Baudžiamoji byla Nr. 1-43-922/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05732-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
1.1.8.2.; 1.2.14.1.1.; 2.1.15.3.; 2.3.6.4.5.

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 14 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Loreta Janiulytė,
sekretoriaujant Rasai Osinskienei,
dalyvaujant prokurorams Živilei Gecevičienei, Kostui Vinerskui,
kaltinamojo gynėjui V. M.,
nukentėjusiajam S. L.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini)neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
M. B. nuo 2019 metų sausio mėnesio iki 2019 metų vasario 7 d. (tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti), (duomenys neskelbtini) girininkijoje iš S. L. priklausančių miško sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), išpjovė ir pagrobė 17 vnt. žalių beržų, tai yra 12,35 kubinių metrų medienos, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. L. 617,50 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis M. B. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad malką pjovė savo miške prie (duomenys neskelbtini) kaimo, kur jis turi taip pat nupirkęs miško, vienas, be darbininkų. Mišką pirko gal 2013-2014 m., kur daugiau malkinė mediena, dar yra keletas beržų, kurių neišvertė, bet šiemet beržų jis nepjovė, tvarkė tik sausuolius. Gretimai – kitoje kelio pusėje, pjovė ir L. P. su A. J. ir G. malkas šone. Kai jie ten baigė pjauti, tai P. ir J. buvo atėję pas jį. Jis tuo metu krovė mašininę priekabėlę, jie ten pastovėjo, parūkė, kol jis susimetė iš to štabeliuko, nes iki 2 kubų nereikia medienos vežimo važtaraščio ir leidimo. Jo štabeliuko policijos pareigūnai net nefiksavo. Į šį sklypą buvo atvažiavęs miškų tarnybos pareigūnas, kuris pas jį prašė miško nuosavybės dokumentų ir klaus , kad jis čia daro. Jis atsakė tvarkantis mišką. Kadangi dokumentų neturėjo, paskambino mamai, kuri atvežė dokumentus, bet pamiršo atsivežti sklypo planą. Tai važiavo antrą kartą ir atvežė sklypo planą. Tai galėjo būti diena tarp sausio ir vasario 7 d. Buvo kartu atvažiavęs ir L. P. bei A. J., buvęs bendradarbis V. U.. Sausio pabaigoje - vasario pradžioje jis su A. J. (-u) ir L. P. (-u) dirbo pas savo tėvuką miške (duomenys neskelbtini)kaime - pjovė medį, kur auga ir beržai. R. su L. turėjo ten važiuoti ir matyti, kad ten pjauta, nes tada dar sniego nebuvo. Jie žinojo tą vietą, jiems rodyti nereikėjo, sakė, kad nuvažiuos patys. A. J. ir L. P. padėjo pakrauti medieną, nes buvo ten nukritę medžiai, beržai. Didžiausia dalis buvo beržai, buvo medžių ir paveiktų korozijos. Vėliau tą medieną tėvukas leido nuvežti parduoti. Ją nuvežė ir pardavė J. R.. Tai buvo vasario pačioj pabaigoj ar kovo pradžioje. Tada atvažiavo policijos pareigūnai R. ir L., kurie apžiūrėjo traktorių. Jis iš karto jiems pasakė, kad nebuvo nukentėjusiojo miške. Pareigūnai ir prieš tai buvo atvažiavę ir matė tuos pakrautus beržus, darė nuotraukas, apžiūrėjo visus traktoriaus ir priekabų ratus, klausė, ar nėra kitų priekabų. Buvo dar viena sulaužyta priekaba, jie puikiai matė, kad ten išlūžę, kad ji negalėjo būti naudojama. Jam įteikė lapą su protektorių nuotraukomis. Kadangi pareigūnų apžiūrėtų ratų tokiais protektoriais nebuvo, neatitiko nei traktoriaus, nei priekabos, tai pareigūnai tiesiog atsiprašė ir išvažiavo. Po to jis gavo laišką, kad yra įtariamas dėl medienos vagystės. Kodėl L. P. paliudijo pareigūnams, kad jis su šiuo vogė malkas, nežino. Mano, kad šis pyko ant jo - šis prie jo tėvų pasakė, kad jį vis tiek „nusodins“, nes neva jis lenda prie jo žmonos, kišasi į jų bendrą gyvenimą, todėl šis norėjo jam tiesiog atkeršyti, nes labai pavydus. Per kitus asmenis šis visiems šnekėjo, kad nepirktų iš jo medienos. Pareigūnas L. taip pat yra nusiteikęs prieš jį. Prieš tai pats L. P. nuvežė į Kalesninkus su jo priekaba du kartus žalios medienos - beržų. Galėtų net parodyti, kokiai moteriai, nes adreso nežinantis. Temdamas ten tą priekabą, L. P. ją buvo sulaužę - buvo sulaužyta rankena, nulaužtas laikiklis, kuris laiko bortus, tai atitempęs pas jį virino. A. J. jam sakęs, kad L. P. šiam pasakė, ką reikia liudyti pareigūnams, nors šis nukentėjusiojo miške nebuvo. A. J. sakė, kad nemoka lietuviškai skaityti, todėl šio parodymus surašė kažkas kitas, davė jam perskaityti, bet jis sakė, kad kai kurių žodžių nesupranta ir juos maišo, gal šiam kažkas pasakė taip parašyti. Prieš tai J. sakė, kad P. nurodė šiam, kokius reikia duoti parodymus ir kur šiam reikia važiuoti. Dėl kokių priežasčių šis liepė J. meluoti, jis nežino. Teigia, kad kartais jis pats perka iš kitų medieną, tai ją pjauna iš savo nusipirktų miškų, todėl pas jį tos medienos pastoviai atsiranda. Iš nukentėjusiojo sklypų medienos nevežė ir nepjovė. R. J. jis vežė medieną - beržus, kurie buvo maišyti – žali ir sausi, taip pat buvo viena kita pušelė. Jis J. (-u) ir .P. (-u) pas tėvą miške pakrovė jai nuo 22 iki 25 skersmens medieną, gal po 1,8 m. Tuo metu, kai vežė J. medieną, jis dirbo su J. ir .P. (-u) tėvo miške. Jis jiems tada pasiūlė padirbėti ir padėti. Kai nuvežė medieną, J. buvo užsiminusi, kad būtų gerai ją supjauti. Jis pasakė, kad jeigu išeis, tai supjaus. Kad nepjauti medienos K. M.- jo sugyventinė R. prašymu paskambino tą pačią dieną, kai jis jau su L. P. (-u) buvo beveik baigę pjauti. Paėmė už tą pjovimą ir kapojimą 50 Eur. Medieną jis vežiodavo su paprastu raudonu MTZ 80 traktoriumi. Kai L. P. pasakė, kad mediena pavogta su MTZ 82, tai nei pas jį, nei pas jo tėvą tokio traktoriaus nėra. Jis dirba ir gyvena kartu su tėvais bendrame ūkyje, technika yra bendra. Natūroje nukentėjusiojo mišką jam parodė policijos pareigūnai - jis matė tik šakų krūvas, o pačių kelmų nematė, nes tuomet buvo žiema, sniegas. K. M. yra jo sugyventinė, jo sūnaus mama. O R. J. yra jos teta.
Nors kaltinamasis nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, jo kaltę patvirtina byloje apklausti liudytojai ir nukentėjusysis, kita byloje esanti rašytinė medžiaga.
