Administracinė byla Nr. eA-2129-662/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04843-2023-9
Procesinio sprendimo kategorija 9.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
(toliau – ir Departamentas) 2023 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. 23S35473 (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad Departamentas Sprendimu: 1) panaikino pareiškėjui suteiktą pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje; 2) panaikino leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; 3) išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas teigė, kad Departamento išvados yra formalios, grindžiamos tik Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2022 m. sausio 25 d. raštu Nr. 18-855 (toliau – ir Raštas), kuriame pateikta išvada dėl pareiškėjo grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui. Nurodyta išvada pagrįsta tuo, kad, pildydamas Departamento pateiktą klausimyną, pareiškėjas pažymėjo, jog pritaria Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir kad Krymas priklauso Rusijai. Tačiau Departamentas nenurodė kitų aplinkybių, kodėl pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.
2.2. Departamentas nepagrįstai ir formaliai inicijavo pabėgėlio statuso panaikinimo procedūrą. VSD neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi objektyvių aplinkybių, kurios suponuotų pareiškėjo keliamą realią (objektyvią) grėsmę, nenustatyta. Departamentas negalėjo vadovautis Raštu ir juo remtis Sprendime.
2.3. Pareiškėjui (duomenys neskelbtini) iškelta ekstremizmo byla ir Departamentas pripažino, kad kilmės valstybėje pareiškėjui gresia įkalinimas ir kitoks nežmoniškas elgesys. Šios aplinkybės Departamento nebuvo paneigtos, be kita ko, Sprendime pripažinta, jog pareiškėjas negali būti išsiųstas į kilmės valstybę. Šios aplinkybės, pareiškėjo grįžimo į kilmės valstybę atveju, patvirtina grėsmės faktą, taip pat nenustatyta objektyvių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog artimiausiu metu pareiškėjo situacija galėtų keistis.
2.4. Nors Departamentas neturi kompetencijos kvestionuoti VSD išvadų, tačiau Sprendime papildomai nenurodyta, kad pareiškėjas atliko veiksmus, kurių pagrindų būtų galima teigti, jog grėsmė Lietuvos saugumui būtų reali, o ne teorinė. Departamentas privalėjo visapusiškai įvertinti aplinkybes bei motyvuotai pagrįsti išvadą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui.
2.5. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas iš pradžių atsisakė pildyti Departamento klausimyną, motyvuodamas tuo, kad jo politiniai įsitikinimai sudaro jo teisę į privatų gyvenimą. Pareiškėjo teisė į politines pažiūras negali būti ribojama tam nesant pakankamo pagrindo. Departamentas nustatytas aplinkybes kvalifikavo netinkamai, nes Sprendimą priėmė remdamasis vien formaliu pagrindu, neįrodė pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui.
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl jo galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. VSD išvadų Departamentas nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.
3.2. Departamentas, gavęs VSD išvadą, kreipėsi į pareiškėją. 2023 m. vasario 20 d. buvo gauti jo raštiški papildomi paaiškinimai apie priežastis, kodėl jam neturėtų būti naikinamas pabėgėlio statusas, be to, 2023 m. kovo 23 d. buvo atlikta pareiškėjo apklausa. Sprendimas priimtas įvertinus ne tik pareiškėjo atsakymus į klausimyno klausimus, bet ir jo raštiškus ir apklausos metu pateiktus paaiškinimus.
3.3. Pareiškėjas apklausos metu patvirtino, kad Departamento klausimyne nurodė, jog pritaria Rusijos kariniams veiksmams ir Krymą laiko priklausančiu Rusijos Federacijai. Pareiškėjas teigė, kad iš tiesų nenorėjo atsakinėti į klausimyno klausimus, tačiau buvo priverstas tai padaryti, kadangi skyriaus darbuotoja nurodė, jog priešingu atveju jam nebus išduotas leidimas gyventi. Pareiškėjas apklausos metu teigė, kad yra pensininkas, kuris pats savo noru nereiškė politinių pažiūrų, neveikė ir neplanavo veikti prieš Lietuvą, todėl negali būti laikomas grėsme valstybės saugumui, o reikalavimas pasisakyti politiniais klausimais bei galimas išsiuntimas iš Lietuvos būtų laikomas jo žmogaus teisių pažeidimu.
3.4. Departamento vertinimu, pareiškėjas nepaneigė, kad klausimyne pateikti atsakymai prieštarauja jo turimiems įsitikinimams, kurių jis neskelbia, taigi, nėra paneigtos VSD padarytos išvados, kad tokius atsakymus teikiantis asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Taip pat nepaneigta, kad toks asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
3.5. Aplinkybė, kad pareiškėjas apklausos metu nurodė esantis Rusijos prezidento priešas, nepaneigia, kad jis nėra lojalus Rusijai, tuo labiau, kad pareiškėjas pripažino, jog jis yra „(duomenys neskelbtini) sūnus“ ir „visos jo mintys yra su (duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjo sąmoninga pozicija, pasireiškianti neteisėtai okupuotos Ukrainos teritorijos priskyrimu Rusijai, tokiu būdu palaikant ir Rusijos karinius veiksmus, apimančius ypač žiaurius karo nusikaltimus žmogiškumui prieš Ukrainos žmones, pripažintinus Ukrainos tautos genocidu, kelia grėsmę Lietuvos visuomenės rimčiai bei Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.
