Administracinė byla Nr. eI3-6644-609/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00981-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.6; 17.7; 55.1.3

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 3 d.

Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Neringos savivaldybės administracijos prašymą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl rašto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėja Neringos savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. vasario 26 d. rašto Nr. 2D-3006 „Dėl statinių teritorijoje ties (duomenys neskelbtini)“ dalį, kuria atsisakyta imtis keturių laikinųjų statinių, esančių teritorijoje ties (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Prekybiniai nameliai), nugriovimo procedūrų pagal Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punktą (toliau – ir Skundžiamas raštas) ir įpareigoti atsakovę imtis Prekybinių namelių nugriovimo procedūrų pagal Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punktą. 

Skunde nurodo, jog po to, kai 2020 m. kovo 3 d. Neringos savivaldybės administracijoje buvo gautas anoniminis skundas „Dėl statinių esančių teritorijos adresu (duomenys neskelbtini)“, 2020 m. balandžio 14 d. raštu Nr. (4.16) V15-948 „Dėl statinių, esančių teritorijoje ties (duomenys neskelbtini)“ ji kreipėsi į Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą bei informavo, kad teritorijoje ties (duomenys neskelbtini), yra neteisėtai užimta valstybinė žemė, nes joje stovi Prekybiniai nameliai be statybą leidžiančių dokumentų, prašė pagal kompetenciją atlikti patikrinimą ir nustačius, kad Prekybiniai nameliai stovi be teisinio pagrindo, imtis priemonių dėl jų nukėlimo/ nugriovimo. Papildomai raštais, teiktais 2020 m. gegužės 12 d. ir 2020 m. birželio 1 d., buvo pateikta informacija apie ginčo teritorijoje stovinčius Prekybinius namelius, t. y. buvo pateikti duomenys apie galimus Prekybinių namelių savininkus/naudotojus, archyvinės valstybinės žemės nuomos sutartys, išlikę Prekybinių namelių projektai bei kiti su ginčo esme susiję dokumentai. Pareiškėja nesutinka su Skundžiamojo rašto dalimi, kuria jos prašymą atsisakyta nagrinėti. Nesutinka su argumentu, kad Inspekcija nevykdo laikinų statinių nugriovimo, pasibaigus jų naudojimo terminui, procedūrų. Teigia, kad Prekybiniai nameliai yra laikini statiniai, kurių statybą leidžiančius dokumentus išdavė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės statybos inspekcijos Neringos tarnyba. Pažymi, kad Prekybinių namelių naudojimo terminas yra pasibaigęs. Mano, kad būtent atsakovei kyla pareiga inicijuoti šių statinių nugriovimo procedūras,  Prekybinių namelių savininkams / valdytojams pateikiant reikalavimus nugriauti statinius, o reikalavimų nevykdymo atveju,  kreipiantis į teismą  su reikalavimais dėl Prekybinių namelių nugriovimo. 

Cituoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punktą. Pažymi, jog Statybos įstatymas imperatyviai nustato, kad už laikinųjų statinių griovimo procedūrų inicijavimą atsako tas viešojo administravimo subjektas, kuris išdavė statiniui statybą leidžiantį dokumentą. Teigia, kad atsakovė neginčija, jog Prekybinių namelių statybai statybos leidimus išdavė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės statybos inspekcijos Neringos tarnyba, neprieštarauja, jog ji yra Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės statybos inspekcijos Neringos tarnybos teisių ir pareigų statybos srityje perėmėja.

Pareiškėjos teigimu, jos cituotas teisinis reglamentavimas reiškia, kad atsakovė privalo teikti reikalavimus Prekybinių namelių savininkams / naudotojams bei nustatyti terminą, per kurį jie turi nukelti/nugriauti Savininkams/ naudotojams to nepadarius, atsakovė turėtų kreiptis į teismą dėl šių namelių nugriovimo.

Mano, jog atsakovė, kaip viešojo administravimo institucija, privalo veikti, paisydama ne tik išimtinai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) nuostatų.

Nesutiktina su kitu Skundžiamojo rašto argumentu, kad Prekybinių namelių griovimo procedūras turi organizuoti Neringos savivaldybės administracija. Pažymi, kad Neringos savivaldybės administracija 2015 ir 2019 metais prekybinių namelių savininkams / naudotojams teikė reikalavimus geranoriškai nugriauti statinius. Tokius pareiškėjos veiksmus vertina kaip bandymą neteisminiu keliu spręsti susidariusią netoleruotiną situaciją, kai valstybinėje žemėje apie 20 metų nelegaliai stovi Prekybiniai nameliai. Nors pareiškėja geranoriškai prašė Prekybinių namelių savininkus / naudotojus pašalinti statinius, į tokius prašymus jie nereagavo. Pažymi, kad Neringos savivaldybės administracija neturi kompetencijos kreiptis į teismą ir Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punkto pagrindu reikalauti priverstinio Prekybinių namelių griovimo. Mano, jog šiuo atveju vienintelė kompetentinga institucija yra atsakovė.

