Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-09-06][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-2244-377-2019].docx
Bylos nr.: e2-2244-377/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Tauragës apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 188752021 išvadą duodanti institucija
Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 188737457 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Ginčai dėl vaiko vardo ir pavardės
Bendrosios nuostatos.
Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
Šeimos teisė
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Tėvų teisės ir pareigos vaikams
Ginčai dėl vaikų
Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
Teismo sprendimas
Sprendimas už akių
Bylinėjimosi išlaidos
Bylos dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ir anuliavimo
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA

?

                                                            Civilinė byla Nr. e2-2244-377/2019 

                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00688-2019-9

                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.1.;

 (S)

                               3.1.7.4.;3.2.6.6.1.

 

 

img1 

 

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. rugpjūčio 23 d.

Tauragė

 

Tauragės  apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Gražina Gudžiūnienė,

sekretoriaujant Militai Balandienei,

dalyvaujant ieškovei N. L., jos atstovei advokato padėjėjai R. V.,  atsakovui A. P., jo atstovui advokato padėjėjui D. R., trečiajam asmeniui M. L., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities skyriaus atstovei L. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. L. ieškinį atsakovui A. P., tretiesiems asmenims M. L., Tauragės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities skyrius dėl leidimo pakeisti nepilnamečiam vaikui pavardę be tėvo sutikimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I. N. L (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo pakeisti šalių nepilnametės dukros D. P., gimusios 2014 m. gegužės mėnesio 1 d., pavardę „P“, į pavardę „L“ be atsakovo (toliau – atsakovas) A. P. sutikimo; priteisti iš atsakovo A. P. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad jai gyvenant kartu su atsakovu, 2014 m. gegužės 1 d. gimė dukra D, kuriai atsakovas kaip biologinis tėvas suteikėte savo pavardę ir dukros gimimo liudijime įrašyta pavardė yra - „P“. Ieškovė su atsakovu santuokos sudarę nebuvo, gimus dukrai gyveno J. K.. Tačiau po dviejų mėnesių ieškovė su dukra nusprendė grįžti gyventi į Lietuvą, o atsakovas liko gyventi J. K.. Nuo tada jų santykiai atšalo. Atsakovas pirmus metus keletą kartų į metus atvažiuodavo į Lietuvą aplankyti savo nepilnametės dukros, tačiau vėliau  dukros lankymas retėjo, o 2017 m. iš viso nustojo lankyti savo dukrą. Todėl atsakovui kaip biologiniam tėvui nepavyko sukurti jokio ryšio su savo nepilnamete dukra D. P.. Ieškovė 2017 m. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei materialinio išlaikymo priteisimo. Byla 2017 m. vasario 7 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi baigta taikos sutartimi, kurioje nuspręsta šalių nepilnametės dukros D gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą, iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po 150 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Nutartyje taip pat buvo nustatyta ir vaiko bendravimo tvarka su tėvu. Tačiau po šios nutarties priėmimo, atsakovas iš vis nustojo bendrauti su dukra, tik mokėjo teismo priteistą išlaikymą dukrai. Atsakovas, kaip dukros biologinis tėvas, su dukra nepalaiko jokių ryšių, nesidomi jos auklėjimu, mokymusi, sveikatos būkle, o apsiriboja tik priteisto išlaikymo mokėjimu. Ieškovė 2018 m. gegužės 12 d. sudarė santuoką su M. L., todėl po santuokos sudarymo jai buvo suteikta pavardė „L“ bei 2018 m. lapkričio 14 d. susilaukė dukros M, kurios pavardė gimimo liudijime įrašyta “L”. Todėl šiuo metu dukra D, būdama penkerių metų amžiaus, sau vieninteliais ir artimais žmonėmis įvardija savo mamą N. L., tėčiu vadinamą M. L. bei mažąją sesutę M. L..  Ieškovė nurodė, kad bandė ginčą spręsti geruoju, tačiau vaiko tėvas, realiai niekada nedalyvavęs vaiko auklėjime, kategoriškai atsisako duoti sutikimą atlikti šiuos veiksmus.