3.6. Rusijos kariniams veiksmams ir karinėms ambicijoms palankumą ir pritarimą reiškiantis asmuo taip pat yra potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos ar Baltarusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti, platinti propagandą ir dezinformaciją.
3.7. Nagrinėjamu atveju nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės Sprendime buvo aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Skundo argumentą, kad nenustatyta objektyvių aplinkybių, kurios suponuotų pareiškėjo keliamą realią (objektyvią) grėsmę, atsakovas vertino kaip deklaratyvų ir nepagrįstą, kadangi reikalavimas paneigti šiuos teiginius būtų per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip būtų nukrypta nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas.
3.8. VSD išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Atsižvelgiant į tai, valstybės interesas, kad Lietuvos Respublikoje gyventų tik užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, yra svarbesnis už užsieniečio patiriamus nepatogumus ir jo teisę į minties laisvę. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas, net ir esant VSD išvadai, vis dar atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas)
86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus. Tačiau, atsižvelgus į VSD išvadą bei vadovaujantis Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pareiškėjui suteiktas pabėgėlio statusas buvo naikinamas, nes yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu Įstatymo nustatyta tvarka panaikinamas užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas, todėl pareiškėjui pagrįstai buvo panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, taip pat Sprendimas atitinka šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.
4.2. Pareiškėjas, deklaruodamas, kad pritaria Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir nurodydamas, kad Krymas priklauso Rusijai, išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai. Tai patvirtina, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Net ir Departamento atliktos individualios apklausos metu pareiškėjas savo pažiūrų neneigė, vadinasi, pateiktų klausimų esmę ir prasmę suprato bei išreiškė savo įsitikinimus.
4.3. Pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Tai nurodyta VSD viešai visuomenei pristatomose grėsmių vertinimo ataskaitose. Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Rusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui.
4.4. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti išsamiai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pažiūros gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuva neturi pareigos leisti pareiškėjui reziduoti Lietuvoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant tiek prieglobsčio, tiek leidimo gyventi suteikimo / panaikinimo klausimą.
4.5. 2022 m. rugsėjo 12 d. ES, atsižvelgdama į blogėjančią padėtį, susidariusią dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, sustabdė Europos Bendrijos ir Rusijos susitarimą dėl vizų ES ir Rusijos piliečiams išdavimo tvarkos supaprastinimo. Reaguojant į iš Rusijos kylančią grėsmę, ribojamas šios šalies piliečių patekimas į ES, kuris galimas su sąlyga, kad jų atvykimas neturi kelti abejonių dėl grėsmių saugumui. Vadinasi, visos aplinkybės dėl galimos grėsmės turi būti vertinamos itin jautriai. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas galinčiu kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai ir skunde išdėstytos aplinkybės negali būti vertinamos labiau, nei Lietuvos valstybės saugumas.
4.6. Nagrinėjamu atveju buvo įvertinta individuali pareiškėjo situacija. Nepaisant to, kad pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis, jis nėra grąžinamas į kilmės valstybę, be to, Departamentas, įvertinęs pareiškėjo individualias aplinkybes ir šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusią situaciją, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktu, pareiškėjui išdavė laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas atitinka proporcingumo principą bei buvo priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei teisės aktų nuostatas.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino skundžiamą Sprendimą.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai aktualias aplinkybes:
6.1. Departamentas 2022 m. spalio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 22S137486 pareiškėjui suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą) Lietuvos Respublikoje. Sprendime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) pradėjo baudžiamąją bylą dėl jo poetinės veiklos, kritikuojančios (duomenys neskelbtini) ir jo režimą. Įvertinus prieglobsčio prašytojo individualias aplinkybes kilmės valstybės informacijos kontekste, buvo konstatuota, kad pareiškėjas atitinka pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, nes yra už savo valstybės ribų ir visiškai pagrįstai bijo būti persekiojamas (duomenys neskelbtini) valdžios dėl politinių įsitikinimų.
6.2. 2023 m. sausio 25 d. Departamentas gavo VSD Raštą, kuriame nurodyta, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo užpildytą Departamento klausimyną, kuriame jis nurodė, jog pritaria Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir kad Krymas priklauso Rusijai, konstatuota, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Todėl atsakovas pradėjo pareiškėjo pabėgėlio statuso panaikinimo procedūrą.
6.3. 2023 m. vasario 20 d. pareiškėjas pateikė raštiškus papildomus paaiškinimus, kodėl jam neturėtų būti naikinamas pabėgėlio statusas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jam iškelta ekstremizmo byla dėl jo politinių įsitikinimų, grįžimo atveju jis būtų persekiojamas, todėl jo galimas išsiuntimas / grąžinimas į (duomenys neskelbtini) – neteisėtas.