Nukentėjusysis S. L. parodė, kad jo miškai yra sertifikuoti Europos Sąjungos, todėl apie kiekvieną padarytą nusikaltimą ar savavališkai nupjautą medį turi būti informuota sertifikatorių įmonė, kuri juos sertifikuoja, kontroliuoja ir tikrina. Jis su sūnumi (duomenys neskelbtini) turi daug miško. Inspektavimo metu sūnus važiuodamas per mišką pastebėjo, kad yra šviežiai išpjauti beržai. Jis paskambino 112 ir pranešė apie vagystę, vėliau su valstybinės miškų tarnybos inspektoriais atmatavo kelmų diametrus, suskaičiavo kelmus - buvo nupjauta 17 beržų. Jam asmeniškai padaryta žala 600 su trupučiu eurų, nes tai yra jo nuosavybė. Po vagystės miške jis nesilankė, žala nėra atlyginta, medienos nieks negrąžino, kaltinamasis pas jį nebuvo atvykęs – mato teisme pirmą kartą (t.2., b.l. 80,81). Nukentėjusysis civilinio ieškinio dėl nusikaltimo padarytos jam turtinės žalos nepareiškė.
Liudytojas R. L. parodė, kad nukentėjusysis yra jo tėvas. Iš miškų tarnybos inspektorių išgirdo, kad yra aplinkui vagiami miškai, todėl pamanė, kad reikia patikrinti ir jo tėčiui priklausančius miškus. Važiavo nuo Varėnos link (duomenys neskelbtini) kaimo ir pamatė, kad išvažinėta traktoriaus tiesiai iš jų miško. Pagal vėžes tai buvo traktorius su priekaba. Matėsi dviejų žmonių pėdsakai – vieno suaugusio žmogaus, kito - gal paauglio, nes mažesni buvo. Nusprendė pasekti tomis vėžiomis ir rado išpjautus beržus, kurie buvo susikrauti ir išvežti. Pavažiavęs toliau į kitą vietą - toks pats vaizdas – išpjauta ir išvežta. Išpjauta buvo dvejuose besiribojančiuose sklypuose: vienam sklype gal vienas medis, nes jie ribojasi tie sklypai. Vienoj vietoj gal daugiau nei dešimt medžių, kitoj gal aštuoni- devyni medžiai. Buvo išpjauti stambūs ir brandūs beržai įvairaus diametro: nuo 20 iki 40 cm.
Jis pranešė tėvui, o tada paskambino 112 ir išsikvietė policiją. Atvažiavus pareigūnams, viską jiems papasakojo. Pareigūnai matavo, fotografavo. Pats jis kelmų neskaičiavo - patį tūrį tiksliai apskaičiavo miškų tarnyba (t.2., b. l. 94, 95).
Liudytojas L. P. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, kuris yra jo draugas, giminystė nesieja. Nepamena, kada tai buvo, kai B. paprašė padėti pakrauti medieną miške, esančiame Varėnos rajone. B. buvo atvažiavęs kelis kartus prašyti padėti pakrauti. Pjovė B., o jie tik krovė. Krovė trijose skirtingose vietose ir tik beržą. Iš karto B. nesakė, kad čia yra jo miškas Pasakė tai tada, kai važiavo į mišką. Jis su A. J. rankomis pakraudavo į B. mažą traktorinę priekabą medieną, nežinojo, kad vogta. Nepamena, kiek pakrovė priekabų, bet tikrai ne vieną- užtruko porą dienų. B. už priekabą duodavo jiems po 20 eurų. Kieno miške pjovė medieną, nežino. Tą plotą galėtų parodyti- jį rodė ir ikiteisminio tyrimo metu tai pareigūnai užfiksavo. B. nesakė, kieno tai miškas. Buvo žalia mediena, beržai – stori, subrendę medžiai. B. buvo su raudonos spalvos traktoriumi MTZ 82. Priekabos iš kaltinamojo niekada nesiskolino. Jis vežė moteriai malkas, bet malkos buvo B., o ne jo- B. paprašė, kad jis nuvežtų, nes nenorėjo važiuoti su MTZ. Jis tada prikabino priekabą prie ūkininko, pas kurį dirbo, traktoriaus ir nuvežė tas malkas. B. dar buvo su Mersu atvažiavęs kartu. Močiutė pinigus padavė jam, o paskui jis padavė juos B.. Buvo 250 eurų. Policija pas jį pradėjo važinėti tik po kaltinamojo išpjautų beržų- iki tol niekada pas jį policija nevažiavo. Su J.nesitarė ir nederino, kokius parodymus duoti per apklausas. B. susinervino, kai sužinojo, kad pas juos su A. J. buvo policija ir apklausė, kad jie davė parodymus ir kad malkos vogtos. B. pasakė, kad juos ant žodžių gaudo, nes iš kur pareigūnai žinojo, kad jie buvo, kai vežė mišką. B. neprašė jo duoti kitokių parodymų, o dėl J. nežino, ar prašė. Pirmas parodymus davė A. J., o pas jį atvažiavo kitą dieną. Parodymus davė būdami atskirai. Policijos buvo apklaustas 2 kartus ir vieną kartą miške. Jis rodė kelią policijai, kai važiavo į įvykio vietą. Sausuolių B. jis nepadėjo krautis, padėjo sukrauti tik žalius medžius (t.2., b.l. 105-108).
Pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas patvirtino jų teisingumą.
Ikiteisminio tyrimo metu Liudytojas L. P. parodė, kad 2019 m. sausio mėn. pabaigoje ar vasario mėnesio pradžioje, tiksliai dienos neprisimena, pas jį į namus atvažiavo pažįstamas ūkininkas M. B. ir paprašė padėti pakrauti miške priekabą malkų. To jis prašė jo ir jo sugyventinės brolio A. J., kuris gyvena kartu su jais. M. B. pas juos atvažiavo sekančią dieną. Jis atvažiavo su traktorium MTZ 82 raudonos spalvos. Važiuojant į mišką M. B. jiems sakė, kad važiuoja į jo mišką ir pjaus žalius beržus. Nuvažiavo į mišką prie (duomenys neskelbtini) kaimo. M. B. išpjovė atrodo aštuonis žalius didelius beržus ir supjaustė juos po 1,5-2 m. pasikrovę važiuodami atgal iš miško į kelią biškį užklimpo, bet po ratais padėjo šakų ir greit išvažiavo. Su jais atsiskaitė sekančią dieną, sumokėdamas po 20 eurų pinigų. Kieno miške pjovė beržus, pasakyti negali, nes M. B. dokumentų jiems nerodė, tačiau buvo įsitikinę, kad dirba jam priklausančiame miške. Apie medienos vagystes nieko nežino. Vietą, kurioje M. B. krovė išpjautus beržus, prisimena ir gali ją parodyti (t. 1, b. l. 93-96).
