Civilinė byla Nr. e2A-1840-852/2025

Teisminio proceso Nr. 2-27-3-01296-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.5; 2.4.2.9.1; 3.3.1.19.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. A. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų registravimo be bendraturčio sutikimo ir atsakovo A. Ž. priešieškinį ieškovui S. A. dėl daikto kadastrinių matavimų įregistravimo be bendraturčio sutikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, UAB „Geodėja“, K. K. IĮ (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas S. A. ieškiniu atsakovui A. Ž. prašė teismo suteikti teisę jam be bendraturčio A. Ž. sutikimo įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre turimo 6,16 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau ir – ginčo žemės sklypas), kadastrinius matavimus, atliktus 2019 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Geodėja“ matininko A. B. pagal jo suformuotas kadastro duomenų bylas dviem žemės sklypams, kurių dydis 40176 m2 ir 12018 m2 bei įregistruoti nuosavybės teises į juos. Nurodė, kad jis su atsakovu yra minėto žemės sklypo bendraturčiai, jiems priklauso po ½ dalį sklypo, šiuo metu sklypas suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre pagal jo preliminarius matavimus. Siekdamas tiksliai suformuoti sklypą ir įregistruoti tikslius sklypo duomenis, ieškovas kreipėsi į UAB „Geodėja“ ir šios įmonės matininkas A. B. jo užsakymu atliko sklypo matavimus vietovėje. Buvo nustatyta, kad sklypą kerta bendro naudojimo kelias, todėl remdamasis nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų taisyklėmis matininkas suformavo du sklypus, atitinkamai 40176 m2 ir 12018 m2, abiem sklypams sudarytos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos. Pagal kadastrinių matavimų bylas vietoje buvo rasta mažiau ploto, nei savininkų turimas nuosavybėje 6,16 ha plotas. Atliekant matavimus ir ženklinimą dalyvavo atsakovas A. Ž., tačiau jis su nustatytomis sklypų ribomis nesutiko, bet paženklinimo – parodymo aktuose raštiškų pastabų nepareiškė. Atsakovas tikėtina nesutiko su kadastriniais matavimais, nes matavimuose nustatytas sumažėjęs, lyginant su turimu nuosavybėje, plotas. Vėliau buvo atlikta kadastrinių matavimų ir ribų ženklinimo patikra, pašalinti visi trūkumai, ieškovas pateikė duomenis VĮ Registrų centrui registruoti kadastrinius duomenis, tačiau VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro departamento Alytaus skyrius 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu jo prašymą atmetė, nurodydamas, kad 2019 m. rugpjūčio 7 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymų aktuose nėra bendraturčio A. Ž. pritarimo (parašo) bei jo prašymo įregistruoti nuosavybės teises į naujai suformuotus sklypus.

2.       Atsakovas A. Ž. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise atsakovui ir ieškovui priklauso keli žemės sklypai, taip pat ir 6,16 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pagal Registrų centro NTR DB 2023 m. gruodžio 29 d. išrašą, sklypas įregistruotas ir žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Kad abu bendraturčiai galėtų netrukdomai naudotis žemės sklypu, atsakovas 2019 m. liepos 10 d. parengė 6,16 ha žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, tačiau ieškovas 2019 m. rugpjūčio 19 d. pranešė nesutinkantis nusistatyti naudojimosi šiuo sklypu tvarką, nes esą neatlikti sklypo kadastriniai matavimai. Nors ieškovas nurodo, kad šio žemės sklypo ženklinimą ir matavimus atliko UAB „Geodėja“ matininkas A. B., tačiau faktiškai į vietą buvo atvykusi ir ženklinimą bei matavimus atliko mergina, tikėtina matininko asistentė. Pažymėjo, kad abiejų sklypų ženklinimas vyko 2019 m. rugpjūčio 7 d., ženklinime dalyvavo abu bendraturčiai, tačiau atsakovas su kadastriniais matavimais ir ženklinimu nesutiko, nes 6,1600 ha žemės sklypas dėl neteisingai atlikto ženklinimo ir matavimo buvo nepagrįstai ir neteisėtai sumažintas iki 5,2194 ha (4,0176 ha ploto vienas sklypas ir 1,2018 ha ploto kitas). UAB „Geodėja“ matininko asistentė R. K. atsiuntė 2019 m. rugpjūčio 8 d. pranešimą dėl žemės sklypo geodezinio plano ribų suderinimo, kuriame nurodoma, kad per 30 kalendorinių dienų galima raštu pateikti pastabas dėl kadastrinių matavimų, atsakovas 2019 m. rugsėjo 2 d. pateikė UAB „Geodėja“ raštišką pranešimą „Dėl žemės sklypo geodezinio plano ribų suderinimo“, kuriame išdėstė nesutikimo motyvus ir nurodė, kad pamatuotos sklypo ribos neatitinka atkūrimo metu paženklintų ir faktiškai naudojamų sklypo ribų, kad tarp pamatuotų sklypo ribų ir gretimo sklypo ribų lieka tarpas ir kt. Ieškovas nurodė, kad 40176 kv. m. žemės sklypo kadastro duomenų byla skyriuje buvo tikrinta taip pat du kartus: pirmą kartą 2019 m. spalio 1 d. tikrinimo akte Nr. 04KAM-84957 nefiksuota sklypo kadastro duomenų bylos trūkumų, o antrajame 2019 m. lapkričio 28 d. tikrinimo akte Nr. 04KAM-104225 fiksuotas tik tas trūkumas, kad byla nederinta su vienu iš sklypo bendraturčių, t. y. atsakovu, tačiau ieškovas nenurodė, jog 2019 m. spalio 1 d. tikrinimo vietovėje akte Nr. 04KAM-84957 pažeistos sklypo ženklinimo taisyklės, kadangi tiesiose ribų atkarpose nėra tarpinių riboženklių. Ieškovas taip pat nenurodė, kad NŽT teritorinis skyrius pateikė Registrų centrui 2023 m. liepos 27 d. išvadą Nr.4IŽ-49-(14.4.111 E.) dėl būtinumo tikslinti žemės sklypo planą, pranešime nurodyta, kad natūroje sklypo ribos nesikeičia ir atitinka faktinį naudojimą.

