Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudž.
byla Nr.1A-181-350-2008
Teisėjas Artūras Ridikas Procesinio
sprendimo kategorija 2.4.8.
(S)
N U T A R T I S
2008 m. birželio 27 d.
Panevėžys
1.2.14.5.3;2.4.8.
Panevėžio
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Ričardo Gilio ir Sigito
Bagdonavičiaus,
sekretoriaujant Onutei Astrauskienei,
dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikienei,
išteisintajam A. B.,
gynėjui advokatui Sauliui Kučiui,
nukentėjusiesiems A. I., T.
I., Š. I.
viešame teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio miesto
apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos ir nukentėjusiųjų T. I. ir A. I. apeliacinius skundus
dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. išteisintas pagal BK 165 str., 1 d., 138 str. 1
d., 140 str. 1 d., 187 str. 1 d., nenustačius jo dalyvavimo šių nusikalstamų
veikų padaryme.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
N U S T A T Ė :
A. B. išteisintas kaltinant
jį tuo, kad jis 2005 m. gruodžio 27 d. apie 14 val. 30 min., apsvaigęs nuo
alkoholio, kartu su dviem tyrimo nenustatytais asmenimis, pabeldęs į A. I. buto, esančio (duomenys neskelbtini) duris, neteisėtai
atvirai prieš savininkės A. I. valią, panaudodamas smurtą
– ranka stumdamas duris atidariusią A. I., įsibrovė į
nukentėjusiosios A. I. gyvenamąją patalpą – butą,
pažeisdamas būsto neliečiamumą, po to A. I. bute sužalojo T. I., suduodamas jam keturis kartus į galvos sritį, o po
smūgių T. I. nugriuvus ant lovos, sudavė gulinčiam ne
mažiau kaip 7 kartus gumine lazda į veido sritį bei kairiąją krūtinės pusę, po
to, užgriūdamas ant jo gulinčio ir suduodamas ne mažiau 3 kartus į galvos
sritį, padarė nukentėjusiajam T. I. lengvą galvos smegenų
sukrėtimą, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimą ir 7-o šonkaulio lūžį,
vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, be to, šaudamas šaunamuoju šratiniu
ginklu ir pataikydamas Š. I. 3 kartus į kairiąją šlaunį
ir kairiąją alkūnę bei nenustatytam asmeniui suduodant nugriuvusiam ant lovos Š. I. gumine lazda į kaktos kairiąją pusę, suduodant ne
mažiau 5 kartus į nugarą, padarė jam kaktos kairės pusės poodinę kraujosruvą, 4
ruožų pavidalo poodines kraujosruvas nugaroje, kairės alkūnės ir kairės
šlaunies žaizdas, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, be to, A. I. bute tyčia sugadino A. I. priklausantį
turtą – numetė ir sudaužė televizorių „Philips“ 600 Lt vertės ir televizorių
„Seg“ 300 Lt vertės, padarydamas 900 Lt turtinę žalą.
Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo
prokuroro pavaduotoja apeliaciniu skundu
prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį
nuosprendį, kuriuo A. B. nuteisti: pagal BK 165 str. 1 d.
laisvės apribojimu 5 mėn.; pagal BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėn.; pagal
BK 187 str. 1 d. laisvės apribojimu 7 mėn., pagal BK 138 str. 1 d. laisvės
apribojimu 1 m.. Vadovaujantis BK 63 str. 1
d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir
paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 m. 9 mėn. Vadovaujantis BK 48 str. 2 d., 3 d., 6 d. 3 p., 5
p., įpareigoti A. B. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir iki 2008-01-01
neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse
organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Skunde nurodo,
kad apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos
aplinkybių, todėl A. B. išteisintas nepagrįstai. Teismas
pripažino, kad įvykio vietos apžiūros metu nukentėjusiųjų bute rastas raktas
yra nuo K. T. buto, kur gyvena ir kaltinamasis A.
B., durų, tačiau padarė netinkamą išvadą,
kad įvykio vietoje rastas raktas pateko į nukentėjusiųjų butą ne iš paties A. B. drabužių. Ikiteisminio
tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusieji Š. I.,
T. I., A. I. ir liudytojas S. I. parodė, kad
svetimą raktą bute rado tuoj po
įvykio, kai, pažeidus buto neliečiamybę, buvo sumušti broliai Š.
