Byla Nr. 1S-6/2013

Procesinio sprendimo kategorija

2.1.16.1.2.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdimaras Bavėjanas,

sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,

dalyvaujant prokurorei Jekaterinai Abbakumovai,

gynėjui Dmitrijui Fomkinui,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo A. P. gynėjo advokato Dmitrijaus Fomkino skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2012 m. gruodžio 9 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamąja byla ir išnagrinėjęs skundą,

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. P. pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 245 str. kaltinamas tuo, kad jis nevykdo teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent: jis, žinodamas apie 2009-06-01 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. L2-2808-0728/2009, taikyti laikinąją apsaugos priemonę - areštą transporto priemonei Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikyti Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Toureg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduoti jas saugoti pareiškėjo B. C. pasirinktam turto saugotojui, nevykdo minėto Vilniaus m. 1 apylinkės teismo priimto sprendimo ir neperdavė nurodytų automobilių saugoti, tokiu būdu A. P. nevykdo teismo sprendimo, nesusijusio su bausme.

Be to, A. P. pagal BK 246 str. 2 d. kaltinamas tuo, kad jis paslėpė didelės vertės areštuotą turtą, o būtent: jis, žinodamas apie 2009-06-01 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. L2-2808-0728/2009, taikyti laikinąją apsaugos priemonę - areštą transporto priemonei  Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikyti Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 7330 Lt vertės, (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 15190 Lt vertės, VW Toureg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 62 060 Lt vertės ir perduoti jas saugoti pareiškėjo B. C. pasirinktam turto saugotojui, nepateikė nurodytų automobilių, tai yra paslėpė areštuotą didelės vertės – 84 580 Lt vertės turtą.

Vilniaus m. apylinkės prokuratūros 2010 m. birželio 16 d. nutarimu kaltinamajam A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi paskelbė kaltinamojo A. P. paiešką ir jam paskirtąją kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė į kardomąją priemonę – suėmimą.

2012-07-09 buvo išduotas Europos arešto orderis (toliau EAO), o 2012-11-09 buvo perimtas iš Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijų ir tos pačios dienos Vilniaus apygardos teismo nutartimi kaltinamajam A. P. nustatytas 1 mėn. suėmimo terminas.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartimi A. P. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Nutartyje nurodyta, kad yra pagrindas manyti, jog A. P. bėgs (slėpsis) nuo teismo, kadangi jis pažeidė švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo sąlygas ir be prokuroro ar teismo leidimo pasišalino iš gyvenamosios vietos, tokiu būdu apsunkindamas baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamojo A. P. gynėjas skunde nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. 2012 m. lapkričio 29 d. teismo posėdyje buvo nutarta svarstyti du klausimus, t. y. gynėjojo prašymą pakeisti A. P. suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę ir suėmimo termino pratęsimo klausimą. Išklausęs proceso dalyvių nuomonių teismas paskelbė, kad sprendimas dėl prašymo pakeisti A. P. kardomąją priemonę bus skelbiamas 2012-11-30 ir išėjo į pasitarimų kambarį. Taigi antrojo klausimo dėl suėmimo termino pratęsimo teismas net nesvarstė, prokurorė neprašė pratęsti suėmimo tik pasisakė, kodėl nesutinka su kardomosios priemonės pakeitimu. Tokiu būdu teismas pažeidė BPK 123 str. nuostatas, nes tuo klausimu, kurį teismas išsprendė skundžiama nutartimi, niekas iš proceso dalyvių nepasisakė.

Be to, ir pratęsdamas kaltinamajam A. P. suėmimo terminą teismas pažeidė BPK 122 str. reikalavimus, nes padarė neteisingą išvadą, kad A. P. bėgs (slėpsis) nuo teismo. A. P. yra vedęs, augina nepilnametį vaiką, turi gyvenamąją vietą ir jam nėra jokio tikslo slapstytis nuo teismo. Į teismo posėdžius jis neatvykdavo, nes darbo reikalais buvo išvykęs į užsienį, apie tai, kad yra išduotas EAO, jis nežinojo. Prie prašymo pakeisti A. P. kardomąją priemonę pridėti medicininiai dokumentai patvirtina, kad A. P. tikrai sirgo ir gydėsi užsienyje.

Teisme apklaustas pagrindinis liudytojas B. C., pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, parodė, kad jam A. P. nėra skolingas. Nors šioje proceso stadijoje kaltės klausimas ir nesvarstomas, tačiau ši aplinkybė patvirtina A. P. poziciją, kad jis nebūdamas B. C. skolingas ir jautėsi nekaltas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-14 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36/2012 nurodyta, jog neįvykdytas teismo sprendimas civilinėje byloje turi būti vykdomas CPK nustatyta tvarka, o baudžiamoji atsakomybė pagal BK 245 str. atsiranda tik tuomet, kai sprendimą įpareigotas vykdyti asmuo jo nevykdo. O be šio asmens dalyvavimo sprendimo vykdymas yra neįmanomas. Gynėjas nurodo, kad šioje byloje A. P. negalėjo vykdyti antstolio patvarkymų, nes areštuotu turtu nedisponavo. Antstolis nepatikrinęs, ar pas A. P. yra automobiliai, juos areštavo, ko pasekoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl arešto į turtą, kurio skolininkas dėl objektyvių priežasčių neturėjo, nevykdymo ir tyčinio šio turto paslėpimo.