Liudytojas L. P. papildomos apklausos metu parodė, kad 2019-03-07 buvo apklaustas liudytoju. Apklausa buvo daroma jo gyvenamojoje vietoje. Po apklausos, maždaug po poros valandų pas jį į namus atvažiavo M. B. ir pradėjo klausinėti, ko buvo atvykusi policija. To jis klausė ir A. J.. M. B. pasakė, kad buvo apklausti dėl jam suteiktos pagalbos pakraunant beržus iš jo miško. Tai pasakius, M. B. susinervino, kumščiais pradėjo daužyti sienas, sakydamas „nachui jie taip pasakė“, kad B. nemokės 7000“. Tada jis suprato, kad B. tuos beržus vežė ne iš savo, o svetimo miško. Prisiminė, kad M. B. su A. J. yra talkinę ir daugiau ruošiant beržų medieną. Gerai prisimena, kad 2019 m. sausio mėnesio pabaigoje, tiksliai dienos neprisimena, pas juos į namus (duomenys neskelbtini) atvažiavo M. B. ir paklausė, ar jis ir A. J. gali už atlygį jam padėti pasikrauti jo miške medieną. Tai buvo pirmas M. B. prašymas. Jie sutiko. Miške M. B. išpjovė 7 ar 8 žalius beržus. M. B. sakė, kad važiuos į mišką ir rytoj. Jis su A. J. sutiko. Sekančią dieną M. B. toje pačioje vietoje vėl išpjovė 7 ar 8 didelius žalius beržus. Maždaug po savaitės laiko M. B. vėl padėjo krauti medieną, apie tai jau davė parodymus pirminėje apklausoje. 2019 m. vasario mėnesio pabaigoje M. B. jis vienas talkino miške krauti jo išpjautus beržus šalia (duomenys neskelbtini) kaimo. Tada M. B. aiškino, kad miškas ne jo, o jo tėvo. Ten M. B. išpjovė virš 10 beržų. Visais atvejais jis buvo įsitikinęs, kad dirba M. B. miškuose, apie jokias vagystes nieko nežinojo. Visas miško pjovimo ir medienos vežimo vietas prisimena ir gali parodyti. Visais atvejais M. B. naudojo tą patį traktorių, priekabą ir pjūklą. (t. 1, b. l. 97-100)
Liudytojas L. P. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, patvirtino parodymus, kuriuos yra davęs ikiteisminio tyrimo metu. (t. 1, b. l. 131-132).
Liudytojas L. P. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietas, kur buvo pjaunami beržai. (t. 1, b. l. 101-110).
Liudytoja R. J. parodė, kad kaltinamasis yra jos dukterėčios sugyventinis. Dar 2018 m. ji dažnai važinėdavau pas juos. Kai buvo nuvažiavusi pas dukterėčią, užsiminė, kad norėtų malkų ir jei galėtų, kad atvežtų. Kaltinamasis M. pasakė, kad kai galės ir turės laiko, tai atveš. Po kiek laiko, tiksliai datos nepamena, jis paskambino ir pasakė, kad jei ji namie, tai po pusvalandžio jis gali atvežti malkų, tik pasakė, kad tai žali beržai. Jai nebuvo jokio skirtumo, nes dar turi kuo kūrenti. Jis atvažiavo į kiemą, kai jau buvo tamsu, o ji nuėjo paprašyti kaimynų padėti juos iškrauti. Atėjo kaimynai S. S. ir S. V. ir padėjo iškrauti. Buvo atvežta tik žalia malka. Žali beržai (ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jie buvo supjauti po 1,5-2 metrus). Buvo ir storesnių, ir plonesnių. Labai stambių nebuvo. Susitarė dėl kainos- 240-250 Eur, bet ji pasakė, kad atiduos dalimi, nes visos sumos neturi.. Anksčiau apie gegužį M. jai buvo atvežęs sausuolių, tada ji su juo atsiskaitė iš karto. Tada pasakiusi, kad dar reikėtų vienos priekabos atsargai. Malkas atvežė mėlynu traktoriumi su sena priekaba be krautuvo jos gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini)kaimas. Kiek tos malkos buvo nežinanti - virš priekabos buvo viršaus. Kad jos buvo vogtos, sužinojo tik iš policijos,- pats kaltinamasis sakė, kad malkos yra iš jo miško. Po to, kai pas ją apsilankė policija ir nufotografavo tas malkas, ji paskambino K. ir pasakė, kad pasakytų kaltinamajam, kad neliestų tų malkų, nes policija liepė jų neliesti ir nepjauti. Su B. jokių sutarimų, kad jis suskaldys tas malkas, nebuvo. K. pasakė, kad pasakys M.. Jam pasakius, šis tik ranka numojo. Po to, vasario pačioje pabaigoje ji išvažiavo į darbą, kai jai paskambino kaimynė ir pasakė, kad pjauna jos malkas 3 vyrukai, kurių ši nepažįsta. Tada ji paskambino K., kuri vėliau jai perskambino ir pasakė, kad malkas pjauna ir skaldo M.. Po to ji susisiekė su M., tai jis pasakė bendrą sumą 290 eurų. Ji savo kaimynei, kuri prižiūri jos namą, kai išvažiuoja, buvo palikusi benziną, kad kaimynės sūnus galėtų jai supjauti tą malką, kai policija leis pjauti, tai liepė kaimynei tą benziną nunešti M. atiduoti. Policija jai skambino ir klausė, kodėl buvo supjautos malkos, tai ji viską pasakė, kaip buvo (t.2., b. l. 146147).
Liudytojas A. J. teisiamojo posėdžio metu pakeitė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir ikiteisminio tyrimo teisėjai. Parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, kuris yra jo draugas, giminystės ryšiai nesieja. Nežino, kodėl yra kviečiamas į posėdį. Kaltinamasis jo vienąkart prašęs padėti vežti medieną pas jo tėvą miške. Nežino, kurioje vietoje tas miškas. Važiavo tik jie abu MTZ traktoriumi su priekaba ir pas jo tėvą pjovėme supuvusius beržus. Kiek jų pjovė, neatsimena – buvo įvairių ir storų, subrendusių, žalių, ir sausų. Pakrovė priekabą rankomis, nes traktorius krautuvo neturėjo. Kur kaltinamasis padėjo medieną, nežino. Kai važiavo į mišką, nebuvo sugedęs traktorius. Jis pjovė malkas tik pas ūkininką R. ir B.. Kai jie B. miške pjovė dviese su B. mišką – beržus, buvo atvažiavęs girininkas. Atsimena, kad B. rodė dokumentus girininkui, dar vienas draugas buvo. Nežino, ar L. P. buvo su jais miške, kai atvažiavo girininkas, neatsimena matęs pašalinių žmonių. Teigia, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra melas, jis taip nesakęs. Neatsimena, ką liudijo ikiteisminiame tyrime, ar melavo ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teisėjai- jo prasta atmintis. Davė tokius parodymus, kaip sakė jam švogrius - šis 3 kartus jam aiškino, ką reikia sakyti ir pasakydavo prie kiekvieną apklausą. Jį švogrius buvo nusivežęs ir į mišką, kur jis nebuvęs ir kur jį fotkino pareigūnai. Dėl patirtos galvos traumos invalidumas jam nenustatytas. Po traumos jam sunkiau atsiminti – gali šiandien atsiminti, o rytoj jau ne. Teigia gerai nežinantis lietuvių kalbos, nes namuose kalba rusiškai. Jam su lietuvių kalba yra blogai – moka tik truputį: ką kalba supranta, o kas parašyta - nesupranta. Ikiteisminio tyrimo metu jo niekas neklausė, ar moka lietuvių kalbą, jam reikėtų rusų kalbos vertėjo. Gal policija jam pasakė, kad parašytų po apklausos protokolu žodžius, kad jį perskaitęs. Jis tik truputį suprato, po kuo pasirašė. Nelabai gerai moka ir rusų bei lenkų kalbas (t.2., b. l. 170-172).