I. N. L teisme prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad buvo pateiktas oficialus raštas atsakovui dėl pavardės pakeitimo dukrai. Tačiau atsakovas iškėlė sąlygą panaikinti 2017 m. vasario 7 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi nustatytus įpareigojimus jo atžvilgiu dėl dukros išlaikymo, tuomet duotų sutikimą M. L. įsivaikinti jo dukrą. Tačiau jos dabartinis vyras ir labai norėdamas tai padaryti negali dėl buvusio teistumo. Atsakovas dukrą paskutinį kartą lankė ir matė 2017 m. birželio mėn.

Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė teismo jį atmesti, kaip teisiškai nepagrįstą. Atsakovas nesutikimą su ieškiniu argumentavo tuo, kad vaikui gimus jis buvo įregistruotas atsakovo pavarde, nes jis su ieškove tuo metu gyveno kartu, toks sprendimas priimtas abipusiu jų susitarimu. Šiuo metu dukrai jau penkeri metai, todėl mano, kad dukra ilgą laiką augo turėdama tėvo pavardę, ji yra pakankamo amžiaus, kad galima būtų daryti išvadą, jog jos tapatybė yra susiformavusi, ji žino savo pavardę. Vaikas lanko darželį, gydymo įstaigas, kuriuose jos pavardė žinoma aplinkiniams, dėl to pavardės pakeitimas gali neigiamai paveikti vaiko socializaciją. Akivaizdu, jog ieškovė, prašydama keisti vaiko pavardę, vadovaujasi tik savo savanaudiškų interesų, kad vaikas turėtų visiškai svetimo vyro pavardę, o ne vaiko interesais. Jis mano, kad ieškovė išvyko gyventi į Lietuvą, nes pati tokiu sprendimu norėjo atriboti jį nuo vaiko. Jau tuo metu ieškovė turėjo kitą širdies draugą, su kuriuo dabar sudaryta santuoka. Jis reikalingas tik dėl finansinių sumetimų dėl vaiko išlaikymo. Jis niekada nevengė išlaikyti dukros, visą laiką rūpinosi ne tik vaiko poreikiais bet ir pačios ieškovės, aprūpindavo jas įvairiais daiktais, pirkiniais, surengė ir apmokėjo vaiko krikštynų šventę. Jis 2015 m. rudenį grįžo į Lietuvą, tačiau pasiūlius gyventi visiems kartu, ieškovė nesutiko, pareiškė turinti kitą širdies draugą. Tuomet jis ieškovei pareiškė, kad visada  rūpinsis dukra, ją lankys, su ja leis laisvalaikį. Tačiau atvykus iš Vilniaus į Tauragę aplankyti dukros, jis buvo žeminamas vaiko akivaizdoje, ne kartą buvo išvarytas iš namų, nurodant, kad šiuose namuose jis nepageidaujamas ir kad negali matytis su dukra. Jam buvo trukdoma bendrauti su dukra ir po teismo nustatyto bendravimo grafiko. Jis dėjo  maksimalias pastangas tam, kad išsaugoti ryšį su vaiku, tačiau kas kartą tyčiniais veiksmais jam buvo ir yra trukdoma bendrauti su vaiku. Mano, kad dukros pavardės pakeitimas prieštarauja vaiko interesams: išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą.

Teisme atsakovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais, papildomai nurodė, kad pakeitus vaikui pavardę, vaikas praras savo identitetą, tokiu būdu bus galutinai nutrauktas vaiko ir tėvo ryšys, jis niekada neišsižadės dukros ir kovos dėl savo teisės rūpintis vaiku bei bendrauti su dukra. Jam visus tuos metus trukdydavo, drausdavo bendrauti su dukra. Jis visada teikė teismo priteistą išlaikymą dukrai. Kreipėsi į vaikų teisių specialistus dėl rekomendacijų dėl bendravimo su vaiku, kad jam nebūtų trukdoma tinkamai bendrauti. Paskutinį kartą bendravo su dukra apie 2017 m. birželio mėn. Mano, kad šiuo metu dukra dėl savo amžiaus pamiršusi jį kaip tėvą, gal pamatytų, prisimintų. Šioje byloje prašo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo M. L. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovės ieškinį tenkinti pilnumoje. Nurodė, kad jį ir ieškovės dukrą D. P. sieja itin artimas ryšys. Mergaitė vienintele savo šeima identifikuoja ,,L‘‘ šeimą, todėl jos pavardės pakeitimas į ,,L‘‘ dar labiau sutvirtintų jų šeimos ryšį. Nors jis nėra mergaitės biologinis tėvas, myli ją kaip savo tikrą dukrą ir atlieka visas tėvo pareigas jos atžvilgiu. Teisme M. L. patvirtino, kad jis nuo dvejų metų augina ieškovės dukrą ir laiko ją kaip savo dukra, mergaitė jį vadina tėčiu. Jis įstatymiškai negali įsivaikinti mergaitės, nors toks noras yra. Jis sutinka duoti mergaitei savo pavardę.