6.4. 2023 m. kovo 23 d. buvo atlikta pareiškėjo apklausa, kurios metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jam vis dar yra iškelta baudžiamoji byla ir tęsiasi jo persekiojimas. 2022 m. spalį buvo užblokuotos visos jo sąskaitos (duomenys neskelbtini) bankuose, dėl ko jis negali naudotis savo pensija, o 2023 m. vasarį „Sodroje“ pareiškėjas buvo priverstas net atsisakyti (duomenys neskelbtini) pensijos. Kai atvyko į Lietuvą 2021 m. rugpjūčio 24 d., su juo bendravo „saugumo darbuotojas“, kuriam jis papasakojo apie savo politines pažiūras, tačiau nurodė, kad Lietuvoje nesiruošia jų skleisti arba būti politiškai aktyviu, kadangi siekia tik saugumo. Nuo to laiko pareiškėjas Lietuvoje sąmoningai vengė diskusijų politiniais klausimais, savo pažiūrų nereiškė. Pareiškėjas, atvykęs į Migracijos departamento Kauno skyrių, užpildė jam pateiktą klausimyną. Pareiškėjas nenorėjo atsakinėti į paskutinius du klausimyno klausimus, tačiau buvo priverstas tai padaryti, kadangi skyriaus darbuotoja nurodė, jog, priešingu atveju, jam nebus išduotas leidimas gyventi. Teigė, kad yra pensininkas, savo noru nereiškė politinių pažiūrų, neveikė ir neplanavo veikti prieš Lietuvą, todėl negali būti laikomas grėsme valstybės saugumui, o reikalavimas pasisakyti politiniais klausimais bei galimas išsiuntimas iš Lietuvos laikytinas žmogaus teisių pažeidimu.
6.5. Departamentas, atsižvelgdamas į Raštą, priėmė Sprendimą, kuriuo:
1) vadovaudamasis Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 9 punktu panaikino pareiškėjui suteiktą pabėgėlio statusą; 2) remiantis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 5 punktu panaikino pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; 3) išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Įstatymo 54, 90, 130 straipsnių, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) nuostatas, taip pat Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką, pažymėjo, kad Sprendimu konstatuota, jog pareiškėjas, nepaisant VSD pateiktos išvados, atitinka Įstatymo 86 straipsnio
1 dalyje nustatytus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, t. y. atsižvelgiant į taikytino reguliavimo nuostatas, yra pabėgėlis.
8. Teismas pažymėjo, kad priežastis, dėl kurių pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje vertintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, yra tai, kad jis, pildydamas klausimyno klausimus, nurodė, jog pritaria Rusijos kariniams veiksmams ir Krymą laiko priklausančiu Rusijos Federacijai. Tokių savo įsitikinimų pareiškėjas nepaneigė nei teikdamas rašytinius paaiškinimus, nei vykusios apklausos metu. Teismas pabrėžė, kad taikant Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 9 punkte apibrėžtą elgesio taisyklę būtina nustatyti vieną iš dviejų sąlygų. Bet kurios vienos sąlygos buvimas yra pakankamas pagrindas panaikinti pabėgėlio statusą. Kadangi pirmoji teisės normoje įtvirtinta taikymo sąlyga (yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui) pakankamai abstrakti ir nėra aiški (įtvirtinta neapibrėžta hipotezė), kiekvienu atveju ją taikydamas turi konkretizuoti kompetentingas viešojo administravimo subjektas. Šiuo atveju nepakanka vien tik konstatuoti, kad tokios sąlygos arba faktinės aplinkybės atsirado (kilo), bet jas būtina aiškiai ir konkrečiai įvardyti.
9. Teismo vertinimu, jokios konkrečios faktinės aplinkybės ar pareiškėjo veiksmai Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 9 punkto kontekste nebuvo atlikti. Teismas nurodė, kad pačios pozicijos pareiškimas (karo palaikymas ir kt.), nors ir laikomi visiškai nepriimtinais ir smerktinais, negali būti vertinami kaip pakankami panaikinti pabėgėlio statusą. Pareiškėjui pabėgėlio statusas buvo suteiktas dėl jo poetinės veiklos, kritikuojančios (duomenys neskelbtini) ir jo režimą, dėl ko pareiškėjui kilmės valstybėje vykdomas jo baudžiamasis persekiojimas. Taigi, vienu atveju, pareiškėjo pozicija yra nevienareikšmiška, kitu atveju, abejotina. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendė, kad nagrinėjama situacija negali būti grindžiama vien tik spėjimu ir įtarimu. Ji turi būti paremta nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Pareiškėjas tiek apklausos metu, tiek skunde teismui akcentavo, kad jokiais savo veiksmais niekaip neparodė, jog keltų realią grėsmę valstybės saugumui, kad savo politinių pažiūrų nesiruošia skleisti arba būti politiškai aktyviu, tačiau siekia tik saugumo dėl savo gyvybės, Lietuvoje sąmoningai vengia diskusijų politiniais klausimais. Šie pareiškėjo išdėstyti argumentai ir paaiškinimai nebuvo įvertinti ir paneigti, kaip ir nebuvo įvertinta ir pareiškėjo pateikta pozicija klausimyne. Atsakovo argumentai, kad pareiškėjo išreikšta pozicija rodo jo lojalumą Rusijos režimui, taip pat buvo laikomi prieštaraujančiais paties atsakovo išdėstytiems argumentams, dėl kurių pareiškėjui buvo suteiktas pabėgėlio statusas. Sprendžiant, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų) viešajai tvarkai, valstybės saugumui, turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, vertinant individualiai.