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti šio liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad yra nedirbantis, tad pragyvena iš atsitiktinių darbų, padėdamas žmonėms. 2019 m. sausio mėn. pabaigoje ar vasario mėnesio pradžioje, tiksliai dienos neprisimena, pas jį į namus atvažiavo pažįstamas (duomenys neskelbtini) kaimo ūkininkas M. B. ir paprašė padėti miške pakrauti malkų. Tą patį darbą jis pasiūlė ir jo sesers sugyventiniui L. P. (-ui). Sekančią dieną su traktoriumi MTZ raudonos spalvos ir traktorine priekaba pas juos atvažiavo M. B. ir visi nuvažiavo į mišką. Važiuojant M. B. sakė, kad važiuoja į jo mišką ir reikės paruošti vieną priekabą malkų. Link miško važiavo plentu pro (duomenys neskelbtini kaimus. M. B. benzopjūklu Husqvarna išpjovė penkis ar keturis žalius beržus. Mano, kad medieną ruošė M. B. iš jo miško, nes jis yra sakęs, kad turi daug miškų. Daugiau M. B. jo pagalbos miškuose neprašė ir jis jam nepadėjo. Kiek kartų miškuose su M. B. dirbo L. P., nežino (t. 1, b. l. 135-138).
Papildomos apklausos metu parodė, kad turi nurodyti pamirštas paminėti galimai svarbias tyrimui aplinkybes. Paliudijo, kad M. B. prašymu yra padėjęs jam pakrauti beržų medieną ne tik ankstesnėje apklausoje nurodytoje vietoje, bet ir dar viename miške, esančiame netoli (duomenys neskelbtini)kaimo. 2019 m. sausio mėnesio viduryje, tiksliai datos neprisimena, iš ryto pas juos į namus atvažiavo M. B. ir paklausė, ar jis ir jo sesers draugas L. P. negalėtų jam padėti iš jo miško parsivežti malkų. Tą pačią dieną vakare jau temstant pas juos į namus su traktoriumi MTZ ir traktorine priekaba atvažiavo M. B. ir jie išvažiavo į jo mišką. M. B. išpjovė 5-8 žalius beržus. M. B. paklausė, ar galima pjauti žalius beržus. Jis atsakė, kad jis savo miške ir daro, ką nori. Sekančią dieną M. B. vėl jo ir L. P. (-u) paprašė padėti pakrauti miške medieną ir jie sutiko. Vėl vakare panašiu laiku M. B. atvažiavo su tuo pačiu traktoriumi ir priekaba ir vėl nuvažiavo į tą patį mišką šalia (duomenys neskelbtini) k. M. B. šalia tos pačios vietos vėl pripjovė žalių beržų, bet mažiau nei pirmą dieną, nes buvo likę dar nepaimtos iš vakaro suruoštos medienos. Po savaitės ar truputį vėliau, tai buvo 2019 m. sausio mėnesio pabaiga ar vasario mėnesio pradžia, M. B. prašymu talkino krauti medieną vėl, tačiau jau kitame jo miško sklype ir apie tai jau yra apklaustas ankstesnėje apklausoje. Visais atvejais jam ir, kaip suprato, L. P. (-ui) abejonių, kad miškai, kuriuose dirbo, yra ne M. B., nekilo, nes jį pažįsta kaip sąžiningą žmogų (t. 1, b. l. 147-149).
Taip pat buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai, kur parodė, kad B. prašė padėti pakrauti malkas iš jo miško, kokias- nesakė. Miškas yra važiuojant link (duomenys neskelbtini)kaimo. Nuvažiavę pakrovė 2 priekabas žalių beržų, kitą dieną vėl nuvažiavo ir buvo nupjauta 5 ar 6 beržai. Kai pakrovė, dar nuvyko į kitą vietą – vėl prikrovė gal 2 priekabas. Pjovė tik žalius beržus. Patvirtino, kad tyrėjui davė teisingus parodymus (t.1., b.l. 162,163).
Liudytojas A. J. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą, kur buvo pjaunami ir kraunami beržai (t. 1, b. l. 139-146, 151-158).
Apklaustas liudytoju pareigūnas G. R. parodė, kad buvo apklausti A. J. ir L. P.. Jiems buvo pasiūlyta parodyti, patikslinant įvykio aplinkybes įvykio vietoje. Vietas, nuo pat parodymų davimo pradžios, rodė asmenys, su kuriais buvo vykdoma apklausa. A. J. ir L. P. buvo apklausiami atskirai, ne vienu metu, ir buvo važiuojama jų rodomu keliu, fiksuojama ir rašoma. Jie patys rodė tas vietas, kur ką darė. Šių asmenų apklausą atliko jis. Dabar tikrai smulkiai tų apklausų neprisimena, bet esmė buvo tokia, kad buvo nurodyti laikai, aplinkybės, asmenys, kurie pjovė, kas inicijavo tuos pjovimus. Kiek pamena, buvo įvardintas M. B.. Prieš apklausas nei vienas liudytojas nereikalavo vertėjo, jie kalbėjo ir skaitė, iš jų kalbėjimo ir skaitymo abejonių, kad jiems reikalingas vertėja, nebuvo. Jie ir patys nereikalavo. Abu asmenys gana išsamiai viską atsiminė ir gan tiksliai parodė. Kai liudytojai davė parodymus, tai tie parodymai buvo labai išsamūs, buvo nurodytos vietos, kur buvo užklimpta, jie viską parodė taip, kad jam kaip tyrėjui neliko abejonių, kad L. P. ir A. J. buvo toje vietoje ir jiems viskas yra puikiai žinoma. Jie nesiklaidino nei parodymuose, niekur. Parodė, kur užklimpo, kur krovė, kur apsisuko. Nuvykus į įvykio vietą matėsi užklimpimo vietos. Liudytojai teigė tai nepamatę – jie tiesiog einant nurodė, kad šioje vietoje užklimpo, traukė. Tas miškas yra (duomenys neskelbtini)kaimo ribose. 2019-02-07 kai rašė tarnybinį pranešimą jis dirbo su veiklos skyriaus tyrėju A. L.. Kai gavo pranešimą iš bendrojo pagalbos centro, įvykio vietoje jis buvo su tyrėju A. L. įvykį. Kelmai buvo skaičiuoti įvykio vietos apžiūros metu. Jis apklausinėjo A. J. lietuvių kalba. Jis kalbėjo laisvai, į visus klausimus atsakė, juos suprato ir atsakė laisva lietuvių kalba. Buvo gauta informacija, kad M. B. buvo matytas tame laikotarpyje, kuriuo įvykdyta vagystė, keletą kartų važiuojantis traktoriumi su pakrauta mediena tamsiu paros metu su minėtais asmenimis L. P. (-u) ir A. J.. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad tamsiu paros metu M. B. vyko to kaimo linkme su pakrauta mediena priekaba. Bendraujant su to kaimo gyventojais buvo išsiaiškinta, kad tamsiu paros metu mediena buvo atvežta J.. Bendraujant su ja, ji patvirtino, kad tą medieną atvežė M. B.. Buvo jos paprašyta, kad tą medieną pasaugotų. Kadangi jis su kolega atvyko tamsiu paros metu, nebuvo galimybės apžiūrėti medieną ar kitaip įforminti, todėl buvo tos moters paprašyta nekeisti tos medienos būklės ir ją pasaugoti, nekapoti, nepjauti. Vėliau paaiškėjo, kad ta mediena buvo supjauta ir sukapota M. B. kažkur po kelių dienų nuo jų prašymo J. neliesti medienos. Kalbant su J., ji papasakojo, kad po pareigūnų vizito ji nuvyko pas M. B. ar pas jo tėvus, šnekėjo tuo klausimu, kodėl čia policija lankėsi pas ją dėl tos medienos. Ji jiems pasakė, kad tos medienos negalima pjauti ir naudoti. Tikriausiai M. B., sužinojęs, kad policija domisi ta mediena, ar dėl kažkokių kitų priežasčių, nors jam J. buvo sakiusi, kad medienos negalima pjauti ir kapoti, jis ją supjovė ir sukapojo. Tolimesni pareigūnų veiksmai su ta mediena būtų buvę tokie, kad būtų buvę galima sulyginti pagal kelmus pirminių rąstų storgalius ir taip įrodyti tas aplinkybes, jas patvirtinti ar paneigti, bei nustatyti kitas tyrimui reikšmingas aplinkybes, tačiau to padaryti negalėjo, nes mediena buvo supjauta ir suskaldyta. M. B. miško sklype buvo visai kita mediena - pušų sausuoliai, sutręšusios pušys, beržų nebuvo, ir pjovimai buvo daromi po išpjovimo nukentėjusiojo miškuose, nes kai buvo vykdomi pjovimai B. miške, buvo atvykęs vienas asmuo pažiūrėti savo miško ir juos ten matė, o nukentėjusiojo miške medžiai jau buvo išpjauti. Jis matė B. medieną, kuri buvo nupjauta ir nebuvo pirmiau negu pareigūnai buvo nuvažiavę. Mediena buvo sukrauta į kelias krūvas. Pabrėžė, kad B. miškas yra daug toliau nuo tos vietos, kur buvo pavogta mediena. B. transporto priemonės buvo apžiūrimos dar iki šių paaiškėjimų. M. B. ir jo tėvai yra ūkininkai, tų priekabų daug, todėl visų pareigūnai neapžiūrėjo. Apžiūrėjo tik esančias lauke, o B. ūkyje yra daug garažų, daug patalpų stambiai technikai laikyti. Traktoriaus vėžes sunku atskirti, nes jie visi vienodi, pagal ratus, tai tokių traktorių pas B. ir jo tėvus yra. Priekabos žymių panašių nerado, bet pareigūnai ne visur pateko ir ne viską apžiūrėjo. Po to buvo gauta iš kažkurio jų apklausto liudytojo informacija, kad M. B. po pareigūnų apžiūros kažkodėl keitė kažkokių savo priekabų ratus, kurie nebuvo nuleisti ar kažkaip pažeisti ir jam talkino J. ir P... Buvo atliekamas gerų ratų keitimas. Traktorinių priekabų nereikia keisti į žieminius ir vasarinius, bet šie dalykai kažkodėl po apžiūros buvo atliekami. Paskui buvo ir tokios jau neoficialios kalbos, kad M. B. juokėsi iš pareigūnų, kad ta priekaba stovėjo visai netoli ir policija jos nematė (t.2., b. l. 186-189).
Apklaustas liudytoju pareigūnas A. L. parodė, kad byloje nurodytą datą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl miško vagystės. Atliekant šį ikiteisminį tyrimą, renkant informaciją, buvo gauta duomenų, kad šią vagystę įvykdė M. B. padėdamas dviejų asmenų, t. y. A. J. ir L. P.. Buvo atlikti visi procesiniai veiksmai, kurie yra byloje. Šioje byloje visus procesinius veiksmus, apklausas atliko vyr. tyrėjas G. R., o jam tik teko 4-5 kartus važinėti į įvykio vietą - į tuos sklypus. Vyko kartu su G. R., po to su L. P., tada su A. J., su įmonės atstovu L., kuris labai aiškiai parodė savo sklypo ribas, o ir jie patys buvo nustatę, kad ten, kur išpjauti žali beržai, sklypas priklauso L. Ten buvo išpjauti visiškai žali beržai. Kai jie matavo, tai diametras beržų buvo nuo 42 ir storesni, jei pasakyti vizualiai, tai buvo stambūs ir brandūs beržai. Jie važiavo su G. R. į tą vietą, tada važiavo su L. P., tada - su A. J.. Kelią nuo komisariato iki įvykio vietos rodė tiek L. P., tiek A. J., o jis tik paklausdavo, ar teisingai važiuoja, ar ta kryptimi. Nei vienas liudytojas neklaidžiojo - jie labai puikiai atsiminė, kur reikia važiuoti, ir tiek vienas, tiek kitas parodė tą vietą, kurioje pjovė. Buvo dar vienas asmuo, iš kurio sklypo buvo pavogti beržai, tai ten pradėta administracinė teisena. Tas žmogus iš (duomenys neskelbtini) kaimo parodė, kur dar yra išpjauta. Jis parodė savo keletą beržų ir ten per tokią liniją pereini į kitą sklypą, kur buvo išpjauti šie beržai. Viskas ir prasidėjo nuo šio asmens, nes kaip jis pasakojo, jis atvažiavęs į savo mišką rado nupjautus beržus ir parodė, kokioje vietoje yra dar nupjauti beržai. Kai pareigūnai pradėjo aiškintis, kieno tai miškas ir kieno tie beržai išpjauti, jie taip priėjo prie nukentėjusiojo. Kai pareigūnai ieškojo priekabos, vyko pas B., nes įvykio vietoje aiškiai matėsi traktoriaus ir priekabos pėdsakai. Kai jie buvo nuvykę prie B. ūkinių pastatų nusistatyti traktorių ir kokia tai priekaba, po to jie gavo duomenų, kad viena priekaba medienos buvo nuvežta į (duomenys neskelbtini) rajoną, pas B. sugyventinės tetą. Ir ten jie rado žalius beržus, kurie buvo stambūs ir supjauti po 2 metrus. Teta papasakojo, kad atvežė būtent M. B. atvežė. Vizualiai žiūrint, pagal rastus kelmus ta mediena atitiko. Ši liudytoja buvo įpareigota nesupjauti šitos medienos, kol vyks ikiteisminis tyrimas. Ji tai puikiai suprato. Vėliau, kaip išsiaiškino pareigūnai, ta mediena buvo sunaikinta. J. pasakė, kad tai padarė B. Tai sudaro prielaidą, kad B. yra prisėjęs prie įrodymų naikinimo. B. gyvenamojoje vietoje pareigūnai priekabos nerado – jie nėjo į ūkinius pastatus ir kitas ten esančias patalpas, tiesiog atvažiavo ir kiek jiems leidžia galimybės apsižiūrėjo. Tiek L. P., tiek J. parodė, kad jie pjovė beržus galimai B. miške, pjovė sausuolius, bet po to jie aiškiai parodė, kur pjovė žalius beržus nukentėjusiojo sklype. Jie taip pat nurodė, kad pjovė ir sausuolius B. sklype – matėsi keletas kelmų, matėsi, kad ten pjauta, buvo nedidelės krūvelės, tačiau tarp jų beržų nebuvo (t.2, b. l. 189-191).