Trečiasis asmuo Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepimo nepateikė. Jų atstovas į teismo posėdį neatvyko. Jiems apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities skyrius atsiliepimo nepateikė. Jų atstovė teisme nurodė, kad ieškovės nurodyti pavardės keitimo reikalingumo motyvai yra pagrįsti, jų tarnybai abu mergaitės tėvai yra žinomi. Sutinka, kad būtų pakeista mergaitės pavardė. Pavardės pakeitimas nedaro įtakos tėvystei, tėvo teisės ir pareigos išlieka tos pačios. Ieškinys turi būti tenkintinas.

Liudytoja J. P. teisme nurodė, kad atsakovas yra jos sūnus. Ji gal 2017 metais paskutinį kartą su sūnumi vyko į Tauragės aplankyti jo dukros, tačiau jai nebuvo leista pasimatyti su anūke. Tuo metu sūnus su dukra pasimatė. Ji bandydavo skambinti ieškovei, tartis dėl pasimatymo su anūke, tačiau ieškovė jai neatsakydavo nei telefonu, nei elektroniniu paštu. Ji su sūnumi manė ateityje, kai anūkė paaugs, kreipsis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Mano, kad anūkė jos nepažįsta, nes paskutinį kartą bendravo tik per mergaitės krikštynas. Sūnus su dukra, jos žiniomis, bendravo gal prieš dvejus metus.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad nepilnametės D. P., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė N. L. ir atsakovas A. P..  Šalys santuoką sudariusios nebuvo. 2017 m. vasario 7 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi šalių nepilnametės dukros D gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą, iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po 150 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Nutartyje taip pat nustatyta nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka su tėvu. Iš gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) matyti, jog D, gimusios(duomenys neskelbtini) pavardė nurodyta ,,P‘‘, jos tėvas A. P., motina N. U.. Ieškovė  2018 m. gegužės 12 d.  sudarė santuoką su trečiuoju asmeniu M. L., todėl po santuokos sudarymo jai buvo suteikta pavardė „L“. 2018 m. lapkričio 14 d. M. L. ir N. L. susilaukė dukros M, kurios pavardė gimimo liudijime nurodyta ,,L‘‘. Remdamasi šiuo pagrindu, taip pat tuo, kad duktė D. P. savo biologinio tėvo atsakovo A. P. dėl jo iš dalies  nusišalinimo nuo vaiko auginimo nuo 2017 metų, tėvo nepažįsta, apie biologinį tėvą  žino tik kaip apie egzistuojantį faktą, beveik nuo  kūdikystės vaiko gyvenime tėvo pareigas atliko tretysis asmuo M. L., ieškovė prašo teismo apginti vaiko interesą neišsiskirti savo pavarde iš šeimos, užtikrinti vaiko teisę į šeimos ryšius, ieškinį tenkinti, leisti be tėvo sutikimo pakeisti vaiko pavardę. Atsakovas atsiliepime bei teisme nurodydamas, kad dalyvauja dukros gyvenime, nori bendrauti su dukra, prašo teismo ieškinį atmesti, nes priešingu atveju, atsakovo teigimu, būtų pažeista vaiko teisė išsaugoti savo identitetą, vaiko teisė žinoti savo kilmę iš tėvo pusės liktų neapsaugota.  

