio skundo ribas pasisakoma dėl ieškovės teisės gauti visą jos atsakovui priskaitytą tarpininkavimo mokestį ar tik jo dalį.
- Dėl tarpininkavimo mokesčio dalies, skaičiuojamos kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus
47. Kredito sutarties 5.4 punktas numato, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant Sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad Sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi Sutarties 5.3.2 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, Sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.11 punktu.
48. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punktas numato, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t.y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 d., nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.
49. Pagal Kredito sutarties 5.4 ir 5.11 punktus, sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia nuolaida iš esmės yra turtinio pobūdžio paskata skolininkui tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles, priešingu atveju, kredito gavėjas patirs finansinių nuostolių. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai), o kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos tarpininkavimo mokesčiu be nuolaidos, nesikeičia.
50. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad priešingas aptariamų Sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Tokios sąlygos laikytinos neskaidriomis ir nesąžiningomis vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas ir kaip jis galėtų įtakoti jo dydį.
51. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Materialiuoju sąžiningumo kontrolės aspektu vertinant šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygas dėl numatytos tarpininkavimo mokesčio dalies (išskaičius mokesčio dalį su nuolaida – 616,82 Eur) atsižvelgtina į tai, kad ieškovės reikalaujama suma akivaizdžiai viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą maksimalų netesybų dydį, todėl reiškia neproporcingai didelę, be to, imperatyvių Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje reikalavimų neatitinkančią, atsakovo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.
52. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio, ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti. Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
53. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma sudaro 616,82 Eur. Tokia pati tarpininkavimo mokesčio suma yra nurodyta ir ieškovės parengtoje standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą, išdėstant šią sumą 60 mėnesių. Nors standartinėje informacijoje, nurodant palūkanų ir kitų mokesčių mokėjimo tvarką yra paminėtas ir tarpininkavimo mokestis, kuriam panaikinta nuolaida, tačiau išsamesnės informacijos apie šio mokesčio dydį nėra pateikta.
54. Sutartyje nėra aiškiai nurodyta, už ką yra mokamas tarpininkavimo mokestis, be to, nėra aiški ir šio mokesčio apskaičiavimo tvarka, ir jo dydis sutarties sudarymo metu. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų nuostatas tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų sumos, tačiau sutarties sudarymo metu nebuvo žinoma, ar bus ir kokio dydžio bus vėlavimo palūkanos, todėl sutarties sudarymo metu pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkto nuostatas nebuvo galimybės apskaičiuoti tarpininkavimo mokesčio dydžio. Akivaizdu, kad neturėdamas pakankamai informacijos, atsakovas negalėjo tinkamai įvertinti, ar ieškovės siūloma vartojimo kredito sutartis atitinka jo poreikius ir finansinę būklę, taip pat numatyti galimas neigiamas įsipareigojimų nevykdymo teisines pasekmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia Sutartyje numatyta tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apskaičiavimo tvarka negali būti pripažįstama kaip aiški ir suprantama vartotojui.
55. Teisėjų kolegija, vykdydama pareigą, nurodytą nutarties 21 punkte, konstatuoja, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkto ir jo papunkčių sąlygos, 5.4 ir 5.11 punkto sąlygos, taip pat jas papildančios Sutarties specialiosios dalies sąlygos, išdėstytos skiltyje „Tarpininkavimo mokestis“, nustatančios tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles („5 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos; Vartojimo kredito sutarties 5.3.1 p.“ ir „Apskaičiuojamas Vartojimo kredito sutarties 5.3.2 p. nustatyta tvarka“) pripažintinos neatitinkančiomis skaidrumo reikalavimo ir nesąžiningomis (CK 6.2284 straipsnio 3, 9 dalys), be to, pažeidžiančiomis imperatyvią Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies normą, dėl to ex officio pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (CK 6.2284 straipsnio 3 dalis, 9 dalis).
- Dėl ieškovės teisės gauti iš atsakovo Sutartyje nurodytą tarpininkavimo mokestį su nuolaida
56. CK 6.2284 straipsnio 8 dalis nustato, kad kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas.
57. Jau minėta, kad pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių individualiai nebuvo aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimų pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių pareigų ir teisių pusiausvyra vartotojo nenaudai. Šiuo atveju Sutarties specialiosiose sąlygose ieškovė ir atsakovė individualiai aptarė atsakovo pareigą mokėti ieškovei tarpininkavimo mokestį (su nuolaida) ir šio mokesčio dydį. Nagrinėjamu atveju Sutarties specialiosiose sąlygose aiškiai nustatyta, kad tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma sudaro 616,82 Eur. Kaip minėta nutarties 53 punkte, tokia pat informacija buvo pateikta ir ieškovės parengtoje standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą, išdėstant įmokų mokėjimo grafiką.