Liudytoja O. B. parodė, kad yra M. B. motina. 2019 m. pradžioje jai paskambino sūnus, ir pasakė, kad yra atvykęs miškų ūkio darbuotojas ir prašo miško dokumentų, kuriuos reikia atvežti, nes visi dokumentai yra saugomi pas mus namuose, ir ji juos nuvežė kur yra miškas į (duomenys neskelbtini)
kaimą. Paskui sūnus vėl paskambino ir pasakė, kad reikia dar papildomų dokumentų, t, y. miško plano ir leidimo, kad mišką galima kirsti. Tai ji nuvežė ir šiuos dokumentus. Sūnaus miške vyko kirtimo darbai. Daugiau ji nieko nežinanti. Nurodė, kad sūnaus miškuose yra visokių medžių- ir beržų, ir pušų, jaunuolynų truputį. Tam miške sūnus dirbo vienas ir sau darė malkas. Kai jau buvo paruošta mediena, sūnus nuvyko su raudonu traktoriumi Belarus. Nieko nežinanti, kad M. vežė medieną K. giminaitei. L. P. (-o) ir A. J. ji nepažįsta (t.3, b.l. 4, 5).
Liudytoja K. M. parodė, kad yra kaltinamojo sugyventinė. Apie patį įvykį ji daug kažko nežino, tik žino, kad M. vežė jos tetai malkas. Teta paskambino ir paprašė, kad kai jis galės atvežtų jai malkų, nes jis turi savo mišką, jo tėvai taip pat turi mišką. M. nuvežė malkas jos tetai R. J., po to jis jai ir supjovė. Kai jis jau jas pjovė, jai paskambino teta ir paklausė, ar ten kartais ne M. pjauna malkas tetos kieme. Ji atsakiusi nežinanti, nes jai M. man neatsiskaitinėja, kur jis važiuoja. Teta jos paprašė, kad paskambintų M. ir paklaustų, nes kaimynai galvoja, kad kažkas svetimi tai daro. Ji jam paskambino ir paklausė. Jis pasakė, kad pjauna jis, kad atvežė malkas ir supjaus jas, kad nereikėtų po to pjauti. Tada ji paskambino tetai ir pasakė, kad M. pjauna. Teta pasakė, kad gerai, tik paprašė paklausti, kiek reiks sumokėti už tai. Vėliau, gal po kokių dviejų savaičių, kai jau buvo supjautos malkos, teta paskambino ir pasakė, kad nereikėjo liesti malkų, nes buvo atvažiavusi policija ir sakė, kad tos malkos pavogtos. Ji nelabai supratusi, todėl tai papasakojo M.. Ji nematė, kai vežė malkas tetai, tik girdėjau pokalbius apie tas malkas. Ji tik skambino man ir paprašė, kad M. atvežtų malkų. Nepamena, kada tai buvo, žino, kad pernai link pavasario. M. ne kartą tetai yra vežęs malka. Ji pažįsta L. P. ir A. J., kurie buvo padėję M.. Nurodė, kad M. miškas mišrus. J. lietuviškai sunkiai supranta, su juo kalba lenkų kalba arba rusų.(t.3, b. l. 6,7).
Be nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų kaltinamojo kaltę patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Iš pareigūno G. R. 2019-02-07 tarnybinio pranešimo matyti, kad jam dirbant ekipaže buvo gautas R. L. pranešimas, jog iš tėvo miško išpjauta ir pavogtas apie 20 beržų. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad S. L. priklausančiame miško sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), išpjautas ir pavogtas 1 žalias beržas, miško sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)- 10 žalių beržų, bei miško sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)- 6 žali beržai (t.1., b. l. 11).
Nukentėjusysis S. L. dėl 17 žalių beržų vagystės 2019-02-08 protokolu- pareiškimu kreipėsi į Alytaus AVPK Varėnos rajono PK (t. 1., b. l. 16).
2019-02-07 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini)
. esančiame miško masyve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota 17 vnt. nupjautų žalių beržų. Apžiūrint kelmus šalia jų bei ant kvartalinės linijos esančio sniego matosi traktoriaus ir jo priekabos ratų pėdsakai- fragmentai su neryškiais protektorių atspaudais, žmonių avalynės pėdsakai, tačiau jie apsnigti, aptirpę- individualūs požymiai nesimato. Traktoriaus vėžės veda link kvartalinės linijos miško keliuko į (duomenys neskelbtini)kaimą (t. 1, b. l. 20-22).
Įvykio vieta, traktoriaus ir priekabos, avalynės pėdsakai bei nupjautų beržų kelmai su išmatavimais užfiksuoti fotolentelėse (t. b. l. 23-50).
Schemoje- plane ant kadastro žemėlapio ištraukos pažymėti miško sklypai, kuriuose rasta žalių beržų kelmai (t.1., b. l. 51).
Išrašai iš viešojo registro patvirtina, kad šie žemės sklypai priklauso nukentėjusiajam (t.1., b. l. 69-71). Šie sklypai sužymėti ir kadastro žemėlapio ištraukoje, iš kurios matyti, kad vienas nukentėjusiojo miško sklypas 32 ribojasi su kaltinamojo sklypu Nr. 423 (t.1., b. l. 72).
2019-02-21 R. J. pasirašė pasižadėjimą, kad iš M. B. įsigytas beržo malkas saugos savo sodyboje ir neperleis kitiems asmenims iki atskiro nurodymo (t.1, b. l. 88).
Iš 2019-06-11 tarnybinio pranešimo matyti, kad R. J. telefonu informavo pareigūnus, kad pirktą iš kaltinamojo beržinę malkinę medieną 2019 m. vasario pabaigoje be jos žinios ir jai nebūnant namuose atvykęs supjovė ir sukapojo M. B. (t.1., b. l. 89).
Iš 2019-03-07 Parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. J. parodė visas vietas ir kelmus, kur jie su kaltinamuoju pjovė beržus (t.1., b. l. 139), kas yra užfiksuota ir fotolentelėse (t.1., b. l. 143-145).
Iš 2019-03-13 Parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. J. rodė kelią į įvykio vietą, kurioje per du kartus buvo išpjauti beržai 2019 m. sausio vidury, tada rodo vietą, kur beržai buvo išpjauti antruoju kartu priekabos pakrovimui (t. 1., b. l. 151), kas buvo užfiksuota fotolentelėse (t.1., b. l. 155-157).
Iš 2019-03-12 Parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti
, kad L. P. parodė visas vietas ir kelmus, kur jie su kaltinamuoju pjovė beržus. Viename sklype, kur B. per du kartus vykdė pjovimus, parodė 8 beržų kelmus, kuriuos M. B. išpjovė pirmą kartą sausio mėn. Paskui parodė kitus kelmus, kurie B. išpjovė jam su J. talkinant sekančią dieną Tada parodė dar vieną kelmą kitoje vietoje, paaiškindamas kad tą vieną beržą nupjovė antru kartu išvažiuojant iš miško, nes iki pilnos priekabos pritrūko medienos. Į trečio pjovimo vietą reikėjo vykti toliau. Parodė ten 6 beržų kelmus, kuriuos M.B. išpjovė 2019- sausio-pabaigoje- vasario pradžioje, ir tai buvo trečias kartas, kai jis su J. talkino M. B.. Parodė ir vietą ant kelio link (duomenys neskelbtini) kaimo išsukus iš linijos, kur M. B. veždamas medieną buvo užklimpęs (t.1., b. l. 101-102). Visi jo parodymai užfiksuoti fotolentelėse (t.1., b. l. 105-109).