Pažymi, jog priešingai, nei teigiama Skundžiamajame rašte, nei pareiškėja, nei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nėra priėmusios administracinių sprendimų dėl Prekybinių namelių pašalinimo. Vertina, jog rašytiniai prašymai pašalinti laikinuosius statinius  statinių savininkams / naudotojams nėra teisiškai įpareigojantys. Teigia, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neturi įgaliojimų teismine tvarka reikalauti Prekybinių namelių  pašalinimo. Nei Neringos savivaldybės administracijos, nei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos siųsti raštai Prekybinių namelių savininkams nėra administraciniai sprendimai, nes neturi privalomumo požymio. Privalomumo požymį galėtų turėti tik atsakovės Prekybinių namelių savininkams/valdytojams pateikti reikalavimai pašalinti laikinuosius statinius, nes tokio reikalavimo privalomumas kyla iš Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punkto nuostatų.

Pareiškėjos teigimu, atsakovės neveikimas ne tik prieštarauja konstituciniam principui, jog valdžios institucijos tarnauja žmonėms. Jos vertinimu, atsakovės neveikimas trukdo Neringos savivaldybės administracijai tinkamai įgyvendinti ginčo teritorijos plėtrą. Pareiškėja pažymi, kad šiai teritorijai galioja Neringos savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. T1-47 „Dėl Nidos pajūrio rekreacinės zonos detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintas detalusis planas, pagal kurį ginčo teritorijoje turi būti formuojamas naujas žemės sklypas, kurio paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Neringos savivaldybės administracija turėtų atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir jį įregistruoti viešajame registre. Nepašalinus Prekybinių namelių, jie turėtų būti pažymėti suformuotame žemės sklype ir Neringos savivaldybės teisės į šio žemės sklypo naudojimą ar disponavimą būtų suvaržytos.

Atsiliepime į skundą Inspekcija nurodė, jog buvo atliktas tyrimas pagal Neringos savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 14 d. rašte Nr. (4.16)V15-948 „Dėl statinių esančių teritorijoje ties (duomenys neskelbtini)“, papildytame raštais 2020 m. gegužės 12 d. Nr. (4.16)V15-1129 „Dėl privalomojo nurodymo“ ir 2020 m. birželio 1 d. Nr. (4.16)V15-1265 „Dėl statinių teritorijoje ties (duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją apie valstybinėje žemėje Neringos mieste, ties (duomenys neskelbtini), galimai neteisėtai pastatytus Prekybinius namelius

2020 m. birželio 18 d. ir 2020 m. rugsėjo 3 d. buvo atlikti faktinių duomenų patikrinimai vietoje. 2020 m. birželio 18 d. buvo atliktas pastatų, naudojamų V. Č. ir V. L., esančių teritorijoje ties (duomenys neskelbtini), patikrinimas vietoje ir 2020 m. liepos 10 d. surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1374. 2020 m. rugsėjo 3 d. atliktas pastato, kurį naudoja S. Č., esančio teritorijoje ties (duomenys neskelbtini), patikrinimas ir 2020 m. rugsėjo 7 d. surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1819. 2020 m. rugsėjo 3 d. buvo atliktas pastato, kurį naudoja Z. K., esančio teritorijoje ties (duomenys neskelbtini), patikrinimas ir 2020 m. rugsėjo 7 d. surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1818. Nebuvo tikrinamas pastatas, kurį naudoja uždaroji akcinė bendrovė „Auksinė smiltis“ (toliau – ir UAB „Auksinė smiltis“), esantis teritorijoje ties (duomenys neskelbtini), nes pradėjus patikrinimą paaiškėjo aplinkybė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-826-1032/2020, iškelta ieškovės UAB „Auksinė Smiltis“ atsakovei Neringos savivaldybės administracijai dėl 2019 m. liepos 12 d. reikalavimo pašalinti statinius panaikinimo, kurioje Neringos savivaldybės administracija yra pareiškusi priešieškinį UAB „Auksinė smiltis“ dėl įpareigojimo nugriauti laikinąjį statinį (duomenys neskelbtini).