58. Esant šioms aplinkybėms, net ir pripažinus nesąžiningomis Sutarties sąlygas, kurios nebuvo individuliai aptartos, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, nėra pagrindo ex officio spręsti dėl individualiai aptartų sąlygų neatitikimo sąžiningumo kriterijams (CK 6.2284 straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Kaip matyti iš Sutarties specialiųjų sąlygų ir bendrųjų sąlygų 1.4 punkto, apeliantė, sudarydama sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t.y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Be to, šalių aiškiai aptartas tarpininkavimo mokesčio dydis (616,82 Eur) atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus ir atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas).
59. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei iš atsakovės pirmosios instancijos priteistas tarpininkavimo mokestis mažintinas iki 616,82 Eur sumos.
Dėl negautų pajamų (nuostolių)
60. Pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, kad kreditorius, nutraukęs vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma, konstatavo, kad šiuo atveju ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, ir tenkino ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, priteisdamas jai iš atsakovės 19,58 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 830 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 20 d.).
61. Apeliacinės instancijos teismui patektuose papildomuose paaiškinimuose pati ieškovė pažymėjo, kad jos negautos pajamos pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra 3840,42 Eur, o jos paskaičiuotos nuo 2020-07-01 (sutarties nutraukimo diena) iki 2025-01-20 (kredito termino pabaiga), taikant sutartyje nustatytą 19,58 proc. palūkanų normą. Palūkanos, kurias ieškovė tikėjosi iš atsakovės gauti pastarajai tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, aiškiai nurodytos tiek sutarties specialiojoje dalyje (paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 4506,60 Eur), tiek vartojimo kredito grąžinimo grafike.
62. Teisėjų kolegija pažymi, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 19,58 proc.), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos 7830 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas teigti, kad ieškovei iš atsakovės priteisiant negautas pajamas (nuostolius) procentine išraiška už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Su tuo faktiškai sutinka ir pati ieškovė, papildomuose paaiškinimuose savo negautas pajamas, atsiradusias/atsirasiančias dėl atsakovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo ieškovei nutraukus Sutartį, jau apibrėždama konkrečia pinigų suma, t.y. sutartyje suderėta palūkanų suma, kurią ieškovė būtų iš atsakovės gavusi šiai tinkamai vykdant sutartį.
63. Akcentuotina ir tai, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu – priteisti jai Sutartyje sudėtą palūkanų dydį procentine išraiška nuo visos nesumokėto kredito sumos, ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojos teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojos požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.
64. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
65. Nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis 2020 m. liepos 1 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
66. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
67. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
68. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
69. Teisėjų kolegija sprendžia, jog faktas, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktas yra įrodytas.
70. Iš byloje ieškovės pateiktos priteistinų sumų detalizacijos matyti, kad atsakovė pagal Sutartį jokių įmokų nesumokėjo. Byloje taip pat nustatyta, kad iki Sutarties nutraukimo 2020 m. liepos 1 d. mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 670,22 Eur, jas ieškovei iš atsakovės pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė. Kadangi atsakovė Sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 4506,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo Sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 1 d.) iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2025 m. sausio 20 d.) sudarytų 3836,38 Eur (4506,60 – 670,22). Kaip jau minėta nutarties 62 punkte, Sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent nurodytos 3836,38 Eur sumos. Tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
71. Be to, šiuo atveju svarbu tai, kad ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau, nei šalys suderėjo Sutartimi.