3.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepimu į ieškinį prašė teismo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime pažymėjo, jog NŽT (duomenys neskelbtini) skyriuje 2019 m. lapkričio 14 d. buvo gauti UAB „Geodėja“ matininko A. B. 2019 m. rugpjūčio 7 d. prašymai patikrinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylas, sklypo plotas 12018 m2 ir sklypo plotas 40176 m2, NŽT (duomenys neskelbtini) skyrius 2019 m. lapkričio 28 d patikrinęs pateiktas žemės sklypo kadastro duomenų bylas, nustatė trūkumų ir parengė NŽT prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktus Nr. 04KAM-104224 ir Nr. 04KAM-104225 (toliau – kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai), kuriuose nurodė patikrinimo metu nustatytus trūkumus. Kadastro duomenų bylos tikrinimo aktuose nustatytas Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 38.4.5. punkto pažeidimas ir nurodyta, kad pateiktos kadastro duomenų bylos nėra suderintos su vienu iš žemės sklypo bendraturčių.

4.       Atsakovas A. Ž. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė teismo suteikti jam teisę be bendraturčio S. A. sutikimo įregistruoti Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre ir registre 6,16 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, atliktus 2024 m. sausio 10 d. K. K. IĮ (duomenys neskelbtini) matininko K. K., įregistruojant 13800 m2 žemės sklypą ir 53988 m2 žemės sklypą bei VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į sklypus. Nurodo, jog remdamasis NŽT 2023 m. liepos 27 d. išvada Nr. 4IŽ-49-(14.4.111 E.) 023-12-14 sudarė su K. K. IĮ (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų darbų sutartį dėl ginčo žemės sklypo. Ieškovas buvo informuotas apie sudarytą kadastrinių žemės sklypo matavimų sutartį, 2024 m. sausio 10 d. atvyko į ginčo žemės sklypo ribų ženklinimą, jame dalyvavo, tačiau nesutiko su paženklintomis ribomis bei atsisakė pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose. Kadangi žemės sklype yra įsiterpęs bendro naudojimo kelias, todėl jis padalina žemės sklypą į du atskirus sklypus, kas lemia dviejų atskirų žemės sklypų suformavimą atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus. Prie rytinės šio žemės sklypo ribos esantiems ir su juo besiribojantiems žemės sklypams jau anksčiau buvo atlikti tikslūs kadastriniai matavimai, jie atlikti naudojant geodezinius prietaisus. Šie matavimai yra nustatyta tvarka įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Pietinėje dalyje bendraturčiams priklausantis žemės sklypas ribojasi su bendro naudojimo keliu Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog šiaurinės ir vakarinės sklypo ribos kadastrinių matavimų atlikimo metu nustatytos dalyvaujant gretimų žemės sklypų savininkams, su kuriomis jie sutiko, pasirašydami žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose. Parengus žemės sklypų planus nustatyta, kad pamatuotų žemės sklypų plotas yra 6,7788 ha, t. y. ne mažesnis, kaip kad nepagrįstai ir neteisingai nurodo ieškovas, bet netgi truputį didesnis, nei buvo įregistruotas pagal preliminarius matavimus. Dėl to 2024 m. sausio 18 d. buvo kreiptasi į NŽT, kad ši išnagrinėtų paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustatytų žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašytų išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. NŽT 2024 m. vasario 14 d. išvadoje nurodyta, kad ginčo žemės sklypo ribų konfigūracija beveik atitinka laikiname 1997 m. žemės sklypo plane braižytas ribas. Paženklinti du sklypai, nes į dvi dalis žemės sklypą dalina bendro naudojimo kelias. Rytų pusėje sklypų riba sutapatinta su geodeziškai ženklintų sklypų ribomis. Šiaurinėje pusėje paženklintos linijos ilgis yra 92,82 m (64,61 m + 28,21 m), sklypo abrise buvo įrašyta 102 m. (78 m + 24 m). Pietų pusėje paženklintas linijos ilgis 37,98 m atitinka abrise nurodytą šios linijos ilgį - 38 m. Vakarų pusėje ženklinamas sklypas ribojasi su preliminariai ženklintų sklypų, kurio savininkė suderino paženklintas ribas, pasirašydama žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Šios kraštinės ilgis sklypo abrise buvo įrašytas 980 m., paženklinta bendra abiejų sklypų linijų ilgių ir kelio suma 950 m. Nurodoma, kad neatitikimams įtaką galimai padarė anksčiau naudota netiksli kartografinė medžiaga ar techninės klaidos, kad klaidingai šio žemės sklypo ribos (braižytos ir kadastro žemėlapyje, už 14 m. pločio kelio, priskiriant kitam žemės sklypui priklausančios žemės dalį. Išvadoje taip pat nurodyta, kad atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo paskaičiuotas bendras 6,7788 ha žemės plotas (registruotas 6,16 ha žemės plotas), maksimali leistina (ribinė) 6,16 ha žemės sklypo ploto paklaida yra 0,10^6.16 = ±0,2482 ha, o gauta paklaida yra 0,6188 ha (neleistinumo ribose). Pažymėta, jog žemės sklypo savininkai turės galimybę kompensuoti ploto skirtumo vertę valstybei. Tad dėl ieškovo kaltės atsisakant pasirašyti K. K. IĮ (duomenys neskelbtini) matininko sudarytus žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktus, nėra galimybės žemės sklypų įregistruoti, nors matavimai buvo atlikti jau po NŽT išvados gavimo ir suderinus su ieškovu.

