Administracinė byla Nr. eI-4671-815/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02718-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei K. A. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

I

1.       UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės K. A. 74,27 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

2.       Pareiškėja paaiškina, jog atsakovei Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje priklauso patalpa – butas. Tauragės rajono savivaldybės taryba 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 1-207 patvirtino Tauragės rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d., ir kurie tuo metu, kai atsakovui buvo paskaičiuota vietinė rinkliava, buvo privalomi visiems Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintiems fiziniams bei juridiniams asmenims. Todėl visi atliekų turėtojai turi apmokėti atliekų tvarkymo išlaidas ir laikytis nustatytųjų atliekų tvarkymo reikalavimų. Tauragės rajono savivaldybės taryba turi teisę nustatyti vietinės rinkliavos lengvatas, tačiau atsakovės atžvilgiu Tauragės rajono savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo. Atsakovė ginčo laikotarpiu nesumokėjo 74,27 Eur už komunalinių atliekų surinkimą, todėl ši suma privalo būti priteista iš atsakovės.

II

1.       Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė, procesiniai dokumentai jai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (2020 m. rugsėjo 18 d. nutartis dėl viešo paskelbimo).

Teismas, išnagrinėjęs skundo motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

III

1.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjai iš atsakovės jos vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., iš viso 74,27 Eur. 

2.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnis).

3.       Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–3 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato vietinės rinkliavos dydį ir mokėjimo tvarką bei nustato lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams.

Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareiga mokėti rinkliavą tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.

4.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016). Taip pat LVAT praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1026-858/2018). Tik tokiu atveju, kai vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą (LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).

5.       Teismas pažymi, jog ginčui aktualiu laikotarpiu Tauragės rajono savivaldybėje vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą buvo nustatyta Tauragės rajono savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 1-207 patvirtintais Tauragės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Pagal Nuostatų 5.4 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Pagal Nuostatų 21 punktą savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektų savininkams arba įgaliotiems asmenims nustatoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų. Pastoviąją rinkliavos dedamąją dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys (21.1 punktas); kintamąją rinkliavos dedamąją moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga. Komunalinės atliekos suprantamos kaip buitinės (buityje susidarančios) ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas (Nuostatų 5.1. punktas). Nuostatų 5.3 punktas įtvirtina, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga – viešoji paslauga, apimanti komunalinių atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą, šalinimą, šių veiklų organizavimą, stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Vietinės rinkliavos surinkimą organizuoja ir vykdo komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, t. y. UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (Nuostatų 5.7 punktas). Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus pagal Registro duomenų bazėje turimą informaciją parengia pareiškėja (Nuostatų 30 punktas). Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį į pranešime nurodytą vietinės rinkliavos surenkamąją sąskaitą iki einamojo ketvirčio paskutinė mėnesio 15 dienos (Nuostatų 31 punktas). Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys ar naudojantys nekilnojamąjį turtą Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu.

6.       Byloje esantis VĮ Registrų centro 2020 m. liepos 28 d. išrašas patvirtina, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad atsakovei atskiru Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimu būtų buvusi nustatyta vietinės rinkliavos lengvata, todėl darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu atsakovės komunalinės atliekos buvo tvarkomos Tauragės rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje ir ji turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą. Iš pareiškėjos atsakovei skirtų mokėjimo pranešimų bei pažymos „Apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą“ matyti, kad atsakovė nevykdė teisės aktais jai nustatytos pareigos Nuostatuose nustatyta tvarka mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą, anksčiau minėtą atsakovo nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, todėl per laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. susidarė 74,27 Eur skola. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, o iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja informavo atsakovę apie susidariusią skolą ir apie pareigą sumokėti vietinę rinkliavą Nuostatų nustatyta tvarka ir terminais, todėl pareiškėjai UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovės K. A. priteistina 74,27 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., suma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 133 straipsniu, 

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkinti.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovės K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. vietos adresas: (duomenys neskelbtini), 74,27 Eur (septyniasdešimt keturis eurus ir 27 ct) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                                                 Ernestas Spruogis