10. Teismo nuomone, Departamentas negali apsiriboti vien kitos institucijos turiniu (VSD išvada) ir vien šiuo pagrindu priimti neigiamą sprendimą. Priešingai, Departamentas turi vertinti duomenų visumą, o ne atskirus duomenis. Departamentas privalo sistemiškai bei kompleksiškai įvertinus visus įrodymus, faktus ir aplinkybes ir, jei būtina, papildomai išsireikalauti duomenis, kurie pagrįstų ar paneigtų asmens grėsmę valstybės saugumui. Nors dalį informacijos, kurią kompetentinga valdžios institucija naudoja atlikdama savo vertinimą, gali pateikti už nacionalinį saugumą atsakingos specializuotos institucijos, tačiau Departamentas privalo savarankiškai įvertinti šios informacijos apimtį ir jos svarbą. Departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimo, tačiau Departamentas savo sprendimą turi pagrįsti objektyviais duomenimis.
11. Tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui siejo tik su jo atsakymais į klausimyne pateiktus du klausimus. Teismas darė išvadą, kad nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, tokia grėsmė yra tariama bei formali. Grėsmė turėtų būti vertinama kartu su atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižvelgiant į pareiškėjo faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą ir kt. aplinkybes. Ginčo atveju toks vertinimas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo atliktas. Byloje nėra informacijos apie ankstesnius pareiškėjo veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą, nėra informacijos ir apie tai, ar konkretūs pareiškėjo veiksmai praeityje net buvo vertinti priimant Sprendimą. Priešingai, atsakovo teigimu, pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus.
12. Departamentas, priimdamas sprendimą dėl asmens grėsmės valstybės saugumui, neturėtų VSD išvados tiesiog perkelti į ginčijamą Sprendimą, o, būdamas viešojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą (ne tik į VSD išvadą, bet ir į kitas su pareiškėju susijusias individualias aplinkybe), turi atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą.
13. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad Departamentas netinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas. Teismas pripažino, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ)
10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
III.
14. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
15. Departamentas apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nurodė, jog pritaria Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir kad Krymas priklauso Rusijai. Todėl atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui.
15.2. Teismas neįvertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023, kurioje teismas atsižvelgė ir į Rusijos keliamą egzistencinę grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl vykdomos neišprovokuotos agresijos prieš Ukrainą.
15.3. Teismas nepagrindė, kodėl pareiškėjo pozicija yra nevienareikšmiška ir (ar) abejotina. Pareiškėjas klausimyne nedviprasmiškai pažymėjo, kad pritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainoje, taip pat kad Krymas priklauso Rusijai. Aplinkybė, kad pareiškėjas kritikuoja Rusijos valdžią (ar yra nukentėjęs nuo režimo), nepaneigia to fakto, kad jis palaiko Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje (pareiškėjas savo pozicijos karo atžvilgiu neneigia).
15.4. Valstybės saugumas – tai esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Kadangi pareiškėjas palaiko Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje, įvertinus tarptautinį geopolitinį kontekstą, teismas pernelyg didelę reikšmę suteikė pareiškėjo teiginiams, kad jis nesiruošia būti politiškai aktyviu. Departamento vertinimu, vien tokios pozicijos turėjimas patvirtina, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.
15.5. Teismas nurodė, kad grėsmė valstybės saugumui siejama tik su pareiškėjo atsakymais į klausimyne pateiktus 2 klausimus, tačiau nepaaiškino, kodėl grėsmė negali būti siejama su šiais atsakymais, kadangi jie atskleidžia pareiškėjo požiūrį į Rusijos karinius veiksmus. Pareiškėjas buvo apklaustas, t. y. turėjo galimybę pateikti paaiškinimus. Be to, pačiame klausimyne prašoma išsamiai ir sąžiningai atsakyti į klausimus, pabrėžiamas atsakymų reikšmingumas. Teismas nepagrįstai sumenkino pareiškėjo atsakymų į šiuos klausimus reikšmę, kadangi šiais atsakymais atskleidžiama pareiškėjo pozicija Lietuvos valstybės saugumui svarbiais klausimais.
15.6. Teismo reikalavimas sprendime nurodyti realiai atliktus veiksmus prieš Lietuvos valstybės interesus yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas (ypač įvertinus tai, kad pareiškėjas aiškiai ir nedviprasmiškai yra išreiškęs savo pažiūras) ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pozicija gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Aplinkybė, kad anksčiau oficialiai nėra užfiksuota, jog pareiškėjas būtų veikęs prieš Lietuvą, savaime nepaneigia šioje byloje nustatytų aplinkybių.
15.7. Nors teismas nurodė, kad Departamentas turėtų atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, tačiau VSD yra kompetentinga institucija, vertinanti užsieniečio grėsmę valstybės saugumui. Be to, VSD išvada nėra nemotyvuota – išvadoje nurodyti jos motyvai ir aiškiai konstatuojama pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui, ši grėsmė grindžiama individualiomis situacijos aplinkybėmis. Taip pat iš Sprendimo turinio akivaizdu, kad Departamentas atliko savo vertinimą – tai vien tik patvirtina aplinkybė, kad Departamentas vertino, ar pareiškėjas gali būti grąžintas / išsiųstas į kilmės valstybę, bei priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi.