5.       Ieškovas S. A. atsiliepimu į priešieškinį prašė priešieškinio netenkinti. Konkrečių nesutikimo su priešieškiniu priežasčių nenurodė. Paaiškino, kad A. Ž. nėra teisėtas žemės sklypo savininkas.

6.       Trečiasis asmuo NŽT atsiliepimu į priešieškinį prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra ir nurodė, jog ieškovui, kuris nesutinka pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir kadastrinių matavimų plano, tenka pareiga įrodyti, jog jo atsisakymas yra pagrįstas. Tad ieškovas turės nurodyti motyvus, aplinkybes, iš kurių bus galima spręsti, kad atsakovo parengta kadastrinių matavimų byla daro neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams, ar tai nėra tiesiog subjektyvios priežastys.

7.       Trečiojo asmens K. K. IĮ (duomenys neskelbtini) atstovas K. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad savo ruožtu A. Ž., nesutikdamas su ieškovo siūlomais matavimais, jo įmonėje užsakė ir jis paruošė žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylas, atliko ženklinimą vietoje. S. A. į 2024 m. sausio 10 d. vykdomą ženklinimą atvyko ir jame dalyvavo, tačiau nesutiko su paženklintomis ribomis bei atsisakė pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymų aktuose, atsisakymą motyvavo tuo, kad esą A. Ž. nėra teisėtas šio sklypo savininkas. Matininkas taip pat paaiškino, kad dėl sklypą dalijančio bendro naudojimo kelio pagal galiojančias žemėtvarkos taisykles buvo suformuoti du žemės sklypai. Prie rytinės sklypo ribos esantiems ir besiribojantiems žemės sklypams jau buvo atlikti tikslūs kadastriniai matavimai ir jie įregistruoti nekilnojamojo turto registre, pietinėje sklypo dalyje riba ėjo su bendro naudojimo keliu (duomenys neskelbtini), todėl matuojamo sklypo ribos buvo labai aiškios, šiaurinės ir pietinės pusių ribos kadastrinių matavimų atlikimo metu nustatytos dalyvaujant gretimų žemės sklypų savininkams, su ribomis jie sutiko, pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktuose. Parengus žemės sklypų planus paaiškėjo, kad pamatuotas bendras plotas sudaro 6,7788 ha, t. y. kiek daugiau nei nuosavybės teise valdo šalys, tačiau tai netrukdo duomenų įregistruoti VĮ Registrų centre pabaigus kadastrinių matavimų bylų rengimo darbus, kadangi žemės sklypo savininkai turės teisę išsipirkti dalį, viršijančią jų nuosavybėje turimą plotą arba trečiuoju sklypų bendraturčiu bus įregistruota valstybė, atitinkamai įregistruota jai tenkanti nuosavybės dalis.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Alytaus apylinkės teismas 2025 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino – leido atsakovui A. Ž. be bendraturčio S. A. sutikimo įregistruoti VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto kadastre ir registre žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinių matavimų tikslinimus, atliktus pagal K. K. IĮ (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 10 d. nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų bylas, įregistruojant 13800 m2 ir 53988 m2 žemės sklypus bei priteisė iš ieškovo atsakovui 3415 Eur bylinėjimosi išlaidas ir priteisė iš ieškovo valstybei 32,31 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

9.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šiuo atveju, tiek ieškovo iniciatyva sudarytos kadastro duomenų bylos pagal UAB „Geodėja“ matavimus, tiek atsakovo iniciatyva sudarytos kadastro duomenų bylos pagal K. K. IĮ (duomenys neskelbtini) matavimus buvo pateiktos derinti NŽT administracijos padaliniui. Tiek ieškovo projektai po atitinkamų pataisymų, tiek atsakovo projektai kadastro duomenų atliktų bylų tikrinimo aktų duomenimis yra pripažinti tinkami registravimui, tačiau abiem atvejais pažymėta, kad projektų pritarimui būtinas kito savininko sutikimas. Pasisakydamas dėl ieškinio pagrįstumo teismas pažymėjo, jog ieškovas nepaaiškino, kodėl jo teikiami matavimai neatitinka nuosavybės teise valdomo ploto, ir ieškovas kėlė visai kitą klausimą - dėl atsakovo esą neteisėto nuosavybės teisės įgijimo į bendrą žemės sklypą, tačiau teismas konstatavo, kad nuosavybės ginčijimas nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas iš šio klausimo nesprendė, o rėmėsi nekilnojamojo turto registro duomenimis. Teismas padarė išvadą, kad mažesnis įbraižytas kadastriniuose matavimuose nei šalys turi nuosavybėje plotas riboja savininkui nuosavybės teisę, toks ribojimas nėra nei pagrįstas, nei būtinas, kadangi iš atsakovo pateiktų nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų bylų matyti, jog matuojant sklypą vietoje ir formuojant jį į du sklypus bei žymint jų ribas buvo reali galimybė suformuoti juos tokio dydžio, kuris atitiktų šalių įteisintą nuosavybės teisę į juos, t. y. sklypų matavimo metu vietovėje laisvos žemės buvo pakankamai. Todėl ieškovo prašomi įregistruoti be bendraturčio sutikimo kadastriniai matavimai nepagrįstai varžo atsakovo teisę valdyti, naudotis ir disponuoti nekilnojamuoju daiktu tokio dydžio, kokį jis yra įgijęs nuosavybės teise.