Civilinio kodekso 3.167 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vaiko pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės. Vaiko vardas, pavardė, tautybė keičiami, vadovaujantis Asmens vardo, pavardės, tautybės keitimo taisyklių nustatytais pagrindais ir tvarka, patvirtinta Teisingumo ministro 2008 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1R-415. Šių taisyklių 15 punkte nustatyta, kad nepilnamečio vaiko pavardė gali būti pakeista tik vieno iš tėvų pavarde. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, privalo atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą - Valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi. Pažymėtina, kad vaiko pavardės keitimas atitiktų jo interesus, jeigu pavardės pakeitimo būtinybė būtų aiškiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurio pavardė vaikui suteikta (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis).

Teismas, prieš pradėdamas teisiškai vertinti byloje nustatytas faktines aplinkybes, akcentuoja vaiko vardo ir pavardės klausimų reglamentavimą tiek nacionalinėje teisėje, tiek tarptautiniu lygmeniu. Pabrėžtina, kad vaikui vardas ir pavardė yra suteikiami nuo gimimo ir pažymi jo individualumą, todėl be pagrindo negalima šių asmens duomenų keisti ar taisyti. Kaip jau minėta, Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnis įpareigoja valstybes užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. J. T. vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje bei Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta viena iš vaiko teisių – teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, t. y. vaikui po gimimo turi būti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laiką. Vaiko pavardės suteikimo nuostatas reglamentuoja Civilinio kodekso 3.167 straipsnis, kurio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria – teismo nutartimi. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės.

Teismas, sistemiškai atlikęs byloje pateiktų įrodymų vertinimą išimtinai tik per vaiko interesų prizmę, konstatuoja, kad egzistuoja žemiau nurodytos faktinės aplinkybės, kurios nulemia poreikį penkerių metų vaiko D. P. interesų labui keisti jos pavardę „P“ į motinos pavardę „L“. 

Kaip jau buvo pažymėta, dukros D motina, ieškovė 2018 m. gegužės 12 d. sudarė santuoką su M. L.. Aplinkybę, kad ieškovės sutuoktinis ieškovės ir jos dukters gyvenime aktyviai dalyvauja nuo D kūdikystės patvirtina ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimai. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu artimus moters ir vyro santykius palaiko dar nuo grįžimo į Lietuvą iš J. K., vadinasi, ieškovės dukrai esant dviejų mėnesių. Aplinkybę, kad vaikas yra puikiai prižiūrimas ir tinkamai auklėjamas šeimoje patvirtino Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities skyrius atstovė, iš dalies ir liudytoja J. P., atsakovo mama, teisme patvirtindama, kad ieškovė yra gera mama, todėl to ginčo nėra.

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė, tretysis asmuo ir nepilnametė šalių dukra D kaip šeimos nariai gyvena ne nuo 2018 m. gegužės 12 d. (santuokos įregistravimo momento), o nuo žymiai ankstesnio laikotarpio. Minėtiems asmenims vedant bendrą gyvenimą, o biologiniam vaiko tėvui jau dvejus metu (nuo 2017 m. birželio mėn.) visiškai nedalyvaujant vaiko auklėjime, su vaiku nebendraujant, susiklostė tokia situacija, kad vaikas, šiuo metu, būdamas penkerių metų amžiaus, iki šiol nepažįsta savo biologinio tėvo atsakovo A. P., sau vieninteliais ir artimais žmonėmis vaikas įvardija savo mamą, tėčiu vadinamą M. L., bei mažąją sesę M. L.. Nesutiktina su atsakovo argumentu, kad susiklosčiusi situacija yra nulemta vaiko motinos neteisėtų veiksmų, t. y. motinai neleidžiant (trukdant) bendrauti su mažamete dukra, bei vaikui neatskleidžiant fakto apie jos kilmę iš tėvo pusės. Teismas, atmesdamas šį argumentą, akcentuoja, kad pareiga rūpintis vaiku bendrai yra nustatyta tiek vaiko tėvui, tiek vaiko motinai. Iš bylos medžiagos matyti, kad vaiko motina tinkamai atlieka savo, kaip motinos, pareigas, tuo tarpu byloje yra neginčytini faktai, kad atsakovas, būdamas vaiko biologiniu tėvu, nuo vaiko auginimo proceso visiškai nusišalino motyvuodamas tuo, kad jam nėra leidžiama bendrauti su vaiku. Teismas, kaip neįrodytais leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, atmeta atsakovo argumentus, kad jam buvo trukdoma bendrauti su vaiku, buvo žeminamas vaiko akivaizdoje, ne kartą buvo išvarytas iš namų, nurodant, kad šiuose namuose jis nepageidaujamas, jam buvo trukdoma užmegzti tėvo ir dukters santykius (atsakovas teisme paminėjo, kad jam buvo trukdoma bendrauti su mažamete dukra jos namuose) , tačiau pats jokių aktyvių veiksmų dėl bendravimo tvarkos pakeitimo nesiėmė, nurodydamas kaip vieną iš motyvų, kad jis visada teikė teismo priteistą materialinį išlaikymą, kad jis ieškovei buvo reikalingas dėl finansinių sumetimų.  Kaip nepagrįstus teismas taip pat atmeta atsakovo argumentus, kad vaiko teisės bus pažeistos, nes vaikas visiškai praras ryšį su tėvu. Sutiktina su ieškovės atstovės pozicija, kad teismas, spręsdamas šį tarp vaiko tėvų kilusį ginčą, privalo nagrinėti šiuo metu realiai egzistuojančias aplinkybes, siekti vaiko interesų, egzistuojančių ginčo nagrinėjimo metu, apsaugos. Įstatymas nustato teismui draudimą savo sprendimą grįsti prielaidomis ar aplinkybėmis, kurių šiai dienai nėra nustatyta.

        Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp vaiko D ir motinos bei jos sutuoktinio yra susiklostę tvirti šeimos santykiai.

Atsakovas atsiliepime bei teismo posėdyje akcentavo, kad dukrai pavardė „P“ buvo suteikta nuo gimimo ir pažymi jos individualumą, todėl pavardė iki vaiko pilnametystės negali būti keičiama tik dėl vaiko motinos ir jos sutuoktinio norų ar pageidavimų. Atsakovas, deklaruodamas tai, kad nesutinka su ieškiniu tik dėl to, kad tokiu būdu siekia apsaugoti išimtinai tik savo dukters interesus, neatsižvelgia į aplinkybę, kad savo pasyviu elgesiu jis pats pažeidė bendros ir vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir vystymąsi principą, visą vaiko gyvenimą nusišalino nuo jam, kaip vaiko tėvui, tenkančios atsakomybės už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Rūpestis dėl dukters interesų apsaugos atiteko tik vaiko motinai ir mergaitę nuo mažų dienų padėjusiam auginti trečiajam asmeniui M. L.. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas neatliko ir neatlieka jokių savo kaip tėvo pareigų nepilnametės dukters atžvilgiu, jos neauklėjo, neugdė, nedalyvavo kasdieniniame vaiko gyvenime. Vien tik teismo priteisto išlaikymo teikimas nelaikytinas dalyvavimu vaiko gyvenime. Pabrėžtina, kad atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad jis negalėjo dažnai važinėti iš Vilniaus į Tauragę, kai tuo tarpu atvykus jam neleisdavo  tinkamai bendrauti su dukra. Tačiau liudytoja J. P. teisme patvirtino, kad tik ji paskutinį kartą (apie 2017 metus) nebuvo įleista pasimatyti su atsakovo dukra, kai tuo tarpu atsakovas tokią galimybę turėjo. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vaiko ir biologinio tėvo A. P. nesieja jokie santykiai.

Iš ieškovės ieškinio bei jos paaiškinimų teisme darytina išvada, kad šalių dukra D savo šeimą įvardija kaip ,,L‘‘ šeima, dukra mamai aiškiai išsakė poziciją  nesiskirti niekuo iš kitų savo šeimos narių, nes visi šeimos nariai (tame tarpe ir 2018 m. lapkričio 23 d. gimusi sesuo M) yra ,,L‘‘. Teismas pripažįsta, kad vaiko suvokimas apie jos artimuosius yra nulemtas gyvenimiškos situacijos, kuri klostėsi nuo pat vaiko gimimo – asmenys, kurie vaiką augina dabar ir yra laikomi vaiko šeima. Pripažintina, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę iš tėvo pusės yra pažeista, tačiau atsakomybė už tai negali būti perkelta vien tik motinai, kuri, kaip nustatyta byloje, visas kitas motinos pareigas vaiko atžvilgiu vykdė tinkamai. Teismo įsitikinimu, dėl šios vaiko teisės pažeidimo didžiausia atsakomybė tenka biologiniam tėvui, kuris laisva valia ir nieko neverčiamas nesiekė užmegzti tinkamų, artimų ryšių su dukra. Atsakovo (bei liudytojos, atsakovo mamos) paaiškinimai, kad jie po šios bylos iškėlimo ateityje kreipsis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir sieks labiau suartėti su dukra, teismo vertinimu, tai kol kas yra tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai. Todėl teismas šių atsakovo ateities planų nelaiko teisiniu pagrindu, kuriuo remiantis būtų galima pripažinti ieškovės reikalavimus nepagrįstais ir neteisėtais.