I. ir T. I. bei sudaužyti A. I. priklausantys
televizoriai, visi jie nurodė konkrečią rakto radimo vietą, jų parodymai nuoseklūs, todėl nėra pagrindo jais
netikėti. Be to, teismo išvada, kad nusikalstamas veikas padarė kiti bare buvę
asmenys, nepagrįsta jokiais įrodymais, o iš bylos medžiagos matyti, kad
motyvą padaryti žalos Ivanovų šeimai, ypatingai T. I.,
turėjo tik išteisintasis, kuris prieš tai
vykusio konflikto metu buvo nukentėjęs nuo T. I.. Nors
teismas ir nepripažino įrodymu asmens
parodymo atpažinti protokolo, motyvuodamas tuo, kad Š. I. jau anksčiau pažinojo A. B. ir,
susiedamas įvykį bute su bare kilusiu konfliktu,
atpažindamas išteisintąjį, galėjo sąžiningai klysti, tačiau nepagrįstai
nesirėmė nukentėjusiojo Š. I. parodymais, kuriais jis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek
teisminio nagrinėjimo metu
patvirtino, kad asmuo, kuris 2005 m. gruodžio 27 d. su kauke ant galvos su
dviem asmenimis įsibrovė į butą ir šaudė į jo brolį, yra A. B..
Prokurorė teigia, kad išteisintojo A. B. ikiteisminio tyrimo ir teisminio
nagrinėjimo metu duoti parodymai kelia pagristų abejonių. 2005 m. gruodžio 30 d., t. y. tuoj po
nusikalstamų veikų padarymo, jis apklausiamas parodė, kad visus savo raktus nešiojasi ryšulyje, kartu
susegtus, neprisiminė ar 2005 m. gruodžio 27 d. iš namų jis išėjo su ryšuliu raktų, ar
atsisegęs buto raktą atskirai, negalėjo paaiškinti kaip jo buto raktas atsidūrė Ivanovų bute, tačiau 2006 m. gruodžio 20 d. apklausiamas įtariamuoju jis nurodė, kad buto raktą atsegė nuo raktų ryšulio ir įsidėjo į
džemperio kišenę. Išteisintojo parodymai buvo nenuoseklūs, tačiau teismas nepagrįstai neatsižvelgę į
šią aplinkybę. Prokurorė nurodo, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nepagrįstai
rėmėsi liudytojos K. T. parodymais, kad ji 2005 m. gruodžio 27 d. 13 val. 30 min., grįžusi namo iš darbo, rado A. B.,
kuris tą dieną nebeišėjo iš namų, nes ta aplinkybė, kad K. T. 2005 m. 27 d. baigė darbą parduotuvėje 13 val. 30 min., nepatvirtina, kad kaltinamasis A. B. apie 14 val. 30 min. nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų.
Liudytojos parodymai atitinka A. B. parodymus, tačiau
prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms. K. T. su
A. B. gyvena faktinėje santuokoje ir jos duoti parodymai
vertintini kritiškai, kaip bandymas padėti A. B. išvengti
baudžiamosios atsakomybės.
Apeliaciniu skundu nukentėjusieji T. I.
ir A. I. teigia nesutinkantys su išteisinamuoju
nuosprendžiu ir prašo A. B. pripažinti kaltu pagal jam
inkriminuotus kaltinimus.
Teismo
posėdyje nukentėjusieji bei jų atstovas prašo skundus tenkinti, prokurorė prašo
nukentėjusiųjų skundus tenkinti, prokuratūros- tenkinti iš dalies, išteisintasis
ir jo gynėjas prašo apeliacinius skundus atmesti.
Apeliaciniai
skundai atmestini.
Pirmos
instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
A. B. kaltė, prokurorų nuomone, neginčytinai įrodyta tuo, kad
pastarasis turėjo motyvą keršyti Š. I. už šūvį į jį bare
betarpiškai prieš šioje byloje nagrinėjamą įvykį, tuo, kad po įvykio Ivanovų
bute buvo rastas raktas nuo buto, kuriame gyvena A. B. ir
tuo, kad Š. I. kategoriškai atpažino A.
B. kaip asmenį, įsiveržusį į jų butą bei ten šaudžiusį į jį bei į T. I.. Tai, kad A. B. turėjo motyvą
keršyti, įrodyta baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visetu. Kad betarpiškai
prieš nagrinėjamą įvykį tarp A. B. ir Š.
I. bare buvo įvykęs konfliktas, kurio metu Š. I. dujiniu
pistoletu šovė į A. B.. Šio įvykusio fakto niekas
neginčija, todėl nėra prasmės jo detaliau aptarinėti.