10.       Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovo pateiktų žemės sklypo kadastrinių matavimų negalima registruoti, kadangi jis nesuderinamas su esama faktine padėtimi. Teismas pabrėžė, jog 2023 m. kovo 30 d. buvo ženklinamas gretimas šalių turimam sklypui valstybei priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ženklinime dalyvavo tiek ieškovas, tiek atsakovas bei kiti gretimybių savininkai, ženklinimą atliko matininkas R. V.. Visi savininkai, tame tarpe S. A., sutiko su matuojamo valstybinio sklypo ribomis ir matavimais, tai patvirtino parašais žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte. Valstybinio žemės sklypo matavimai (10,0580 ha miško paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta tvarka yra įregistruoti VĮ Registro centras nekilnojamojo turto registre, jis pažymėtas kadastro žemėlapyje ir tai patvirtina NTR išrašas, žemės sklypo ribų 2023 m. kovo 30 d. paženklinimo-parodymo aktas ir žemės sklypo planas. Aktualu tai, kad anksčiau braižytame UAB „Geodėja“ plane (2019 m.) pažymėtos ieškovo ir atsakovo sklypo ribos šiuo metu persidengia su valstybinio žemės sklypo riba, t. y. valstybei priklausančio žemės sklypo plane pažymėto riboženklio Nr. 21 posūkio kampo (riboženklio) koordinatė (duomenys neskelbtini) koordinačių sistemoje yra (duomenys neskelbtini), tuo tarpu UAB „Geodėja” 2019 m parengtame 4,0176 ha ploto žemės sklypo plane to paties taško (plane riboženklis Nr. 6) nurodyta kita koordinatė (duomenys neskelbtini), kas  akivaizdžiai rodo planuose įbraižytų sklypų persidengimą. Valstybei priklausančio žemės sklypo ribų duomenys yra įregistruoti, o ieškovo siūlomų kadastrinių matavimų duomenys su jais nesuderinti dėl sklypo rytinės kraštinės persidengimo su valstybiniu sklypu, tad tuo vadovaudamasis teismas ieškinį atmetė.

11.       Vertindamas priešieškinio pagrįstumą teismas pažymėjo, jog ieškovas nenurodė, dėl ko jis prieštarauja K. K. IĮ (duomenys neskelbtini) atliktų kadastro matavimo duomenų įregistravimui, nors ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad planuose įbraižyti didesnio ploto žemės sklypai varžo ieškovo teises, nes ieškovas neketina viršpločio pirkti, teismas šiuos argumentus atmetė kaip deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįstus. Tai, kad atsakovas teikė teismui minėtus kadastrinius matavimus kaip registruotinus, savaime parodė, jog jis yra pasiruošęs sumokėti valstybei už leistiną paklaidą planuose viršijantį plotą, t. y. jį nusipirkti. Tad teismas vertino, kad ieškovo interesai šiuo aspektu niekaip nenukenčia ir tuo atveju, jei savininkai nemokėtų piniginių lėšų už viršijantį jų nuosavybėje turimą plotą, trečiuoju sklypo bendraturčiu dėl leistiną paklaidą viršijančio ploto taptų valstybė, tačiau ir šiuo apsektu ieškovas taip pat nenurodė jokio jo teisių pažeidimo. Teismas konstatavo, kad pagal atsakovo pateiktą žemės sklypų dokumentaciją ji atitinka žemės sklypų formavimą nustatančius teisės aktų reikalavimus, atsakovas galėtų įregistruoti pasikeitusius sklypo kadastrinius duomenis pagal atliktus planus ir tam veiksmui trūksta tik bendraturčio sutikimo. Visi ieškovo argumentai dėl atsisakymo duoti sutikimą registruoti K. K. IĮ (duomenys neskelbtini) atliktus 2024 m. kadastrinius matavimus vertinti kaip nepagrįsti ir konstatuota, kad kadastriniai matavimai registruotini be bendraturčio sutikimo.

