Civilinė byla Nr. e2S-525-413/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00517-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3; 3.1.18.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės  E. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones,  priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3804-1126/2023 pagal ieškovės E. D. ieškinį atsakovui D. T. dėl avanso ir baudos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė: 

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė E. D. teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo D. T. 55 000 Eur avansą, 14 380,00 Eur baudą, 5 procentų dydz?io procesines palu?kanas uz? priteistą sumą nuo bylos is?ke?limo teisme dienos iki teismo sprendimo visis?ko įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 23 d. iki 2022 m. birželio 14 d. ji su atsakovu pasirašė tris avansinio mokėjimo sutartis dėl pirkimo–pardavimo sutarties užtikrinimo, pagal kurias atsakovas įsipareigojo pastatyti gyvenamąjį namą, o pastačius namą su 80 proc. baigtumu, 1/2 jo dalį perleisti ieškovei. Ieškovė pagal avansines sutartis sumokėjo atsakovui per 3 kartus 55 000 Eur dydžio avansą. Pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo pratęstas kelis kartus, iki 2022m. rugpjūčio 31 d., tačiau iki ieškinio teismui pateikimo dienos pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Todėl ieškovė prarado pasitikėjimą atsakovu ir paprašė grąžinti avansą. Atsakovas avanso negrąžino, į ieškovės siųstas pretenzijas nereagavo, todėl ji kreipėsi su ieškiniu į teismą.

3.       Pareikštų reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį/nekilnojamąjį turtą ir/arba pinigines lėšas, esančiais tiek pas atsakovą, tiek pas trečiuosius asmenis, taip pat apriboti turtines teises 69 380 Eur sumai.  

4.       Prašyme nurodė, kad ieškinio reikalavimų pagrįstumas yra įrodytas, kadangi ies?kove? tike?tinai pagrinde? ies?kinio reikalavimus. Atsakovas gali nesąžiningais veiksmais apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ginc?as yra kilęs de?l 69 380 Eur, t. y. dėl didelės pinigų sumos, todėl vertintinas kaip objektyviai didelis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 16 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

6.       Teismas, atlikęs ieškovės pateikto ieškinio įvertinimą, konstatavo, kad nėra pagrindo ieškinį vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą. 

7.       Dėl antrosios sąlygos teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ar nėra didelė, vien ši aplinkybė nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

8.       Teismas sutiko su ieškove, jog prašoma priteisti 55 000 Eur avanso ir 14 380,00 Eur baudos suma yra pakankamai didelė, tačiau vien tik šios faktinės aplinkybės buvimas pats savaime nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo labiau tikėtiną nesąžiningumą, t. y. ketinimus perleisti priklausantį jam turtą ar imtis kitokių priemonių, kurios apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Todėl vien tik didelė ieškinio suma neleidžia preziumuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo, nepateikus duomenų apie atsakovo nesąžiningumą.

9.       Teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė sprendimo neįvykdymo grėsmės, taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą ar kitų duomenų apie realią grėsmę, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Todėl ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė kaip nepagrįstą (CPK 178 straipsnis, CPK 144 straipsnio 1 dalis, 147 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

10.       Atskiruoju skundu ieškovė E. D. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad faktinę grėsmę ieškinio pateikimo metu daugeliu atvejų įrodyti yra sudėtinga arba netgi neįmanoma, todėl arešto taikymo prašančiam asmeniui suteikta teisė remtis ir didelės ieškinio sumos kriterijumi. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką būtent atsakovui, siekiančiam laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tenka pareiga pagrįsti, kad ieškinio suma jam nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-648-370/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-552-943/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-130-943/2017 ir kt.).