Atsižvelgus į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes apie nustatytus vaiko ir jo artimųjų ryšius, įvertinus byloje surinktus duomenis, konstatuotina, kad tėvą A. P. su jo dukra D niekada nesiejo socialinis, emocinis, dvasinis ryšys, paremtas atsakomybe, pasitikėjimu, nuoširdumu. Priešingai, byloje nustatyta, kad vaiką ir tėvą sieja tik teisinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad tėvas nesirūpino vaiko auklėjimu, ugdymu, iki šios bylos iškėlimo teisme dienos nesidomėjo jos sveikata bei gyvenimu. Tuo tarpu penkerių metu D teisė į jai saugią aplinką, teisė augti pilnavertėje šeimoje, teisė turėti ir puoselėti šeimos ryšius, turėti galimybę bendrauti tiek su mama, tiek su tėčiu (kas vaiko augimo procese turi ypatingai didelę svarbą) buvo užtikrinama tik vaiko motinos ir jos sutuoktinio bendromis pastangomis. Tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti būtinybę pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę į motinos tam, kad būtų apsaugotas vaiko interesas jaustis pilnaverčiu „L“ šeimos nariu. Laikytina, kad vaikui, kuris nepažįsta savo tėvo, pavardės pakeitimas į jo motinos turimą pavardę „L“, nesukels jam neigiamų padarinių. Priešingai, vaiko ir jį nuo gimimo auginančios motinos, jos sutuoktinio  bei mažosios sesers bendrumo jausmas tik dar labiau bus sustiprintas, o tai savo ruožtu užtikrins vaiko teisę į šeimos, sutvirtintos santuokos įžadais, ryšius. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog ieškinio reikalavimas atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl ieškovės N. L. ieškinys tenkintinas.

Teismas, nustatęs ieškinio reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą, papildomai pateikia motyvus dėl vaiko teisės žinoti savo kilmę iš tėvo pusės. Kaip jau minėta, teismas konstatavo, kad vaiko D teisė žinoti savo tėvus nėra įgyvendinta. Tačiau kaip nustatyta iš atsakovo  paaiškinimų, atsakovas ateityje ketina imtis priemonių pašalinti šį vaiko teisių pažeidimą, t. y., jis teismo keliu bandys keisti bendravimo su dukra tvarką, daugiau bendraus su vaiku, kad tuo galėtų atskleisti vaikui biologinės tėvystės faktą. Konstatuotina, kad ieškinio patenkinimas ir leidimas be tėvo sutikimo pakeisti vaiko pavardę, netrukdys vaiko biologiniam tėvui A. P. siekti apsaugoti šią savo vaiko teisę, t. y. teisę ateityje sužinoti, kad vaikas yra kilęs ir iš „P“ giminės, nes jos biologinis tėvas yra A. P..

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui iš atsakovo. Ieškovė šioje byloje patyrė  2020,70 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Tenkinus ieškinį, šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo. Teismas konstatuoja, kad išlaidos už advokato suteiktą pagalbą atitinka reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Valstybė šioje byloje patyrė 10,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį tenkinus, valstybės turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Ieškinį patenkinti.

Pakeisti nepilnametės D. P., gimusios 2014 m. gegužės 1 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę „P“ į pavardę „L“ be jos tėvo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2020,70 Eur (du tūkstančius dvidešimt eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,07 Eur  (dešimt eurų 07 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai (mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (gavėjo kodas - 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas Swedbank, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyrius, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, nurodant įmokos kodas – 5660, paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

 

 

 

Teisėja                                                       Gražina Gudžiūnienė                                                         


Paminėta tekste:
  • 3K-3-9/2007