Pažymėtina, kad L. P. parodė ir kitas vietas, kur jis su M. B. ir A. J. pjovė beržus.
Iš 2019-03-13 Tarnybinio pranešimo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje L. P. negalėjo įvardinti miško savininkų, tačiau nustatyta, kad jis apklausos metu bei parodymų įvykio vietoje metu parodė S. L., priklausančius miško sklypus, kadastriniai Nr. Nr. 3843/0006:45, Nr. 3843/0006:32, 3843/0011:630, G. B. ir A. D. priklausančius miško sklypus (t. 1, b. l. 111).
Dėl G. B. ir A. D. pareiškimų buvo atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus, nes padarytos žalos dydis neviršijo 3MGL sumos, todėl nebuvo nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 4 d. požymių (t.1., b. l. 113-120).
Iš viešojo registro matyti, kad kaltinamajam priklauso miško sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kaime, kadastro žemėlapio išraše pažymėtas 423 (t.2, b. l. 2325).
Jo vardu registruotas traktorius New Holland“. (t.2., b. l. 29), o jo tėvo V. B. vardu registruota kita žemės ūkio technika, 4 traktoriai, 2 traktoriaus priekabos, ekskavatorius (t. 2, b. l. 30, 31).
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visumos pakanka kaltinamojo M. B. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Teismas, įvertinęs teisme apklaustų liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat aukščiau nurodytų byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis iš (duomenys neskelbtini)girininkijoje iš S. L. priklausančių miško sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), išpjovė ir pagrobė 17 vnt. žalių beržų, tai yra 12,35 kubinių metrų medienos, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. L. 617,50 Eur turtinę žalą, todėl jo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 str. 1 d.
Pažymėtina, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui (tai numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 7 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, o apklausiamas teisme neprisipažino įvykdę nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad kaltinamasis turi teisę pasirinkti tokią gynybos poziciją, nes jo kaltę turi įrodyti ikiteisminis tyrimas ir teisme tuos įrodymus būtina patikrinti, o kaltinamasis neturi įrodinėti, kad jis yra nekaltas. Kaltinamasis taip pat turi teisę nesutikti, gintis nuo pareikšto kaltinimo, keisti, papildyti savo parodymus, kelti savas įvykių versijas, kur šiuo atveju jis šiomis teisėmis netrukdomai pasinaudojo.
Kaltinamasis teigė, kad mišką pjovė tik jam priklausančiame miške. Iš viešojo registro išrašo matyti, kad kaltinamajam taip pat priklauso miškas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime ir šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad jis savo miške pjovė sausuolius, ką patvirtino ir liudytojais apklausti pareigūnai, jo motina O. B. ir sugyventinė K. M..
Kaltinimas M. B. buvo pareikštas dėl išpjautų žalių beržų iš nukentėjusiajam priklausančių miško paskirties sklypų, su kuo M. B. nesutiko, teigdamas, kad žalių beržų nepjovė, kad sausio pabaigoje - vasario pradžioje jis su A. J. (-u) ir L. P. (-u) dirbo pas savo tėvuką miške (duomenys neskelbtini) kaime - pjovė medį, kur auga ir beržai, kuriuos ir vežė R. J.. Tačiau tokia kaltinamojo pozicija dėl jam pareikšto kaltinimo vertintina kritiškai kaip siekis išvengti atsakomybės. Liudytoja L. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jis su A. J. kaltinamajam kelis kartus padėjo krauti būtent žalius beržus, kuriuos nupjovė M. B.. Netikėti šio liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo - jo parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, juos patvirtina ir papildo kitų liudytojų parodymai, jie neprieštarauja ir byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir atitinka bylos esmei. Atliekant parodymų patikrinimą vietoje šis liudytojas aiškiai ir konkrečiai parodė vietas, kur kaltinamasis pjovė žalią beržą, jo parodytų kelmų skaičius atitiko kaltinamajame akte nurodytą nupjautų beržų kiekį. Nors pats L. P. nežinojo, kam priklausė tie miškai, tačiau pagal nukentėjusiojo parodytas įvykio vietos apžiūros metu jam priklausančių žemės sklypų ribas ir ištyrus kadastrinius žemėlapius buvo neginčijamai nustatyta, kad beržai buvo išpjauti iš nukentėjusiojo miško. Apklausti liudytojais pareigūnai A. L. ir G. R. taip pat patvirtino šio liudytojo nurodomas aplinkybes, kad vykstant atlikti parodymų patikrinimą vietoje, L. P. pats rodė kelią, jis puikiai žinojo tas vietas, kur pjovė beržus, parodė vietą, net kur buvo įklimpęs traktorius ir pareigūnai tai matė. Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie yra nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinka bylos esmę. Analogiškas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ir pareigūnui, ir ikiteisminio tyrimo teisėjai nurodė ir liudytojas A. J.. Atliekant parodymų patikrinimą vietoje, jis, kaip ir L. P., taip pat parodė tuos pačius miško sklypus, kur buvo išpjauti žali beržai, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo išpjauti iš nukentėjusiojo miško. Nors teisiamojo posėdžio metu A. J. kardinaliai pakeitė savo parodymus kaltinamojo naudai, tačiau teismas juos laiko nepatikimais ir jais nesivadovauja, nes jie prieštarauja teismo nustatytoms aplinkybėms, kaltinamojo ir liudytojų parodymams, bylos esmei.
Liudytojas A. J. parodė, kad jis su M. B. pjovė kaltinamojo miške esančius beržus, kai buvo atvažiavęs girininkas, tuo tarpu kaltinamasis tvirtino, kad A. J. minimu atveju malką savo miške prie (duomenys neskelbtini) kaimo jis pjovė vienas, be darbininkų, pjovė tik sausuolius, o ne beržus. Apklausti liudytojais pareigūnai taip pat patvirtino, kad M. B. miške matė tik sausuolius medžius. Liudytoja O. B. taip pat patvirtino, kad tuo metu, kai buvo atvykęs girininkas, savo miške sūnus dirbo vienas ir tvarkė sau malką. Liudytojas A. J. taip pat teigė, kad į M. B. tėvo mišką jis važiavo tik su B. MTZ traktoriumi su priekaba ir ten pjovė supuvusius beržus, tačiau kaltinamasis tvirtino, kad į tėvo mišką (duomenys neskelbtini)kaime jis važiavo su A. J. (-u) ir L. P. (-u). Be to, liudytojas A. J., atliekant jo parodymų patikrinimą vietoje, neparodė kelio į kaltinamojo tėvo mišką, prie (duomenys neskelbtini) kaimo, o labai konkrečiai parodė būtent nukentėjusiojo miškus, kur buvo išpjauti žali beržai. Atmestina kaip nepagrįsta ir jo nurodoma aplinkybė, kad L. P. jam nurodinėjęs, kokius duoti pareigūnams parodymus, nes iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu jie buvo apklausti atskirai, be to, A. J. buvo apklaustas pirmas - 2019-03-07 nuo 12:23 iki 12:54 val. ir iškart dalyvavo nuo 13:03 iki 14:10 val. parodymų patikrinime, tuo tarpu L. P. apklaustas buvo 2019-03-07 14:13, o parodymų patikrinimo vietoje dalyvavo tik 2019-03-12. Liudytojas A. J. taip pat teigė, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis nesuprato lietuvių kalbos, jam buvo reikalingas vertėjas, tačiau šią savo gynybinę poziciją kaltinamojo naudai jis iškėlė tik teisiamajame posėdyje. Tačiau nežiūrint to, jis teismui patvirtino, kad šiame posėdyje jis viską supranta ir vertėjas jam nereikalingas. Ikiteisminiame tyrimą šio liudytojo ir liudytojo L. P. apklausą vykdęs liudytojas G. R. taip pat pavirtino, kad nei vienas liudytojas nereikalavo vertėjo, jie kalbėjo ir skaitė, iš jų kalbėjimo ir skaitymo abejonių, kad jiems reikalingas vertėja, nebuvo, o patys irgi nereikalavo. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu A. J. duoti parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja liudytojų ir byloje esantiems rašytiniams įrodymams, papildo liudytojų L. P. (-o), A. L. ir G. R. parodymus, todėl teismas vadovaujasi jo parodymais, duotais ikiteisminiame tyrime.