Gynėjas skundu prašo nutartį, kuria kaltinamojo A. P. suėmimo terminas pratęstas, panaikinti.

Skundas atmetamas.

Pratęsdamas kaltinamojo A. P. suėmimo terminą žemesnysis teismas BPK 119, 121, 122 ir kitų BPK straipsnių, reglamentuojančių kardomųjų priemonių skyrimą, reikalavimų nepažeidė. Gynėjo skundo argumentai teismo išvadų nepaneigia.

Pirmiausia pažymėtina, kad gynėjo skundo argumentai apie liudytojo B. C. pakeistus parodymus, kurie ir buvo pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą bei argumentai apie galimą ginčo sprendimą civilinės teisės priemonėmis, šioje baudžiamojo proceso stadijoje negali būti svarstomi. Įrodymų vertinimo ir teisės taikymo klausimus gali išspręsti tik teismas, išnagrinėjęs bylą teisiamajame posėdyje.

Tuo tarpu gynėjo skundo argumentai dėl BPK 123 str. pažeidimo atmetami kaip nepagrįsti. Iš teismo posėdžio protokolo matosi, kad teismo posėdžio metu iš tikrųjų buvo nagrinėjamas kaltinamojo A. P. gynėjo prašymas pakeisti kaltinamajam suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę ir klausimas dėl tolesnio suėmimo taikymo A. P.. Teismo posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas prašė pakeisti A. P. kardomąją priemonę į namų areštą, o prokurorė prašė tokį prašymą atmesti.

Teismas priėjo išvados, kad A. P. pažeidė anksčiau jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, vengė atvyki į teisiamuosius posėdžius, išvyko į užsienį, taip apsunkindamas baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme. Jam kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo pakeista į suėmimą. Teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis nuo teismo). Tokios išvados pagrįstumą patvirtina keletas aplinkybių.

Pirmiausia, A. P. EAO pagrindu buvo sulaikytas užsienio valstybėje – Latvijos Respublikoje ir jau vien ši aplinkybė patvirtina BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto suėmimo pagrindo buvimą. Be to, kaltinamasis turi Baltarusijos Respublikos pilietybę, jam išduotas ir šios valstybės piliečio pasas. Nuo 2008-01-23 A. P. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, bet ir toliau naudojosi Lietuvos Respublikos piliečio pasu, tai patvirtina jo sulaikymo aplinkybės. Iš Migracijos departamento rašto matyti, jog A. P. po pilietybės netekimo negrąžino ne tik piliečio paso, bet ir asmens tapatybės kortelės. Taigi kaltinamasis, būdamas laisvėje, turi realias galimybes pasišalinti iš nurodomos gyvenamosios vietos, išvykti į užsienį, kur jis turi ryšių ir ten ilgą laiką gyveno. Nors A. P. yra vedęs, turi nepilnametį vaiką, gyvenamąją vietą Lietuvoje, kitos jau nurodytos bylos aplinkybės bei tai, kad A. P. teigia dirbantis Maskvoje, rodo, kad stiprūs ryšiai su gyvenamąja aplinka Lietuvoje jo nesieja, kas tik sustiprina pasislėpimo galimybę. Be to, A. P. kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu, iš kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, už jį įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Pagal teismų praktiką, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. nurodytai „kitų aplinkybių“ sąvokai.

Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, todėl A. P. gynėjo prašymą pakeisti kardomąją priemonę atmetė. Gynėjas skunde nepagrįstai nurodo, jog nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta dėl to, kad teismas net nesvarstė klausimo dėl suėmimo termino pratęsimo kaltinamajam. Kadangi gynėjo prašymas pakeisti kardomąją priemonę buvo atmestas, akivaizdu, kad A. P. paskirtas suėmimas lieka galioti, o šiam terminui einant į pabaigą (suėmimas turėjo baigtis 2012 m. gruodžio 9 d.), teismas kaltinamojo suėmimo terminą pagrįstai pratęsė 3 mėn. terminui, jį skaičiuojant nuo 2012 m. gruodžio 9 d. Taigi, priėmęs tokį sprendimą, priešingai nei nurodoma gynėjo skunde, teismas jokių BPK reikalavimų nepažeidė.

Dėl išdėstytų motyvų teismo nutartis, kuria pratęstas kaltinamojo A. P. suėmimo terminas, yra teisėta ir pagrįsta.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

n u t a r i a :

Suimto kaltinamojo A. P. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas                                                                                     Valdimaras Bavėjanas