Neringos savivaldybės administracija Inspekcijos 2020 m. spalio 20 d. raštu Nr. 2D-15063 „Dėl statinių teritorijoje ties (duomenys neskelbtini)“ buvo informuota, kad vadovaujantis patikrinimo metu galiojančių Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – Taisyklės) 48.1 punktu, prašymo dalies dėl teritorijoje ties (duomenys neskelbtini) esančio pastato, kurį naudoja UAB „Auksinė smiltis“, statybos teisėtumo nagrinėjimas nutraukiamas, paaiškėjus Taisyklių 46.5 nurodytoms aplinkybėms.

Išnagrinėjus kartu su Neringos savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 14 d. raštu Nr. (4.16)V15-948 „Dėl statinių esančių teritorijoje ties (duomenys neskelbtini)“, papildytu raštais 2020 m. gegužės 12 d. Nr. (4.16)V15-1129 „Dėl privalomojo nurodymo“ ir 2020 m. birželio 1 d. Nr. (4.16)V15-1265 „Dėl statinių teritorijoje ties (duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus, V. Č., V. L., S. Č. ir Z. K. raštu ir žodžiu pateiktus paaiškinimus ir dokumentus, susijusius su statinių teritorijoje ties (duomenys neskelbtini) statyba ir įsigijimu, buvo nustatyta:

1. 1998 m. gegužės 22 d. statybos leidimą Nr. 30-R uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos spauda“ Klaipėdos agentūrai (toliau – ir UAB „Lietuvos spauda“ Klaipėdos agentūra) rekonstruoti laikiną statinį spaudos kioską - skaityklą išdavė Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos Valstybinės statybos inspekcijos Neringos tarnyba. Statybos leidime nurodytas leidimo galiojimo terminas – iki 1998 m. rugpjūčio 30 d. Statinio priėmimo naudoti akte fiksuota, kad pastatas priimamas naudoti iki 2001 m. vasario 4 d. Turėdama statybą leidžiantį dokumentą, UAB „Lietuvos spauda“ Klaipėdos agentūra šį statinį rekonstravo, tačiau jį privalėjo nugriauti iki 2001 m. vasario 4 d., konstatuota, jog laikinas statinys prekybos kioskas - skaitykla valstybinėje žemėje stovi neteisėtai.

Įvertinus patikrinimo metu pateiktos 2009 m. vasario 11 d. kiosko - skaityklos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, padaryta išvada, kad laikiną prekybos kioską – skaityklą su priestatu savo lėšomis turėtų nugriauti V. Č.

Nustatyta, kad reikalavimus dėl laikino statinio pašalinimo ir teritorijos sutvarkymo V. Č. Neringos savivaldybės administracija teikė du kartus: pirmąjį, vadovaujantis Statybos įstatymo 35 straipsnio 3 dalimi, V. Č. teikė 2015 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. (4.17)V15 „Reikalavimas dėl prekybos kiosko prie Nidos pliažo, Neringoje“; pakartotinį, vadovaujantis Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punktu, V. Č. teikė 2019 m. liepos 12 d. raštu Nr. (4.17)V15-1545 „Pakartotinis reikalavimas dėl prekybos kiosko prie Nidos pliažo, Neringoje“.

2. 1997 m. birželio 10 d. statybos leidimą Nr. 21 V. L. statyti laikiną kilnojamą prekybinį kioską (3 metams) išdavė Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos Valstybinės statybos inspekcijos Neringos tarnyba. Statybos leidime nurodytas leidimo galiojimo terminas – iki 2000 m. birželio 2 d.

Statytojos V. L. pastatytas laikinas kilnojamasis prekybinis kioskas priimtas naudoti 1998 m. vasario 25 d. Klaipėdos apskrities valdytojo 1996 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1073 paskirtos komisijos priėmimo naudoti akte fiksuota, kad pastatą leidžiama naudoti iki 2000 m. birželio 2 d., konstatuota, kad laikiną visuomeninio maitinimo pastatą V. L. privalėjo nugriauti iki 2000 m. birželio 2 d.

Nustatyta, kad reikalavimus dėl laikino statinio pašalinimo ir teritorijos sutvarkymo V. L. Neringos savivaldybės administracija teikė du kartus: pirmąjį, vadovaujantis Statybos įstatymo 35 straipsnio 3 dalimi, V. L. teikė 2015 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. (4.17)V15-1858 „Reikalavimas dėl prekybos kiosko prie Nidos pliažo, Neringoje“; pakartotinį, vadovaujantis Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punktu, V. L. teikė 2019 m. liepos 12 d. raštu Nr. (4.17)V15-1546 „Pakartotinis reikalavimas dėl prekybos kiosko prie Nidos pliažo, Neringoje“.