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują Sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. VSD pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Rusijos keliamą grėsmę Lietuvos valstybingumui, tinkamai neįvertino nagrinėjamos situacijos, nepagrįstai suteikė prioritetą vieno asmens teisėms ir interesams, o ne visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams, neįsigilino į nagrinėjamos administracinės bylos esmę, taip pat nepagrįstai taikė per aukštą įrodinėjimo standartą grindžiant pareiškėjo keliamą grėsmę, taip pat nukrypo nuo teismų praktikos. Taip pat teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme nustatytą imperatyvą visus valstybės institucijų priimamus sprendimus vertinti tik kaip jie prisidės prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo. Teismas netinkamai įvertino įrodymus ir teisės aktų nuostatas.
16.2. VSD, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui ir dėl jo pažiūrų jis gali būti potencialus verbavimo taikinys priešiškos Lietuvos Respublikai valstybei žvalgybos tarnyboms. VSD pažymi, kad tikėtina, jog Rusijos žvalgyba intensyviau verbuos asmenis, kurie neturi gerų žvalgybinių galimybių. Departamentas pagrįstai vadovavosi VSD išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes pareiškėjas, pildydamas Departamento pateiktą klausimyną, nurodė, jog pritaria Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir kad Krymas priklauso Rusijai, o tai patvirtina, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėjas šios pozicijos nuosekliai laikėsi ir Departamento vykdytų administracinių procedūrų metu. Departamentas turėjo pagrindą priimti skundžiamą Sprendimą, nes VSD išvadoje pateikta informacija yra pakankama. Pareiškėjo interesas naudotis jam suteikto pabėgėlio statuso teikiamomis privilegijomis negali būti pripažintas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinis saugumas. Dėl aplinkybių, susijusių su Rusijos vykdoma neišprovokuota agresija, Rusijos piliečių keliama rizika yra specifinė.
16.3. Teismas neįvertino pareiškėjo pateiktų atsakymų į klausimyno 10 ir 11 klausimus, patvirtinančius jo sąmoningą ir nuoseklų (nekintantį) pasirinkimą palaikyti Rusijos karinę agresiją suverenios valstybės atžvilgiu. Pareiškėjas vėliau patvirtino, kad jis visiškai suprato klausimų esmę, išdėstė aiškią ir nuoseklią savo poziciją.
16.4. Teismas, reikalaudamas asmens keliamą grėsmę įrodinėti anksčiau atliktais asmens veiksmais, nepagrįstai taikė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą. Nagrinėjamu atveju turėtų būti sprendžiama, ar Departamento Sprendimu prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino.
16.5. Priešingai, nei nurodė teismas, tiek VSD, tiek Departamentas atliko individualų situacijos vertinimą. Departamentas 2023 m. kovo 23 d. atliko pareiškėjo apklausą, kurios metu pareiškėjas dar kartą patvirtino savo pritarimą Rusijos kariniams veiksmams ir Krymą laikė priklausančiu Rusijai, buvo išnagrinėti ir papildomi pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai.
16.6. Teismas nepagrįstai akcentavo Departamento išvadą dėl pareiškėjo pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų atitikties kaip priežastį, dėl kurios suteiktas pabėgėlio statusas negalėtų būti panaikintas. VSD pažymi, kad net ir šiuos kriterijus atitinkančiam užsieniečiui prieglobstis gali būti nesuteiktas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra grąžinamas į kilmės valstybę, jam yra suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, todėl jo, kaip pabėgėlio kriterijus atitinkančio asmens, teisė nebūti grąžinamas ten, kur jis būtų persekiojamas, yra užtikrinama, nepaisant to, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje vertinamas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui.
16.7. Teismas, vertindamas, kad VSD išvada, kuria remiantis buvo priimtas Sprendimas, nėra pakankama konstatuoti pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
17. Pareiškėjas atsiliepimuose į Departamento ir VSD apeliacinius skundus su jais nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Departamentas ignoruoja aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas nurodė savo poziciją klausimyne. Pareiškėjas apklausoje paaiškino, kad jis klausimyno klausimus dėl Rusijos karo veiksmų Ukrainoje ir valstybės, kuriai priklauso Krymas, nurodymo įvertino kaip provokuojančius ir, nežinojęs kaip jam elgtis, bandė klausimyną pateikusiai Departamento darbuotojai paaiškinti, jog nenori atsakinėti į šiuos klausimus, nes nesidomi politika ir neturi būti verčiamas nurodyti savo nuomonės ir minčių politinių aktualijų klausimais, kad išvada apie jo (ne)keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui negali būti daroma vien pagal tai, ką jis galvoja. Tačiau Departamento darbuotoja kategoriškai nurodė, kad jei pareiškėjas neatsakys į minėtus klausimus, jam nebus išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris jam yra reikalingas norint užsitikrinti įprastas gyvenimo sąlygas – gauti socialines, sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas. Toks Departamento darbuotojos elgesys supykdė pareiškėją, todėl jis, protestuodamas prieš tokį, jo teigimu, šantažą, klausimyne pažymėjo, kad pritaria Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir kad Krymas priklauso Rusijai. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjo atsakymai neatspindi jo tikrojo požiūrio į karą Ukrainoje ir Krymo aneksiją, kadangi jie buvo pateikti dėl pareiškėjo emocinės būsenos, esant iškreiptai jo valiai.