Tačiau
šiuo atveju būtina nustatyti, kad A. B. tikrai buvo
įsibrovęs į Ivanovų butą ir ten atliko kitus jam inkriminuotus nusikalstamus
veiksmus.
Dėl
atpažinimo
Nukentėjusysis
Š. I. savo 2005-12-29 apklausoje nurodė, kad jis iš karto
atpažino, jog asmuo, buvęs jų bute su kauke ir šaudęs į jį bei jo brolį, buvo
tas pats, su kuriuo jis prieš tai konfliktavo bare. Šį asmenį jis atpažino iš
ūgio, sudėjimo, judesių, gestikuliacijos (T.1 b.l. 43-45) Iš bylos medžiagos
matyti, kad po šios nukentėjusiojo apklausos jam buvo parodyti atpažinti
asmenys ir Š. I. iš veido bruožų ir pečių atpažino A. B. kaip asmenį, su kuriuo konfliktavo bare ir šio
atpažinimo metu patvirtino, kad A. B. iš galvos formos,
ūgio, kūno sudėjimo atpažino kaip buvusį jų bute su kauke (T.1 b.l. 58-61)
Tačiau A. B. Š. I. nebuvo parodytas
su kauke, todėl atliktas šis procesinis veiksmas jokios informacijos, kuri
galėtų patvirtinti Š. I. parodymus, jog jis tikrai
atpažino A. B. kaip asmenį su kauke, nesuteikė. Be to, Š. I. byloje pirmą kartą buvo apklaustas 2005-12-27, t.y. iš
karto po įvykio ir šioje apklausoje nurodė, kad jų bute šaudęs asmuo buvo su
kauke, todėl jo neatpažintų ir nurodė, kad, jo manymu, užpuolimas įvyko dėl
konflikto su iš matymo pažįstamu asmeniu bare (T.1 b.l. 41-42) Taigi, šios
apklausos metu Š. I. užpuolimą bute siejo tik su
konfliktu bare, tačiau jo nesiejo konkrečiai su asmeniu, su kuriuo ten konfliktavo
ir nenurodė, kad šis asmuo užpuolime dalyvavo, nors teigė, jog bare
konfliktavusį asmenį jau anksčiau pažinojo iš matymo.
Tokio parodymų neatitikimo apklausiamas apeliacinės
instancijos teisme Š. I. taip pat negalėjo paaiškinti.
Kiti asmenys- T. I., A.
I., S. I., buvę bute, juos užpuolusių asmenų
neįsidėmėjo. T. I. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek
teisme nurodė, kad asmuo, buvęs jų bute su kauke, buvo panašaus ūgio ir
sudėjimo, kaip A. B., kurį jis taip pat matė bare, tačiau,
kad A. B. buvo jų bute, patvirtinti negali.
Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo Š.
I. parodymus laikyti nuosekliais ir absoliučiai patikimais. Iš šio
nukentėjusiojo parodymų viseto darytina išvada, kad iš tikrųjų jis užpuoliko su
kauke užpuolimo metu nepažino ir neatpažino A. B., o
praėjus kuriam laikui po įvykio, sąmonėje siedamas užpuolimą su konfliktu bare,
įsiteigė, jog užpuolikas buvo būtent A. B..
Dėl rakto
Iš įvykio vietos apžiūros, kratos ir daiktų apžiūros
protokolų matyti, kad 2005-12-27 įvykio vietoje rastas durų raktas yra tapatus
raktui, išimtam 2007-12-29 kratos metu bute, kuriame gyvena A.
B. (T.1 b.l. 19-22, 96-99).
A. B. parodė, kad
raktą jis galėjo pamesti konflikto bare metu, rengdamasis po šūvio užsidegusį
džemperį. Kaip matyti iš Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamosios bylos
Nr.1-341-591/2006, kurioje dėl įvykio bare nuteistas T. I.,
2006-05-02 teisiamojo posėdžio protokolo, liudytojai R. K. ir
A. B. parodė, kad A. B. nusirengė užsidegusį
džemperį ir jį numetė. (T.2 b.l. 51,52). Be to, šioje byloje priimtu
įsiteisėjusiu nuosprendžiu T. I. pripažintas kaltu šūviu
sugadinęs A. B. megztinį (T.2 b.l. 55-56)
Apeliacinės instancijos teisme A. B. parodė,
kad pirmą kartą apklausiamas įtariamuoju šioje byloje jis apie džemperio
užsidegimą ir nusivilkimą bare neminėjo todėl, kad smulkiau apie įvykį bare
nebuvo klausinėjamas.
Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo netikėti A. B. parodymais apie galimas rakto praradimo aplinkybes.
Todėl, nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas V.
V. parodė, kad po konflikto bare iš baro Ivanovai išėjo vieni pirmųjų ir
jis nematė, kad jie ką nors išsineštų, tai nepaneigia minėtų A.
B. parodymų ir nereiškia, kad A. B. rakto neprarado.
Taigi, šiuo atveju rakto, nuo buto, kuriame gyvena A. B.,
atsiradimo Ivanovų bute faktas nepatvirtina aplinkybės, kad A.
B. buvo Ivanovų bute ir darytina išvada, kad šį A. B. pamestą
raktą į Ivanovų butą galėjo atnešti bet kas.
Dėl kitų bylos aplinkybių
Nėra pagrindo abejoti byloje nustatyta aplinkybe, kad
įvykis Ivanovų bute buvo 2005 m. gruodžio 27 d. apie 14.30 val.
Liudytoja
K. T. pirmos instancijos teisme parodė, kad tą dieną ji į
namus grįžo apie 13.30 val., A. B. buvo namuose ir niekur
išėjęs nebuvo. Pažymėtina, kad ši liudytoja ir ikiteisminio tyrimo metu apie
šią aplinkybę du kartus- 2005 m. gruodžio 29 ir 30 dienomis davė analogiškus
parodymus (T.1 b.l.88-90). Be to, ši liudytoja parodė, kad ji plovė A. B. akis. Vienoje jo akyje kontaktinio lęšio nebuvo, o
kitoje- tik lęšio dalis ir kad A. B. turėjo vieną lęšių
komplektą.
K. T. parodymus davė
būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir davusi priesaiką,
todėl netikėti ja vien todėl, kad ji gyvena kartu A. B.,
nėra jokio pagrindo, juo labiau, kad jos parodymai apie 2005-12-27 grįžimo į
namus laiką iš dalies patvirtinti ir pirmos instancijos teisiamajame posėdyje
apžiūrėtoje parduotuvės, kurioje dirba ši liudytoja, kasos knygoje esančiu
įrašu apie kasos uždarymo laiką (T.2 b.l. 36), o jos parodymus apie kontaktinių
lęšių sugadinimą- minėtas 2006-05-03 nuosprendis Panevėžio miesto apylinkės
teismo baudžiamojoje byloje Nr.1-341-591/2006, kuriuo T. I. pripažintas
kaltu 2005-12-27 apie 11.30 val. šūviu sugadinęs A. B. kontaktinius
lęšius (T.2 b.l. 55-56)
Iš byloje esančios pažymos matyti, kad A.
B. abiejų akių regėjimas be akinių-0,1 (T.2 b.l.26)
Taigi, visos šios aplinkybės- kad A. B. įvykio
dieną nuo 13.30 val. iš savo buto nebuvo išėjęs, kad A. B. labai
silpnas regėjimas, kad prieš nagrinėjamą įvykį buvo sugadinti jo kontaktiniai
lęšiai, kito jų komplekto A. B. neturėjo, niekas iš
nukentėjusiųjų neparodė, kad asmuo, buvęs bute su kauke, būtų buvęs su akiniais
rodo, jog A. B. nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo
metu buvo savo namuose. Taip pat neįtikima, kad jis, būdamas be akinių, esant
apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytai aplinkybei, kad jo akių lęšiai buvo
sugadinti, galėjo būti nukentėjusiųjų bute.
Taip pat nukentėjusieji nurodė, kad vienas iš juos
užpuolusių asmenų, po užpuolimo kreipėsi į kitą kartu buvusį asmenį,
pavadindamas jį Sigiu. Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių A.
B. bei K. T. parodymus, kad tarp A.
B. pažįstamų nėra žmogus tokiu vardu, todėl nėra pagrindo atmesti ir
prielaidą, kad nagrinėjamas užpuolimas nėra susijęs su konfliktu bare.
Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo išvadai,
kad A. B. padarė jam inkriminuojamas veikas, todėl nėra
pagrindo ir naikinti apylinkės teismo nuosprendžio.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u
t a r ė :
Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo
prokuroro pavaduotojos ir nukentėjusiųjų T. I. ir A. I. apeliacinius skundus atmesti.
Kolegijos
pirmininkas Algirdas
Gaputis
Teisėjai
Ričardas
Gilys
Sigitas Bagdonavičius