             3. Neringos miesto savivaldybės valdybos 1997 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 123 nuspręsta leisti A. Š. pasistatyti prekybinį kioską priepliažio zonoje prie „Vasaros“ valgyklos pagal suderintą projektą ir darbus vykdyti, gavus Valstybinės statybos inspekcijos leidimą. Statybos leidime nurodytas leidimo galiojimo terminas – iki 1999 m. balandžio 26 d.

Duomenų apie prekybinio kiosko statybos užbaigimą, priėmimo naudoti akto išdavimą nėra. Statinio kadastrinių matavimų byloje, kurią 2004 metais parengė VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, nurodyti statinio statybos pradžios metai – 1998 metai, statybos pabaigos metai – 2004 metai.

Patikrinime dalyvavęs S. Č. prisistatė pastato naudotoju, kuris rūpinasi pastatu, jį nuomoja, moka mokesčius. Kaip paveldėjimo teisę įrodantį dokumentą po patikrinimo pateikė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2012 m. gruodžio 6 d. išrašą, iš kurio matyti, kad nuo 2012 m. gruodžio 6 d. A. Š. įmonės savininkas yra S. Č., išraše yra duomenys apie A. Š. mirties datą –(duomenys neskelbtini).

Atsakovė cituoja Statybos įstatymo (akto redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 56 dalį, kurioje nustatyta, kad statinio naudotojas yra statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu.

Teigia, kad  laikinas prekybos kioskas ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruotos, statinio savininkas ir naudotojas, mirus A. Š., nenustatytas. S. Č. dokumentų, kurių pagrindu galėtų būti pripažintas prekybos kiosko, kurį pastatė statytoja A. Š., savininku ir naudotoju, nepateikė, atsakovės vertinimu, S. Č. negalima laikyti teisėtu statinio naudotoju.

A. Š. laikiną prekybos paskirties pastatą pastatė, turėdama statybą leidžiantį dokumentą, tačiau šį statinį privalėjo nugriauti iki statybos leidime nustatyto termino – 1999 m. balandžio 26 d., konstatuota, kad laikinas prekybos paskirties pastatas valstybinėje žemėje stovi neteisėtai. 

Kadangi dėl A. Š. pastatyto laikino prekybos paskirties pastato pašalinimo ir teritorijos sutvarkymo Neringos savivaldybės administracija reikalavimo nepateikė, tikrinimo metu buvo konstatuota, kad teisės aktų nustatyta tvarka turėtų būti atlikta šio statinio naudojimo priežiūra, nustačius statinio savininką ar naudotoją, vadovaujantis Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punktu jam turėtų būti pateiktas reikalavimas pašalinti statinį ir sutvarkyti teritoriją.

4. Neringos miesto savivaldybės mero 1997 m. gegužės 7 d. patvirtinta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. 21 0,0055 ha komercinei veiklai skirtas valstybinės žemės sklypas centrinio paplūdimio priepliažio zonoje Nidos gyvenvietėje trijų metų laikotarpiui išnuomotas L. K. 2000 m. liepos 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 2000/03 Z. K. trijų metų laikotarpiui buvo išnuomotas 0,0129 ha valstybinės žemės sklypas prie pastato.

2001 m. gegužės 23 d. statybos leidimą Nr. 23L Z. K. rekonstruoti laikiną prekybinį kioską-vasaros kavinę (duomenys neskelbtini) išdavė Klaipėdos apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Neringos m. tarnyba. Statybos leidime nurodytas leidimo galiojimo terminas – iki 2002 m. gegužės 17 d.

Statytojos Z. K. rekonstruotas laikinas statinys „Kavinė baras“ (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2003 m. gegužės 30 d. pažyma Nr. VSI-P 292 buvo pripažintas tinkamu naudoti trijų metų laikotarpiui.

Z. K. laikiną prekybinį kioską-vasaros kavinę rekonstravo, turėdama statybą leidžiantį dokumentą, tačiau šį statinį privalėjo nugriauti iki 2006 m. gegužės 30 d., nes toks terminas buvo nurodytas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus laikino statinio (duomenys neskelbtini) 2003 m. gegužės 30 d. pripažinimo tinkamu naudoti pažymoje Nr. VSI-P.

Reikalavimus dėl laikino statinio pašalinimo ir teritorijos sutvarkymo Z. K. Neringos savivaldybės administracija teikė du kartus: pirmąjį, vadovaujantis Statybos įstatymo 35 straipsnio 3 dalimi, Z. K. teikė 2015 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. (4.17)V15-1859 „Reikalavimas dėl prekybos kiosko prie Nidos pliažo, Neringoje“; pakartotinį, vadovaujantis Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punktu, Z. K. teikė 2019 m. liepos 12 d. raštu Nr. (4.17)V15-1543 „Pakartotinis reikalavimas dėl prekybos kiosko prie Nidos pliažo, Neringoje“.