12.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškinys buvo atmestas, o priešieškinis patenkintas, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13.       Apeliantas (ieškovas) S. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sutiko, jog ginčo žemės sklypo apelianto iniciatyva UAB „Geodėja“ atlikti matavimai yra pripažinti tinkami registravimui, tačiau kartu prieštarauja, kad UAB „Geodėja“ pagal atsakovo pateiktus žemės sklypo kadastrinius matavimus turėjo galimybę suformuoti sklypus tokio dydžio, kuris atitiktų šalių įteisintą nuosavybę (6,16 ha). Teismas nepripažino, kad atsakovo iniciatyva K. K. IĮ (duomenys neskelbtini) atlikti kadastriniai matavimai viršijantys Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 leistiną paklaidą yra pažeidžiantys minėtą Vyriausybės nutarimą, varžantys apelianto teises bei įpareigojantys jį pirkti valstybinį žemės sklypą. Skundžiamame sprendime neatsižvelgta į tai, jog NŽT patikrinusi UAB „Geodėja“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas, nenustatė jokių neatitikimų. Pažymi, jog atsakovo iniciatyva atlikti kadastriniai matavimai skyrėsi net 0,6188 ha ir taip keturis kartus viršijo minėtame Vyriausybės nutarime nustatytą 0,2482 ha paklaidą. Pirmosios instancijos teismas netgi palaikė tokį atsakovo teisės akto pažeidimą, leisdamas atsakovui jo paties iniciatyva padidintą žemės sklypą išpirkti, taip sudarydamas nelygias sąlygas abiem šalims. Apelianto įsitikinimu, teismas rėmėsi tik vienos šalies argumentais, kadangi dar civilinės bylos nagrinėjimo metu apeliantas prašė apklausti liudytoju UAB „Geodėja“ atstovą A. B., kuris paliudytų ir suteiktų naudingos informacijos apie atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau teismas nemotyvuotai atsisakė minėtą asmenį kviesti liudytoju ir vietoje to liudytoju apklausė K. K. IĮ (duomenys neskelbtini) atstovą ir atsižvelgė į jo paaiškinimus. Tokiais veiksmais pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles. Apelianto vertinimu, byloje yra ginčas dėl žemės sklypo ribų, t. y. dėl nuosavybės teisės į žemę įgyvendinimo, nepažeidžiant kitų asmenų teisių į žemę ir, siekiant išspręsti šią problemą, reikia vadovautis CK 4.45 straipsnio 1 dalies nuostata - jeigu žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Šiuo atveju ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo administraciniu aktu faktiškai išsprendė NŽT, remdamasi UAB „Geodėja“ parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos duomenimis, tačiau teismas šiuo dokumentus nepagrįstai atmetė. Apelianto įsitikinimu, byloje nustačius, kad atlikus ginčo kadastrinius matavimus žemės sklypo riba buvo pakeista atsakovo naudai, darytina išvada, kad kadastrinių matavimų metu atlikti veiksmai pripažintini esminiais pažeidimais, dėl kurių apeliantas neteko teisės teikti pastabas dėl atliktų matavimų ir tokiu būdu buvo pažeisti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1, 32.1.1.2, 32.1.1.3, 32.1.1.4, 32.1.1.5 punktų reikalavimai.

14.       Atsakovas A. Ž. atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti atsakovui iš ieškovo 400 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis įrodinėjimo taisyklėmis tinkamai įvertino bylos įrodymų visetą, išsamiai aptarė ieškinio ir priešieškinio reikalavimų pagrįstumą ir pagrįstai nusprendė ieškinį atmesti. Atsakovo vertinimu, apeliaciniame skunde išdėstyti deklaratyvūs argumentai, jog teismas nevertino visų bylos įrodymų. Pažymi, jog apeliaciniame skunde teigiama, jog tariamai sprendžiant žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo klausimą buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ir kad kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti vertinamos sprendžiant aptariamą klausimą, tačiau atsakovo įsitikinimu sklypo naudojimosi tvarkos klausimas šioje byloje apskritai nebuvo bylos dalyku. Nei viena iš šalių nėra pareiškusi reikalavimo nustatyti naudojimosi ginčo sklypu tvarką, nes šios bylos dalykas - žemės sklypo kadastrinių matavimų įregistravimas be kito bendraturčio sutikimo, o ne naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas. Teismas pagrįstai konstatavo, jog K. K. IĮ (duomenys neskelbtini) matininko K. K. 2024 m. sausio 10 d. atlikti bendraturčių žemės sklypo kadastriniai matavimai pagal atsakovo pateiktą žemės sklypų dokumentaciją atitinka žemės sklypų formavimą nustatančius teisės aktų reikalavimus. Akivaizdu, kad apelianto skunde nurodytas teiginys dėl tariamo „atsakovo teisės akto pažeidimo“ yra visiškai nepagrįstas ir neteisingas. Teismas padarė pagrįstas išvadas, kurių nepaneigia apelianto argumentai, ir išsamiai ištyrė abiejų šalių pateiktus sklypo kadastrinių matavimų dokumentus bei pagrįstai nusprendė, kad pagal atsakovo pateiktą žemės sklypų dokumentaciją ji atitinka žemės sklypų formavimą nustatančius teisės aktų reikalavimus, atsakovas galėtų įregistruoti pasikeitusius sklypo kadastrinius duomenis pagal atliktus planus ir tam veiksmui trūksta tik bendraturčio sutikimo. Pasisakydamas dėl K. K. IĮ (duomenys neskelbtini) statuso byloje atsakovas paaiškina, kad priešingai nei teigia apeliantas, minėta įmonė šioje byloje įtraukta ne kaip suinteresuotas asmuo, o kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antra vertus – pats ieškovas ieškinyje trečiuoju asmeniu įtraukė pagal jo prašymą kadastrinius matavimus atlikusią UAB „Geodėja“ ir to nelaiko pažeidimu. Pažymi, jog byloje nebuvo pareikšti ir nebuvo nagrinėjami jokie ieškovo ar atsakovo reikalavimai dėl kadastrinių matavimų metu sudarytų planų ar aktų panaikinimo, apie ką skunde visiškai nepagrįstai kalba apeliantas. Priešingai nei teigia apeliantas, byloje neginčijamai nustatyta, jog ne atsakovo, bet būtent ieškovo prašymu UAB „Geodėja“ atlikti sklypo kadastriniai matavimai yra akivaizdžiai neteisingi, kadangi būtent šiuose matavimuose neteisingai nustatytos žemės sklypo ribos, o patys kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant Nekilnojamojo turto kadastro nuostatas. Be to, apeliantas aplinkybės, jog UAB „Geodėja“ plane pažymėtos sklypo ribos persidengia su valstybinio žemės sklypo dalimi, neginčijo. Atsakovas kartu su atsiliepimu prašo prijungti naujus įrodymus - K. K. IĮ (duomenys neskelbtini) 2025 m. balandžio 17 d. parengtą bendraturčių žemės sklypų ribų persidengimo brėžinį, patvirtinantį, jog kadastrinių matavimų metu UAB „Geodėja” 2019 m. parengtas žemės sklypo planas neabejotinai yra neteisingas.

