VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB BnP Finance ieškinį atsakovui M. L. dėl skolos, palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

n u s t a t ė:

ieškovas kreipėsi į teismą ir nurodė, kad 2016-05-19 tarp ieškovo ir atsakovo M. L. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 200 EUR kreditas 24 mėnesių terminui. Pagal minėtą sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 188,32 EUR kredito mokestį iki 2018-05-19. Atsakovas prievolės laiku mokėti kredito įmokas nevykdė. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 200 EUR skolą, 188,32 EUR kredito mokestį, 2,12 EUR palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, 15 EUR žyminį mokestį bei 121 EUR patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka 2016-11-09 buvo įteiktos ieškinio ir jo priedų kopijos bei pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus, tačiau atsakovas nustatytu laiku atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, taigi – yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje. numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Teismas nustatė, jog tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, kadangi 2016-05-19 ieškovas ir atsakovas sudarė vartojimo kredito išdavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas atsakovui suteikė 200 EUR vartojimo kreditą 24 mėnesiams. Sutarties pagrindu atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 188,32 EUR kredito mokestį. Teismas taip pat nustatė, jog atsakovas savo įsipareigojimus vykdė netinkamai, t. y. negrąžino jam suteikto kredito bei kredito mokesčio, kuriuos buvo įsipareigojęs sumokėti pagal Sutartį iki 2018-05-19.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos. CK 6.881 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. CK 6.881 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog kreditavimo santykiams paskolos sutarčių bendrosios normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir kreditavimo taisyklėms. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiantis CK 6.881 straipsnio 1 ir 2 dalimis, CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, CK 6.38 straipsnio 1 dalimi bei CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktu, laikytina, jog atsakovas pažeidė prievolę, todėl iš jo ieškovo naudai priteistina 200 EUR negrąžinto kredito.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje palūkanos yra apibūdinamos kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

Atsižvelgiant į tai, kad Sutartyje buvo susitarta mokėti kredito mokestį bei palūkanas už prievolės įvykdymo termino praleidimą, laikytina, jog šalys susitarė dėl pelno ir kompensuojamųjų palūkanų, kadangi Sutartyje numatytas kredito mokestis ir palūkanos už prievolės įvykdymo termino praleidimą atlieka būtent pelno ir kompensuojamųjų palūkanų funkcijas. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas. Priešingai nei pelno palūkanos, kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Iš ieškovo pateiktos Vartojimo kredito sutarties matyti, kad vartojimo kredito metinė palūkanų norma sudaro 74 procento, bendra vartojimo kredito kaina – 188,32 EUR, o tai, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes bei įvertinus, kad tarp šalių sudaryta sutartis, kaip nurodo ieškovas, buvo nutraukta 2016-09-09, jam iš atsakovo priteistinos kompensuojamosios palūkanos – 2,12 EUR. Sprendžiant dėl pelno palūkanų (kredito mokesčio), pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl teismas, spręsdamas šį klausimą, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų bei į tai, kad teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pelno palūkanų (kredito mokesčio) dydis, kuriuo remiasi ieškovas, pripažįstamas kaip nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis, Vilniaus apygardos teismo 2010-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-954-492/2010, Panevėžio apygardos teismo 2012-02-23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-85-280/2012). Atsižvelgiant į nurodytą bei į tai, kad atsakovas nėra sumokėjęs kredito mokesčio, kuris atlieka kompensuojamųjų palūkanų funkciją, ieškovui iš atsakovo priteistina 47,08 EUR pelno palūkanų (ketvirtadalis prašomo priteisti kredito mokesčio), o likusi ieškovo reikalavimo dalis dėl pelno palūkanų priteisimo atmestina.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą (249,20 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme 2016-10-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovo bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus prie ieškinio priedus sudaro 15 EUR žyminis mokestis ir 121 EUR už išlaidas dėl teisinių paslaugų gavimo. Ieškovui iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas patenkino 63,83 procento ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 86,81 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 3 EUR suma, todėl nepriteisiamos.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui procesinių dokumentų įteikti jo gyvenamosios ir darbo vietų adresais nėra galimybės, ieškovas neprašo skirti kuratoriaus, tačiau prašo įteikti atsakovui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, teismo sprendimas už akių atsakovui M. L. įteiktinas viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 142, 153, 279, 285, 286, 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 EUR (dviejų šimtų eurų) skolą, 47,08 EUR (keturiasdešimt septynių eurų, 8 euro ct) kredito mokestį, 2,12 EUR (dviejų eurų, 12 euro ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (249,20 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-10-04, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 86,81 EUR (aštuoniasdešimt šešių eurų, 81 euro ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovo AB BnP Finance, juridinio asmens kodas 302447985, naudai.

Ieškinį kitoje dalyje atmesti.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies  reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Paskelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:

„Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. lapkričio 28 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-42647-433/2016 pagal ieškovo AB BnP Finance, juridinio asmens kodas 302447985, ieškinį atsakovui M. L. dėl skolos priteisimo. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl sprendimas už akių atsakovui M. L. yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Informacijos teirautis tel. Nr. (8 5) 262 6053“.

Teisėjas                                                                                          Edvardas Juozėnas