Atsakovė pažymi, kad patikrinimo metu nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje informacijos apie teritorijoje, kurioje yra patikrinimo metu tikrinti statiniai ties (duomenys neskelbtini), įregistruotus žemės sklypus nėra. Duomenų apie šių statinių įregistravimą Nekilnojamojo turto registre taip pat nėra.

Taip pat pažymi, kad iš Inspekcijai teiktų dokumentų buvo nustatyta, kad laikini statiniai – prekybos kioskai buvo statomi/rekonstruojami laikotarpiu nuo 1997 m. iki 2002 m.

Nurodo apie kasacinio teismo praktikoje suformuluotą taisyklę, kad klausimas dėl statinio statybos teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012, 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2013, 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017).

Cituoja Statybos įstatymo (įstatymo redakcija galiojusi 1997 m. birželio 26 d. iki 2001 m. lapkričio 7 d.) 3 straipsnio 2 dalį, šios redakcijos Statybos įstatymo 18 straipsnį 21 straipsnį. Nurodo, kad pastatytų statinių priėmimo naudoti tvarką ir reikalavimus reglamentuoja normatyviniai statybos dokumentai. Teigia, jog statinį galima naudoti tik įvykdžius šio straipsnio pirmosios dalies reikalavimus. Priimti naudoti statiniai turi būti įregistruoti. Registravimo tvarką nustato įstatymai ir poįstatyminiai aktai.

Atkreipiamas dėmesys, kad pastatyti laikini statiniai ir teisės į juos Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruojami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr.1011 „Dėl teisinio statinių registravimo laikinosios tvarkos patvirtinimo“ 8 punktu ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 85 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ 46 punktu.

Pažymima, kad Prekybinių namelių statybos laikotarpiu Statybos įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų nuostatose nebuvo nustatyta tvarka ir galimybė pratęsti laikinų statinių naudojimo terminą, taip pat nebuvo nustatyta, kas turi vykdyti kontrolę, kad laikini statiniai būtų nugriauti, pasibaigus laikino statinio naudojimo terminui. Nurodo, kad Statybos įstatymo, kurio redakcija įsigaliojo nuo 2002 m. liepos 1 d., 35 straipsnyje jau numatyti atvejai, kada pastatyti ar nebaigti statyti statiniai (išskyrus nekilnojamąsias kultūros paveldo vertybes) nugriaunami. Vienas iš atvejų – statinys nugriaunamas, kai baigėsi laikino statinio naudojimo terminas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta: jei statinio savininkas šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5, 6 punktuose nurodytais atvejais nenugriovė statinio per nustatytą laiką, sprendimą dėl jo nugriovimo ar nenugriovimo priima teismas statybos valstybinę priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų ar savivaldybės mero (jo įgalioto savivaldybės administratoriaus) teikimu.

Atsakovė aiškina, jog ginčo statinių statybos metu galiojusiame Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (įstatymo redakcija galiojusi 1997 m. birželio 3 d. iki 2000 m. spalio 11 d.) be kitų savivaldybės valdybos 18 straipsnyje nustatytų funkcijų, 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad valdyba teikia tarybai spręsti arba pati sprendžia socialinės ir gamybinės infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos klausimus, prižiūri, kad būtų nustatyta jų eksploatavimo tvarka, o prireikus – atliekamos užsakovo funkcijos.

Neringos miesto savivaldybės valdyba 1997 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 143 „Dėl prekybinių namelių Nidoje prie „Vasaros“ valgyklos“, 1997 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 123 „Dėl prekybinio kiosko statybos Nidoje prie „Vasaros“ valgyklos“, 1997 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 337 „Dėl spaudos kiosko-skaityklos Nidoje, priepliažio zonoje rekonstrukcijos“ leido statytojams statyti ginčo statinius pagal suderintus projektus ir darbus vykdyti, gavus Valstybinės statybos inspekcijos leidimą. Teigiama, kad iš patikrinimo metu surinktų dokumentų galima spręsti, kad Neringos miesto savivaldybės valdyba, priimdama sprendimus dėl ginčo statinių statybos, sudarydama valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis, priimdama sprendimus pratęsti valstybinės žemės nuomos sutartis, vykdė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas funkcijas, taip pat ir socialinės infrastruktūros – infrastruktūros, kurią sudaro kultūros, švietimo, visuomenės sveikatos saugos, sporto ir sveikatingumo, rekreacijos ir turizmo, religinės paskirties ir kitų viešojo naudojimo objektų – eksploatavimo klausimus.