72. Ieškovė nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 20 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 19,58 proc. metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. liepos 1 d. – 7510,82 Eur; 2020 m. liepos 20 d. – 7427,74 Eur; 2020 m. rugpjūčio 20 d. – 7343,31 Eur; 2020 m. rugsėjo 20 d. – 7257,50; 2020 m. spalio 20 d. – 7170,29 Eur; 2020 m. lapkričio 20 d. – 7081,66 Eur; 2020 m. gruodžio 20 d. – 6991,58 Eur, 2021 m. sausio 20 d. – 6900,03 Eur; 2021 m. vasario 20 d. – 6806,99 Eur; 2021 m. kovo 20 d. – 6712,43 Eur; 2021 m. balandžio 20 d. – 6616,33 Eur; 2021 m. gegužės 20 d. – 6518,66 Eur; 2021 m. birželio 20 d. – 6419,40 Eur; 2021 m. liepos 20 d. – 6318,52 Eur; 2021 m. rugpjūčio 20 d. – 6215,99 Eur; 2021 m. rugsėjo 20 d. – 6111,79 Eur; 2021 m. spalio 20 d. – 6005,89 Eur; 2021 m. lapkričio 20 d. – 5898,26 Eur; 2021 m. gruodžio 20 d. – 5788,88 Eur; 2022 m. sausio 20 d. – 5677,71 Eur; 2022 m. vasario 20 d. – 5564,73 Eur; 2022 m. kovo 20 d. – 5449,91 Eur; 2022 m. balandžio 20 d. – 5333,21 Eur; 2022 m. gegužės 20 d. – 5214,61 Eur; 2022 m. birželio 20 d. – 5094,07 Eur; 2022 m. liepos 20 d. – 4971,57 Eur; 2022 m. rugpjūčio 20 d. – 4847,07 Eur; 2022 m. rugsėjo 20 d. – 4720,54 Eur; 2022 m. spalio 20 d. – 4591,94 Eur; 2022 m. lapkričio 20 d. – 4461,25 Eur; 2022 m. gruodžio 20 d. – 4328,42 Eur; 2023 m. sausio 20 d. – 4193,43 Eur; 2023 m. vasario 20 d. – 4056,23 Eur; 2023 m. kovo 20 d. – 3916,80 Eur; 2023 m. balandžio 20 d. – 3775,09 Eur; 2023 m. gegužės 20 d. – 3631,07 Eur; 2023 m. birželio 20 d. – 3484,70 Eur; 2023 m. liepos 20 d. – 3335,94 Eur; 2023 m. rugpjūčio 20 d. – 3184,75 Eur; 2023 m. rugsėjo 20 d. – 3031,10 Eur; 2023 m. spalio 20 d. – 2874,94 Eur; 2023 m. lapkričio 20 d. – 2716,23 Eur; 2023 m. gruodžio 20 d. – 2554,93 Eur; 2024 m. sausio 20 d. – 2391 Eur; 2024 m. vasario 20 d. – 2224,40 Eur; 2024 m. kovo 20 d. – 2055,08 Eur; 2024 m. balandžio 20 d. – 1883 Eur; 2024 m. gegužės 20 d. – 1708,11 Eur; 2024 m. birželio 20 d. – 1530,37 Eur; 2024 m. liepos 20 d. – 1349,73 Eur; 2024 m. rugpjūčio 20 d. – 1166,14 Eur; 2024 m. rugsėjo 20 d. – 979,56 Eur; 2024 m. spalio 20 d. – 789,93 Eur; 2024 m. lapkričio 20 d. – 597,21 Eur; 2024 m. gruodžio 20 d. – 401,34 Eur; 2025 m. sausio 20 d. – 202,25 Eur), ir kurios bendrai, pasibaigus Sutarties terminui (2025 m. sausio 20 d.), negali viršyti 3836,38 Eur sumos.
73. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. rugpjūčio 17 d.), kurių suma – 184,57 Eur (76,75 Eur (likutis už laikotarpį nuo 2020-07-02 iki 2020-07-20 (746,97–670,22) + 107,82 Eur (119,80 Eur : 30 d. x 27 d. – už laikotarpį nuo 2020-07-21 iki 2020-08-17)), taip pat 19,58 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 20 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto nutarties 72 pastraipoje.
Dėl bylos baigties
74. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes. Teismas pagrįstai, nors ir netinkamais argumentais, atmetė ieškovės reikalavimus dėl 14,41 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 21 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.) bei 19,58 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7830,00 Eur, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nebuvo aktyvus ir nevykdė įstatymo jam nustatytos pareigos ex officio vertinti vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo aspektu ir atitinkamai taikyti nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų teisines pasekmes. Be to, spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, netinkamai įvertino ieškovės lūkesčių gauti šias pajamas konkrečiais laikotarpiais pagrįstumą ir realumą, todėl netinkamai jas apskaičiavo. Dėl nurodytų priežasčių, nors byloje pateiktas ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, yra pagrindas, išeinant už apeliacijos ribų, pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą už akių pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
75. Byloje yra pagrindas pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal Sutarties specialiojoje dalyje nustatytą 19,58 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.
76. Taip pat nustatytas pagrindas pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio 2020 m. sausio 20 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K724206609 bendrąsias sąlygas, numatytas 5.3, 5.4, 5.11 punktuose, 1.29 punkto dalį, kuria nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka, Sutarties specialiosios dalies sąlygas, nustatančias tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles („5 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos; Vartojimo kredito sutarties 5.3.1 p.“ ir „Apskaičiuojamas Vartojimo kredito sutarties 5.3.2 p. nustatyta tvarka“), ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas.
77. Taip pat keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, sumažinant atlygintiną bylinėjimosi išlaidų sumą, atsižvelgiant į atmestą ieškinio reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys). Apeliacinės instancijos teismui sumažinus tarpininkavimo mokesčio sumą, laikytina, kad ieškinys buvo patenkintas 83,40 proc. (9117,04 Eur x 100 proc. / 10931,45 Eur), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 371,96 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ((246 Eur žyminio mokesčio + 200 Eur už advokato teisinę pagalbą) x 83,40 proc.). Ieškovės išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, atmetus apeliacinio skundo reikalavimus, jai iš atsakovės nepriteisiamos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
atmesti apeliacinį skundą.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio 2020 m. sausio 20 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrąsias sąlygas, numatytas 5.3, 5.4, 5.11 punktuose, 1.29 punkto dalį, kuria nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka, Sutarties specialiosios dalies sąlygas, nustatančias tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles („5 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos; Vartojimo kredito sutarties 5.3.1 p.“ ir „Apskaičiuojamas Vartojimo kredito sutarties 5.3.2 p. nustatyta tvarka“), ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas.