Kaltinamasis teigė, kad tėvo miške pjovė medį, kur auga ir beržai, kad didžiausia dalis buvo beržų, buvo korozijos paveiktų medžių ir vėliau tą medieną tėvukas leido nuvežti parduoti, ką jis ir padarė parduodamas J. R., kad R. J. jis vežė maišytą medieną – žalius ir sausus beržus su viena kita pušelė. Liudytojas A. J. teisiamajame posėdyje taip pat teigė, kad buvo pjaunami supuvę beržai. Tačiau apklausta liudytoja R. J. paneigė šiuos parodymus, teigdama, kad jai kaltinamasis atvežė tik žalią malką - beržus. Kaip ji nurodė ikiteisminio tyrimo metu, ši malka buvo supjauta po 1,5-2 metrus. Netikėti šios liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo, nes jos parodymai yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo, juos patvirtino ir apklausti liudytojais pareigūnai, parodydami, kad pas R. J. rado žalius beržus, kurie buvos stambūs ir supjauti po 2 metrus, kad vizualiai žiūrint pagal rastus kelmus ta mediena atitiko. Liudytojas L. P. taip pat patvirtino, kad nukentėjusiojo miške pjauti beržai buvo žali ir brandūs, pjaustė juos po 1,5-2 m. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis netrukus po to, kai sužinojo, kad pas R. J. dėl vogtų beržų buvo atvykusi policija, be R. J. žinios ir sutikimo atvyko į jos sodybą ir supjovė bei suskaldė jo atvežtą beržinę medieną. Nors kaltinamasis teigia, kad kai nuvežė medieną, J. buvo užsiminusi, kad būtų gerai ją supjauti, ir kad nepjauti medienos K. M. - jo sugyventinė R. prašymu paskambino tą pačią dieną, kai jis jau su L. P. buvo beveik baigę pjauti, tačiau šiuos parodymus taip pat paneigė R. J., parodydama, kad su M. B. jokių sutarimų, kad jis suskaldys tas malkas, nebuvo, kad paskambinusi K. M.pasakė, kad kaltinamasis neliestų tų malkų, nes policija liepė jų neliesti ir nepjauti, tačiau šis tik ranka numojo, ir malkos buvo supjautos be jos žinios, jai pačiai nebūnant namuose. Liudytoja K. M. parodė, kad R. J. paskambino jai tik tuomet, kai kaltinamasis jau pjovė malką, kad apie tai, kad nereikėjo liesti malkų R. J. jai paskambinusi pasakė tik po dviejų savaičių po malkų supjovimo, tačiau teismas šiuos jos parodymus vertina kritiškai kaip siekį palengvinti kaltinamojo, kuris yra jos sugyventinis ir jos vaiko tėvas, padėtį. Be to, jos parodymai prieštarauja kaltinamojo parodydamas. Kaltinamasis teigia, kad K. M. jam paskambinusi pasakė, kad negalima pjauti malkų, kai jis jau beveik jas buvo supjovęs, tuo tarpu K. M. teigia, kad apie tai, kad nepjauti malkų jai R. J. pasakė tik praėjus dviem savaitėms po malkų supjovimo.
Apibendrinant, tai kas išdėstyta, teismui byloje pakanka duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę ir paneigiančių jo iškeltą gynybinę versiją.
Dėl bausmės skyrimo.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę atsižvelgia į bausmės paskirtį, kad bausme siekiama ne tik nubausti kaltą asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikaltimų.
Kaltinamasis M. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Praeityje neteistas (t. 2, b. l. 15), duomenų apie įrašymą psichiatrinio ir priklausomybės ligų įskaitoje nėra. Kaltinamasis daugybę kartų baustas administracine tvarka, paskutinė nuobauda galiojanti (t. 2., b. l. 3-13), kas rodo, kad M. B. dėl savo neteisėto elgesio išvadų nedaro ir linkęs daryti teisės pažeidimus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis turi faktinę šeimą, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirbantis. Teismui įvertinus visumą aptartų aplinkybių, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus piniginę baudą. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, jog BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – baudos paskyrimas kaltinamajam prieštarautų teisingumo principui. Bausmė neabejotinai sukels kaltinamajam neigiamas pasekmes, dėl kurių jis padarys išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, kad paskirta bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.
Kaltinamajam 2019-05-23 nutarimu (t. 2., b. l. 37) paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Dėl civilinio ieškinio.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį kaltinamajam (BK 109 str.). Valstybinė miškų tarnyba pareiškė 1111,50 Eur civilinį ieškinį, prašo jį tenkinti. (t. 1, b. l. 177-199). Nurodo, kad vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 (toliau - Metodika) 1 p., „fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėta veika miškuose padarę žalą aplinkai, privalo ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti aplinkos objekto būklę. Padarytos aplinkai žalos dydis skaičiuojamas pagal šios metodikos priede nustatytus fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainius". Žala aplinkai ieškinyje yra apskaičiuota vadovaujantis Metodikos 2.1 p. bei šios Metodikos priedu "Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai" (toliau - Metodikos priedas) 1.4.2 p.
Iš Valstybinės miškų tarnybos2019-03-01 informacinių raštų matyti, kad nukentėjusiojo miško sklype, kadastrinis Nr. 3843/0011;0630 iškirtus 6 žalius beržus žala aplinkai sudaro 259,11 Eur, sklype Nr. 3843/0006;0045 iškirtus 1 beržą žala aplinkai sudaro 84,69 Eur, sklype, kadastrinis Nr. 3843/0006;00323 iškirtus 10 beržų- 767,70 Eur (t. 1., b. l. 166-174). Ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir realus. Žala civilinio ieškovo turtui padaryta kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, todėl kaltinamasis privalo žalą pilnai atlyginti (BPK 109 str., CK 6.263 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115, 302-305, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 2 dalimi ir 271 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
pripažinti M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d. ir skirti jam – 80 MGL (4000,00 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti M. B. 10 (dešimties) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir pateikti teismui duomenis apie sumokėjimą.
Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos, juridinio asmens kodas 302471705, naudai 1111,50 Eur (vieną tūkstantį, vieną šimtą vienuolika eurų ir 50 centus) aplinkai padarytos žalos atlyginimui, priteistą sumą pervedant į Valstybinės miškų tarnybos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor banke.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.
Teisėja Loreta Janiulytė