Pažymi, jog viešojoje teisėje galioja principas, kad viešojo administravimo subjektas gali daryti tik tai, kas jam tiesiogiai yra leidžiama. Viešojo administravimo 3 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012, LVAT 2015 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A361-492/2015).

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (įstatymo redakcija nuo 2000 m. spalio 12 d. iki 2001 m. liepos 4 d.) 7 straipsnyje tarp priskirtųjų (ribotai savarankiškų) savivaldybių funkcijų 13 punkte nustatyta funkcija – statinių naudojimo priežiūra. Statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybės, kurios teritorijoje pastatytas statinys, administracija. Statinio naudojimas ir priežiūra prasideda užbaigus jo statybą, ir tęsiasi iki statinio naudojimo pabaigos (statinio išregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos) arba iki statinio griovimo darbų pradžios.

Cituoja šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 2 straipsnio 55 punktą ir Statybos įstatymo 49 straipsnio nuostatas. Pažymi, kad vadovaujantis Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, laikinų statinių nugriovimo, pasibaigus laikino statinio naudojimo terminui, procedūrų ir statinių naudojimo priežiūros Inspekcija nevykdo.

Teigia, jog statybos valstybinę priežiūrą vykdanti Inspekcija nėra įgaliota spręsti klausimų, susijusių su laikinųjų statinių naudojimu, todėl nėra kompetentinga priimti sprendimus, susijusius su statybą leidžiančio dokumento išdavimu / neišdavimu ginčo statinių naudojimui.

Pažymi, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-100-1032/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Auksinė smiltis“ (toliau – ir UAB „Auksinė smiltis“) ieškinį atsakovei Neringos savivaldybės administracijai dėl 2019 m. liepos 12 d. reikalavimo pašalinti statinius panaikinimo ir pagal Neringos savivaldybės administracijos priešieškinį UAB „Auksinė smiltis“ dėl įpareigojimo nugriauti laikinąjį statinį Nidos-Smiltynės pl. 7B, Neringa. Atkreipiamas dėmesys, jog
UAB „Auksinė smiltis“ priklausantis prekybos kioskas yra tuo pačiu adresu kaip ir Prekybiniai nameliai. Nurodo, kad Neringos savivaldybės administracija reikalavimus dėl laikino statinio pašalinimo ir teritorijos sutvarkymo E. K. teikė taip pat, kaip ir Prekybinių namelių turėtojams – du kartus: pirmąjį, vadovaujantis Statybos įstatymo 35 straipsnio 3 dalimi, E. K. teikė 2015 m. rugpjūčio 31 d raštu Nr. (4.17)V15-1905 „Reikalavimas dėl prekybos kiosko prie Nidos pliažo, Neringoje“; pakartotinį, vadovaujantis Statybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, E. K. teikė 2019 m. liepos 12 d. raštu Nr. (4.17)V15-1541 „Pakartotinis reikalavimas dėl prekybos kiosko prie Nidos pliažo, Neringoje“.

Atsakovės vertinimu, susiklosto paradoksali situacija, kai vienu atveju Neringos savivaldybės administracija mano, jog turi teisę ir gali kreiptis į teismą su priešieškiniu UAB „Auksinė smiltis“ atžvilgiu dėl įpareigojimo nugriauti laikinąjį statinį Nidos-Smiltynės pl. 7B, Neringa, o dėl Prekybinių namelių tuo pačiu adresu, dėl to paties dalyko, tarsi neturi kompetencijos.

Nesutinka su Neringos savivaldybės administracijos pozicija, jog ji neturi kompetencijos kreiptis į teismą Statybos įstatymo 40 straipsnio pagrindu ir mano, jog Neringos savivaldybės administracija, kaip statinio naudojimo priežiūrą atliekanti institucija, bei kaip suinteresuotas asmuo, gali ir turi teisę kreiptis į teismą Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Pažymi, jog raginimai nugriauti ginčo statinius, teikti jų savininkams / naudotojams,  yra galiojantys ir nėra nuginčyti, juose suformuluoti imperatyvūs reikalavimai, o ne rekomendacijos ar siūlymai. Pateiktuose nurodymuose numatytos neigiamos teisinės pasekmės ir numatyti reikalavimų neįvykdymo padariniai. Atsižvelgiant į pateiktų raginimų turinį, jie laikytini administraciniais sprendimais, o pati Neringos savivaldybės administracija, priėmusi šiuos sprendimus, pripažįsta, jog turi teisę šalinti tuos statinius kaip laikinus ir tokiu būdu jau yra pati pradėjusi Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punkto įgyvendinimą (dėl UAB ,,Auksinė smiltis“ naudojamo laikino statinio).

Cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008 ir teigia, jog Prekybinių namelių pašalinimo klausimas yra sprendžiamas šiuo metu, todėl turėtų būti taikomos šiuo metu galiojančios teisės normos. Pažymi, jog šiuo metu leidimus statyti naujus statinius pagal Statybos įstatymo 27 straipsnį išduoda savivaldybių administracijos, o ne Inspekcija.

Cituoja Neringos savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 14 d. prašymo pateikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo redakcijos 14 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir įsigaliojusios naujos redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktą.

Inspekcijos nuomone, Skundžiamas raštas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinimui pagrindo nėra.

Konstatuojama

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. vasario 26 d. rašto Nr. 2D-3006 „Dėl statinių teritorijoje ties (duomenys neskelbtini)“ dalies, kuria atsisakyta pradėti Prekybinių namelių nugriovimo procedūrą, vadovaujantis Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punktu.

Be to, prašoma įpareigoti atsakovę pradėti Prekybinių namelių, nugriovimo procedūrą, vadovaujantis Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punktu.

 Nustatyta, kad 2020 m. balandžio 14 d. pareiškėja kreipėsi į Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą su prašymu pagal kompetenciją atlikti patikrinimą ir nustačius, jog Prekybiniai nameliai valstybinėje žemėje stovi be teisinio pagrindo, imtis priemonių dėl jų nukėlimo (nugriovimo). 

Vadovaudamasi Neringos savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 14 d. rašte Nr. (4.16)V15-948 „Dėl statinių esančių teritorijoje ties (duomenys neskelbtini)“, papildomai 2020 m. gegužės 12 d. rašte Nr. (4.16)V15-1129 „Dėl privalomojo nurodymo“ bei 2020 m. birželio 1 d. rašte Nr. (4.16)V15-1265 „Dėl statinių teritorijoje ties (duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija, Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas atliko faktinių duomenų patikrinimus vietoje, išnagrinėjo  su Neringos savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 14 d. prašymu bei vėliau pateiktus dokumentus, įvertino V. Č., V. L., S. Č. ir Z. K. raštu ir žodžiu pateiktus paaiškinimus, dokumentus, susijusiais su statinių teritorijoje ties (duomenys neskelbtini), statyba ir  įsigijimu, bei aktualiu aptarti statybos metu galiojusius teisės aktus ir Skundžiamame rašte nurodė, jog vadovaujantis Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, Inspekcija nevykdo laikinų statinių nugriovimo, pasibaigus laikino statinio naudojimo terminui, procedūrų bei nevykdo statinių naudojimo priežiūros. Pažymėjo, jog pagal Neringos savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 12 d. raštu Nr. (4.16)V15-1129 „Dėl privalomojo nurodymo“ bei 2020 m. birželio 1 d. raštu Nr. (4.16)V15-1265 „Dėl statinių teritorijoje ties (duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus nustatyta, kad Neringos savivaldybės administracija 2015 metais ir pakartotinai 2019 metais kreipėsi į V. L., V. Č., E. K. bei Z. K., pateikdama reikalavimus pašalinti laikinus statinius ir sutvarkyti teritoriją, kuriuose buvo nurodyta, kad neįvykdžius reikalavimo pašalinti laikinus statinius ir sutvarkyti teritoriją, Neringos savivaldybės administracija <...> bus priversta pašalinti neteisėtus statinius ir pateikti sąskaitas už statinių pašalinimą ir teritorijos sutvarkymą. Be to, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2021 m. vasario 10 d. raštu Nr. 13SD-496-(14.13.134 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą, kad po atlikto tyrimo dėl administracinės baudos skyrimą už valstybinės žemės užėmimą geranoriškai paprašė pašalinti statinius, kurių naudotojai yra Z. K., V. L. ir S. Č. Nurodė, jog dėl kitų statinių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius sprendimų dar nepriėmė.

Skundžiamame rašte konstatuota, jog prašymo dalis dėl laikinų statinių teritorijoje ties (duomenys neskelbtini), nugriovimo nebus nagrinėjama, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Priežiūros įstatymo 8 straipsniu ir subsidiarumo principu, užtikrinančiu, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami žemiausiu efektyvumą galinčiu užtikrinti viešojo administravimo sistemos lygmeniu. 