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal Sutarties specialiojoje dalyje nustatytą 19,58 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ (į. k. 303225546) iš atsakovės V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7 830 Eur (septynių tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimties eurų) negrąžintą kredito dalį, 670,22 Eur (šešių šimtų septyniasdešimties eurų ir dvidešimt dviejų euro centų) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. liepos 1 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 616,82 Eur (šešių šimtų šešiolikos eurų ir aštuoniasdešimt dviejų euro centų) tarpininkavimo mokestį, 184,57 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus ir penkiasdešimt septynis euro centus) negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. rugpjūčio 17 d.), 19,58 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. sausio 20 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. liepos 1 d. – 7510,82 Eur; 2020 m. liepos 20 d. – 7427,74 Eur; 2020 m. rugpjūčio 20 d. – 7343,31 Eur; 2020 m. rugsėjo 20 d. – 7257,50; 2020 m. spalio 20 d. – 7170,29 Eur; 2020 m. lapkričio 20 d. – 7081,66 Eur; 2020 m. gruodžio 20 d. – 6991,58 Eur, 2021 m. sausio 20 d. – 6900,03 Eur; 2021 m. vasario 20 d. – 6806,99 Eur; 2021 m. kovo 20 d. – 6712,43 Eur; 2021 m. balandžio 20 d. – 6616,33 Eur; 2021 m. gegužės 20 d. – 6518,66 Eur; 2021 m. birželio 20 d. – 6419,40 Eur; 2021 m. liepos 20 d. – 6318,52 Eur; 2021 m. rugpjūčio 20 d. – 6215,99 Eur; 2021 m. rugsėjo 20 d. – 6111,79 Eur; 2021 m. spalio 20 d. – 6005,89 Eur; 2021 m. lapkričio 20 d. – 5898,26 Eur; 2021 m. gruodžio 20 d. – 5788,88 Eur; 2022 m. sausio 20 d. – 5677,71 Eur; 2022 m. vasario 20 d. – 5564,73 Eur; 2022 m. kovo 20 d. – 5449,91 Eur; 2022 m. balandžio 20 d. – 5333,21 Eur; 2022 m. gegužės 20 d. – 5214,61 Eur; 2022 m. birželio 20 d. – 5094,07 Eur; 2022 m. liepos 20 d. – 4971,57 Eur; 2022 m. rugpjūčio 20 d. – 4847,07 Eur; 2022 m. rugsėjo 20 d. – 4720,54 Eur; 2022 m. spalio 20 d. – 4591,94 Eur; 2022 m. lapkričio 20 d. – 4461,25 Eur; 2022 m. gruodžio 20 d. – 4328,42 Eur; 2023 m. sausio 20 d. – 4193,43 Eur; 2023 m. vasario 20 d. – 4056,23 Eur; 2023 m. kovo 20 d. – 3916,80 Eur; 2023 m. balandžio 20 d. – 3775,09 Eur; 2023 m. gegužės 20 d. – 3631,07 Eur; 2023 m. birželio 20 d. – 3484,70 Eur; 2023 m. liepos 20 d. – 3335,94 Eur; 2023 m. rugpjūčio 20 d. – 3184,75 Eur; 2023 m. rugsėjo 20 d. – 3031,10 Eur; 2023 m. spalio 20 d. – 2874,94 Eur; 2023 m. lapkričio 20 d. – 2716,23 Eur; 2023 m. gruodžio 20 d. – 2554,93 Eur; 2024 m. sausio 20 d. – 2391 Eur; 2024 m. vasario 20 d. – 2224,40 Eur; 2024 m. kovo 20 d. – 2055,08 Eur; 2024 m. balandžio 20 d. – 1883 Eur; 2024 m. gegužės 20 d. – 1708,11 Eur; 2024 m. birželio 20 d. – 1530,37 Eur; 2024 m. liepos 20 d. – 1349,73 Eur; 2024 m. rugpjūčio 20 d. – 1166,14 Eur; 2024 m. rugsėjo 20 d. – 979,56 Eur; 2024 m. spalio 20 d. – 789,93 Eur; 2024 m. lapkričio 20 d. – 597,21 Eur; 2024 m. gruodžio 20 d. – 401,34 Eur; 2025 m. sausio 20 d. – 202,25 Eur), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9301,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 371,96 Eur (tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir devyniasdešimt šešis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.“
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Andrius Verikas
Renata Volodko