15.       Trečiasis asmuo K. K. IĮ (duomenys neskelbtini) atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas, priimtas išanalizavus visus byloje surinktus įrodymus. Trečiojo asmens įsitikinimu, nepagrįsti apelianto argumentai, jog trečiojo asmens atlikti kadastriniai matavimai yra neteisingi. Teismas pagrįstai sprendė, kad pagal atsakovo pateiktą žemės sklypų dokumentaciją ji atitinka žemės sklypų formavimą nustatančius teisės aktų reikalavimus. Trečiasis asmuo kartu su atsiliepimu teikia naujus įrodymus ir prašo juos prijungti - Nekilnojamojo turto kadastre 2025 m. kovo 26 d. įregistruoto gretimo žemės sklypo išrašą, nuosavybės teise priklausančio bendraturčiams I. Ž., D. B. ir J. B., kuris gretimybėje su ieškovo ir atsakovo sklypu ribojasi taškuose Nr. 6 ir Nr. 7. Paaiškina, kad šio žemės sklypo ribos plane visiškai sutampa su parengtu ieškovo ir atsakovo žemės sklypo plane nurodytomis koordinatėmis taškuose Nr. 11 ir Nr. 1. Šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nes, kaip minėta, šio bendraturčiams I. Ž., D. B. ir J. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre tik 2025 m. kovo 26 d., t. y. jau po teismo sprendimo priėmimo ir šis įrodymas patvirtina trečiojo asmens parengtų kadastrinių matavimų teisingumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

16.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

Dėl ginčo esmės

17.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas tarp bendraturčių dėl bendros dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo. Ieškiniu ir priešieškiniu šalys prašė teismo leisti atlikti veiksmus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės objekto tvarkymu, be kito bendraturčio sutikimo. 

18.       Byloje nustatyta, kad S. A. ir A. Ž. yra 6,1600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, bendraturčiai. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis bendraturčiams nuosavybės teise priklauso po ½ dalį šio žemės sklypo.

19.       Siekdami atlikti veiksmus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės objekto tvarkymu, abu bendraturčiai atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – tai veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių fizinių ribų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, nekilnojamojo daikto geometriniai matmenys ir techniniai parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys (duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas). Iš šių įstatymo nuostatų seka, kad kadastrinių matavimų atlikimas yra būtinas veiksmas, norint tinkamai naudotis, valdyti ir disponuoti žemės sklypu, kadastriniai matavimai būtini, kai norima parduoti, dalinti ar sujungti sklypus, statyti pastatus, keisti žemės paskirtį, spręsti ginčus dėl ribų, ar registruoti naujus nekilnojamojo turto objektus.

20.       Ginčo šalys, t. y. abu žemės sklypo bendraturčiai sutinka, kad yra realus poreikis atlikti sklypo kadastrinius matavimus, t. y. veiksmus, susijusius su sklypo tvarkymu, nes šalys ketina spręsti sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir/ar bendraturčių dalių atidalinimo klausimus.

21.       Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad šis ginčas laikytinas ginču dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir jis nagrinėtinas teisme kaip bendraturčių ginčas dėl daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos nustatymo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Reikalavimas, kad bendraturčiai vykdydami kadastrinius matavimus veiktų bendrai, esant sutarimui, yra nustatytas tiek kadastrinių matavimų vykdymo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose, o taip pat tiesiogiai seka iš pačios bendros dalinės nuosavybės esmės. Bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

22.       Priešingai nei teigia apeliantas, toks ginčas dėl nuosavybės įgyvendinimo būdo, nėra susijęs su gretimų sklypų savininkų teisėmis ar interesais. Apeliantas S. A. be pagrindo teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti ginčą remiantis CK 4.45 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Šiame straipsnyje yra reglamentuojami ne bendraturčių tarpusavio santykiai, bet gretimų sklypų savininkų santykiai. Bendraturčių santykiai su kitų gretimų žemės sklypų savininkais yra „išoriniai“ nuosavybės santykiai, o šis ginčas yra „vidinis“ ginčas tarp bendros dalinės nuosavybės bendraturčių. Sprendžiant ginčą tarp bendraturčių, svarbu yra įvertinti bendraturčių interesus, o ne konstatuoti bendraturčių teisę keisti sklypo ribas kaimyninių sklypų sąskaita.

23.       Byloje nustatyta, kad tiek pagal ieškovo, tiek pagal atsakovo užsakytus ir atliktus kadastrinius matavimus, yra siūloma keisti nekilnojamojo daikto tapatybę, t. y. siūloma tikslinti sklypo ribas ir plotą. Taigi, tarp bendraturčių kilusio ginčo esmę sudaro ginčas dėl to, kuris nekilnojamojo daikto tapatybės pasikeitimas labiausiai atitinka abiejų bendraturčių interesus ir ar dėl to nėra pažeidžiamos kurio nors bendraturčio teisės.

24.       Ieškovas S. A. teigia, kad abiejų bendraturčių interesus labiausiai atitinka UAB „Geodėja“ 2019 m. rugpjūčio 7 d. atlikti kadastriniai matavimai, pagal kuriuos būtų galimybė suformuoti ir įregistruoti du naujus 40176 m2 ir 12018 m2 ploto žemės sklypus.

25.       Atsakovas A. Ž. siekia įrodyti, kad bendraturčių interesus labiausiai atitinka K. K. IĮ (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 10 d. atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal kuriuos būtų galimybė suformuoti ir įregistruoti du naujus 13800 m2 ir 53988 m2 ploto žemės sklypus.