10.2.                      Ginčas yra kilęs dėl atsakovo prievolės grąžinti ieškovei 55 000,00 Eur dydžio avansą ir sumokėti 14 380,00 Eur baudą. Taigi akivaizdu, kad ginčas yra kilęs dėl itin didelės pinigų sumos. Ieškovei nėra žinomos atsakovo gaunamos pajamos, turimas turtas, tačiau įvertinus ieškovės reiškiamo reikalavimo sumą, manytina, jog teismui patenkinus ieškovės ieškinį, rizika, jog ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas būtų neįmanomas dėl gan didelės turtinio reikalavimo pinigų sumos atsakovo atžvilgiu, yra didelė.

10.3.                      Teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovė objektyviai negali disponuoti informacija apie atsakovo turtinę padėtį, nes jis yra fizinis asmuo. Tuo tarpu griežti asmens duomenų apsaugos reikalavimai draudžia ieškovei rinkti tokio pobūdžio informaciją apie fizinį asmenį, todėl VĮ „Registrų centras“ tokios informacijos ieškovei nesuteiktų. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju iškėlė ieškovei nepagristus reikalavimus įrodyti atsakovo nesąžiningumą, jo bandymus slėpti turtą, sunkią turtinę padėtį. Atsakovo turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išimtinai ieškovei, nes būtent atsakovas, siekdamas įrodyti savo mokumą bei išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

11.       Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

13.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

14.       Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

15.       Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, jog ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo (atsakovų) veiksmų, nukreiptų išvengti būsimo išieškojimo.

16.       Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – preliminarus ieškinio pagrįstumas, šiuo atveju nėra kvestionuojama, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo aspektu nepasisako.

17.       Apeliantės nuomone, šiuo atveju teismas turėjo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis: 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-648-370/2017, 2017 m. kovo 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-552-943/2017, 2017 m. vasario 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-130-943/2017, kuriose laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos iš esmės atsižvelgiant vien į didelę ieškinio reikalavimo sumą, taip pat atsižvelgti ir į tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jo turtinė padėtis eliminuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę.

18.       CPK nuostatose neįtvirtintas pavyzdinis kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Šis klausimas sprendžiamas išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui gali būti reikšminga ir ieškinio suma, ir atsakovo turtinė padėtis bei jos pokyčių perspektyvos, ir atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu, ir kitos panašios aplinkybės. Tačiau kiekvienu atveju jas vertinant bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, kad yra grėsmė ieškovo interesams, turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2023).

19.       Šiuo atveju vadovautis apeliantės nurodytomis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis nėra pagrindo, nes, kaip jau buvo minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos kiekvienoje byloje turi būti nustatinėjamos ir vertinamos individualiai.

20.       Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad prašoma priteisti iš atsakovo suma jam yra itin didelė, o apeliantė negali gauti duomenų atsakovo turtinei padėčiai pagrįsti. Minėta, kad atsakovo turtinė padėtis yra tik vienas iš kriterijų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą, tačiau šis kriterijus nėra pakankamas konstatuoti, kad atsakovas ketina perleisti ar kitaip apsunkinti savo turimą turtą ir kad dėl to egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar kitokiam jo apsunkinimui. 

21.       Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, vien ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis nelemia absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-740-790/2020, 14 punktas). Nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šios aplinkybės neįrodo, kad yra grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020, 18 punktas). Taigi, apeliantės nurodyta aplinkybė – didelė ieškinio suma ir atsakovo turtinė padėtis savaime nėra tie kriterijai, kurie sudarytų pagrindą taikyti atsakovui ribojimus disponuoti turtu.

22.       Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-916-1120/2022; 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-88-567/2023).

23.       Pažymėtina, kad šiuo atveju į bylą nepateikta jokių faktinių duomenų apie atsakovo nesąžiningus veiksmus, nurodytus šios nutarties 22 punkte. Todėl ieškovės nuomonė apie atsakovo nesąžiningumą yra nepakankama konstatuoti grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą.

24.       Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškovės reikalavimais iš dalies sutinka ir prašo nepriimti sprendimo už akių, nes pageidauja ginčą išspręsti taikiai.

25.       Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                         Gintautas Koriaginas