17.2. Nagrinėjamu atveju teismas, kaip nepriklausoma institucija, sureagavo ir atliko platesnės apimties aplinkybių vertinimą, įvertino, ar pareiškėjo elgesys gali būti pakankamu pagrindu išvadai, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje sudaro grėsmės nacionaliniam saugumui tikimybę ir panaikinti pabėgėlio statusą. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis bei pažymi, kad pareiškėjo valia jam pateikiant atsakymus į klausimyno klausimus buvo iškreipta dėl jo emocinės būklės. Pareiškėjas savo atsakymų į klausimyno klausimus nesiejo su tuo, kad priešingų atsakymų atveju jam kiltų grąžinimo į (duomenys neskelbtini) grėsmė kaip asmeniui, viešai deklaravusiam nepritarimą (duomenys neskelbtini) vykdomai politikai, tačiau tik laikėsi nuostatos, kad jo mintys neturi būti kriterijus, pagal kurį jis būtų vertinamas kaip grėsmę valstybei keliantis asmuo.
17.3. Nagrinėjamos bylos ir atsakovo nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylų faktinės aplinkybės skiriasi, todėl jomis nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo vadovautis. Taip pat atsakovo nurodyti EŽTT išaiškinimai neturėtų būti atsietai vertinami nuo jų visumos, t. y. be bendro konteksto. Nekvestionuojant galimybės prognozuoti pareiškėjo buvimo keliamą grėsmę valstybės saugumui, vertinančiai institucijai suteikta kompetencija savaime neatleidžia nuo pareigos tokias prognozes atlikti laikantis tam tikrų suformuotų taisyklių. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas yra priimtas motyvuojant būtent tuo, kad VSD savo išvadas apie pareiškėjo keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui padarė vadovaujantis spėjimais, tačiau nevertino aktualių aplinkybių, anksčiau atliktų pareiškėjo veiksmų, jų pobūdžio. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas bet kokiu savo ankstesniu elgesiu iki atsakovo jam pateikto klausimyno užpildymo būtų reiškęs palaikymą Rusijos karo veiksmams Ukrainoje ir pritarimą Krymo aneksijai ar, juo labiau, būtų viešai skelbęs savo nuomonę šiais klausimais. Priešingai, byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas yra persekiojamas (duomenys neskelbtini) dėl jo viešos kritiškos, jam kilmės valstybėje yra iškeltos baudžiamosios bylos, o tai patvirtina, kad pareiškėjas nėra Rusijos vykdomos politikos šalininkas.
17.4. Aplinkybė, kad pagal Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas kontržvalgybos uždavinys yra prognozuoti, nustatyti ir šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, taip pat kad atitinkamoms institucijoms paliekama vertinimo laisvė apibrėžti, kas yra reikalinga šiam nacionaliniam saugumui, savaime nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. nekvestionuojant VSD teisės ir pareigos pagal turimus duomenis, žinomus Rusijos žvalgybos tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, prognozuoti pareiškėjo buvimo keliamą grėsmę valstybės saugumui, tokia VSD suteikta kompetencija savaime neatleidžia nuo pareigos tokias prognozes atlikti laikantis tam tikrų suformuotų taisyklių, įskaitant ir teisminę praktiką.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo sutinka, nurodo, kad Departamento apeliacinio skundo argumentai papildo VSD argumentus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
19. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento Sprendimo, kuriuo atsakovas panaikino pareiškėjui suteiktą pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje ir išduotą leidimą nuolat gyventi, taip pat kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą, panaikino Sprendimą, konstatavęs, kad atsakovo Sprendime nebuvo įvertintos visos aktualios aplinkybės, kadangi tiek Departamentas, tiek VSD pareiškėjo keliamą grėsmę siejo tik su jo atsakymu į klausimyne pateiktus klausimus.
21. Departamentas ir VSD apeliaciniuose skunduose, prašydami panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir netinkamai taikė aktualų teisinį reguliavimą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
22. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
23. Įstatymo, nustatančio užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, (Įstatymo 1 str. 1 d.) 90 straipsnio 1 dalies 9 punkte reglamentuota, kad užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas panaikinamas, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei. Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
24. Draudimo išsiųsti arba grąžinti užsienietį pagrindai nustatyti Įstatymo 130 straipsnyje: draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę (Įstatymo 130 str. 1 d.); užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (Įstatymo 130 str. 2 d.).
25. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A-2744-756/2017). Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, kuri cituojama, pvz., 2023 m. gegužės
3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1563-624/2023).
27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, vertindamas kompetentingų valstybės institucijų išvadas dėl užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui, siejamos su asmens pažiūromis į situaciją, kurią sukėlė Rusijos vyriausybė Ukrainoje, yra pažymėjęs, kad sprendimas dėl grėsmės valstybės saugumui turi būti grindžiamas individualiu nagrinėjimu. Klausimyno atsakymus būtina vertinti kaip vieningą visumą ir tik individualiu vertinimu pagrįstų argumentų visumos bei duomenų, kad išsiaiškinta tikroji užsieniečio pozicija, pagrindu gali būti priimtas sprendimas dėl grėsmės valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-1722-415/2023; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A-1610-822/2023).
28. Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).