26.       Kaip matyti, bendraturčiai sutinka, kad atlikus sklypo kadastrinius matavimus turi būti suformuoti du sklypai, bet yra ginčas dėl suformuotų sklypų ribų ir ploto.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

27.       Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė K. K. IĮ (duomenys neskelbtini) 2025 m. balandžio 17 d. parengtą bendraturčių žemės sklypų ribų persidengimo brėžinį ir prašo šį įrodymą prijungti prie bylos.

28.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

29.       Atsakovo vertinimu, prašomi prijungti dokumentai rodo, kad pagal UAB „Geodėja” 2019 m. parengtą žemės sklypo planą bendraturčių žemės sklypo dalis atitinkama dalimi (1872 m2) persidengia su Lietuvos Respublikai priklausančiu, VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre reikiamai įregistruotu žemės (miško) sklypu, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo pateiktais dokumentais, sprendžia, kad pateikti įrodymai yra reikšmingi klausimo dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, šių papildomų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl nutaria juos priimti. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui įvertinti.

30.       Trečiasis asmuo K. K. IĮ (duomenys neskelbtini) kartu su atsiliepimu taip pat prašo prijungti naujus įrodymus - Nekilnojamojo turto kadastre 2025 m. kovo 26 d. įregistruoto gretimo žemės sklypo išrašą, nuosavybės teise priklausančio bendraturčiams I. Ž., D. B. ir J. B., kuris gretimybėje su ieškovo ir atsakovo sklypu ribojasi taškuose Nr. 6 ir Nr. 7, pažymėdamas, jog šio žemės sklypo ribos plane visiškai sutampa su parengtu ieškovo ir atsakovo žemės sklypo plane nurodytomis koordinatėmis taškuose Nr. 11 ir Nr. 1., o įrodymo pateikimo būtinybė iškilo po apeliacinio skundo gavimo ir objektyviai anksčiau negalėjo būti pateiktas, nes duomenys įregistruoti jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šie nekilnojamojo turto kadastro duomenys yra reikšmingi sprendžiant ginčą dėl šalių parengtų kadastrinių matavimų tinkamumo, o tokių duomenų pateikimas nėra pavėluotas, nes registro duomenys buvo patikslinti po pirmosios instancijos teismo sprendimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas prijungia šiuos naujus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ieškovo parengtų kadastrinių matavimų atitikimo bendraturčių interesams

31.       Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs ieškovo pateiktus UAB „Geodėja“ 2019 m. rugpjūčio 7 d. atliktus sklypo kadastrinius matavimus, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog pagal šiuos matavimus yra teikiamas siūlymas, jog žemės sklypo plotas sumažėtų, o tokia situacija yra nenaudinga bendraturčiams, nes mažina sklypo, o taip pat ir bendraturčių dalių vertę. Toks siūlymas pažeidžia atsakovo, kaip bendraturčio, interesus. Teismas teisingai įvertino, kad sklypo kadastrinius matavimus galima atlikti taip, jog sklypo plotas nemažėtų, dėl to ieškovo teikiamas siūlymas, kuriuo yra siūloma mažinti bendro nuosavybės objekto vertę, yra nepagrįstas. Vien nurodyta aplinkybė sudaro pagrindą atmesti ieškovo ieškinį dėl leidimo tvarkyti bendro naudojimo objektą be atsakovo sutikimo.

32.       Be to, teisėjų kolegija taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas vertina, kad ieškovo parengti kadastriniai matavimai neatitinka viešosios teisės normų, nustatančių tokių matavimų tvarką. Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. spalio 1 d. ženklinimo tikrinimo vietoje aktuose Nr. 04-KDV-84957 ir Nr. 04KDV-84955 pažymėta, kad UAB „Geodėja“ parengtuose 12018 m2 ploto žemės sklypo ir 40176 m2 ploto žemės sklypo kadastriniuose matavimuose ne visų kraštinių išmatavimai atitinka matavimus, nurodytus preliminaruose matavimuose ir nepateiktas paaiškinimas (e. bylos t. 2, b. l. 28, 63). Ieškovas teigia, kad vėliau atliktame Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. lapkričio 28 d. tikrinimo akte Nr. 04-KAM-104224 kadastro bylos trūkumai nefiksuoti, išskyrus tai, kad matavimai nėra suderinti su bendraturčiu A. Ž. (e. bylos t. 2, b. l. 62). Bet kaip matyti, jokių papildomų matavimų ieškovas neatliko, o 2019 m. lapkričio 28 d. tikrinimo akte yra fiksuota situacija pagal kadastrinių matavimų bylą, t. y. netikrinant matavimų ir ribų ženklinimo vietoje. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į atsakovo atsiliepime nurodytus paaiškinimus (e. bylos t. 2, b. l. 140), jog dideli ieškovo teikiamų kadastrinių matavimų trūkumai buvo konstatuoti Nacionalinės žemės tarnybos 2023 m. liepos 27 d. rašte Nr. 4SD-4204-(14.4.104), kuriame nurodyta, jog planas parengtas neteisingai ir turi būti tikslinamas; natūroje sklypo ribos nesikeičia ir atitinka faktinį naudojimą (NŽT raštas žr. e. bylos t. 2, b. l. 151). Prie šio rašto yra pridėta kadastro žemėlapio ištraukos kopija, kurioje nurodyta, kad pagal ieškovo iniciatyva parengtą sklypo planą, viena sklypo kraštinė kerta gretimo sklypo ribas apie 20 m., o kita kraštinė nesiriboja su gretimu sklypu apie 7 m. atstumu (e. bylos t. 2,. b. l. 152). Tas pačias aplinkybes visiškai patvirtina ir atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktas Žemės sklypų ribų persidengimo brėžinys (e. bylos t. 5, b. l. 23).