 Nagrinėjamo ginčo kontekste, visų pirma, pažymėtina tai, kad Inspekcija yra statybos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, šią veiklą vykdanti pagal Priežiūros įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytą jos kompetenciją ir tvarką (Priežiūros įstatymo 1 str. 1 d., 8 str. 1 d.). Be kita ko, statybos valstybinė priežiūra apima asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesais, nagrinėjimą (Priežiūros įstatymo 8 str. 2 d. 9 p.).

Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad skundų ar pranešimų dėl pažeidimų teritorijų planavimo srityje nagrinėjimo tvarką nustato teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos; skundų ar pranešimų dėl pažeidimų statybos srityje nagrinėjimo tvarką, atvejus, kai šie skundai ar pranešimai nenagrinėjami arba jų nagrinėjimas nutraukiamas, nustato Inspekcija.

Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Inspekcijoje tvarką nustato Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklės, patvirtintos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5.

Skundai ir pranešimai, kiek to nereglamentuoja Priežiūros įstatymas, nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Priežiūros įstatymo 25 str. 1 d.).

Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

Analogiška nuostata įtvirtinta nuo 2020 m. lapkričio 1 d. galiojančios redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte.

Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio numatytais reikalavimais, pažymėtina, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus administracinius sprendimus.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui, privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (žr., pvz., 2008 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008).

Pažymėtina tai, kad Neringos savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 14 d. rašte Nr. (4.16)V15-948 „Dėl statinių esančių teritorijoje ties (duomenys neskelbtini)“, papildomai 2020 m. gegužės 12 d. rašte Nr. (4.16)V15-1129 „Dėl privalomojo nurodymo“ bei 2020 m. birželio 1 d. rašte Nr. (4.16)V15-1265 „Dėl statinių teritorijoje ties (duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija nėra susijusi su pareiškėjos subjektinių teisių pažeidimu, todėl Neringos savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 14 d. raštas Nr. (4.16)V15-948 „Dėl statinių esančių teritorijoje ties (duomenys neskelbtini)“ 2020 m. balandžio 14 d. nelaikytinas skundu.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog Prekybiniai nameliai yra laikini statiniai, pastatyti turint statybą leidžiančius dokumentus, kurių naudojimo terminai yra pasibaigę ir jie nėra įteisinti įstatymų nustatyta tvarka.

Prašymas pradėti Prekybinių namelių nugriovimo procedūrą grindžiamas Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punktu.

Statybos įstatymo 40 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kai pastatytas statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas, nebaigtas statyti statinys išardomas, tarp jų – kai baigiasi laikinojo statinio naudojimo terminas – per viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiantį dokumentą, reikalavime nurodytą terminą arba per šio subjekto ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą (3 p.).

Kadangi Neringos savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 14 d. rašte Nr. (4.16)V15-948 „Dėl statinių esančių teritorijoje ties (duomenys neskelbtini)“ suformuluotas prašymas pradėti Prekybinių namelių nugriovimo procedūrą nėra susijęs su statybos procesais, jo nagrinėjimas nėra priskirtinas atsakovės, kaip statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos, kompetencijai. 

Iš Skundžiamo rašto matyti, jog prašymo dalis dėl Prekybos namelių nugriovimo palikta nenagrinėta, įvertinus Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui pateiktą informaciją, jog reikalavimus pašalinti Prekybinius namelius ir sutvarkyti statybvietę yra pateikę kiti viešojo administravimo subjektai. 

Teisėjų kolegija pažymi, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (2006 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).

Sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003; kt.).

Nagrinėjamu atveju matyti, jog Skundžiamame rašte yra išdėstyta Inspekcijos pozicija pareiškėjos prašymo pradėti Prekybos namelių nugriovimo procedūras atžvilgiu, todėl atsakovės neveikimas nekonstatuotinas. Tai, kad pareiškėjos netenkina Skundžiamame rašte išdėstyta atsakovės pozicija, negali būti vertinama, kad Skundžiamas raštas yra priimtas, pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas. Pareiškėjos prašymo argumentai patvirtina, jog pareiškėjai buvo suprantamas Skundžiamo rašto turinys. Kadangi vertintina, jog Skundžiamo rašto dalis, kuria atsisakyta pradėti Prekybinių namelių nugriovimo procedūrą, vadovaujantis Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punktu, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus,  šios Skundžiamo rašto dalies panaikinimui pagrindo nėra.            

Pareiškėja prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Kadangi P skundas netenkintas, pareiškėja neįgijo teisės į turėtų išlaidų atlyginimą, todėl prašymas priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos Neringos savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjos                                                       Laimutė Jokubauskaitė

                                                                                                                Eglė Kiaurakytė

                                                                                                                      Aušrelė Mažrimienė