29. Nagrinėjamomis aplinkybėmis mutatis mutandis svarbūs ir EŽTT praktikoje nagrinėti atvejai, susiję su susitariančiųjų valstybių taikytomis teisinės atsakomybės priemonėmis, reaguojant į taip vadinamus nusikaltimų atsiprašymus (angl. apology of crime), kai tam tikri nusikaltimai neigiami, pateisinami, vertinami teigiamai, idealizuojami (EŽTT 2008 m. spalio 2 d. sprendimas byloje Leroy prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 35109/03) arba neigiami tam tikri didelės svarbos istoriniai įvykiai (2019 m. sausio 8 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Williamson prieš Vokietiją, pareiškimo Nr. 64496/17). Visais šiais atvejais EŽTT reikalauja taikyti individualų požiūrį ir atsižvelgti į tai, ar pažiūros išdėstytos įtemptoje politinėje ir socialinėje aplinkoje, koks yra pažiūrų pareiškimo tiesioginis ir platesnis kontekstas bei koks šių pažiūrų išsakymo būdas (EŽTT didžiosios kolegijos 2015 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Perincek prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 27510/08). Šie kriterijai yra svarbūs aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti ir nagrinėjamu atveju.
30. Minėtų išaiškinimų kontekste teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad dėl visiems žinomų aplinkybių, susijusių su Rusijos keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, bent jau tol, kol tokia grėsmė yra reali, Rusijos piliečių atžvilgiu, gali būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad jie priskiriami politiškai pažeidžiamų (galinčių pademonstruoti labilius įsitinkinimus dėl Rusijos veiksmų ir politikos) asmenų grupei ir dėl to jų keliama rizika yra specifinė. Vadinasi, nagrinėjamas į Departamento klausimyną įtrauktas klausimas dėl to, kam priklauso Krymas (t. y. Rusijos aneksuota Ukrainos teritorija), gali būti susijęs ir su bendrąja prevencija, kai asmenys, išviešinę savo įsitikinimus, tikėtina, užkerta kelią savo ryšių su Rusija plėtojimuisi, tokiu būdu sumažindami jų gyvenimo Lietuvoje galimas grėsmes valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023).
31. Byloje, remiantis surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad:
31.1. Pareiškėjui 2022 m. spalio 11 d. Departamento Sprendimu Nr. 22S137486 buvo suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas) Lietuvos Respublikoje.
31.2. 2023 m. sausio 25 d. VSD Departamentui pateikė Raštą, kuriame informavo, kad pareiškėjas, pildydamas Departamento klausimyną, nurodė, jog pritaria Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir kad Krymas priklauso Rusijai. Atsižvelgiant į tai, VSD konstatavo, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
31.3. Departamentas 2022 m. vasario 2 d. raštu informavo pareiškėją apie pradėtą pabėgėlio statuso panaikinimo procedūrą.
31.4. 2022 m. vasario 20 d. pareiškėjas Departamentui pateikė rašytinius paaiškinimus apie priežastis, kodėl jam neturėtų būti naikinamas pabėgėlio statusas. Pareiškėjas nurodė, kad neturi duomenų, kodėl jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Teigė, kad aplinkybės, dėl kurių jam buvo suteiktas prieglobstis Lietuvoje, nepasikeitė. Pažymėjo, kad atsisakė užpildyti du paskutinius Departamento klausimyno klausimus, kadangi jo politiniai įsitikinimai sudaro jo teisę į privatų gyvenimą, sąžinės ir minties laisvę. Pareiškėjo buvo pareikalauta užpildyti klausimyną ir nurodyta, kad jis negali atsisakyti pildyti anketos. Pareiškėjas pažymėjo, kad teisės aktai neįtvirtina jokios prieglobsčio panaikinimo / suteikimo procedūros, kuri būtų susijusi su asmeniniais-vidiniais pabėgėlio įsitikinimais dėl politinių, istorijos klausimų.
31.5. 2023 m. kovo 23 d. Departamente atlikta pareiškėjo apklausa. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjas negali būti išsiųstas į kilmės valstybę, kadangi ten jis bus persekiojamas. Pareiškėjas pabrėžė, kad tik atvykęs į Lietuvos Respubliką, „saugumo darbuotojui“ iš karto pasakė apie savo įsitikinimus, tačiau taip pat nurodė, kad šie įsitikinimai neturės įtakos Lietuvos Respublikai, teigė, kad nesiruošia „užsiimti propaganda“ Lietuvoje, politikos temomis nebendrauja. Pareiškėjas buvo nemaloniai nustebintas tuo, kad buvo verčiamas atsakinėti į klausimyno klausimus. Pareiškėjas neinicijavo politinių pokalbių, todėl norėjo, kad ir su juo apie tai nekalbėtų. Pareiškėjas pareiškė, kad neatsakinės į klausimyno klausimus bei kad tai yra jo „asmeninis reikalas“, tačiau Departamento darbuotoja nurodė, kad pareiškėjas privalo pateikti atsakymus, priešingu atveju jam nebus išduotas leidimas laikinai gyventi. Todėl pareiškėjo atsakymai buvo „išrauti per jėgą“, jį šantažuojant, todėl buvo pažeistos jo teisės. Pareiškėjas nurodė, kad prieš tai protestuoja, o jo atsakymus galima vertintini kaip „to protesto materializavimą“. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad „yra ribos, po kurių aš nieko neįleisiu. Ir tai, ką aš galvoju, tai yra mano asmeninis reikalas <....>. Aš esu (duomenys neskelbtini) sūnus ir visos mano mintys yra su (duomenys neskelbtini) <...>“.