33.       Nors apeliantas teigia, kad teismas be pagrindo neapklausė UAB „Geodėja” matininko, rengusio kadastrinius matavimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas vertina, kad UAB „Geodėja” atliktų kadastrinių matavimų techniniai trūkumai yra aiškūs ir todėl nebuvo būtina papildomai tirti su tuo susijusių aplinkybių. Paminėtina, kad aiškinamajame rašte matininkas A. B. yra pažymėjęs, kad planas sudarytas pagal tai, kaip nurodė savininkas S. A. apie žemės sklypo naudojimąsi (e, bylos t. 1, b. l. 76). Tikėtina, kad tai ir lėmė sklypo ribų ir ploto neatitikimus.

34.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, t. y. į tai, kad pagal ieškovo parengtus kadastrinius matavimus yra numatytas nemotyvuotas žemės sklypo ploto sumažėjimas ir į tai, kad pagal ieškovo parengtus kadastrinius matavimus iškiltų būtinybė spręsti klausimą dėl sklypo ribų pasikeitimų derinimo su gretimo sklypo savininkais, laikytina, kad ieškovo teikiami siūlymai dėl sklypo tapatumo pasikeitimų neatitinka sklypo bendraturčių interesų.

Dėl atsakovo parengtų kadastrinių matavimų atitikimo bendraturčių interesams

35.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs atsakovo pateiktus K. K. IĮ (duomenys neskelbtini) 2024 sausio 10 d. atliktus sklypo kadastrinius matavimus, taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šie matavimai atitinka bendraturčių interesus ir yra naudingi abiem sklypo bendraturčiams. Nors pagal atsakovo teikiamus kadastrinius matavimus keičiasi sklypo tapatumas, t. y. didėja sklypo plotas ir nežymiai keičiasi ribos, tokie pasikeitimai yra paaiškinti ir jie atitinka faktinį sklypo naudojimą. Nacionalinės žemės tarnybos 2024 m. vasario 14 d. išvadoje (e. bylos t. 3, b. l. 87-89) nurodoma, kad sklypo ribų konfigūracija beveik atitinka 1997 m. laikinajame žemės sklypo plane įbraižytas ribas. Rytų pusėje sklypų ribos sutampa su geodeziškai ženklintų sklypų ribomis, vakarų pusėje sklypas ribojasi su preliminariai ženklinto sklypo ribomis (Nr. (duomenys neskelbtini)). Išvadoje nurodyta, kad netikslumų priežastys yra nustatytos (nulemtos netikslios kartografinės medžiagos ir techninių klaidų sudarant laikiną planą). Atlikus žemės sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus paskaičiuotas bendras 6,7788 ha žemės plotas (registruotas 6,16 ha), ploto pasikeitimai viršija maksimalią leistiną ribą, gauta paklaida -0,6188 ha, tačiau yra galimybė sklypo savininkams kompensuoti ploto skirtumo vertę valstybei, nes sklypo plotas didėja laisvos valstybinės žemės sąskaita.

36.       K. K. IĮ (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys iš kadastro papildomai patvirtina, kad atsakovo ir ieškovo sklypo ribos pagal parengtus kadastrinius matavimus taškuose Nr. 11-1 sutampa su gretimo sklypo geodeziniu ženklinimu, kuris yra suderintas ir įregistruotas.

37.       Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo teikiami sklypo kadastriniai matavimai neturi trūkumų, o pagal Nacionalinės žemės tarnybos teikiamą išvadą sklypo ploto padidėjimas netrukdo matavimų registruoti. Teismas taip pat vertina, kad sklypo tapatumo pasikeitimai dėl padidėjusio ploto bendraturčių interesų nepažeidžia, o kaip tik sukuria galimybę pagerinti nekilnojamąjį daiktą ir kiekvienam bendraturčiui įteisinti didesnę nuosavybės dalį. Kaip teisingai pažymėta teismo sprendime, sklypo ploto padidėjimas neįpareigoja nei ieškovo, nei atsakovo išpirkti padidėjusią sklypo dalį, o tik sukuria tokią galimybę.

38.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia, jog dėl atsakovo teikiamų kadastrinių matavimų registravimo būtų pažeistos ieškovo, kaip sklypo bendraturčio teisės ar interesai.

39.       Kadangi bendraturčiai nesutarė dėl bendros dalinės nuosavybės įgyvendinimo, teismas, remiantis CK 4.75 straipsnio nuostatomis, pagrįstai nusprendė leisti atsakovui įgyvendinti su bendros nuosavybės tvarkymu susijusius veiksmus be ieškovo sutikimo.

40.       Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad šioje byloje ieškovas nėra suformulavęs reikalavimų, kuriais būtų ginčijama atsakovo nuosavybės teisė į daiktą, o ieškovo abejonės dėl to, kokią nuosavybės dalį turi atsakovas bendroje nuosavybėje, t. y. 1/2 ar 1/3, neturi reikšmės sprendžiant ginčą tarp bendraturčių dėl bendros nuosavybės teisės įgyvendinimo.

Dėl procesinės ginčo baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

41.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nuosekliai išnagrinėjo ginčo teisinį santykį, nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

43.       Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas atsakovo naudai, todėl atsakovas turi teisę gauti apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

44.       Atsakovas į bylą pateikė prašymą priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šias išlaidas atsakovas patyrė sumokėdamas advokatui už teisinę konsultaciją ir pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovo prašymas priteisti šias išlaidas yra pagrįstas CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, o išlaidų dydis pagal bylos apimtį ir sudėtingumą taip pat atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose numatytus rekomenduojamą priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydį. Todėl atsakovo prašymas tenkinamas visiškai.

45.       Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

46.       Kiti proceso dalyviai įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Ieškovo S. A. apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Te

Rūta Petkuvienė

Andrius Verikas