31.6. 2023 m. kovo 24 d. priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas Sprendimas, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui suteiktas prieglobsčio statusas Lietuvos Respublikoje, įsiteisėjus sprendimui panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas nuolat gyventi, tačiau išduotas leidimas laikinai gyventi.
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, surinktų įrodymų, proceso šalių teismui pateiktų paaiškinimų turinį, kritiškai vertina pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, kad jo atsakymus į klausimyno 10 („Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje“) ir 11 („Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas?“) klausimus lėmė jo emocinė būsena. Pirmiausiai atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas šiuos argumentus išdėstė tik atsiliepime į apeliacinį skundą, kadangi anksčiau teigė, jog atsakovas net negalėjo užduoti šių klausimų, bei kad pareiškėjas vengia reikšti savo politines pažiūras. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas aiškiai suprato Departamento klausimyno 10 ir 11 klausimų turinį, jų įtraukimo į tokio pobūdžio klausimyną kontekstą ir sąmoningai pažymėjo atitinkamai atsakymus „Taip“ ir „Rusijos Federacijai“. Pareiškėjas, akivaizdžiai žinodamas susiklosčiusią geopolitinę saugumo situaciją, atsakydamas į pastaruosius klausimus išdėstė savo asmeninę poziciją, pateisinančią Rusijos įvykdytą kitos suverenios valstybės (Ukrainos) teritorijos (Krymo) aneksiją. Šiuo aspektu taip pat kritiškai vertintini argumentai, kad pareiškėjo atsakymai buvo tam tikra jo protesto forma, kadangi šie teiginiai yra hipotetinio pobūdžio ir nepagrįsti – pareiškėjas konkrečiai ir aiškiai pažymėjo atsakymus, jokių prierašų ar komentarų prie atsakymų neprirašė. Be to, šias išvadas patvirtina ir pareiškėjo apklausos metu pateikti paaiškinimai dėl jo įsitikinimų (žr. šio sprendimo 35 p.). Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės leidžia vertintini, kad pareiškėjas anksčiau minėtais atsakymais išdėstė aiškią savo asmeninę poziciją. Be to, pareiškėjas nei rašytiniuose paaiškinimuose Departamentui, nei apklausos Departamente metu, nei procese pirmosios instancijos teisme metu neneigė, kad palaiko Rusijos Federacijos vykdomus karinius veiksmus Ukrainos teritorijoje ir kad, jo manymu, Krymas priklauso Rusijos Federacijai, todėl spręstina, kad pareiškėjas Departamento klausimyne atskleidė savo tikrąją poziciją Lietuvos valstybės saugumui svarbiais klausimais.
33. Aptariamu aspektu pažymėtina, kad, nors ir nėra tikslios sąvokos palaikymas, demonstruojamas Rusijos vyriausybės veiksmams ir politikai, apibrėžties, ji gali būti suprantama, kaip apimanti ne tik aktyvias plataus masto pažiūrų reiškimo formas, bet ir nedviprasmišką įsitikinimų pareiškimą kompetentingoms valstybės institucijoms, kai toks asmuo gali pagrįstai tikėtis, jog nagrinėjamas kriterijus nustatomas ir vertinamas atsižvelgiant į valstybės saugumo priežastis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023).
34. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, taip pat pakartotinai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į Rusijos keliamą egzistencinę grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl vykdomos neišprovokuotos agresijos prieš Ukrainą (šią aplinkybę teisėjų kolegija pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (ABTĮ 57 str. 1 d.), vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Departamento atliktu pareiškėjo aiškiai ir nedviprasmiškai (sąmoningai) deklaruojamos pozicijos, be kita ko, atsakant į Klausimyno 10 ir 11 klausimus (žr. šio teismo sprendimo 33 p.), vertinimu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo sąmoninga pozicija teisinant Rusijos įvykdytą neteisėtą Ukrainos teritorijos aneksiją ir vykdomus karinius veiksmus sudaro pakankamą pagrindą vertinimui, kad jo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti Lietuvos valstybės saugumui, o jis pats, reikšdamas palankumą prokremliškam režimui, taip pat yra ir potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti.
35. Šiuo konkrečiu atveju taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui buvo suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas) Lietuvos Respublikoje, konstatavus, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti pavojus ir taip pat konstatuota, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Tačiau iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad Departamentas tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir nusprendė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, t. y. užtikrino pareiškėjo, kaip pabėgėlio kriterijus atitinkančio asmens, teisę nebūti grąžinamam į valstybę, kur jis būtų persekiojamas.
36. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju Departamentas ginčijamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui suteiktą pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje ir išduotą leidimą nuolat gyventi, tačiau išdavė leidimą laikinai gyventi. Sprendime iš esmės pagrįstai konstatuota, kad susiklosčiusių egzistencinių išorinių grėsmių Lietuvos valstybingumui kontekste pareiškėjo, kuris sąmoningai ir nedviprasmiškai pateisina Rusijos įvykdytą ir vykdomą agresiją prieš suverenią valstybę (Ukrainą), gyvenimas Lietuvoje gali grėsti Lietuvos valstybės saugumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, Departamento pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami.
37. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
38. Apibendrinusi teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl atsakovo Departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens VSD apeliaciniai skundai tenkinami, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą atmesti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Gintaras Kryževičius
Milda Vainienė